Skatina tinginiauti
„Jei tik Artimuosiuose Rytuose nekils karas, į kurį būtų įtrauktos naftą eksportuojančios šalys, pasaulio ekonomika ir toliau galės naudotis atpigusios naftos teikiamais pranašumais. Tačiau pigi nafta turėtų atnešti naujų rimtų pavojų: dėl to žmonija tampa grėsmingai tingi“, – rašoma Vokietijos dienraštyje „Die Welt“. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vykdomasis direktorius Fatihas Birolas pareiškė manantis, kad pigios naftos laikotarpis truks dešimtmečius. Esą gali praeiti net 25 metai, kol vieno naftos barelio kaina vėl pakils iki 80 JAV dolerių.
Ekspertai perspėja, kad tai, kas atrodo puiki naujiena vairuotojams, civilinės aviacijos bendrovėms ir visiems energijos vartotojams, iš tikrųjų brangiai kainuos visam pasauliui. Jau dabar beveik nutrauktos naujų alternatyvių energijos šaltinių paieškos, efektyvesnių energijos vartojimo technologijų kūrimo darbai: kam jų reikia, jei šiandien nafta kainuoja šiek tiek daugiau nei 40 dolerių? Lėktuvų gamintojai, dėl brangių aviacinių degalų aktyviai stengęsi kurti naujus ekonomiškus orlaivių modelius, po tokių IEA ir kitų organizacijų analitikų prognozių dabar jaučia kur kas mažesnį spaudimą skubėti. Jei naftos kainos ilgam išliks žemos, jie galės ir toliau sėkmingai pardavinėti dabartines aviacijos technologijas.
Kaip rašo „Die Welt“, vadinamoji „žalioji revoliucija“ energetikoje atšaukta, tačiau tai ne vienintelis pavojus. Jei dėl žemo kainų lygio transnacionalinės naftos kompanijos ims mažiau investuoti ir nutrauks naujų verslovių įsisavinimo projektus, pasaulinė energijos išteklių rinka ateityje vėl taps neatspari naftos kainų šokams, kaip jau buvo 8-ąjį XX a. dešimtmetį. Tada dėl veržlaus naftos brangimo pasaulis ne vieną kartą buvo susidūręs su rimtais ekonominiais sunkumais
Apžvalgininkai mano, kad IEA paskelbta naujausia energijos šaltinių rinkos apžvalga turėtų gerokai supurtyti politinę sceną. Šios prognozės gali priversti apsvarstyti kylančias problemas Paryžiuje prasidėjusioje Junginių Tautų klimato kaitos problemų konferencijoje. Kad ir kokie ekologiškai patrauklūs būtų anglies dvideginio į atmosferą neišskiriantys alternatyvūs energijos šaltiniai, saulės, vėjo ar vandens gaminama energija, pigios naftos amžiuje į juos mažai kas kreips dėmesį. Todėl dėl besikeičiančio klimato susirūpinę ekspertai reikalauja, kad valstybių vyriausybės imtųsi reikiamų priemonių ir keistų energijos šaltinių kainų santykį.
Kova su skalūnais
Berlyno technikos universiteto profesorius Ottmaras Edenhoferis, gerai žinomas klimato pokyčių ekonomikos ekspertas, tvirtina, kad, norint vykdyti sėkmingą poveikio klimatui politiką, būtina laikytis pagrindinio principo: tas, kuris nori naudoti atmosferą šildančius iškastinio kuro šaltinius, turi už tai susimokėti. Pasak jo, tai reiškia, kad akmens anglies, naftos ir dujų energija turi būti brangesnė. „Mums reikia arba nustatyti anglies dvideginio išmetimo į atmosferą kainas, arba pasitelkti mokesčius ir efektyvią emisijų komercinę sistemą“, – teigė ekspertas.
IEA parengta apžvalga gali padėti O.Edenhoferiui ir jo kolegoms, raginantiems kelti dar didesnius reikalavimus šalių vyriausybėms, kad šios imtųsi reguliuoti energijos šaltinių kainas. IEA specialistų analizės rezultatai liudija, kad išgautos naftos perteklius, kuris šiuo metu daro spaudimą jos kainoms, rinkoje išliks iki 2020 metų. Pagal vieną ekspertų parengtą scenarijų po to naftos kaina vėl gali sugrįžti iki 80 dolerių už barelį. Tačiau esą egzistuoja ir tikimybė, kad nafta išliks labai pigi net iki 2040 metų.
Nuo 2014-ųjų vidurio per kelis mėnesius naftos kaina nukrito perpus – iki maždaug 50 dolerių už barelį. Pagrindinė tokio pigimo priežastis – labai didelė Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių, pirmiausia Saudo Arabijos, naftos pasiūla. Padidinus gavybos apimtis ir taip atpiginus naftą, siekiama kovoti su konkurentais Jungtinėse Valstijose, kurie sėkmingai naudoja skalūnų naftos gavybos technologijas. Jos padėjo JAV tapti didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja. Šiuo metu visos naftą išgaunančios valstybės pasaulinei rinkai kartu tiekia maždaug 96 mln. barelių naftos per dieną, arba 2 mln. barelių daugiau už egzistuojančią paklausą. Naftos kainos išlieka žemos būtent dėl jos perprodukcijos.
Užsitęsęs žemų naftos kainų laikotarpis, suprantama, duos nemažos naudos vartotojams, tačiau IEA atstovai pabrėžia, kad didėja priklausomybės nuo nedidelės gamintojų grupės pavojus. Naftos kainai sumažėjus iki 50 dolerių už barelį, skalūnų naftos gavyba daugelyje JAV verslovių tampa nerentabili. Tokiomis sąlygomis tik Artimųjų Rytų šalių naftos verslovės vis dar gali dirbti pelningai.
Stabdys pažangą
IEA ekspertai mano, kad ateityje gali išsipildyti scenarijus, kai Vakarų šalių ekonomikos vėl priklausys nuo Artimųjų Rytų regiono, kaip buvo prieš 50 metų – su visomis pasekmėmis. Anuomet arabų šalys paskelbė nutraukiančios naftos tiekimą Vakarų šalims ir taip įstūmė pasaulį į gilią recesiją. Taip pat esą egzistuoja ir netikėto bei staigaus naftos kainų šuolio tikimybė. Pasak IEA vadovo F.Birolo, žemos naftos kainos niekada neleidžia nusiraminti, priešingai: šiandien pats laikas ruoštis potencialioms grėsmėms, kurios gali laukti mūsų ateityje.
Kaip rašo „Die Welt“, toks patarimas teisingas ir technologiniu požiūriu. Alternatyvių energijos tiekimo šaltinių paieškų srityje prasidėjo intensyvus atsinaujinimo ciklas. Dėl ekonominio spaudimo civilinės aviacijos, laivybos ir transporto bendrovės yra priverstos sparčiai atnaujinti savo transporto priemonių parką. Kai naftos gavybos pramonė pasiekia ilgalaikį žemų kainų laikotarpį, toks spaudimas tampa gerokai mažesnis. Pavyzdžiui, lėktuvų gamybos koncernas „Airbus“ intensyviai kuria naujas medžiagas: jo inžinieriai nori, kad keleiviniai lėktuvai viduje būtų panašūs į paukščių skeletus. Visos tokio pobūdžio naujovės brangiai kainuoja ir jų ekonominiu pagrįstumu nuolat abejojama. Jeigu mažiau kompanijų bus priverstos kurti naujus lėktuvų modelius, nes nebelieka būtinybės taupyti degalus, sumažės investicijos į naujas aviacijos idėjas. Pasak ekspertų, šiame pramonės sektoriuje sulėtės inovacijų tempas. Ir tai tik vienas pavyzdys, kaip pigi energija paralyžiuoja technologinę pažangą – ne tik transporto ar gamybos, bet ir visose kitose srityse.
Pigesnės naftos ciklas
Nors naftai pingant Saudo Arabija ir Rusija padidino jos gavybos apimtis, o skalūnų naftos gavyba Jungtinėse Valstijose sumažėjo, tačiau ekspertai pabrėžia, kad skalūnų naftos pramonė mažina apsukas kur kas lėčiau, nei buvo prognozuojama. Kada būtent pasaulinei rinkai prisireiks papildomo naftos kiekio, niekas negali pasakyti. Naftos atsargos labiausiai išsivysčiusiose pramoninėse valstybėse išaugo iki rekordinio lygio ir yra didžiausios per praėjusius dešimt metų. Ekspertai pabrėžia, kad naftos paklausos augimas labiausiai susijęs su Indijos ir Kinijos ekonomikos raidos tempais, o jie dabar lėtėja.
Be to, naftą eksportuojančių šalių optimizmą gerokai temdo ir skalūnų naftos gavybos technologiniai ypatumai. Skalūnų naftos bendrovės, skirtingai nei įprastinius naftos gręžinius eksploatuojančios įmonės, gali labai lengvai ir greitai ne tik sumažinti gavybą, bet ir ją padidinti. Kad laikinai uždarytoje verslovėje būtų vėl atnaujinta naftos gavyba, reikia vos dviejų savaičių. Tradicinių naftos gręžinių atveju tam prireiktų kelių mėnesių. Pasak specialistų, šiandien JAV rinkoje yra susidaręs maždaug 0,5–1 mln. barelių per dieną naftos, kurią galima siurbti iš žemės gelmių nors ir rytoj, rezervas. Tačiau jos gavyba išlieka nerentabili, nes gavybos išlaidos didesnės už dabartinę žalios naftos kainą. Prognozuojama, kad 2016–2017 metais paklausa pasaulinėje naftos rinkoje padidės maždaug 1,5 mln. barelių per dieną. Štai tada rinkoje vėl pasirodys papildoma amerikietiška skalūnų nafta. Taigi, esant tokiai situacijai, daugelis analitikų prognozuoja, kad pigios naftos ciklas tęsis mažiausiai iki 2020 metų, tačiau greičiausiai žemos „juodojo aukso“ kainos išliks gerokai ilgesnį laiką.
Ar pigi nafta daro Rusiją agresyvesnę?
Prof. dr. Tomas Janeliūnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Tarptautinių santykių katedros vedėjas
Aš sakyčiau priešingai – būtent brangi nafta Rusiją skatina užsibūti toje pačioje nereformuotoje ekonomikoje. Tokiu atveju pakanka įplaukų į biudžetą, kad būtų galima finansuoti socialines programas, ir svarbiausia – karines išlaidas. Jei pažvelgtume į karinį biudžetą ir naftos kainų didėjimą, labai aiškiai kristų į akis tendencija, kad vienas augimas seka kitą. Ir atitinkamai didėja pasitikėjimas savo jėgomis ir noras išbandyti tiek karines, tiek įvairias nekarines taktikas artimajame užsienyje, kaip rusai mėgsta vadinti, arba netgi ir tolėliau. Tiek Gruzijos karas 2008 metais, tiek Ukrainos krizė iš esmės buvo bemaž naftos kainų pakilimo viršūnėje. Iš tikrųjų tai kai kuriais atvejais suteikia didesnio pasitikėjimo ir netgi noro rizikuoti. O mažos naftos kainos šiaip jau tradiciškai buvo palankios tiems Rusijos politikams, kurie skelbdavo, kad reikia reformuoti šalies ekonomiką, kad galų gale reikia pasitraukti nuo naftos „adatos“ ir nebūti tokiems priklausomiems nuo jos kainų. Anksčiau, dar B.Jelcino laikais, tai darydavo liberalūs reformuotojai, vėliau D.Medvedevas, kaip neva liberalesnis šalies vadovas, apie tai kalbėjo. Kitas dalykas – tais laikotarpiais, kai smunka naftos kainos ir būna sunkiau pripildyti biudžetą, gerokai daugiau reikia skaičiuoti, kiek gali kainuoti visokios, sakykime taip, avantiūros.
