Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Saudo Arabijai įsitraukus į karinį konfliktą Jemene, vėl pabrango nafta. Jau matyti požymių, kad Jungtinės Valstijos nebegali vienašališkai priiminėti sprendimų dėl juodojo aukso kainos.

 Saudo Arabijai įsitraukus į karinį konfliktą Jemene, vėl pabrango nafta. Jau matyti požymių, kad Jungtinės Valstijos nebegali vienašališkai priiminėti sprendimų dėl juodojo aukso kainos.

REKLAMA

Nerimas dėl sąsiaurio

Konfliktas Jemene tampa panašus į dvigubą karą svetimomis rankomis: akivaizdu, kad Iranas ir Saudo Arabija bando įgyvendinti savo geopolitinius interesus, tačiau ir globalioje energijos šaltinių rinkoje prasidėjo lemiama dvikova. Ar Amerika ir toliau dominuos naftos rinkoje, o gal Persijos įlankos šalims pavyks susigrąžinti teisę nustatinėti jos kainas?“ – klausia Vokietijos dienraštis „Die Welt“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pastaraisiais mėnesiais pagrindinio pasaulyje energijos šaltinio kainos, priešingai nei visi geopolitiniai neapibrėžtumai, tokiose svarbiose naftos gavybos požiūriu šalyse, kaip Irakas, Rusija, Linija ir Nigerija, buvo linkusios mažėti. Tačiau prasidėjus konfliktui Jemene situacija šiuo požiūriu smarkiai pasikeitė. Po pirmųjų Persijos valstybių aljanso, vadovaujamo Saudo Arabijos, karinės aviacijos antskrydžių prieš Jemeno husių sukilėlių pozicijas naftos kainos pašoko 8 proc. Per vieną savaitę Šiaurės jūroje išgaunamos „Brent“ rūšies naftos kaina išaugo penktadaliu. Taip energingai nafta nebrango nuo 2009 m.

REKLAMA

Tačiau po kelių dienų naftos kainos vėl ėmė smukti: mažėjimas siekė 7 proc. Priežastis aiški: Amerika aprūpina pasaulį naftos pertekliumi, o nežymus gavybos apimčių Artimuosiuose Rytuose sumažėjimas ypatingo poveikio jau nebeturi.

Bet, teigiama dienraštyje, gavybos sumažinimo poveikis gali pasirodyti kur kas rimtesnis. Naujo susirūpinimo priežastimi tapo Bab el Mandebo sąsiauris ties Jemeno krantais. Jis – tarsi adatos auselė, pro kurią kasdien perplukdoma po beveik 4 mln. barelių žalios naftos. Ekspertai perspėja, kad šis ketvirtas pagal svarbą prekybos energijos ištekliais jūrų kelias gali tapti krizės apimtu regionu.

REKLAMA
REKLAMA

Jemenas nėra svarbus naftos gavybos kraštas. Per vieną dieną išgaunamas naftos kiekis šioje šalyje per 15 praėjusių metų sumažėjo beveik 3 kartus ir šiandien yra 130 tūkst. barelių. Pietinėje Arabijos pusiasalio dalyje esančiame Jemene išgaunama vos 0,2 proc. viso pasaulyje išsiurbiamos naftos kiekio, ir šiuo požiūriu Jemenas užima vos 31 vietą po Vietnamo ir Danijos. Tačiau nepalyginamai svarbesnė yra geografinė Jemeno padėtis. Kasdien Bab al Mandebo sąsiauriu, vedančiu į Adeno įlanką, o iš jos – į Arabijos jūrą, pervežama milijonai barelių naftos iš Saudo Arabijos, Kuveito ir Kataro. Žalia nafta tankeriais daugiausia transportuojama Azijos kryptimi.

Praranda galimybę veikti kainas?

Ekspertai kol kas nesutaria, kam dabar atiteks naftos kainų skeptras. Tokią situaciją atspindi ir jų prognozės. „Bloomberg“ teigimu, ekspertų vertinimai gerokai skiriasi. Antai bendrovės „Standard Chartered“ strategas Paulas Horsnellas mano, kad ketvirtą šių metų ketvirtį naftos barelis pabrangs iki 90 dolerių. Visiškai kitaip situaciją vertina naftos analitikas Jeffrey’s Currie iš bendrovės „Goldman Sachs“. Jo manymu, nafta per artimiausius 6 mėnesius toliau pigs ir jos kaina nukris iki 39 dolerių už barelį. „Bank of America Merrill Lych“ eksperto Francisco Blancho prognozė yra maždaug „per vidurį“: jis mano, kad naftos barelis kainuos 58 dolerius. Taigi, skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainų prognozių – ne mažiau nei 50 dolerių. Prieš porą mėnesių toks skirtumas neviršijo kelių dolerių.

REKLAMA
REKLAMA

Netikėtas ekspertų vertinimų skirtumas patvirtina, kad šiuo metu jau negalima būti tikriems, jog skalūnų naftos Amerikoje bumas artimiausiais mėnesiais turės įtakos kainoms pasaulinėje energijos šaltinių rinkoje. Dėl naujų technologijų JAV per 3 metus sugebėjo padidinti per dieną išgaunamos naftos kiekį 70 proc. ir pasiekti 9,5 mln. barelių gavybos lygį.

Toks išgautos naftos kiekis lėmė jos kainų mažėjimą, o tai galų gale neigiamai atsiliepė ir pačios Amerikos verslovėms: kai kuriuose naftos gręžiniuose dėl naftos atpigimo gavyba tampa nerentabili. Nuo praėjusių metų gruodžio veikiančių gręžinių skaičius sumažėjo dvigubai. Tačiau, pasak leidinio, tai neturėjo įtakos naftos gavybos apimtims, nes likusios verslovės dirba visu pajėgumu.

Abejonės dėl gavybos stabilumo

Ekspertai taip pat ginčijasi, ar Amerika pajėgs ir toliau išlaikyti dabartinį naftos gavybos lygį ir efektyviai kompensuoti bet kokias geopolitinių neramumų Artimuosiuose Rytuose pasekmes, ar papildomas išgaunamos naftos kiekis pradės mažėti kartu su uždaromų gręžinių skaičiumi. Tada naftos kainą nustatinėtų senieji rinkos dalyviai, o tokie konfliktai, kaip dabartinis Jemene, ilgalaikėje perspektyvoje darytų įtaką energijos išteklių rinkoms ir viso pasaulio ekonomikai.

REKLAMA
REKLAMA

Ekspertas P.Horsnellas mano, kad naftos gavyba Amerikoje mažės kur kas greičiau, todėl jo prognozės skirasi nuo daugumos kolegų. „Citi“ banko analitikai, tarp kitko, irgi nemano, jog dabartinis konfliktas Jemene gali daryti didelę įtaką naftos kainoms. „Rinkos baiminasi, kad bus užblokuotas Bab al Mandebo sąsiauris. Tačiau tokios įvykių raidos tikimybė, mano manymu, artima nuliui“, – tvirtino „Citi“ banko strategas Danas Tobonas.

Pilietinis karas Jemene iš esmės vyksta žemyninėje šalies dalyje, pirmiausia šalies sostinėje Sanoje, taigi, manoma, Saudo Arabijos ir koalicijos karinė aviacija sąsiaurio prieigų nebombarduos. D.Tobono manymu, reikėtų atsižvelgti į tai, kad pakrančių rajonus ir toliau kontroliuoja Jemeno vyriausybinės pajėgos. Be to, priešingame šio jūrų kelio krante, Džibutyje, yra vienintelė Afrikos rago rajone JAV karinė bazė. „Ten sutelkta gana didelė smogiamoji galia, kuri leis kritinėje situacijoje užtikrinti laisvą jūrų kelią naftos tankeriams“, – pabrėžė analitikas. Dėl šios priežasties jis naftos kainų išaugimą laiko laikinu reiškiniu.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau dienraštyje teigiama, kad su juo sutinka ne visi ekspertai,. „Jemenas taps karo svetimomis rankomis tarp Irano šiitų ir Saudo Arabijos sunitų lauku. Tai reiškia, kad čia kariaus priešiškos musulmonų religinės grupės“, – pabrėžė „Stratfor“geopolitinių tyrimų centro analitikas Kamranas Bokhari. Toks konfliktas esą gali išplisti ir į kitus regionus.

Tokių įvykių jau būta: Saudo Arabija dar 7-ąjį XX a. dešimtmetį buvo įtraukta į Jemene vykusį karą. Jos priešininkas tuo metu buvo Gamalis Abdelis Nasseras, tuometis Egipto prezidentas. Jemeno šiaurę dešimtmečius valdė konservatyvi karališkoji šiitų dinastija. Tačiau 1962 m. rugsėjį karininkai surengė perversmą ir paskelbė respubliką. Jie buvo G.A.Nassero sąjungininkai, kurio panarabistinės idėjos buvo populiarios visame regione. Egiptas anuomet atsiuntė į Jemeną dešimtis tūkstančių savo karių perversmininkams paremti. O nuverstos monarchijos šalininkai karinę paramą gavo iš Saudo Arabijos, kurios valdovai manė, kad kilo didelis pavojus jų pačių valdžiai.

REKLAMA
REKLAMA

Iranas – tarp pralaimėjusiųjų

„Die Welt“ pastebi, kad ir šiandieniniame pasaulyje jau formuojasi sąjungos. Pavyzdžiui, Turkija ir Egiptas greitai stojo Saudo Arabijos pusėn. Iranas savo ruožtu ėmė protestuoti dėl sąjungininkų koalicijos vykdomų Jemeno sukilėlių pajėgų bombardavimų. Analitiko K.Bokhario teigimu, krizė Jemene gali destabilizuoti visą regioną, taip pat sukelti neapibrėžtumą energijos išteklių rinkose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų