Lietuvos verslas

„Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai, tai buvo išminties amžius, tai buvo kvailybės amžius, tai buvo tikėjimo epocha, tai buvo skepticizmo epocha, šviesos, o kartu – ir tamsos metas, tai buvo vilties pavasaris, tai buvo nevilties žiema, mums prieš akis buvo viskas, mums prieš akis nebuvo nieko...“, ‒ rašė Čarlzas Dikensas XIX amžiaus viduryje. Bet galėtų taip rašyti ir apie 2015-uosius. Šie metai atmintyje išliks kaip didelių kontrastų ir pokyčių metai.

Šventiniai džiaugsmai ir rūpesčiai gali gerokai blaškyti vairuotojus viso kalėdinio laikotarpio metu, tačiau daugiausiai pavojų kelyje tyko prieš pat šventėms pasibeldžiant į duris – gruodžio 23-ąją dieną. Būtent likus vos vienai dienai iki Kūčių Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje praėjusį šventinį laikotarpį fiksavo daugiausiai eismo įvykių – net 69. Tą dieną vairuotojai patyrė nuostolių už beveik 36 tūkst. eurų.

Artėjant šventėms turbūt nė nepajutote, kaip staiga tapote įtraukti į prieššventinį šurmulį ir dovanų paieškas: artimiesiems, draugams, kolegoms, svečiams. Deja, neretai dovanos, kurias per skubėjimą perkame, sugrįžus į namus pasirodo ne pačios originaliausios. Taip pat, kartais sužinome, kad artimas žmogus tikėjosi visai kitos dovanos.

Prieš dvejus metus šalies statybininkus užgriuvusi daugiabučių atnaujinimo banga sukėlė ne tik džiaugsmą, bet ir nemenką galvos skausmą. Statybų sektoriuje drastiškai trūksta darbuotojų, o jų paieškai metamos didžiulės pajėgos. Pusę metų Ignalinoje plušo net graikai. „Labai daug talentingų ir nagingų specialistų netekome per krizę. Jie emigravo. Šiandien dešimties žmonių brigadoje rastumėte vos vieną, du gerus specialistus.

Krentat naftos kainai, rubliui bei kaistant užsienio politikos situacijai, Rusijoje prognozuojama recesija. Pasak ekspertų, tai gali lemti ne tik didėjantį nedarbą, bet ir karo grėsmę. Anksčiau rusų planuotas scenarijus, kad vidutinė naftos kaina sieks 50 dolerių už barelį 2016 metais – nebeįmanomas. Rusijos centrinio banko pirmininkė Elvyra Nabulina dabar pristato naują scenarijų – 35 doleriai už barelį.

Artėjant šventėms, daugelis pradeda dairytis bene svarbiausio Kalėdų atributo ir pagrindinės namų puošmenos – eglutės. Tačiau ką daryti jei kirstinės eglės nesinori, o plastmasinę žaliaskarę puošti neleidžia įsitikinimai. Išeitį siūlo apsukrūs panevėžiečiai. Čia išradingi verslininkai siūlo Kalėdoms eglę paprasčiausiai išsinuomoti. Išradingi verslininkai mėgindami į tradicinę šventinių puošmenų rinką įnešti naujų vėjų siūlo alternatyvą - pagrindinę namų puošmeną – nuomotis.

Visai neseniai kelios Švedijos bendrovės paskelbė trumpinančios darbo dieną iki 6 valandų. Tuo tarpu lietuviai dirba dviem valandomis ilgiau. Daugelis sociologų teigia, kad sutrumpinus darbo dieną, išaugtų darbuotojų produktyvumas, padidėtų koncentracija ir sumažėtų laikas, skiriamas pašaliniams darbams.

Šiandien sostinės Taryba priėmė sprendimą nustatyti naujus mėnesio trukmės rinkliavos už automobilių statymą mieste dydžius. Geltonojoje miesto zonoje mėnesio rinkliavos dydis sumažintas nuo 87 eurų iki 67 eurų, o žaliojoje zonoje – nuo 43 iki 33 eurų.

Prekybos tinklas „Maxima“ palygino pernai šventiniu laikotarpiu šeimų, senjorų ir jaunimo labiausiai pirktų maisto produktų kainas su kainomis šiais metais. Tyrimas parodė, kad tradiciškai švenčių stalui šeimų, senjorų ir jaunuolių perkami maisto produktų krepšeliai šiais metais kainuoja vidutiniškai nuo 1,3 iki 2,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Mūsų tinklo parduotuvėse euro įvedimas kainoms įtakos nepadarė – jos krito ar kilo tik dėl įprastų sezoninių kainų svyravimų.

Vilniečiai savo pašto dėžutėse prieš Kalėdas ras nemalonią dovaną nuo „Vilniaus energijos“. Bendrovė pateiks 60 eurų didesnes sąskaitas už bendrą vilniečių skolą. Pasak „Vilniaus energijos“ tai yra už 2010-ųjų gegužės – 2011 m. balandžio ir 2014 m. sausio – 2014-ųjų gruodžio mėnesiais suvartotą įmonės „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens dalį, skirtą karštam vandeniui ruošti.

Žurnalas „Auto Bild“ (2015 m. 50 nr.) paskelbė naujausią kasmet atliekamų kokybės tyrimų („Quality Report 2015“) ataskaitą. Remiantis šio tyrimo, vertinančio transporto priemonių klientų lūkesčių atitikimą, patikimumą ir ilgaamžiškumą duomenimis, „Kia“ nurungė visus kitus Vokietijoje populiarius automobilių gamintojus ir pakilo į pirmą 20-tuko vietą.

Lietuvoje išgaunant skalūnų dujas, galima naudoti hidraulinį uolienų ardymą, paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Teismas nutarė, kad tai numatančios Žemės gelmių įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Pataisos numato, kad hidraulinio uolienų ardymo metu susidariusias atliekas, net jei jose yra radioaktyvių ar toksiškų medžiagų, leidžiama palikti dirbtinėse žemės gelmių ertmėse.

Lietuvos verslininkų Mindaugo ir Gintaro Marcinkevičių bei Dainiaus Dundulio netiesiogiai valdomam Baltarusijos mažmeninės prekybos tinklui „Mart Inn“ padengus skolas tiekėjams, jo veiklą leista tęsti toliau. Baltarusijos prekybos ministerija gruodžio 15 dieną konstatavo, kad „Mart Inn“ pašalino nustatytus veiklos trūkumus ir leido prekybos tinklui tęsti veiklą.

Naglis Šulija teigia, kad artimiausiu metu nereikėtų tikėtis žiemiškų orų, tad nuo sandėliuke stovinčių slidžių ar rogučių dar dulkių nereikėtų skubėti valyti. Tačiau ar šilta žiema gali kažkuo pasitarnauti ir paveikti žiemos prekių kainas? Elektroninės parduotuvės Pigu.lt rinkodaros vadovė Giedrė Vilkė tikina, kad tokia kainodara, kada atėjus šaltukui ir padidėjus paklausai keliama kaina, gali būti taikoma tik išskirtinėms prekėms arba atsiradus jų trūkumui.

Lietuvos turizmo rinką sudrebino naujas kelionių organizatorius "Kidy Tour". Didžioji dalis naujos įmonės akcijų priklauso skandalingai pagarsėjusiam verslininkui Gediminui Žiemeliui. "Kidy Tour" kitais metais į Turkijos kurortus ketina išskraidinti net 20 tūkst. turistų ir vilioja žmones įspūdingais pažadais - nemokai apgyvendins net paauglius.

Lietuvos prezidentė teigia pasirašysianti jos kritikuotą kitų metų biudžetą, kuris, anot Dalios Grybauskaitės, numato papildomas lėšas žmonių socialinei apsaugai bei šalies gynybai. „Taip, patekome į tą vadinamą rizikos zoną, kadangi mūsų išlaidos šiek tiek pradeda kelti nerimo Europos Komisijai ir mūsų ne tik tarptautiniai įsipareigojimams, bet ir mūsų pačių prisiimtiems įstatymams. Bet aš tokį biudžetą pasirašysiu, jis yra būtinas.

Pavėžėjimo paslaugų įmonės Lietuvoje galėtų veikti, tik gavusios Valstybinės transporto inspekcijos leidimą bei apdraudusios civilinę atsakomybę. Seimas antradienį priėmė svarstyti Kelių transporto kodekso pataisas - už tai, kad būtų nustatytos veiklos taisyklės JAV bendrovei „Uber“ ar kitoms tokios veiklos įmonėms, balsavo 46, o susilaikė 4 parlamentarai. Prie pataisų, kurias savo parašais parėmė beveik visų parlamentinių frakcijų atstovai, Seimas grįš pavasarį.

Vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios turėtų išaugti 8,21 euro (3,2 proc.) iki 265 eurų. Vyriausybė trečiadienį spręs dėl tokio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymo. Pensijų didinimui iš „Sodros“ biudžeto kitąmet reikės 74,1 mln. eurų, o iš valstybės biudžeto - 11 mln. eurų. Šios lėšos jau yra numatytos.

Versliausi regionai Lietuvoje – Neringa, Vilnius, Kaunas, Palanga ir Klaipėda. Būtent trijuose didžiuosiuose šalies miestuose, jų rajonuose bei pajūrio kurortuose koncentruojasi smulkusis ir vidutinis verslas, gyventojai aktyviau užsiima individualia veikla, aktyviau kredituojami verslo naujokai. Tuo tarpu žemiausias verslumo lygis fiksuojamas Lazdijų, Vilkaviškio, Švenčionių rajonuose, Kalvarijoje, Birštone ir Visagine.

Prasidėjus daugiabučių namų renovacijos bumui, Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas administruojanti Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) susidūrė su elementaria, tačiau darbą ženkliai apsunkinančia problema – kaip efektyviai ir patogiai administruoti daugybę projektų ir jiems įgyvendinti teikiamų paskolų? Nerado jokio panašaus varianto „Vos pradėję veiklą supratome, kad reikia įrankio, palengvinančio administravimo procesą.

Vilniaus oro uostui šie metai yra rekordiški keleivių skaičiumi. Peržiūrėjus lapkričio mėnesio statistiką paaiškėjo, kad pagrindiniai šalies oro vartai per 11 mėnesių aptarnavo daugiau nei 3 milijonus keleivių – toks rezultatas pasiektas pirmą kartą šio oro uosto istorijoje. „Pirmą kartą jau šimtą metų skaičiuojančio oro uosto istorijoje viršijome trijų milijonų keleivių skaičių – tiek, kiek turime gyventojų visoje šalyje.

Šventinis laikotarpis – darbymetis ne tik sąžiningiems prekybininkams, bet ir sukčiams, kurie pasinaudodami itin įtemptu metu gali bandyti išvilioti pinigus arba produkciją. Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ praktikoje yra ne vienas atvejis, kai pasinaudoję didžiausiomis metų šventėmis sukčiai iš įmonių išvilioja dideles pinigų sumas. Vienas Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas atvejis atskleidžia, kaip nusikaltėliai veikia ir kaip būtų galima nuo jų apsisaugoti.

Lenkijos pasienyje gyvenantys Lietuviai jau įpratę prieš didžiąsias šventes keliauti į Lenkiją ir įsigyti pigesnių maisto produktų ar kitų prekių. Tačiau prieš šias šventes ne tik pasienyje gyvenantys keliauja apsipirkti į kaimyninę šalį. Vilnietė Elvina pasakoja, kad praėjusį savaitgalį buvo nuvykus į Suvalkus įsigyti pigesnių maisto produktų šventiniam stalui, tačiau pamačiusi nusidriekusias eiles ir tuščias lentynas buvo šokiruota. „Pasienyje apie 9 val. ryto visiškai nebuvo eilių.

Vieni vyrai į moteriško apatinio trikotažo parduotuves eina susigėdę ir paskubomis. Kiti gerokai drąsiau atlieka šią funkciją. Tačiau nusprendę Kalėdų ir Naujųjų proga savo moterims padovanoti apatinio trikotažo, ir drąsuoliai, ir drovuoliai dažniausiai išrenka pačius seksualiausius apatinius, kokius tik gali rasti. Ir jei vyrai perka, tai išrenka savo moterims visai kitokį apatinį trikotažą nei pačios moterys sau. Moterys į šį reikalą žiūri praktiškiau.

Į kalėdinę mugę pirkėjai viliojami įmantriausiais būdais. Žmonės kviečiami negailėti eurų dovanoms, juo labiau, kad šventės jau ne už kalnų. Gyventojų apklausos duomenimis, šiemet daugiau nei pusė kalėdinėms dovanoms ir sveikinimams ketina išleisti nuo 30 iki 100 eurų. Daugiau kaip 100 eurų dovanoms ketina atseikėti išsimokslinę didmiesčių gyventojai. „Daugėja gyventojų, kurie ketina išleisti daugiau kaip 100 ir daugiau netgi kaip 200 eurų.

Ateinančiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų siekti 2,9 proc., sako Lietuvos banko atstovas. Pasak Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriaus Gedimino Šimkaus, šalies ūkio plėtrą skatins augantis vartojimas bei atsigaunančios pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos. „Šiais metais Lietuvos ekonomika augs 1,7 proc., o kitąmet numatome jau 2,9 proc. augimą - kone dvigubai greičiau.

Daug ginčų sukėlusio socialinio modelio, kurį sudaro darbo santykius liberalizuosiantis naujas Darbo kodeksas ir „Sodros“ pertvarką numatančių įstatymų pataisos, svarstymas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete vyksta per lėtai, sako premjeras. Algirdas Butkevičius dėl to kaltina opozicinių partijų atstovus. „Pats svarstymas nestringa, bet manau, kad pats svarstymas Socialinių reikalų ir darbo komitete yra per lėtas.

Indėlių draudimo fondui pirmadienį pervedus į SEB banką 24,9 mln. eurų, skirtų bankrutavusio „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojų draudimo išmokoms, bankas antradienį pradeda mokėti pinigus. Atvykę į SEB banko skyrių žmonės turi turėti asmens dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę, pranešė SEB. Pinigus atgaus tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Praėjusią savaitę „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pirmą kartą nuo 2009 metų smuko žemiau 40–ties dolerių, šiuo metu – 37,93 doleriai už barelį, o WTI nafta – 35,62 doleriai už barelį. Tačiau Lietuvoje norint įsigyti pigesnio kuro reikia vykti į ne „firmines“ degalines, o žemės ūkiui kuro kainos ne tik, kad nemažėjo, bet augo. Seimo narys Stasys Brundza teigia, kad degalinių kainos nesikeičia taip kaip jos turėtų keistis.

Pirmadienį Vilniuje, Valdovų rūmuose, iškilmingai simboliškai atidarytos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija. Energetikos ekspertų ir politikų teigimu, tai yra antras žingsnis energetinio saugumo ir nepriklausomybės link. „Šiandien tapome istorinio įvykio liudininkais ir galiu drąsiai sakyti, kad tai vienas iš esminių Lietuvos žingsnių stiprinant energetinę nepriklausomybę.

Klaipėdos apygardos teismas pirmadienį iškėlė bankroto bylą žlungančiai bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL). Tai BNS patvirtino bylą nagrinėjanti teisėja Alona Romanovienė. Teismas įmonės bankroto administratoriumi paskyrė Dalių Volskį, kuriam bendrovė per 15 dienų privalo perduoti turtą. Spalio 31 dienos duomenimis, LJL turtas buvo apie 31 mln. eurų, iš jų ilgalaikis - 24 mln. eurų. Tuo tarpu įsiskolinimai viršijo 22,5 mln. eurų, o darbuotojams - 1,5 mln. eurų, BNS pranešė teisėja.

Naujos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija užtikrins elektros tiekimo saugumą bei konkurenciją rinkoje, sako už klimato politiką ir energetiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Miguelis Ariasas Canete. Tuo tarpu Lietuvos prezidentės teigimu, šis reikšmingas įvykis stiprina šalies stabilumą ir solidarumą bei naikina priklausomybę. „Tikroje energetikos sąjungoje negali būti energetinių salų ir elektra turi laisvai tekėti nepaisant sienų.

Pirmadienį Lietuvos bankas į apyvartą išleido pirmąją lietuvišką 2 eurų proginę monetą, kuri skirta lietuvių kalbai. Kaip pranešė Lietuvos bankas, vieno milijono tiražu nukaldintomis lietuviškomis monetomis galima atsiskaityti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose eurą naudojančiose šalyse. „Pirmąja lietuviška progine moneta skelbiame žinią apie ypatingą mūsų kalbą – manoma, kad tai archajiškiausia gyva indoeuropiečių kalba. Ant monetos iškaldintas žodis AČIŪ.

Pirmadienį vyks oficiali Lietuvos elektros energijos jungčių su Švedija ir Lenkija – „Nord Balt“ ir „LitPol Link“ – inauguracija. Elektros jungčių projektų įgyvendinimas gali būti laikomas reikšmingiausiu Lietuvos energetikos politikos pasiekimu nuo nepriklausomybės atkūrimo.

 Baigiantis 2015-iesiems Lietuvos gyventojų optimizmas auga – jie vis geriau vertina ir šalies ekonomikos, ir asmeninių finansų padėtį. Nepaisant to, leisti atliekamų pinigų naujiems pirkiniams ar pramogoms didžioji dalis jų kol kas nelinkusi. Net 44 proc. gyventojų laisvas lėšas skiria taupymui. Tikėtina, kad panašios tendencijos išsilaikys ir ateityje.

Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų paskolų portfelis, atmetus vienkartinių techninių veiksnių įtaką, trečiąjį ketvirtį toliau didėjo ir laikotarpio pabaigoje sudarė 16,6 mlrd. eurų. Bankų sistema dirbo pelningai, tačiau, sumažėjus grynųjų palūkanų ir komisinių pajamoms, pelno uždirbta mažiau. „Daugiau nei pusmetį tolygiai augantis bankų skolinimas tiek įmonėms, tiek gyventojams leidžia manyti, kad šis atsigavimas yra tvarus.

Lietuvoje populiarėjant tarpusavio skolinimosi platformoms jos pritraukia ne tik vis daugiau investuotojų ir besiskolinančių, bet šių bendrovių kuriasi vis daugiau. Auganti konkurencija skatina ir greitųjų kreditų įmones atidaryti naują platformą.  Pirmosios Lietuvoje tokios skolinimo platformos „Savy“ direktorius Vytautas Zabulis sako pastebintis, kad visos kitos platformos, kurios jau veikia, transformavosi iš greitųjų kredito įmonių.

Lenkai jau džiaugiasi nauja Finansų ministerijos organizuojama kasos čekių loterija. Joje žmonės laimi automobilius ir kompiuterius. O laimėtojai - ne tik pirkėjai, bet ir sąžiningi, čekius išduodantys verslininkai. Lietuvoje premjeras jau antrus metus apie tokią loteriją kalba, tačiau kada lietuviai sulauks prizų už mokamus mokesčius – neaišku. Algirdas Butkevičius vis tik viliasi, kad šis projektas azartiškiesiems, įvairias loterijas ir nemokamas dovanas itin mėgstantiems lietuviams patiktų.

Artėjant didžiosioms šventėms tv3.lt domisi, kaip keitėsi maisto kainos ir ar šiais metais už tą pačią sumą galėsime įsigyti daugiau kūčių stalo gėrybių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų lapkričio mėn. vidutinė metinė infliacija buvo neigia ir sudarė -0,7 proc.. Pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija taip pat buvo neigiama ir sudarė –0,9 proc. Tai reiškia, kad kainos šiais metais nekilo, o krito.

Apsispręsti, kur ir su kuo sutikti Naujuosius metus, lietuviams, atrodo, vis sunkiau. Šventiškai pasipuošusioje Palangoje sutikti pašnekovai sako sugalvosiantys paskutinę minutę. Tačiau ne visi nori ramių švenčių namie. Turizmo centro darbuotojai vos spėja kelti telefono ragelius: apie renginius, nakvynę teiraujasi ne tik kitų Lietuvos miestų gyventojai, o ir užsieniečiai, kurie, priešingai nei mūsiškiai, viską planuoja ir rezervuoja iš anksto.

Šaltuoju metų laiku Palangoje neretai galima pasijusti lyg negyvenamoje saloje, kai aplink – nė gyvos dvasios, šis jausmas dar labiau sustiprėja užsukus į naujų ar renovuotų daugiabučių kiemus: vos viename kitame lange dega šviesa. Tokiuose namuose apsigyvenę žmonės sako žiemomis kaimynų neturintys. „Retai kada čia atvažiuoja žmonės, beveik viskas tuščia“, - tvirtina palangiškis Mantas. Čia butus vasaros poilsiui dažniausiai susipirkę tolėliau nuo jūros gyvenantys lietuviai arba užsieniečiai.

Nėra paslaptis, kad dalis žmonių šventes sutinka ne namuose. Vieni važiuoja į užsienį pas ten įsikūrusius šeimos narius ir giminaičius, kitiems tenka keliauti darbo reikalais, tačiau didžioji dalis žmonių renkasi poilsines ir pramogines keliones, kurių „bumas“ artėjant didžiausioms metų šventėms vis auga. Keleivių srautai proporcingai auga „Paskaičiavome, kad šiais metais, lyginant su pernai, keliautojų aptarnavome 20 proc. daugiau. Turkija išliko numeris vienas tarp atostogaujančių lietuvių.

Alytuje šalia kylančio prekybos centro „Lidl“ gyvenančius alytiškius neramina įsibėgėjančios statybos. Aplinkinių namų gyventojai skundžiasi, kad pastačius prekybos centrą neliks vietos kur statyti automobilius, vaikai nebeturės žaidimų aikštelės. Alytaus vicemeras Tautvydas Tamulevičius pasakoja, kad situacijos nereikia dramatizuoti ir konflikto tarp gyventoju ir „Lidl“ nėra. Gyventojai nori, kad būtų padidinta stovėjimo aikštelė ir įrengta vaikų žaidimų aikštelė.

Daugiausiai iš didmiesčių vadovų uždirba Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, nuo jo kiek atsilieka Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas. Žiniasklaidos duomenims, šiemet į uostamiesčio merus perrinkto V.Grubliausko atlyginimas neatskaičius mokesčių siekia 2703 eurus – tai yra 56 proc. daugiau nei prieš metus. Perpus daugiau, nei pirmtakas Artūras Zuokas, uždirba ir R.Šimašius - jo alga iki mokesčių sudaro 2628 eurus.

 Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) Lietuvoje, lyginant su užsienio šalimis, yra per mažas ir stabdo vidaus vartojimą, sako premjeras Algirdas Butkevičius.

Lietuvos ,,Žinijos“ kreipėsi į tv3.lt teigdama, kad Vilniaus miesto savivaldybė nutraukė savo sudarytą panaudos sutartį ignoruodama Vyriausybės nutarimą, o vietoje jo planuoja patalpas pernuomoti šalimais įsikūrusiam barui „Cash Lounge Bar“. Nors teismų maratonas tęsiasi, savivaldybė atsiuntė raštą, ragindama draugiją kuo skubiau išsikraustyti iš jai istoriškai priklausančių patalpų Vilniaus g. 22, kurias „Žinija“ dar pokario metais savo lėšomis atstatė bei remontavo.

Internetu 2015 metais apsipirko beveik trečdalis Lietuvos gyventojų, tačiau tai kur kas mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvoje šiemet internete prekes ar paslaugas pirko 32 proc. gyventojų, rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES šis rodiklis siekė 53 proc., Latvijoje ir Estijoje - atitinkamai 38 proc. ir 59 procentai. Dažniausiai tarp visų interneto naudotojų čia pirko 25-34 metų asmenys (60 proc.

Gyventojus nuolat nepatenkintus šildymo kainomis, šį mėnesį pasiekė geros naujienos. Lapkričio mėnesį Lietuvoje centralizuoto šildymo kainos mažėjo maždaug 40 procentų, palyginus su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, vidutinė šilumos kaina, su 9 procentų PVM, šių metų lapkritį siekė 5,6 euro ct/kWh. Tai 1,3 euro ct mažiau nei praeitų metų lapkritį.

Seimas patvirtino 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, kurį sudaro 1,44 mlrd. eurų. Lyginant su 2015 m., ateinančių metų PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos didėja 4,1 proc. arba 56,1 mln. eurų. Toks augimas rodo, kad situacija mūsų šalies sveikatos priežiūros sektoriuje gerėja, pacientams bus galima suteikti daugiau reikalingų gydymo paslaugų, o už jas su gydymo įstaigomis bus atsiskaitoma didesnėmis kainomis.