Arvydas Praninskas

Tėvynėje ir visame plačiajame pasaulyje gyvenantys lietuviai ruošiasi minėti 98-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Apie Vasario 16-osios nepriklausomybės akto reikšmę tautos gyvenimui kalbamės su istoriku, politologu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, humanitarinių mokslų daktaru Antanu Kulakausku. - Nors istorikų kalboje turbūt nėra žodžio „stebuklas“, tačiau Lietuvos valstybės atsiradimas 1918 metais politiniame pasaulio žemėlapyje tarsi savaime prašosi tokio apibūdinimo.

Atsakydama į neva planus Lenkijoje dislokuoti JAV branduolinius ginklus, Rusija savo branduoliniu placdarmu galėtų paversti Baltarusiją. Sukėlė didelį atgarsį Lenkija nagrinėja galimybę prisijungti prie NATO programos „Nuclear Sharing“: apie tai šios šalies TV kanalo „Polsat News2“ eteryje pranešė šios šalies Gynybos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Tomaszas Szatkowskis.

Kol nafta vėl gerokai pabrangs, gali praeiti net ketvirtis amžiaus. Ekspertų manymu, jei taip nutiktų, išsipildytų prasčiausias mūsų planetai scenarijus. Pasak jų, pigi nafta stabdo naujų energijos gavybos technologijų raidą. Skatina tinginiauti „Jei tik Artimuosiuose Rytuose nekils karas, į kurį būtų įtrauktos naftą eksportuojančios šalys, pasaulio ekonomika ir toliau galės naudotis atpigusios naftos teikiamais pranašumais.

Vakarų šalims atšaukus ekonomines sankcijas Iranui, į pasaulinę rinką plūstelės iranietiškos naftos srautas. Manoma, kad tai gali sukelti naują naftos kainų griūtį. Gali atpigti iki 25 dolerių Iranui pasiekus susitarimą su didžiosiomis Vakarų šalimis, Rusija bei Kinija dėl branduolinės programos įšaldymo, ekonominės sankcijos, atvedusios Irano ūkį prie liepto galo, bus atšauktos, o tai reiškia, kad Teheranui bus leista gerokai padidinti žalios naftos tiekimo apimtis.

Likus mažiau nei pusantrų metų iki Seimo rinkimų, socialdemokratai vis dar atrodo nepavejami. Kaip svarbiausiai valdančiajai partijai pavyksta išlaikyti rinkėjų simpatijas? Vis dar populiariausi Naujausios politinių partijų ir politinių lyderių populiarumo apklausos patvirtino, kad, nepaisant tam tikrų reitingų svyravimų, valdančiųjų socialdemokratų pozicijos išlieka labai stiprios.

Taip tvirtina šiuo metu Vokietijoje, Bavarijoje, gyvenantis buvęs Rusijos vicepremjeras Alfredas Kochas, nebijantis aštriai kritikuoti Vladimirą Putiną ir jo vykdomą politiką. Neseniai jis davė interviu Vokietijos žurnalui „Focus“, kuriame atskleidė, kas padėtų suprasti Rusijos prezidento mąstymo būdą ir nuo visų slepiamą veiksmų motyvaciją. „Focus“. Kremliaus kritikas ir buvęs šalies vicepremjeras Borisas Nemcovas buvo jūsų artimas draugas.

Nepaskelbtą karą su Ukraina kariaujanti Rusija pajuto įvairias jo pasekmes. Viena iš jų siekia net kosmosą: tai – ukrainietiškos raketos. Ukraina ir Rusija yra glaudžiai susijusios kosminės technikos projektavimo ir gamybos srityje, tačiau Maskva dėl suprantamų priežasčių nori tapti visiškai nepriklausoma nuo Kijevo kosminių raketų gamybos srityje. Ateityje visos Rusijoje konstruojamos raketos privalės naudoti tik šioje šalyje gaminamus komponentus.

Kylanti afrikiečių migracijos banga šiame šimtmetyje gali gerokai pakeisti Europos gyventojų odos spalvą. Afrikos amžius Afrika vėl atsidūrė pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre, ir, kaip visada, dėl tragiškų įvykių. Šimtų imigrantų, bandžiusių iš šiaurinės žemyno dalies Viduržemio jūra pasiekti Europą, žūtis tapo dešimčių tūkstančių žmonių, dėl šio tikslo pasiryžusių rizikuoti savo gyvybe, nevilties liudijimu.

Iranas per vienus metus gali tapti naftos eksporto lyderiu, jei Vakarai atšauks jam taikomas ekonomines sankcijas. Sankcijos ir nafta Į rinkas plūstelėjusi iranietiška nafta gali dar labiau sumažinti jos kainas. Ekspertai jau pranašauja pasaulinę naftos kainų krizę. Sėkminga Irano ir tarptautinių tarpininkų derybų Lozanoje dėl Teherano atominės energijos programos įšaldymo baigtis leidžia tikėtis, kad bus atšauktos Vakarų įvestos ekonominės sankcijos.

Krizė iš esmės pakeitė gyvenimo sąlygas Europoje. Produktai, paslaugos, darbo ir gyvenimo standartai vis blogėja, ir daug kas mano, kad nebegrįžtamai. Dienos patiekalai ir kitos neišvengiamybės Jau nebėra saldžiosios Prancūzijos, gyvenimas Madride – toli nuo idealo. Ankstesni geri laikai nebegrįš, – tai teigia Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Ispanai mėgsta gerai pavalgyti. Tai jų gyvenimo būdo ir identiteto pagrindas: puotavimą visados lydėjo pramogos, užstalės pokalbiai su draugais.

 Nori taikos – ruoškis karui. Šis senovės romėnų posakis aktualus ir mūsų dienomis. Kaimyninėje Lenkijoje jaunieji šauliai mokosi partizaninio karo taktikos, tikėdamiesi, kad jos galbūt niekuomet neprireiks. Jaunimas – savigynos organizacijose Sirena pradeda kaukti lygiai penktą ryto, ir iškart per megafoną pasigirsta vyriškas balsas: „Keltis, po trijų minučių rikiuotis lauke!“ Karines uniformas vilkintys jaunuoliai stveria kuprines, automatus, dunda laiptais žemyn. Lauke dar tamsu.

Tai klausimas, į kurį atsakymą turbūt žino tik vienas žmogus. Būtent tai ir kelia didžiausią pavojų.  Sukrėstų visą pasaulį Kai Rusija aneksavo Krymą ir destabilizavo padėtį Ukrainos rytinėje dalyje, karinė konfrontacija tarp Maskvos ir Vakarų dėl Baltijos šalių tapo visai įmanoma, rašo britų dienraštis „The Financial Times“. Kokiomis aplinkybėmis ji gali prasidėti? Kaip galėtų plėtotis toks konfliktas, ir ko būtų galima laukti tokiam karui pasibaigus? – svarstoma dienraščio paskelbtame nep...

ES statistikos tarnybos „Eurostat“ paskelbti duomenys apie vidutinį valandinį atlyginimą Europos Sąjungos šalyse lietuvius verčia jaustis nevisaverčiais. Susidaro įspūdis, kad jie arba dirba be galvos, arba be rankų, arba išvis ne dirba, o tinginiauja. Pasirodo, vidutinis valandos darbo užmokestis Lietuvoje 2014 metais buvo vienas žemiausių tarp 28 Europos Sąjungos šalių. Pernai valandinis darbo užmokestis versle, išskyrus žemės ūkio ir viešojo administravimo sektorius, siekė 6,5 euro.

 Saudo Arabijai įsitraukus į karinį konfliktą Jemene, vėl pabrango nafta. Jau matyti požymių, kad Jungtinės Valstijos nebegali vienašališkai priiminėti sprendimų dėl juodojo aukso kainos. Nerimas dėl sąsiaurio „Konfliktas Jemene tampa panašus į dvigubą karą svetimomis rankomis: akivaizdu, kad Iranas ir Saudo Arabija bando įgyvendinti savo geopolitinius interesus, tačiau ir globalioje energijos šaltinių rinkoje prasidėjo lemiama dvikova.

 Branduolinių valstybių klube netikėtai kortas maišyti pradėjusi Maskva stengiasi sudaryti viskam pasirengusios supervalstybės įspūdį. Tačiau rankų drebėjimas išduoda ne tokias geras kortas. Atominis šantažas Nuo Krymo aneksijos pradžios ir Rusijos valstybinėje propagandoje, ir šalies vadovų kalbose vis dažniau ėmė skambėti branduolinio šantažo tema.

Mokslininkų pasiūlytą naują Lietuvos socialinės sistemos modelį profesinių sąjungų atstovai vadina vergovės įtvirtinimu, o premjeras tvirtina, kad jis atspindi socialdemokatų vertybes. Ir vieni, ir kiti skelbiasi ginantys dirbančiųjų interesus. Didelį atgarsį žiniasklaidoje sukėlęs prieš dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakytas šalies socialinės sistemos modelis rengėjų ir užsakovų pristatomas kaip didelis žingsnis į priekį, kuriant geresnę šalies ateitį.

Ironiška, bet prieš diktatorišką Aleksandro Lukašenkos režimą kovojusi Baltarusijos opozicija dabar turėtų būti suinteresuota jo stabilumu. Kitaip šalis gali netekti dalies savo teritorijos ar net nepriklausomybės. Kita vertus, pasikeitusi situacija verčia ir patį Baltarusijos prezidentą ieškoti kur kas didesnės šalies gyventojų paramos valstybės nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, į kurį jau pradėjo kėsintis, tiesa, kol kas tik kalbomis, neoimperinės ir nacionalistinės Rusijos jėgos.

Staigus Liberalų sąjūdžio populiarumo šuolis ir geras pasirodymas tiesioginiuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose norom nenorom verčia svarstyti apie galimą dvipartinės poltinės sistemos pasikeitimą.

Pasibaigę vietos valdžios rinkimai pakoregavo partijų planus dėl galimo lyderių keitimo. Socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkų rinkimams buvo rengiamasi iš anksto, nes šį pavasarį baigiasi Algirdo Butkevičiaus ir Andriaus Kubiliaus kadencijos.

 Neeilinės Lietuvos valstybės šventės proga mūsų pasveikinti neatvyko nė vienas kaimyninės valstybės vadovas. Ar tai nėra pavojaus signalas dėl Vilniaus diplomatinės saviizoliacijos? Naujas jubiliejus, nauja tradicija? Tie, kurie prisimena, kaip prieš 5 metus Lietuva minėjo 20-ąsias savo nepriklausomybės atkūrimo metines, ir kaip ją sveikino ta proga į Vilnių atvykę Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Slovėnijos prezidentai, turbūt nustebo per Nepriklausomybės 25-mečio iškilmes tarp aukščiausių ...

Tai, kad Rusijos valdžia pasiūlė Kinijai įsigyti strateginės svarbos dujų ir naftos telkinius Sibire, yra aiškus patvirtinimas, jog Kremlius nemato kitos išeities, kaip tik patylomis atsisakyti dalies valstybės suvereniteto. Nedviprasmiškas pasisiūlymas Neseniai Krasnojarske (Rusija) surengtame ekonomikos forume Rusijos vicepremjero Arkadijaus Dvorkovičiaus ištarti iš pažiūros niekuo neišsiskiriantys žodžiai sukėlė tikrą sensaciją ekonomikos ekspertams ir politikos apžvalgininkams.

Nuožmi sausra, jau kelerius metus nepaleidžianti iš savo gniaužtų Kalifornijos, gali būti tik pati klimato Armagedono pradžia. Dėl ketverius metus besitęsiančios sausros Kalifornijos upių ir vandens saugyklų lygis pasiekė rekordines žemumas.

 Neslepiama Vengrijos premjero Viktoro Orbano ir Čekijos prezidento Milošo Zemano politinė simpatija Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kelia nerimą dėl deklaruojamos ES ir NATO šalių vienybės.

Šiemet sukaks 70 metų nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigos. Artėjanti sukaktis išryškino opią Europos identiteto problemą.   Kodėl būtent Maskvoje? Tai, kas vieniems buvo pergalė prieš Europą pavergti siekusį nacistinės Vokietijos režimą, kitiems tapo ne mažiau žmogėdriško sovietinės Maskvos režimo įsigalėjimo Rytų Europoje triumfu.

Likus kiek daugiau nei savaitei iki savivaldybių tarybų ir pirmųjų tiesoginių merų rinkimų, Lietuvos rinkėjų simpatijos politinėms partijoms šiek tiek pasikeitė. Naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad populiariausia šalyje ir toliau išlieka Lietuvos socialdemokratų partija: jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, už ją balsuotų 21,2 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje tebėra „Tvarka ir teisingumas“ (12,3 proc.

Neadekvačią pasaulio ir Rusijos realijoms užsienio politiką vykdantis Vladimiras Putinas vis labiau rizikuoja, bandydamas įtakingų Kremliaus dvariškių ir šešėlinių savo rėmėjų kantrybę.   Ar pasikartos istorija? Isteriškos propagandos apkvailinta, vergiškai paklusni ir su visais įmanomais sunkumais susitaikyti pasirengusi Rusijos visuomenės dalis nekelia pavojaus prezidento V.Putino politinei ateičiai: nei rinkimai, nei mitingai ar alkanųjų maištai nesudrebins jo sosto.

It gaisras perdžiūvusiame miške plintanti neraštingumo epidemija Lietuvoje pasiekė ir akademinį sluoksnį: jau ir mokslų daktarai daro penktokų lygio rašybos klaidų.

Šiomis dienomis sukanka 70 metų nuo Jaltos konferencijos, kurioje antihitlerinės koalicijos valstybių vadovai braižė Europos politinius kontūrus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tačiau karas Ukrainoje rodo, kad istorinės pamokos nenuolaidžiauti agresoriams taip ir liko neišmoktos. „Didžioji trejukė“ Hitleriui net baisiausiam košmare nebūtų prisisapnavę, kad Vokietija atkakliai bandys sutaikyti kariaujančias Rusiją ir Ukrainą.

 Kiek lietuvių eitų ginti tėvynės kilus karui? Sociologai į šį klausimą atsakė labai tiksliai, tačiau vargu ar kas nors žino tikrą atsakymą. Karo grėsmė reali Nors gyvenimas šalia nuolat keistus sapnus sapnuojančio milžino niekada nebūdavo ramus, šiemet turbūt pirmą kartą per visus nepriklausomybės metus Lietuvos gyventojai pajuto, kad karo grėsmė mūsų valstybei yra visiškai reali.

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos pateiktam pasiūlymui užtikrinti asmenų, pranešusių apie galimas korupcijos apraiškas pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbe, asmens duomenų konfidencialumą. Ar tai eilinė biurokratinė iniciatyva, nieko bendra neturinti su mėginimais pažaboti korupciją, ar gerai apgalvota ir tiksli korupcijos prevencijos priemonė, paaiškės po kiek laiko.

 Valdančiųjų noras panaikinti lengvatinį PVM tarifą šilumai turės politinę kainą, kurios mokėti labai nesinori. 212 milijonų litų – tiek, manoma, šalies biudžetą papildytų 9 proc. PVM lengvatos centralizuotu būdu tiekiamai šilumai padidinimas iki 21 proc.

 Tai, kas įvyko Niujorke ankstyvą 2001 m. rugsėjo 11-osios rytą, iš esmės pakeitė Ameriką ir visą pasaulį. Apie Rugsėjo 11-osios pamokas kalbamės su politikos apžvalgininku, istoriku, filosofu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu KĘSTUČIU GIRNIUMI.

Gandai apie tai, kad „Microsoft ketina nemokamai licencijuoti „Windows Phone“ išmaniųjų telefonų gamintojams, pasitvirtino. Leidinys „Times of India“ pranešė, kad amerikiečių korporacija jau pasirašė pirmąją sutartį su Indijos mobiliųjų įrenginių gamintojais „Lava“ ir „Karbonn“. Nors abi kompanijos atsisakė komentuoti sandorio detales, tačiau ekspertai tokius „Microsoft“ veiksmus vadina visiškai natūraliais ir logiškais, kadangi taip siekiama padidinti savo rinkos dalį ir efektyviau konkuruoti s...

Su biologijos mokslų daktaru Aivaru Ratkevičiumi, vadovaujančiu Lietuvos kūno kultūros akademijos Taikomosios biologijos ir reabilitacijos katedrai ir dirbančiam tiriamąjį darbą Aberdyno (Škotija) universitete, kalbamės apie genetinių tyrimų pasiekimus ir jų atveriamas perspektyvas. – Jei neklystu, Jūsų tyrimų Aberdyno universiteto Medicinos mokslų fakultete sritis – molekuliniai ir genetiniai veiksniai ir jų poveikis žmogaus sveikatai bei fizinėms savybėms.

Apie nanotechnologijų srityje dirbančių mokslininkų tyrimus ir pasiekimus kalbamės su Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Nanotechnologijų ir medžiagotyros centro (NanoTechnas) vadovu prof. habil. dr. Arūnu Ramanavičiumi. – Kada paskutinį kartą laikėte rankose kokį nors nanotechnologijų pagrindu sukurtą produktą? – Ne taip seniai, gal prieš metus, vienoje parduotuvėje Lietuvoje pamačiau „nanotechnologines“ kelnes.

Besikeičiantis klimatas ir mus vers prisitaikyti prie naujų gyvenimo pokyčių, o rykliai Baltijos jūroje – tik vienas iš galimų netikėtumų, „Balsas.lt“ sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. – Paprastai klimatologai skeptiškai vertina bandymus neįprastai šaltas žiemas Lietuvoje ar karščių bangomis stebinančias vasaras tiesiogiai sieti su klimato permainomis.

Kokie svarbiausi lazerių tyrimų Lietuvoje pasiekimai pastaraisiais metais, kaip prie jų prisidės Vilniaus Saulėtekio slėnyje statoma Didelio intensyvumo lazerių laboratorija ir lazerių kompleksas „Naglis“, pasakoja Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkai: centro vedėjas prof. habil. dr. Valdas Sirutkaitis, doc. dr. Mikas Vengris ir dr. Rytis Butkus. – Kalbant apie svarbiausius Lietuvos mokslo pasiekimus dažniausiai minimi laimėjimai lazerių tyrimų srityje.

Po kelių pastarosiomis naktimis įvykusių bandymų lazeriu apakinti Vilniaus tarptautiniame oro uoste besileidžiančių lėktuvų pilotus, žiniasklaidoje pasigirdo raginimų uždrausti pramogoms skirtas lazerines rodykles.

Papildytos realybės (augmented reality, AR) sprendimai vis sparčiau skinasi kelią į rinką, atverdami naują išraiškos priemonių erdvę reklamos, švietimo ir kitose srityse. Apie tai kalbamės su bendrovės „Gluk media", kuriančios įvairius papildytos realybės projektus, darbuotojais.

Lietuvoje vyksiančiame 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionate („EuroBasket 2011“) mūsų šalies ir užsienio sirgaliai galės pasinaudoti unikalia mobiliųjų mokėjimų paslauga „Mokipay“, sukurta Lietuvos bendrovės „Mokipay Europe“. Ši paslauga yra oficiali čempionato atsiskaitymo sistema. Lietuva – pirmoji šalis pasaulyje įdiegusi šią paslaugą plačia apimtimi.

Tie, kurie apie masonus sužinojo tik pamatę garsųjį Holivudo trilerį „Angelai ir demonai" ar išgirdę kokią sąmokslo teoriją apie šios organizacijos planus užvaldyti pasaulį, greičiausiai nustebtų gavę galimybę asmeniškai pabendrauti su Lietuvoje gyvenančiu XXI a. masonu. Jis nesinešioja lagaminėlyje ritualinės kaukolės, neryši žmogaus krauju išteptos prijuostės, neturi kaktoje implantuotos mikroschemos, atrakinančios vieną Bazelio banko saugyklą su aukso lydiniais.

Artėjant paskutiniajam NASA erdvėlaivių „Space Shuttle" programos skrydžiui apie JAV ir Sovietų Sąjungos kosmines lenktynes ir tiesioginį jų dalyvį, pirmąjį kosmonauto kvalifikaciją įgijusį lietuvį Rimantą Stankevičių kalbamės su jo bičiuliu, aviatoriumi ir žurnalistu Edmundu Ganusausku. – Liepos 8 d. į kosmosą paskutinį kartą kilsiantis NASA erdvėlaivis STS-135 „Atlantis„ užbaigs 30 metų trukusią daugkartinio naudojimo kosminių laivų istoriją.

Lietuvoje viešėjusi  antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia pasaulyje  orangutanų tyrinėtoja profesorė Birutė Galdikas interviu „Balsas.lt" prisipažino buvusi laimingesnė prieš 40 metų, kai pirmą kartą atvyko į Borneo tyrinėti ir globoti orangutanų. – Ponia profesore, šiemet sukanka lygiai 40 metų, kai pirmą kartą atvykote į Borneo salą, kurioje gyvenate ir po šiai dienai.

Per ateinantį dešimtmetį lietuviškos lazerių kompanijos įsitvirtins puslaidininkinės elektronikos pramonėje – taip, kaip per praėjusį  dešimtmetį sugebėjo įsitvirtinti mokslinėje rinkoje. Ši rinka dešimtis kartų didesnė už mokslinę, – tvirtina lazerių technologijų pasiekimais garsėjančios bendrovės „Ekspla" generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas.

Atvirąją interneto tinklalapių turinio valdymo sistemą „ImpressPages CMS“ plėtojantys Audrius Jankauskas, Mindaugas Stankaitis ir Mangirdas Skripka perkėlė verslą į D. Britaniją ir džiaugiasi stiprėjančiu „ImpressPages CMS“ bendruomenės palaikymu.

Ar įmanoma Lietuvoje išgyventi ir galbūt net prasigyventi iš skaitytojų pamėgto asmeninio tinklaraščio? Apie tai mintimis dalijasi  patyręs „blogeris", interneto konferencijos LOGIN sumanytojas ir rengėjas Arnoldas Rogoznyj.

„NetBSD“ OS plėtojančios organizacijos „The NetBSD Foundation“ narys Mindaugas Rasiukevičius „nuo nulio“ sukūrė jai skirtą ugniasienę – naują paketų filtrą (NPF). Pasak Mindaugo, sutikusio papasakoti „Balsas.lt“ skaitytojams apie „NetBSD“ plėtros projektą, ši užduotis jam buvo tikras inžinerinis iššūkis.

Ar iš tikrųjų Lietuvos ekonomiką gali atgaivinti spartus debesų kompiuterijos technologijų diegimas? O gal tai tik eilinis viešųjų ryšių šiaudas, už kurio griebiasi bent mažą švieselę tunelio gale įžiebti siekianti Vyriausybė? Apie tai kalbamės su „Microsoft“ hostingo ir debesų kompiuterijos produktų grupės vadovu Baltijos šalims Rimvydu Sauliu.

Dar šiais metais bus pradėtas techninis lietuviškų tinklalapių, pažeidinėjančių autorių teises, blokavimas, pranešė Lietuvos Antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) pirmininkas Vytas Simanavičius. Su juo kalbamės apie permainas LANVA kovoje su interneto piratais.