Atitinkamas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas Seime užregistravo socialdemokratai Bronius Pauža ir Eduardas Šablinskas.
Parlamentarai sako, kad dabar daugelis kaimo parduotuvių ir dėl patalpų stokos, ir dėl higienos reikalavimų neturi galimybių nei priimti pakuočių, nei jas sandėliuoti.
„Nesuprantama, kodėl kaimo parduotuvės, kurios yra nedidelio ploto, dažnai nesiekia 40-50 kv. metrų, privalo supirkti vienkartines pakuotes, nors tokioms supirkimo vietoms įrengti paprasčiausiai nėra galimybės“, - BNS sakė B.Pauža.
Pasak jo, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba po to, kai įsigaliojo įstatymas dėl privalomo vienkartinių pakuočių surinkimo, nustatė higienos reikalavimus, kurių privalo laikytis kaimo parduotuvės. B.Pauža sakė, kad mažoms kaimo parduotuvėms šių higienos taisyklių įvykdyti neįmanoma.
„Priemiestinėse kaimo parduotuvėse esantys taromatai ne visas pakuotes priima, nepriima sugadintos. Tai tie žmogeliukai, kurie užsiiminėja šiuo verslu, tas pakuotes, kurias atmetė taromatai, susirenka ir veža į kaimo parduotuves, nes ten jos rankiniu būdu priimamos, nesvarbu, kad aplamdytos - nėra tokio stipraus patikrinimo, kaip taromate“, - teigė B.Pauža.
Parlamentaro skaičiavimu, kaimo parduotuvių sąnaudos, surenkant pakuotes rankiniu būdu, sudaro nuo 3 iki 4 proc. už vienkartinę pakuotę.
Nuo vasario 1-osios vienkartinių pakuočių užstato sistemoje dabar gali nedalyvauti parduotuvės, kurių bendras plotas neviršija 300 kv. metrų. Tačiau ši išlyga netaikoma kaimo parduotuvėms - jos, nepriklausomai nuo dydžio, pakuotes turi priimti.
Lietuvoje nuo vasario 1-osios pradėjo veikti vienkartinių stiklo, plastiko (PET) ar metalo pakuočių užstato sistema, skatinanti gyventojus mažiau teršti aplinką pakuotėmis, o jas grąžinti ir atgauti dalį pinigų - 10 centų.
