Lietuvos verslas

Šiandien Vilniaus meras Remigijus Šimašius dalyvavo „Lindorff Business Services“ paslaugų centro atidaryme. Į Lietuvos sostinę perkėlus tam tikras funkcijas iš kitų padalinių įvairiose šalyse, bendrovės klientai visoje Europoje bus aptarnaujami iš Vilniaus. Paslaugų centre šiuo metu dirba 100 įvairių sričių specialistų. „Smagu, kad Vilniuje steigiasi tokie verslo milžinai kaip „Lindorff“, kurie kuria didžiulę pridėtinę vertę miestui bei vilniečiams, generuoja naujas darbo vietas.

Šalies ūkininkai šiemet kaip reta džiūgauja - prikultas rekordinis grūdų derlius. Nors šiųmečių javų rekordiškai daug, tai dar nereiškia, kad kasdieninė duona atpigs. Dar gi atvirkščiai – duoną brangs. Ir tai neva verčia daryti išaugusi kitų priedų kaina. Šiuo metu bendrovės elevatoriuose saugiai laikoma šimtai tonų kviečių, rugių, miežių. Dalį jų pagal išankstines sutartis parduos sėklai, kitus - maistinius javus dar palaikys, kol sulauks palankiausios kainos rinkoj.

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (28 proc.) sako nuolat, tai yra bent kartą per savaitę, perkantys iš smulkiųjų šalies verslininkų. Niekada to nedarantys sako tik kas dešimtas (12 proc.), o likusi dalis – perka, bet rečiau nei kartą per savaitę. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Pirkėjų pritraukimas yra vienas opiausių šios dienos klausimų smulkiajam Lietuvos verslui.

Biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės (CŠTĮ) šiuo metu per biokuro biržą įsigijo tik 27 proc. šildymo sezonui teoriškai reikalingo biokuro kiekio. Pasak specialistų, toks šilumą tiekiančių įmonių elgesys staiga atšalus gali išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Nors praėjusį antradienį, rugsėjo 8 d., įvyko pagal apyvartą rekordinis biokuro biržos aukcionas, kurio metu sudaryta sutarčių už 1,7 mln.

Dėl Vokietijos skrydžių bendrovės „Lufthansa“ pilotų streiko atšaukti skrydžiai ir iš Frankfurto į Vilnių. Vilniaus oro uostas duomenimis, trečiadienį atšaukti du skrydžiai iš Frankfurto į Vilnių ir atgal bei ketvirtadienio rytinis skrydis. Oro uosto atstovė Indrė Baltrušaitienė BNS sakė, kad dėl tolesnių skrydžių kol kas neaišku. „Lufthansa“ trečiadienį, antrą bendrovės pilotų streiko dieną, atšaukė 1 tūkstantį trumpo ir vidutinio nuotolio skrydžių.

Vartojimo kredito rinkoje problemų nemažėja, rodo pirmojo pusmečio duomenys. Anot Lietuvos banko valdybos narės Ingridos Šimonytės, daugėja negalinčių grąžinti paskolų gyventojų, todėl nesugriežtinus reguliavimo, problemų mastas tik didės. „Mes matome, kad pradelstų įsiskolinimų skaičius auga taip pat toliau nenumaldomai.

Lietuvos ir Lenkijos kartu vykdomų energetikos projektų naudą pajus ne tik šios dvi šalys, bet ir visas regionas, Lenkijos Krynicos mieste vykstančiame ekonomikos forume pabrėžia „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas. Jo teigimu, tokie bendri projektai kaip elektros jungtis „LitPol Link“, padidins elektros energijos pasiūlą ir padės integruoti Baltijos šalis į Vakarų Europos energetikos tinklus.

Kada Lietuva atlyginimais pasivys Baltijos kaimynes – Latviją ir Estiją? Šis klausimas labiausiai rūpi lietuviams, kurių kišenės palyginti su kaimynų vis dar lieka apytuštės. Ekonomistai optimizmu netrykšta – esą geriausiu atveju estus pavytume po trejų metų ir tik tuomet džiūgautume vidutiniu - 1000 eurų atlygiu. O, pasak ekspertų, kol kas turėtume orientuotis į latvius ir galvoti, kaip pajamomis aplenkti bent juos.

Užsienyje sparčiai populiarėjanti paslauga – garantijos pratęsimas brangesniems pirkiniams – šaknis leidžia ir Lietuvoje. Pastebėję, kad daiktai nėra tokie ilgaamžiai, kokių jų tikimasi, lietuviai vis dažniau nusprendžia, jog įprastinės dvejų metų garantijos negana ir renkasi už papildomas lėšas pratęsti garantiją dar metams, dvejiems ar penkeriems. Vis dėlto apie šią paslaugą žino ir jos naudą supranta tikrai ne visi, o ir žinantys kartais susiduria su įvairiomis problemomis.

Protesto akciją dėl Darbo kodekso pakeitimų ketvirtadienį rengiančios profesinės sąjungos tikina, kad leidžiant tą pačią dieną piketuoti kraštutinių pažiūrų atstovams siekiama sumenkinti renginio reikšmę. Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas spaudos konferencijoje antradienį piktinosi, kad tuo pat metu išduoti leidimai Vytauto Šustausko bei Algirdo Paleckio protesto akcijoms.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos prekių eksporto (išskyrus naftos produktus) apimtys, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, praktiškai nepasikeitė. Eksporto plėtros išsikvėpimą lėmė ne vien su Rusija susiję iššūkiai, bet ir vangi Vakarų rinkų raida bei prastesnis vartojimo apetitas likusio pasaulio rinkose. DNB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos eksporto augimas šių metų antroje pusėje įsibėgės nežymiai.

Taline išryškėjo įspūdingos kogeneracinės elektrinės, kurią stato Lietuvos įmonių grupės „Axis Industries“ bendrovė „Axis Technologies“, kontūrai. Nors šiandien statybų vietoje įkasama simbolinė darbų pradžios kapsulė, pirmasis jėgainės statybų etapas – jau sėkmingai užbaigtas. Lietuvių statoma elektrinė bus pajėgi pagaminti iki 20 procentų visos Talinui reikalingos šilumos, tiekiamos centralizuotai. „Realius statybos darbus pradėjome dar gruodžio mėnesį.

Vilnius, 2015 m. rugsėjo 8 d. Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ narių nuomone, sustabarėjęs darbo santykių reglamentavimas yra vienas didžiausių Lietuvos investicinio klimato trūkumų, o pažangus darbo kodeksas leistų ne tik pritraukti daugiau investicijų ir sukurti iki 90 tūkst.

Į Kiniją savo produkciją ketinančios tiekti bendrovės Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius sako, kad įmonė pasinaudos kinų ekspertų siūlymu Lietuvos verslininkams savo produkciją sieti su krepšiniu, nes jaunimas, skirtingai nei vyresni žmonės Kinijoje, mėgsta krepšinį, žino Joną Kazlauską ir Lietuvą, rašo „Verslo žinios“. Kinijos maisto ekspertai sako, kad lietuviai turi perspektyvą įsitvirtinti šios šalies rinkoje, tačiau tam reikės pakeisti dalies maisto produktų skonį...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia abejojanti, ar bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą, kas mokesčių mokėtojams kainuos per 1,3 mlrd. eurų, padėtų išspręsti vienų mažiausių pensijų Europoje problemą. „Žinoma, tokia pensijų reforma mažintų tiesioginį darbo jėgos apmokestinimą, tačiau neaišku, ar ši struktūrinė reforma padėtų padidinti vienas mažiausių pensijų Europoje. Tokio reformos efekto kol kas neįžvelgiu.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.

Vyriausybei kuriant naujo modelio elektros ir dujų perdavimo įmonių holdingą „Epso-G“, kuriame, pasak patikimų šaltinių, turėtų būti ir „Klaipėdos nafta“, buvęs energetikos ministras ir energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sako, kad tuo apsiriboti nereikėtų - suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra turėtų pereiti „Amber Grid“. „Aš manau, kad yra teisinga turėti vieną dujų infrastruktūrą. Manau, kad reiktų žengti dar toliau.

AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (Telecentras) ne juokais susikibo su pagrindiniais šalies ryšio operatoriais. Valstybės valdoma bendrovė UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ apkaltino karteliniu susitarimu ir apskundė juos Konkurencijos tarybai, tuo metu ryšio operatoriai tai neigia ir atkerta, kad dėl į rinką su valstybės protekcija bandančio prasibrauti Telecentro elgesio gali nukentėti ne kas kitas, o patys paslaugų vartotojai.

Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), ketinantis žengti į mobiliojo ryšio rinką, prašo ištirti galimą trijų didžiųjų mobiliojo ryšio bendrovių - „Tele2“, „Bitė Lietuvos“ ir „Omnitel“ - kartelį. Telecentras prašo Konkurencijos tarybso pradėti tyrimą, įtardamas galimą kartelį, derinant veiksmus dėl dalyvavimo radijo dažnių konkurse, pranešė Telecentras.

Vilniuje būsto įperkamumo indeksas antrąjį ketvirtį pasiekė naujas rekordines aukštumas, o nuomos pajamingumas buvo aukščiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, jog šie veiksniai lems ir tolimesnį aukštą aktyvumą būsto rinkoje, tačiau nemažėjanti naujų butų pasiūla bei lėtai augančios statybų sąnaudos turėtų slopinti kainų augimą.

Užsienio ekonomines sankcijas patiriančioje Rusijoje pirmą šių metų pusmetį traukėsi pramonės gamybos apimtys. Tarp sektorių, kur gamyba labiausiai mažėjo - aukso ir sidabro grandinių (- 40 proc.), keleivinių vagonų (-64,7 proc.) gamyba. Tarp augusių – sūrių (25,7 proc.) bei konservų (27,6 proc.) gamyba. Tokius skaičius pateikia informaciją apie užsienio įmones teikianti UAB Creditreform Lietuva, remdamasi savo kolegų Rusijoje informacija.

Seimo nariai, siekdami atsakyti į šį klausimą, ne kartą teikė įvairius pasiūlymus: vieni parlamentarai ragino praplėsti laisvadienių sąrašą, kiti siekė nedarbo dienų skaičių sumažinti.

Daug kalbant apie augančius atlyginimus, dauguma žmonių nepastebi jokių pokyčių. Statistikos departamentas pateikia, kiek ir kuriose apskrityse augo atlygimai. Daugiausia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių išaugo Tauragės (3,2 proc.), Kauno ir Klaipėdos (po 2,7 proc.), Telšių (2,4 proc.) apskrityse, kitose padidėjo nuo 0,6 iki 2 proc.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šią savaitę pripažino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) teisėtai nesutiko, kad Kauno rajono savivaldybė vykdytų neskelbiamas derybas su UAB „Roalsa“ dėl šilumos energijos gamybos ir tiekimo septyniolikai Kauno rajono švietimo ir kultūros įstaigų. Nutartis neskundžiama.

Nedarbas Lietuvoje rugsėjo pradžioje buvo 8,5 proc. - per mėnesį jis sumenko 0,1 proc., o per metus - 0,4 proc. punkto. Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 dieną šalyje buvo 153,3 tūkst. bedarbių - 1,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 5,5 proc. mažiau nei prieš metus. „Rugpjūtį švietimo įstaigos intensyviau ieškojo pedagogų – ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis šiemet 11 proc. didesnis nei pernai tuo pat laiku“, - rašoma Darbo biržos pranešime spaudai.

Nuo šių metų pradžios euras JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo 7 proc., per metus - 14 proc. Įprasta, kad silpnėjanti vietos valiuta (mūsų atveju euras) užsienio valiutos atžvilgiu skatina gaminio ar paslaugos eksportą į stiprėjančios valiutos šalį ir daro prekes ar paslaugas labiau konkurencingas, palyginti su vietos gaminiais ar paslaugomis.

2015 m. sausio mėnesį atlikta Eurobarometro apklausa parodė, kad 82 proc. europiečių naudojasi internetu; 69 proc. internetu naudojasi kasdien arba beveik kasdien. 60 proc. europiečių ir 62 proc. lietuvių atsakė naudojęsi internetu per paskutinius 12 mėnesių, norėdami pasiekti arba parsisiųsti muzikinius garso įrašus, 59 proc. europiečių ir 66 proc. lietuvių siuntėsi audiovizualinį turinį (serialus, filmus, vaizdo klipus), 35 proc. europiečių ir 41 proc. lietuvių – turinį apie sportą, 37 proc.

Tik kas penktas moksleivis naujus mokslo metus pradėjo turėdamas savo asmeninę sąskaitą ir banko mokėjimo kortelę, parodė DNB tyrimas. Kad jų nepilnamečiai vaikai turi asmeninę mokėjimo kortelę, nurodė 18 proc. apklaustų tėvų. Likusiųjų tėvų (82 proc.) vaikai atsiskaito tik grynaisiais. Tėvai, kurių vaikai neturi mokėjimo kortelės, nurodo manantys, kad jų vaikas dar per mažas turėti kortelę (39 proc.) arba tiesiog vaikams mokėjimo kortelės nereikia (26 proc.

Kainų komisijos vadovė pripažįsta, kad reguliuojant energetikos sektorių šiemet vyksta daug pokyčių, tačiau kol kas neatskleidžia, kaip tai gali paveikti vartotojus. Pasak Ingos Žilienės, kitų metų elektros ir dujų kainas bus galima prognozuoti nebent po mėnesio. „Prie šito klausimo galėtume grįžti po kokio mėnesio, kai turėsime ir naftos produktų kainas, ir valiutų svyravimus, tuomet galėsime detaliau pasakyti. Šiuo metu vyksta skirstymo ir perdavimo kainų skaičiavimas.

Vertinantys Lietuvos investicinę aplinką ekspertai pastebi, kad nekilnojamas turtas išlieka patraukliu investiciniu produktu. Pasak specialistų, bendrame lietuvio investicijų portfelyje tokios investicijos sudaro nuo 15 iki 100 procentų. Lietuvos pajūrį specialistai išskiria kaip ypatingai gerą vietą investicijoms į nekilnojamą turtą dėl mažai besikeičiančios pasiūlos. Mat čia daug saugomų teritorijų, namų prie pat jūros skaičius nedidelis, o naujos statybos ribojamos.

Mobiliojo ryšio operatorius jau kuris laikas neramina šiuo metu vienas karščiausių rinkos klausimų – AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentras) planai įsilieti į telekomunikacijų rinką su LTE technologija, kurią naudoja ir mobiliojo ryšio tiekėjai.

Nepaisant to, kad dabartinė valdančioji koalicija minimalią mėnesinė algą (MMA) Lietuvoje spėjo padidinti ne kartą, šiuo rodikliu vis dar atsiliekame nuo kaimynų latvių ir estų. Į šią statistiką baksnojantys „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ ketina spausti socdemus dėl smarkesnio MMA kėlimo. Tuo metu ekonomistai perspėja, jog didindami algas, artėjame prie pavojingos ribos. Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad dar iki kitų metų MMA Lietuvoje galima būtų padidinti 25 Eur.

Mažmeninės prekybos tinklų rinka Lietuvoje yra itin aktyvi, jos dalyviai visomis priemonėmis stengiasi pritraukti ir išlaikyti pirkėjus: akcijomis, privilegijų suteikiančiomis lojalumo kortelėmis, ilgalaikiu kainų mažinimu. Konkurencinga Lietuvos mažmeninės prekybos tinklų rinka netrukus pasipildys dar vienu stambiu žaidėju.

 Po rezultatyvios vasaros būsto rinka toliau išlieka aktyvi ir žada produktyvų rudenį. Išanalizavus pastarojo pusmečio pirkėjų poreikius ir esamą rinkos pasiūlą, matyti, kokiam būstui vilniečiai teikia prioritetą, ko ieško ir ką renkasi.

Nors žlugusio Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas paspruko, o paieška buvo paskelbta dar 2013 metų liepą, jis ir toliau turtą Lietuvoje valdo per statytinius, kuriems spėjo jį fiktyviai parduoti iki bylų iškėlimo, bei rūpinasi kitais finansiniai klausimais, rašo „Lietuvos rytas“. Buvęs bankininkas bylinėtis sugeba net ir slapstydamasis nuo teisėsaugos - per savo advokatus neseniai apskundė jam nepalankų Kauno apygardos teismo sprendimą priteisti iš jo bendrovei „Bankroto administravimo...

Net 74 proc. lietuvių mano, kad tai, ką yra parašę ar įkėlę į internetą, nepakenks jų galimybėms įsidarbinti. Tik 16 proc. turi abejonių dėl savo pateiktos informacijos tinkle ir ketina ją taisyti. „TNS LT 2014 metų duomenimis, net 68 proc. Lietuvos gyventojų, turinčių priėjimą prie kompiuterio, naudojasi Facebook‘u ir 46 proc. iš jų savo paskyrą aplanko kasdien, - sako cvmarket.

Naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo modelis kitąmet nedidins dujų kainos nei buitiniams vartotojams, nei verslui, žada premjeras. Algirdas Butkevičius taip pat prognozuoja, kad išlaikyti terminalą padės iš jo dujas pirksiančios Latvija ir Estija. „Ieškome variantų, kad dujų kaina Lietuvos žmonėms, tiek ir verslui nepadidėtų“, - ketvirtadienį interviu Žinių radijui pareiškė premjeras.

Jau kuris laikas Lietuvos verslininkai nerimauja dėl sparčiai didėjančių atlyginimų ir dėl to, kad tai juos pavers nekonkurencingais. Tokias verslininkų kalbas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle sulygino su vien tik iš tarkuotų bulvių pagamintais cepelinais. „Kai kurie verslininkai jau įjungė pavojaus sireną, teigdami, kad darbo našumo plėtrą aplenkiantis vidutinio darbo užmokesčio augimas ilgainiui palaidos mūsų prekių konkurencinį pranašumą.

Du iš penkių pirkėjų Lietuvoje dažnai perka prekybos tinklų privačių prekės ženklų produktus, atskleidė Lietuvos gyventojų apklausa. Šių produktų neperkantis atsakė tik kas dešimtas respondentas, o tuo tarpu patys prekybininkai pastebi, jog net ir aukštesnes pajamas gaunantys pirkėjai vis labiau linkę ieškoti ekonomiškiausio varianto. Tačiau tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, pagal tai, kokią rinkos dalį užima privatūs prekių ženklai, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio.

„Google“ rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Regimantas Urbanas pastebi, kad internetas leidžia žmonėms tiesiogiai keistis paslaugomis – vieni vartotojai tampa kitų vartotojų paslaugų pirkėjais. Tad technologinės naujovės verčia verslą nuolat tobulėti, priimti kūrybiškus sprendimus ir su vartotojais bendrauti asmeniškai.

Dėl siūlomos naujos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo kainodaros buitiniai vartotojai kitąmet, preliminariais skaičiavimais, už SGD terminalo išlaikymą turėtų sumokėti 1,1 mln. eurų daugiau, o verslas - mažiau. Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad lėšų verslas sutaupys, nes didelę kaštų dalį prisiims Lietuvos elektrinė. „Didesnę dalį sąnaudų patirs Lietuvos elektrinė.

 Amžina dilema – pirkti namą ar butą – turi ir kitą pusę. Kas atsitinka, kai tenka nekilnojamąjį turtą parduoti? Būsto rinkos ekspertai sako, kad tiek namo, tiek buto pardavimas reikalauja nemažai laiko ir energijos. Tiesa, šiuo metu kur kas sudėtingiau parduoti didesnio ploto gyvenamąją vietą – „pilių“ ir erdvių apartamentų su penkiais ar šešiais kambariais mada pasitraukė į šalį.

Penkerius metus iš eilės pajamų mažėjimą fiksavusi Lietuvos telekomunikacijų rinka tik praėjusių metų trečią ketvirtį pradėjo atsigauti. Šių metų pirmąjį pusmetį telekomunikacijų rinkos apyvarta augo 8,5 proc. Antrąjį šių metų ketvirtį, net neskaičiuojant įrangos pardavimų, rinka augo 4 proc.

 74 proc. gyventojų teigia žinantys, kokią dalį savo pajamų per mėnesį gali skirti paskolai grąžinti. Tai – 3 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Visgi, nors teigia žinantys, paprašyti įvardinti, 20 proc. gyventojų tą sumą nurodo klaidingai. Tokius duomenis parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Analogiška apklausa buvo atlikta ir praėjusiais metais. Tyrimas atskleidė, kad 70 proc.

Dar pavasarį tiek pajūrio, tiek kitų šalies kurortų viešbučiai ir maitinimo įstaigos pradėjo skųstis dėl mažų turistų kiekių, o įpusėjus vasarai vadino ją prasčiausia. Tačiau statistikos departamento duomenimis,  apgyvendinimo įmonių pardavimo pajamos šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 50,1 mln. eurų, arba 11,8 proc. daugiau, nei praėjusių metų antrąjį ketvirtį.

Ukrainoje nuo rugsėjo 1 dienos padidintas minimalus atlyginimas, pensijos, stipendijos. Minimalus mėnesio darbo užmokestis padidėjo iki 1378 grivinų, minimali mėnesio pensija - iki 1074 grivinų. Be to, padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų priedai, studentų stipendijos, kai kurios socialinės išmokos.

 Keleivius į Kuršių Neriją kelianti valstybės valdoma „Smiltynės perkėla“ panoro išplaukti į platesnius vandenis – prisijungė prie skolose skęstančios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ gelbėjimo. „Lietuvos jūrų laivininkystės“ pusmečio ataskaitoje skelbiama, kad 2015 metų gegužės 13 dieną „Lietuvos jūrų laivininkystė“ sudarė paskolos sutartį su „Smiltynės perkėla“ ir pagal ją pasiskolino 500 tūkst. eurų.

Šiandien parduotuvių alkoholio skyriuose ketinantys apsilankyti piliečiai išvys užrašą: „Šiandien alkoholis neparduodamas“. Ir tai yra dėl to, jog jau devintus metus iš eilės Lietuvoje galioja draudimas rugsėjo 1-ąją prekiauti svaigiaisiais gėrimais. Nors lietuviai jau įprato šią mokslo šventę minėti blaiviai, atsiranda ir tokių, kurie alkoholiu pasirūpina iš anksto.