Lietuvos verslas

Druskininkuose ir Birštone šiemet sumažėjo turistų iš Rusijos, tačiau tai kompensavo išaugę poilsiautojų srautai iš Lietuvos, Latvijos ir Izraelio. Kai kurios kurortų sanatorijos džiaugiasi pritraukiančios vis daugiau turistų iš Skandinavijos šalių. Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis BNS sakė, kad šių metų pirmąjį pusmetį bendras turistų skaičius augo.

 Veikiausiai kitais metais defliacijos Lietuvoje nebebus, „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Mes startuosime ir lyginsime pokytį jau šių metų atžvilgiu. Sudėtinga būtų tikėtis, kad pasaulinės naftos kainos kiekvienais metais tiktai kris. Veikiausiai jos, pasiekusios dugną, atsispirs nuo to dugno ir pradės pamažu kilti. Bent jau daugelis institucijų <...> prognozuoja laipsnišką naftos kainų kilimą.

 Norite sveikai maitintis, numesti svorio, bet neturite laiko gaminti? Verslininkai siūlo savo paslaugas ir čia. Jums nebūtina per dieną suktis prie viryklės. Iš anksto užsisakę, kas rytą galite gauti į namus ar darbą atvežamus pusryčius, pietus ir vakarienę. Dietologų subalansuotą. „Norintiems lieknėti yra siūlomas tam tikras kaloringumas. Tai 1200 kalorijų, 1600 kalorijų.

Vyriausybė iš esmės pritarė 2016 m. biudžeto projektui, taigi diskusijos dėl to, kaip kitąmet bus naudojami valstybės arba mokesčių mokėtų pinigai tik prasidės. Tačiau jau dabar tam tikros visuomenės grupės 2016 m. gali tikėtis pinginės papilnėjimo. Minimali mėnesinė alga Šiuo metu skelbiama, kad minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2016 m. sausio 1 d. turėtų didėti nuo 325 iki 350 eurų. Tuo metu Darbo partija nuo kitų metų liepos 1 d. MMA siūlo dar didinti nuo 350 iki 437 eurų.

 Pradedantis veikti magistralinis dujotiekis iš Klaipėdos į Kuršėnus atveriama galimybę iš suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujas tiekti Estijai ir Latvijai, leis išplėsti dujų eksportą, užtikrins stabilų dujų tiekimą. Energetikos ministras Rokas Masiulis sako, kad dujotiekis leis dujas tiekti ne tik kaimynams estams ir latviams, bet ir baltarusiams bei lenkams. “Mes galėsime 100 proc.

 Sausra šiemet išdžiovino ne tik bulves, morkas ar grybus. Ant lazdyno riešutų gal ir daug – bet viduje reikalai prasti. Branduoliai dėl drėgmės trūkumo gerokai mažesni negu įprastai. O turguose, mugėse ant prekystalių suberti riešutai dar ir brangesni negu pernai. Už kilogramą prašoma nuo pusketvirto euro. „O kainos lyginant, jeigu verčiant, eurais biški brangiau negu litais. Nes būdavo 10–11 litų tokiu laiku, o dabar jeigu eurais paverti, tai apie 12–13“, - pasakoja užkalbinta moteris.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per pastaruosius dvejus metus pagal specialybę įsidarbino tik kiek daugiau nei pusė absolventų. Net penktadaliui darbo išvis nepavyko rasti. O vienas iš penkių diplomuotų specialistų darbuojasi ten, kur aukštojo mokslo diplomo nė nereikia. 70 procentų bakalauro studijas baigusių absolventų tikina, kad tą darbą galėtų atlikti net žemiausią išsilavinimą turintis žmogus.

Per devynis šių metų mėnesius labiausiai nesėkmės persekiojo įmones, įsikūrusias Klaipėdoje, Visagine bei Vilniuje. Mažiausiai verslų, patyrusių bankrotus, areštus ar praradusių visus darbuotojus buvo Druskininkų, Rokiškio bei Kaišiadorių savivaldybėse.

Šiuo metu iš savivaldybių, kurios surenka daugiau gyventojų pajamų mokesčio (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų), dalis surinktų mokesčio pajamų yra paimamos ir atiduodamos kitoms savivaldybėms. Po Konstitucinio teismo kritikos, Finansų ministerija pasiūlė keisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką.

Centrinio šilumos tiekimo (CŠT) įmonės per biržą yra apsirūpinusios mažiau nei puse biokuro, kurio prireiks netrukus prasidėsiančiam šildymo sezonui. Vis dar delsiančios įmonės rizikuoja išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Į šią problemą dėmesį atkreipė energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.

Rusijai taikant prekių importo embargą, Lietuvos eksportas į šią šalį sumažėjo ženkliai, tačiau Rusija vis dar išlieką pirma partnere pagal eksportą. Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, jeigu ir toliau matysime tokį eksporto mažėjimą į Rusiją, sulauksime naujo numeris vienas eksporto partnerio. SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda aiškina, kad žvelgiant į geografinę eksporto kaitą, pirmiausia matome smarkų eksporto kritimą į Rusiją.

Finansų ministerija parengė teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus, pagerės verslo sąlygos, siūlomi teigiami pokyčiai gali kilstelėti ir Lietuvos pozicijas kitų metų Pasaulio banko tyrime „Doing Business“. Siekiant mažinti ūkio subjektų pinigines išlaidas ir laiko sąnaudas, siūloma nustatyti mokesčių mokėjimams ir deklaravimui vienos datos taisyklę – iki atitinkamo mėnesio 15 dienos, išskyrus PVM, kuris sumokamas iki atitinkamo mėnesio 25 dienos.

Nerijus Mačiulis (Swedbank) nuo šių metų sausio iki birželio mėnesio buvo cituotas beveik 600 kartų ir yra labiausiai cituojamas nuomonės lyderis Lietuvoje per pirmąjį metų pusmetį. Kitas, daugiausiai cituotas bankų sektoriaus atstovas, Gitanas Nausėda (SEB), užima trečiąją vietą. Šį pusmetį suaktyvėjo ir kiti ekspertai, atstovaujantys verslo organizacijas arba viešąjį sektorių. Vitas Vasiliauskas (LB) ir Stasys Kropas (LBA) dažniausiai minimų asmenų tope užima antrą ir ketvirtą vietas.

Remiantis pastarųjų mėnesių oficialia Lietuvos statistikos departamento informacija, šviežių vaisių bei daržovių kainos mūsų šalies rinkoje pastaruosius kelis mėnesius smuko. Taip pat 9,3% didėjo šviežių daržovių importas. Kas mėnesį fiksuojant rinkoje esančias dažniausiai vartojamų maisto produktų kainas, pastebėta, kad dažniausiai valgomos daržovės bei vaisiai gan atpigo.

SEB banko leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatyme ekonomistas Gitanas Nausėda aptarė ir pasaulines ekonomikos tendencijas. Pasak G. Nausėdos, reikia pripažinti, kad matosi aiški skirtis tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir likusios pasaulio, nes be JAV niekas negali pasigirti tokia labai patenkinama makroekonomine situacija. „Tartum patvirtindami amerikiečiai suštampavo labai neblogą BVP pokytį antrąjį šių metų ketvirtį, kuris buvo 3,9 proc.

 2015 m. rugsėjo 30 d. „Gjensidige Forsikring ASA” ir PZU SA baigė sandorį, pagal kurį „Gjensidige“ įsigijo 99,88 proc. bendrovės „PZU Lietuva” akcijų. Šis įsigijimas – tai nuosekli „Gjensidige“ strategija plėtoti veiklą Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Įsigijusi bendrovę „PZU Lietuva“, „Gjensidige“ tampa viena iš didžiausių Baltijos šalių ne gyvybės draudimo bendrovių. Dabar įmonių grupės rinkos dalis Baltijos šalyse išaugo maždaug nuo 7 proc. iki 12 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimas iki Darbo partijos siūlomų 437 eurų ilguoju laikotarpiu padarytų didelę žalą ekonomikai.

Galima pasidžiaugti, kad Lietuva pasaulio konkurencingumo indekse iš 41-os palypėjo į 36-ą vietą, tačiau pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti mes užimame 123 vietą iš 140 pasaulio valstybių.

Infliacijos rodiklis svarbus ne tik gyventojams, bet ir vyriausybei – jis turi tiesioginės įtakos prognozuojamoms biudžeto pajamoms, o taip pat ir planuojamoms išlaidoms. Ekonomistų infliacijos rodiklių prognozės paprastai nelabai skiriasi, tačiau šiuo metu 2016 metų prognozių spektras yra labai platus – nuo 0,3 iki 2,5 procento.

Naujausios „Investuok Lietuvoje“ parengtos ataskaitos „2015 I pusm. TUI projektų apžvalgos Centrinėje ir Rytų Europoje (CRE)“ duomenimis, tarp Centrinės ir Rytų Europos (CRE) valstybių tik Lietuva, Slovėnija, Vengrija ir Slovakija pritraukė daugiau investicinių projektų per pirmąjį 2015 m. pusmetį nei tuo pačiu metu pernai. Investicinių projektų skaičius Vakarų Europoje krito beveik trečdaliu, o CRE – 3 proc.

 Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Jis parengtas, įvertinus ūkio raidos scenarijų, vykdant Vyriausybės įsipareigojimus išlaikyti viešųjų finansų stabilumą. Projektas bus teikiamas Seimui. Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurių planuojama beveik 2,006 mlrd.

Pirkdami automobilį daugiau nei pusė – 52 proc. – lietuvių rizikuoja įsigyti vogtą prekę, t.y. jie nepatikrina, ar automobilis neturi teisinių bei kitų apribojimų. Tokius rezultatus parodė transporto skelbimų portalo rugsėjį atlikta apklausa. Kad taip nenutiktų, prieš įsigyjant automobilį pravartu pasikonsultuoti su transporto priemones išmanančiais bičiuliais ar specialistais, tačiau net 44 proc. lietuvių to nedaro – pasikliauna tik savimi. Mato Buzelio, Autoplius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užregistravo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame pateiktos numatomos kitų metų „Sodros“ pajamos ir išlaidos. Prognozuojama, kad einamųjų metų pajamos bus 95,5 mln. Eur mažesnės nei einamųjų metų išlaidos, tačiau einamųjų metų rezultatas, lyginant su ankstesniais metais, pagerės 48 procentais.

 Lietuvoje surenkama per mažai pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pareiškė Europos Komisija. „Pastebima, kad ir Lietuvoje vis dar didelis skirtumas tarp realiai surenkamo ir teoriškai galimo surinkti PVM, o tai rodo galimai nemažą PVM mokėjimo vengimą“, - rašoma EK paskelbtoje ataskaitoje dėl mokesčių reformų ES valstybėse narėse.

Norint sėkmingai konkuruoti Europoje, verslui reikia tvirto ekonominio, finansinio ir teisinio pagrindo. Tai turėtų garantuoti Europos Sąjunga, tačiau verslo bendruomenė pagrįstai nerimauja – euro zona vis mikčioja, kol ateina vis kita Graikijos krizė, ekonomikos augimas mažėja, o nedarbas yra pavojingai žemame lygyje. Mus smaugia politikų neapsisprendimas ir jų biurokratiškas mąstymas.

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI). 2015 m. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, septintus metus lydere pagal bendrą konkurencingumo indeksą išlieka Šveicarija, antroje vietoje yra Singapūras, o trečioje – JAV. Lietuva pagal BKI pakilo 5 pakopomis aukštyn ir užima 36 vietą. Estija iš 29 nusileido į 30 vietą, Latvija – iš 42 į 44 vietą.

Eilės gydymo įstaigose – problema, prie kurios sprendimo grįžtama nuolat, bet vis nesėkmingai. Eilės kaip yra, taip yra, ir apeiti jas galima tik keliais būdais – jei turi pažinčių, jei turi pinigų arba jei sukeli milžinišką skandalą. Visi mėginimai sumažinti eiles lig šiol buvo administraciniai – diegiant elektronines registravimo sistemas, trumpinant paciento apžiūrai skirtą laiką.

Spalio 1 d. Klaipėdoje pradės veikti pirmoji Lietuvoje IKEA prekių užsakymo ir atsiėmimo vieta (angl. Order and Pick-UP Point). Plėtros į Vakarų Lietuvą žingsnį baldų prekybos tinklas žengė beveik po dvejų metų, kai buvo atidaryta pirmoji IKEA parduotuvė Vilniuje. Prekių užsakymo ir atsiėmimo vieta suteiks galimybę Klaipėdos regiono gyventojams paprasčiau ir be papildomų išlaidų įsigyti IKEA prekių.

2017-ųjų vasarą rekonstruojant Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo taką ir jam 35 dienas neveikiant, didžioji dalis skrydžių bus perkelta į Kauną. „13 oro linijų pasirinks kitą šalies oro uostą, daugumoj tai bus Kauno oro uostas, likusios dvi oro linijos dar neapsisprendė. Čia yra planavimas, ir į tai mes turime atsižvelgti“ - spaudos konferencijoje antradienį sakė Vilniaus oro uosto direktorius Artūras Stankevičius.

Kiekvienais metais iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai lietuvių, kurie ieško geresnio gyvenimo svetur. Šiuo metu nebegalime pasigirti, kad mūsų yra trys milijonai, tačiau mūsų dideliu valstybinis aparatas pritaikytas net ne trims milijonams gyventojų, o keturiems.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad šiais metais iki 325 eurų padidinus minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) didėja ir minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis – iki 585 eurų. „Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. taikomas 325 eurų MMA dydis, 2016 metų minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis didėja nuo 540 eurų iki 585 eurų (12x325x15 proc.

Pastaruoju metu šalies ekonomikai ypač svarbi vidaus rinka, norint išvengti „kietojo nusileidimo“,– teigia SEB banko ekspertai, pristatydami naujausią leidinį „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“. Pirmą šių metų pusmetį Lietuva pagal BVP plėtros tempą atsiliko nuo Latvijos ir Estijos, o to priežastis – didesnė eksporto priklausomybė nuo Rusijos, kuri ne tik pritaikė sankcijas daugeliui produktų, bet ir sparčiai praranda perkamąją galią.

Nors po didžiosios studentų bangos sostinėje praėjo daugiau nei mėnuo, nuomos kainos neskuba mažėti. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad nuomos mokestis rugsėjo pabaigoje išlieka 5–10 proc. didesnis nei vasaros pradžioje ar viduryje. Vidutiniškai už vieno kambario butą sostinėje reikia mokėti 268 eurus, dviejų – 407 eurus, trijų – 467 eurus, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo duomenys.

Vokietijos automobilių grupės „Volkswagen“ valdoma „Škoda“ pripažino, jog 1,2 mln. jos dyzelinių automobilių turi taršos bandymų rezultatus klastojančią įrangą. „Galiu patvirtinti, jog kalbant apie „Škoda“ prekės ženklą, buvo pagaminta 1,2 mln. automobilių“, - sakė įmonės atstovas Jozefas Balazas.

Lietuviai dažniau nei kiti europiečiai prieš imdami vartojimo kreditą pirmiausia įvertina bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą. Be to, beveik kas šeštam lietuviui yra svarbu, ką apie sprendimą pasiskolinti pagalvos draugai ir artimieji, kai tuo tarpu kitiems europiečiams šis aspektas nėra reikšmingas. Tokios tendencijos išryškėja Centrinės ir Rytų Europos šalių mastu apklausus vartojimo kredito paslaugomis besinaudojančius „International Personal Finance“ (IPF) klientus.

Pastaraisiais metais kibernetinis saugumas tapo itin aktualia ir dažnai viešojoje erdvėje aptariama tema. Specialistai kalba apie inovatyvius sprendimus, verslo investicijų poreikį bei tarptautinės teisinės bazės paruošimą.

Euro zonoje šią savaitę pasirodys rugsėjo infliacijos duomenys. Šį rodiklį rinkos stebės labai akylai – vis didėja spaudimas Europos centriniam bankui (ECB) spartinti kiekybinio skatinimo programos apimtis. Defliacija, bet laikina „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad dėl kritusių naftos kainų ir keliomis savaitėmis vėluojančių degalų kainų mažėjimo rugsėjo infliacija euro zonoje ir vėl krito į neigiamą teritoriją. Prognozuojama, kad fiksuota 0,2 proc. defliacija.

Vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje ir toliau bus skiriamas didelis dėmesys. Energetikos ministerija atnaujino ir pateikė Vyriausybei Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016-2020 metų programos projektą, kuris bus palankesnis visiems elektros vartotojams bei skatins investicijas į vėjo energetikos plėtrą. Programos projekte numatoma vėjo jėgainių instaliuotą galią Lietuvoje, be šiuo metu suplanuotų 500 megavatų (MW), padidinti dar iki 250 MW.

Dalis visuomenės jau kuris laikas kalba, kad yra nusivylę Lietuvoje esančiomis partijomis ir politikais. Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad politinių partijų narių skaičius su kiekvienais metais auga, o profsąjungų narių mažėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, politinių partijų narių skaičius 2014 m. padidėjo 1,3 tūkst. (1,1 proc.) ir siekė 115,4 tūkst., arba 4,8 proc. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų. Tuo tarpu profesinių sąjungų narių skaičius sumažėjo 1,1 tūkst.

Valstybės investicijos 2016 metais turėtų siekti 1,236 mlrd. eurų - 14,4 proc. (207,996 mln. eurų) mažiau nei šiemet, kai joms numatyta skirti 1,444 mlrd. eurų. 2017 metais valstybės investicijos, palyginti su 2016 metais, turėtų išaugti 30,3 proc. iki 1,61 mlrd. eurų, o 2018 metais - padidėti dar 10,8 proc. iki 1,784 mlrd. eurų, nurodoma su 2016 metų biudžeto projektu pateiktoje 2016-2018 metų Valstybės investicijų programoje.

Pasirodžius preliminariems duomenims apie 2016 m. biudžetą, aiškėja, kad išlaidos ir toliau didės, o pajamų numatoma mažiau. Seimo opozicijos atstovai tikina, kad kitų metų biudžetas yra rinkiminis, o tai reiškia, jog valdantieji, norėdami įtikti rinkėjams, jau dabar nusispjaudami į fiskalinės drausmės taisykles siekia didinti išlaidas. Kaip nurodoma pirmadienį Vyriausybėje pradėtame svarstyti 2016 m. projekte, biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, mažėja 1,2 proc. (96 mln.

Kaip pigiai pasiskolinti? Tokį klausimą, dirbant smulkiojo verslo finansavimo srityje, tenka girdėti dažnai. Universalų receptą atrasti būtų sunku, tačiau įmonėms patarčiau pirmiausia atlikti finansavimo priemonių rinkos analizę, ir į susitikimą su potencialiu kreditoriumi nusinešti ne tik idėją, bet ir konkrečius atsakymus ‒ kam panaudosite skolintas lėšas ir kaip jas planuojate grąžinti. Tuomet galėsite tikėtis gauti reikalingą kreditavimą ir suderėti dar palankesnes skolinimosi sąlygas.

Skolose skendintis Vilniaus miestas kitąmet tikriausiai nesulauks daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukų - 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyta, kad miestui tenkanti GPM dalis sudarys 45,95 proc., arba 2,05 procentinio punkto mažiau nei šiemet (48 proc.). Kaunui tenkanti GPM dalis mažėtų nuo 94 iki 76,85 proc., Neringos savivaldybei - nuo 100 iki 59,04 proc., o Klaipėdai didėtų nuo 86 iki 87,32 proc.

2016 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, turėtų būti mažesnės nei šiemet, tačiau išlaidos, o kartu ir biudžeto deficitas, planuojamas didesnės. Planuojamas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 1,1 proc. BVP, o išlaidos augs 4,1 proc. Šie rodikliai pagal ES reikalavimus negali būti didesni, jų bus laikomasi, bet labai įtemptai, biudžeto projekto pristatyme nurodo Finansų ministerija.

Praūžus vasarai ir atvėsus orams kurortų verslininkai skaičiuoja šios vasaros perlus, o statistikos departamentas pateikia duomenis, kaip šalies gyventojai atostogavo. Statistikos departamento duomenimis, antrąjį ketvirtį šalies gyventojų kelionių skaičius šalyje ir užsienyje padidėjo. 2015 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. ketvirčiu, vietinio turizmo kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius padidėjo 4,3 proc., vienadienių keliautojų – 0,7 proc.

Kauno technologijos universitetas (KTU) rado infrastruktūros vystymui ir plėtrai būtinų investicijų rezervą – nenaudojamų Universiteto pastatų pardavimas. Sėkmingas bandomasis projektas Vyriausybę įtikino uždegti žalią šviesą ir antrajam investiciniam etapui – bus parduodami dar penki Universiteto patikėjimo teise valdomi valstybės pastatai. KTU yra pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla viešame aukcione pardavusi nenaudojamus pastatus, už kuriuos gautos lėšos investuotos į infrastruktūros gerinimą.

Penktadienio popietę LBA nariai, susitikę su Seimo Pirmininke, aptarė aktualius visam bankiniam sektoriui klausimus, tarp kurių ir pastaruoju metu atgarsio sulaukęs pinigų išgryninimo bankomatuose limitų klausimas. Realios pinigų išgryninimo sumos Š.m. rugpjūtį LBA užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurios tikslas – ištirti gyventojų grynųjų pinigų naudojimo poreikį. „Pinigų išsigryninimo limitų pakeitimai viešojoje erdvėje sukėlė didelę diskusijų bangą.

 Per Vilniuje vykusią konferenciją Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pristatė Lietuvoje vykdomų reguliavimo reformų vertinimą ir rekomendacijas Lietuvos reguliavimo politikai.

Lietuva nuo krizės Rusijoje ir šios šalies paskelbto embargo maisto produktams nukentėjo labiausiai iš visų Baltijos šalių. Nenuostabu, kad didžiausių praradimų, nepaisant naujų rinkų paieškos, patyrė maisto pramonė bei žemės ūkis. Tačiau itin sėkmingai atsilaikė transporto sektorius. Pavykus įsitvirtinti naujai užkariautose rinkose, kitąmet eksportas ir vėl turėtų grįžti į 4-5 proc. augimo zoną.