„Iki šiol Lietuvoje nebuvo vieningo teisės akto, kuris išsamiai nustatytų būsto ir kitų kreditų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teisinį reguliavimą. Dėl to šis įstatymas labai svarbus – juo bus aiškiai apibrėžiamos sutarties šalių teisės ir pareigos, visų pirma užtikrinant tinkamą vartotojų teisių apsaugą ir skatinant sąžiningą verslo praktiką. Taip pat tikiuosi, kad įstatymas paskatins rinkos dalyvių konkurenciją“, - pranešime sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Numatoma, kad bankas klientui privalės pateikti informaciją apie kredito sąlygas visoje Europos Sąjungoje, per 30 dienų iki sutarties pasirašymo klientas galės svarstyti, o per 14 dienų po pasirašymo - atsisakyti sutarties.
Be to, fiksuotomis palūkanomis siūloma laikyti tik tas, kurios nesikeis visą sutarties laikotarpį. Dabar jos fiksuojamos penkeriems arba dešimčiai metų.
Siūloma įtvirtinti privalomų kredito sutarčių sąlygų sąrašą, bankai negalės reikalauti, kad klientas su paskola įsipareigotų naudotis ir kitais finansiniais produktais ar paslaugomis. Be to, grąžinant paskolą anksčiau laiko, bankas galės reikalauti ne didesnės nei 2 proc. kompensacijos, o jos nebus galima prašyti, kai sutartyje nustatyta metų arba trumpesnė kintama palūkanų norma. Vartotojas galės atidėti paskolos mokėjimą ne ilgiau nei 9 mėnesiams.
Anot ministerijos, į įstatymą perkeliamos 2014 metų europinės Būsto kredito direktyvos nuostatos.
