Lietuvos verslas

 Vienas šildymo sezono mėnuo lietuvio piniginei kainuoja vidutiniškai 16 proc. jo atlyginimo. Ir beveik 40 proc. pensijos. Bet štai kokias geras naujienas skelbia Rusijos dujų gigantė „Gazprom“. Esą kitus ir dar kitus metus dujas pardavinės už pačią mažiausią bet kada buvusią kainą. Rusiškų dujų kaina krenta, nes ji pririšta prie naftos kainos, o ši – rekordiškai nusmukusi ir smunka toliau. Lietuva 2013 m. dar mokėjo 500 JAV dolerius už tūkstantį kubinių metrų.

Kaip atrodo parduodamas kone milijono eurų vertės būstas ir kas tokį įperka? Pasirodo, prabangūs būstai nėra tik turtingų užsieniečių privilegija ar užgaida, mat tokia rinka egzistuoja ir Lietuvoje. Prestižiniai butai atveria įspūdingus vaizdus į Vilniaus senamiestį – bažnyčias, Trijų kryžių kalną ar Gedimino pilį. Tokiame būste neapsieinama ir be SPA zonos, sūkurinių vonių bei kiaurą parą budinčių apsaugos darbuotojų.

Ar išties Palangoje pas būsto nuomotojus nebeliks televizorių? Keletą metų neišsprendžiamas ginčas tarp būstų savininkų ir autorių teisų gynėjų pasiekė net teismą, bet ir šis nieko nepagelbėjo: privačius savo kambarius nuomojantys šeimininkai nenori būti lyginami su viešbučiais ir su niekuo sunkiai uždirbtų eurų dalytis nenori.

 Lietuva ir Latvija artimiausiu metu turėtų pasirašyti susitarimą dėl gamtinių dujų prekybos, teigia šalių ministrai pirmininkai. „Esame parengę bendradarbiavimo memorandumą, kurį šiuo metu iš Latvijos pusės derina ekonomikos ministrė (Dana Reizniece-Ozola - BNS), iš Lietuvos pusės - energetikos ministras (Rokas Masiulis - BNS). Tikimės, kad artimiausiu metu šis memorandumas bus suderintas ir pasirašytas“, - penktadienį po bendro Lietuvos ir Latvijos vyriausybių posėdžio žurnalistams Rokišk...

Būsto kainų augimas jau nestebina žmonių, tačiau pastarąjį pusmetį yra matomas didesnis pirkėjų aktyvumas dėl to, jog nuo šių metų lapkričio 1 dienos keičiasi skolinimosi reikalavimai. Lietuvos statistiko departamento duomenimis 2015 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,1 procentais. Daugiausia pabrango ankstesnės statybos būstai – 3,9 proc., iš jų butai vieno ir dviejų butų namuose – 5,4 proc., daugiabučiuose namuose – 3,5 proc.

Švedijos kapitalo vieną didžiausių prekybos tinklų šalyje valdanti bendrovė „Rimi Lietuva“ už piktnaudžiavimą skirta 73 tūkst. eurų bauda. Baudą skyrusi Konkurencijos taryba taip pat įpareigojo įmonę nutraukti nesąžiningus veiksmus. Tarybos teigimu, „Rimi Lietuva“ į 2010-2015 metų sutartis su tiekėjais įtraukė nuostatas, kurios įpareigojo įmones iš anksto sumokėti už pardavimų skatinimą.

Pastaruosius keletą metų Lietuvos miestuose aktyviai kuriasi nedideli verslai – išskirtinį asortimentą siūlančios krautuvėlės, kavinės, šeimų valdomi restoranai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė šalies gyventojus ragina palaikyti šių mažųjų verslininkų iniciatyvas, nes apsipirkimo pas smulkiuosius prekybininkus nauda yra dviguba – ir vietos bendruomenei, ir patiems pirkėjams.

Rinkos tyrimų bendrovės „RAIT“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, pasirinkdami mobiliojo ryšio operatorių, gyventojai labiausiai vertina mobiliųjų operatorių teikiamų paslaugų kokybę, kainą („labai svarbu“ atitinkamai 79 proc. ir 78 proc.) ir klientų aptarnavimo kokybę (61 proc.). Kiek mažiau įtakos operatoriaus pasirinkimui turi paslaugų paketo dydis (45 proc.), siūlomos nuolaidos prietaisams įsigyti (44 proc.), rekomendacijos (38 proc.), spartus mobilusis internetas (33 proc.

Nenumaldomai artėjant rinkimams valdantysis elitas Lietuvoje imasi gausiau politiniais pažadais laistyti su darbo santykiais susijusių akronimų dirvą. Tai itin jautri ir daugelį rinkėjų liečianti tema, tad garantuota, kad abejingų neliks. Vakar Vyriausybė paskelbė ketinanti nuo kitų metų pradžios pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Anot Premjero, NPD bus padidintas nuo 166 eurų iki 200 eurų, o papildomas NPD už kiekvieną vaiką šeimoje – nuo dabartinių 60 eurų iki 120 eurų.

JAV centrinis bankas (FED) ketvirtadienį , kaip daugelis rinkos dalyvių ir tikėjosi, nepakėlė bazinės palūkanų normos. Negana to, spaudos konferencijos žinutė ir išsakytas požiūris skambėjo gana niūriai. Akivaizdu, kad mūsų lūkestis, jog FED verčiau pasirinks suklysti, pradėdamas kelti palūkanas per vėlai, negu kad per anksti, buvo teisingas – tai patvirtina FED vadovės Janet Yellen komentaras po sprendimo.

Grybautojai džiūgauja: miškuose jau kelia galvas ilgai laukti baravykai. O ir turguose šių grybų išsiilgę aukštaičiai už nedidelę krūvelę negaili pakloti kone geros mėsos kilogramui prilygstančią kainą - 8 eurų. Po didelės sausros rugpjūtį ne vienas užkietėjęs grybautojas jau buvo praradęs viltį miškuose rasti baravykų. Koks bus jų derlius po nenuspėjamo šių metų sezono, dar nežinia, bet baravykai pamėgtose augimvietėse jau kelia galvas.

Baruose ir užeigose susispietę šimtai sirgalių stebėdami Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynes nusiraminimui pakelia net ir po penkis alaus bokalus. Tačiau, pasak barų savininkų, sirgalių išnešti nereikia – po rungtynių namo jie išeina savomis kojomis. Aludariai juokauja, kad daugiausia alaus bokalų pakeliama tuomet, kai Lietuvos rinktinės atakos šlubuoja, o metimai skrieja pro šalį.

Nuo senų šaldytuvų iki lempučių. Toks platus atliekų spektras bent artimiausiu metu nebus tvarkomas. Dėl įvairių pažeidimų iš pagrindinės elektronikos atliekas tvarkančios asociacijos atimta licencija. Pastaroji ją nubaudusią Aplinkos ministeriją kaltina siekiu perimti rinką, o ši atskleidžia, kad atliekos ir taip nebuvo tvarkomos jau ilgus metus. Štai kalnai elektronikos atliekų. Bent jau kol kas didžioji jų dalis taip ir liks pūpsoti.

Trečiadienį mažmeninės prekybos tinklus valdanti „Maxima grupė“ ir franšizės valdytoja bendrovė „Franmax“ kreipėsi į teismą su kaltinimais, kad Vilniaus prekybos akcininkai Marcinkevičiai neteisėtai panaudojo „Maxima“ parduotuvių modelį. Teigiama, kad Baltarusijoje esantis prekybos tinkas „Mart Inn“ nukopijavo jos įvaizdį.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad kitąmet numatoma didinti tabako akcizą. Papildomos pajamos padengtų biudžeto netektį, padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį. „Akcizo didinimo mastas bus panašus, kaip ir šiemet nuo kovo 1-osios. (...) Tarptautinės organizacijos yra teigiamai įvertinusios tai, kad akcizas yra didinamas laipsniškai, be didesnių šuolių“, - BNS sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

453 kilometrų ilgio, 700 megavatų galios elektros jungtis „NordBalt“ yra vienas reikšmingiausių elektros energetikos projektų Baltijos šalyse per visą sektoriaus istoriją. Nors jūrinis kabelis jungia Lietuvos ir Švedijos krantus, projekto naudą Lietuva ir Latvija pajus vienodai, teigė energetikos ministras Rokas Masiulis, Klaipėdoje susitikęs su Latvijos žurnalistais. „NordBalt“ bus pirmoji elektros infrastruktūra, sujungianti Baltijos šalis su Skandinavija.

Vyriausybei nusprendus nuo kitų metų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 166 iki 200 eurų, ekonomistai ir politikai tikina, kad tai geriausias šios vyriausybės sprendimas. Ekonomistas Gitanas Nausėda dar neseniai socialiniame tinkle rašė apie politikų nuoširdumo indeksą, kuris skaičiuojamas pagal neapmokestinamo pajamų dydžio ir vidutinio darbo užmokesčio santykį.

Lietuvoje dažnai kalbama apie minimalios algos kėlimą ir tai, kad dabartiniai atlyginimai yra itin skurdūs. Per pastaruosius mėnesius lietuviai stebėjo minimalaus atlyginimo didinimą, tačiau jis būdavo pakeltas tik simboliškai. Šiuo metu Lietuvoje mėnesinė alga yra 325 eurai, o dar 2005 metais ji buvo 145 eurai.

 Šią savaitę Lietuvoje lankosi Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos ekspertų delegacija. Jie vertina žuvies perdirbimo įmones, eksportuojančias savo produkciją į Eurazijos ekonominės sąjungos valstybes, ir šaltuosius žuvų sandėlius. Pagal iš anksto suderintą darbotvarkę numatyta, kad į dvi darbo grupes pasidalinę ekspertai apsilankys keturiose žuvies perdirbimo įmonėse ir keturiuose šaltuosiuose sandėliuose, iš kurių vykdomas žuvies eksportas.

Vyriausybė nusprendė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, ketvirtadienį „Žinių radijui“ pranešė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Trečiadienį buvo sutarta, kad neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) bus didinimas nuo 166 eurų iki 200 eurų tiems asmenims, kurių atlyginimas siekia 928 eurus (3250 litų). Tai sprendimas, kuris sumažins mokestinę naštą ir padidins gyventojams realiais pajamas, jeigu ir nebus keliamas atlyginimas“, - laidoje „Pozicija“ sakė Ministras Pirmininkas.

  Lietuvai stojant į EBPO reikės įgyvendinti reformas, teigia Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) generalinio sekretoriaus pavaduotoja. Pasak Mari Johannos Kiviniemi, Lietuvai reikės peržiūrėti valstybės įmonių valdymą, tačiau konkretūs būtini pokyčiai paaiškės vertinant šalį.   „Vertinimo procesas gali būti nuostabus katalizatorius reformoms, siekiant pagerinti Lietuvos konkurencingumą.

Konservatoriai užsimojo apriboti prekybą alkoholiu: sutrumpinti prekybos laiką, numatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms, stipresnius gėrimus leisti prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. Idėjos autoriai tikina, kad tokia pertvarka reikalinga, siekiant sumažinti lietuvių pomėgį svaigintis alkoholiu. Tuo metu alkoholio prekybininkai ragina neužsiimti populizmu ir atkerta, kad tokie ribojimai sudarytų tik dar daugiau problemų.

Lietuvoje nebus auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai, nes šalis lieka ekologinės žemdirbystės šalimi, sako žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, trečiadienį ministrų kabinetui pristatytas dokumentas bus pateiktas Europos Komisijai, kad Lietuva būtų išbraukta iš teritorijų sąrašo, kur galima auginti modifikuotus kukurūzus. „Šitame įsakyme yra numatyta, kad visą Lietuvos teritoriją išbraukti, kur būtų galima auginti 8 rūšių genetiškai modifikuotus kukurūzus atvirame lauke.

Ūkio ministerija parengė ministro įsakymo projektą, kuriame paviešino ant rūkalų pakelių būsiančius paveikslėlius, įspėjančius apie rūkymo žalą. Numatoma, kad paveikslėliais apie rūkymo žalą rūkančiuosius gamintojai privalės įspėti nuo 2016 metų gegužės 20 dienos. Tos iliustracijos turės užimti 65 proc. pakelio ploto. Gamintojai patys galės apsispręsti, kokius paveikslėlius naudoti.

Buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus valstybė įsigis už 5,6 mln. eurų. Turto bankas trečiadienį pasirašo trijų pastatų komplekso pirkimo sutartį, pagal kurią iš Ūkio banko investicinės grupės (UBIG) bankroto administratoriaus perkamo turto dalies kaina siekia 5,4 mln. eurų, iš bendrovės „Žalgirio sporto arena“ – 0,2 mln. eurų, BNS trečiadienį informavo Vyriausybės spaudos tarnyba. „Tai pirmas praktinis žingsnis, siekiant įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį ir kultūrinį projektą.

Lietuva ir Lenkija pagaliau susitarė dėl dujų jungties (GIPL) finansavimo, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Šiandien ryte turėjau susitikimą su energetikos ministru (Roku Masiuliu - BNS), kuris vėl išvyko į Briuselį, ir jis mane painformavo, kad padedant Europos Komisijai, pavyko galutinai susitarti dėl GIPL projekto finansavimo ir galutinių sprendimų priėmimo“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė A.Butkevičius.

BAB banko „Snoras“ bankroto administratorius pradėjo 139,8 mln. eurų balansinės apskaitinės vertės reikalavimų paketo, kurį sudaro užsienio rezidentams išduotos paskolos, pardavimo procesą. Potencialūs investuotojai savo pirminius pasiūlymus kviečiami pateikti iki šių metų spalio 20 dienos. Parduodamo turto portfelį sudaro 16 paskolų verslo subjektams ir 9 paskolos individams. Dauguma klientų yra Rusijoje registruotos įmonės ir fiziniai asmenys.

Lietuvos mokyklų auklėtiniai neįgyja pakankamai finansinio raštingumo įgūdžių, reikalingų savarankiškam gyvenimui, mano šalies mokyklose dirbantys ekonomikos mokytojai. Remiantis „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta apklausa, daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų pedagogų mano, jog su pinigų valdymu vaikai turėtų susipažinti nuo pirmos klasės (nuo 7 metų). Ketvirtadalis (26 proc.) respondentų pasisako už finansinio raštingumo ugdymą nuo 12 metų, o penktadalis (20 proc.

Antrą 2015 metų ketvirtį vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas galėjo nusipirkti 41,2 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Tai šiek tiek (0,3 kv. m) daugiau negu 2015 metų pirmą ketvirtį ir 2,8 kv. m daugiau negu prieš metus. „Pirmą šių metų ketvirtį galimybės įpirkti būstą buvo sezoniškai sumažėjusios. Antrą metų ketvirtį, jos vėl padidėjo.

Subalansuoto Lietuvos biudžeto kontūrai dabar panašūs į dykumos miražą, trečiadienį „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Tam tikra prasme, mums sunkiau sekasi pasiekti subalansuoto biudžeto ne tiktai dėl to, kad mes nesugebame subalansuoti pajamų su išlaidomis, bet ir dėl to, kad mus slegia skolos, aptarnavimo išlaidos.

Eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“ prognozuoja, kad dėl Rusijos embargo šiemet smukęs šalies eksportas kitais metais kiek atsigaus. Daugeliui Lietuvos įmonių pavyko prisitaikyti ir rasti naujų rinkų, o kitoms dar reikia laiko. Bet kuriuo atveju, pasak analitikų, Lietuva išliks tranzito šalis. „2015 metais Lietuvos prekių eksportas mažės, bet šito buvo tikėtasi, ypač dėl reeksporto poveikio. 2016 metais grįžta nedidelis augimas.

Praėjusi savaitė Lietuvoje išsiskyrė dviem, iš pirmo žvilgsnio atskirais, bet iš tikro labai susijusiais įvykiais. Sužinojome, kad Lietuvai gali tekti priimti virš 1000 migrantų - pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė prisipažino, kad integruoti pabėgėlius nebus lengva - bus susidurta su dvejomis didelėmis problemomis. Viena – trūksta lėšų. Antra didele bėda bus pabėgėlių užimtumo užtikrinimas.

Jau  vasarį už gėrimus plastikiniuose buteliuose bei skardinėse teks mokėti 10 ct  brangiau. Tačiau šiuos pinigus galėsite susigrąžinti. Didesnės parduotuvės jau rengiasi statyti supirkimui 1000 taromatų ir kiekvienam jų įdarbinti po žmogų. Nors gyventojai už buitinių atliekų tvarkymą jau moka, o įvedus užstatą patys atliks dalį atliekų tvarkytojų darbo, naujos užstato sistemos diegėjai ragina guostis, kad pats gėrimas nebrangs.

Kelis metus iš eilės Lietuvos eksportas demonstravo įspūdingus augimo tempus: tuo metu kai Lietuvos BVP 2015 m. pirmąjį pusmetį tik 1,5 proc. viršija prieškrizinį 2008 m. lygį, Lietuvos eksporto apimtys jau 50 proc. viršija prieškrizinį lygį. Tačiau naujieji Lietuvos eksporto rodikliai rodo, kad eksporto dinamikoje vis labiau įsivyrauja stagnacija. Tokią situaciją sąlygoja prastėjanti padėtis NVS rinkose.

Antradienį sušauktame politinės tarybos posėdyje buvo aptarti aktualiausi šalies klausimai: socialinis modelis, pabėgėlių priėmimo planas, minimalios algos, mokytojų atlyginimų klausimai ir tolimesnis pensijų didinimas.

Lietuvos pienininkams Europos Komisija skyrė 12,63 mln. eurų paramos. Toks sprendimas priimtas antradienį Liuksemburge, kur bus sprendžiama dėl konkrečios paramos dėl Rusijos embargo ir pasaulinių kainų kritimo nukentėjusiems pieno bei mėsos gamintojams. Lietuva pienininkams siekė gauti 32 mln. eurų. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltratienė neatmeta galimybės pieno gamintojams skirti papildomus 12,6 mln. eurų ir iš valstybės biudžeto.

Lietuvos bankininkai siūlo įteisinti naują indėlių rūšį – taupomuosius indelius. Šiuos indelius pasirinkę žmonės investuotų pinigus ilgesniam laikui, o atsiimti anksčiau laiko galėtų tik itin išskirtiniais atvejais. Kaip teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas, žmonės indelius galėtų atsiimti tik dėl labai rimtų priežasčių, tokių kaip mirtis ar ligos. Tačiau už tai bankai klientams pasiūlytų didesnes palūkanas.

  Nepriėmusi naujojo socialinio modelo, kuriuo liberalizuojami darbo santykiai ir pertvarkoma pensijų sistema, Lietuva taptų nekonkurencinga, antradienį perspėjo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Jeigu nepriimtume, žiūrit į dvejų trejų - metų perspektyvą šalis taptų nekonkurencinga. Reikia strateguoti į priekį ir žiūrėti, kas dedasi pasaulyje.

Visi smulkūs verslai pradedami nuo klausimo ‒ kopijuoti, perimti idėją, adaptuoti ar kurti savo? Panašiai svarsto dažnas verslo naujokas, ieškodamas savo sėkmės kelio pradžios. Statistika rodo, jog sėkmingiausi verslai būna tie, kurie nekuria rinkoje neegzistuojančių produktų ir nekopijuoja jau pasiteisinusių sprendimų, bet juos pakoreguoja ir patobulina – daro kitaip nei visi ir tai daro gerai. Toks požiūris leidžia patekti net į tas rinkas, kurios, atrodo, perpildytos ir seniai padalytos.

Pagrindinis šios savaitės įvykis, kurio laukia finansų rinkos bus ketvirtadienį, kai baigsis JAV Federalinio rezervų banko (FED) posėdis. Laukiama, kaip FED įvertins naujausią ekonominės situacijos vertinimą. Rinkos analitikų vertinimu, tikimybė, kad palūkanos būtų keliamos 0,25 proc. punkto jau rugsėjį šiuo metu yra apie 30 proc. „Danske Bank“ analitikų vertinimu, labiau tikėtina, kad FED palūkanų normą gali nuspręsti kelti šių metų gruodį.

 Baltijos jūroje baigti visi darbai, susiję su elektros jungties „NordBalt“ kabeliu. Labiausiai pažeidžiamose vietose 400 kilometrų jūrinis kabelis, sujungęs Lietuvą su Švedija, yra apsaugotas nuo laivų ir žvejybinės įrangos. Šiais metais kabelio įgilinimo ir užpylimo akmens skalda darbai buvo pradėti gegužės viduryje ir vyko iki dabar. Jungties su Švedija „NordBalt“ statybų pažanga siekia 95 proc.

 Lietuvai yra dar turbūt šviesmetis iki to, su kuo mes ten susidūrėme, lygindamas įmonių steigimą Lietuvoje ir Šiaurės Airijoje, „Žinių radijui“ sakė vienas puslaidininkių technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“ įkūrėjų Kristijonas Vizbaras.   „Tai yra nepalyginami dalykai. Ten visos derybos ir susitarimas dėl projekto ir finansavimo įrankių visokių ir, kaip kas bus, kokioms proporcijoms sudėliota, netruko net du mėnesius.

 Šiandien Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius susitiko su Londono Sičio Politikos komiteto pirmininku Marku Boleatu ir diskutavo kaip kapitalo rinkos bei kuriamos naujos finansavimo priemonės galėtų geriau atitikti verslo finansavimo poreikį.

 Lietuvos banko valdyba AB DNB bankui skyrė baudą už tai, kad bankas taikė nepagrįstai didelius kai kurių tarptautinių pervedimų ir tokių pervedimų lėšų įskaitymo įkainius ir taip pažeidė ES teisės aktų reikalavimą už tokius pervedimus taikyti ne didesnį įkainį nei už nacionalinius mokėjimus. Lietuvos bankas įpareigojo AB DNB banką sumažinti įkainius ir atlyginti klientams nuostolius. AB DNB bankas sumažino įkainius iki reikalaujamų dydžių ir pranešė atlyginęs nuostolius klientams.

 2015 m. antrąjį ketvirtį visoje bankų paskolų rinkoje vyko pagyvėjimas: daugiau suteikta paskolų ir namų ūkiams, ir įmonėms. Būsto paskolų rinkoje kreditavimas per ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 m. pabaigos. Bankuose laikomų indėlių suma nuosaikiai augo. Žemų palūkanų aplinka ir mažėjančios pajamos iš paslaugų ir komisinių lėmė bankų pelno mažėjimą. „Kredito rinkos pagyvėjimas sietinas su augančia paklausa.

Importuojamų dalių į euro šalis kainas visada lėmė euro ir JAV dolerio kurso svyravimai. Per pastaruosius metus JAV doleris euro atžvilgiu pabrango apie 20 proc. Tai automatiškai kėlė ir importuojamų prekių, skaičiuojamų eurais, kainą. Nedidelėje ir varžovų pritvinkusioje Lietuvos importuojamų dalių rinkoje realią padėtį gali iškraipyti ir kiti veiksniai, kaip antai, sukauptos ankstesnių (palankesniu kursu įsigytų) prekių likučiai ir pan.

Prieš kelerius metus dėl visuomenės pasipriešinimo sustabdyto milijardinės vertės Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto planas yra labiausiai pažengęs tarp tokių projektų Europoje, teigia Lietuvos energetikos ministras. Rokas Masiulis sako, jog Baltijos šalims apsisprendus pradėti jėgainės statybas, tai galėtų įvykti per tris mėnesius. „Naujos atominės jėgainės statybos Lietuvoje projektas labiausiai pažengęs tarp tokių projektų Europoje.

Sparčiau negu kainos didėjęs vidutinis atlyginimas, gerėjantys lūkesčiai dėl šalies ekonominės padėties padrąsino gyventojus plačiau atverti pinigines. Ypač tuos, kurie gauna didesnes negu vidutines pajamas. Mažėjant taupymo motyvacijai – nedidėja terminuotųjų indėlių palūkanos, pastaruoju metu nelabai palankiai klostosi įvykiai vertybinių popierių rinkose – artimiausiu metu galima tikėtis vartojimo augimo.

Lietuvoje pastebimai mažėja terminuotųjų indėlių populiarumas, nes vis daugiau pinigų tiesiog laikoma sąskaitose. Bankai kol kas nedrįsta pasvarstyti apie terminuotųjų indėlių išnykimą, tačiau kalba apie šio produkto transformaciją, nors ir nemano, kad dėl mažėjančio terminuotųjų indėlių populiarumo ši paslauga ilgainiui iš viso išnyktų, kaip išnyko vienos nakties indėlių paslauga ar palūkanos už indėlius iki metų.