Lietuvos verslas

Europos Komisija (EK) patvirtino antrąją lengvatinių gynybos paskolų priemonės (SAFE) dalį – finansinė parama užtikrinta aštuonioms valstybėms, tarp jų – ir Lietuvai. Jau skelbta, kad pagal SAFE programą Lietuva pateikė 6,375 mlrd. eurų vertės paskolų prašymą. Pateiktas pasiūlymas ES Tarybai finansinę paramą taip pat tvirtinti Estijai, Graikijai, Italijai, Latvijai, Lenkijai, Slovakijai ir Suomijai. Ši aštuonių valstybių narių grupė, pasirašius paskolų sutartis, gaus apie 74 mlrd. eurų.

Viena didžiausių kriptobiržų pasaulyje „Bybit“ negavo licencijos veikti Lietuvoje, nes bendrovei nebuvo išduota nacionalinio saugumo interesus atitinkanti pažyma, skelbia „Verslo žinios“. Licencijavimo procesas Lietuvoje dėl to buvo nutrauktas, o „Bybit“ nusprendė licencijos pagal Europos Sąjungos (ES) Kriptoturto rinkų (MiCA) reglamentą siekti kitoje jurisdikcijoje – Austrijoje.

Šią savaitę automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Sitkūnais ketinama pradėti viaduko tvarkymo paruošiamuosius darbus. Juos atlikus, eismas viaduku bus uždarytas, o transporto srautai visos statybos metu bus nukreipiami apylankomis, pranešė valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“. Susisiekimo ministro Juro Taminsko teigimu, šiuo metu eksploatuojamas viadukas yra stipriai nusidėvėjęs, todėl būtina jį rekonstruoti.

Lietuvos startuolių vertė pernai pasiekė apie 16,4 mlrd. eurų ir buvo 2,5 proc. didesnė nei 2024 metais (16 mlrd. eurų), jie pritraukė 220 mln. eurų rizikos kapitalo investicijų – 1,7 karto daugiau (131 mln. eurų), pranešė Inovacijų agentūra ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos startuolių ekosistema išaugo 5,9 karto – beveik keturis kartus sparčiau nei Vidurio ir Rytų Europos regiono vidurkis.

Atlyginimai Lietuvoje šiemet sparčiau augs tose srityse, kur didesnės įtakos turi minimalus atlyginimas (MMA), sako SEB banko ekonomistas.  „Labiau algos augs ten, kur pats algų lygis yra mažesnis, kur minimalus darbo užmokestis yra svarbesnis – apgyvendinimas, administracinės paslaugos, statyba. Lėčiau augs ten, kur algos yra didesnės – IT sektorius, finansai, profesinės paslaugos“, – naujausių SEB makroekonominių prognozių pristatyme kalbėjo Tadas Povilauskas.

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sako, kad kontrabandinių balionų krizė pernai rudenį paveikė turizmo sektorių, o lietuviai dažnai rinkosi keliauti iš kaimyninių šalių, tačiau keliautojų iš Lietuvos pernai daugėjo, turizmo verslas augo.  Anot jos, tokių turistų skaičius pernai didėjo 9 proc. ir siekė 954 tūkst. (2024 metais – 873 tūkst.), o užsakomųjų skrydžių augimas siekė apie 10 procentų.

Į Lietuvą žengia Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) vienaragis „Checkout.com“, Vilniuje steigiantis technologijų centrą. Lietuvos bankas (LB) antradienį pranešė davęs leidimą britų bendrovei įsigyti Lietuvos e. pinigų įstaigą „Blue EMI“. „Lietuva nuosekliai tampa pirmuoju tarptautinių fintech bendrovių pasirinkimu ir „Checkout.com“ pavyzdys tą įrodo. Mūsų šalis yra finansinių inovacijų centras“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Dėl pingančių kai kurių žemės ūkio produktų maisto kainos šiemet turėtų mažinti infliaciją, tačiau ją didins didesni kuro, tabako ir alkoholio akcizai, vartojimo augimas dėl atsiimtų lėšų iš pensijų fondų, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  Pasak analitiko, slopstanti maisto infliacija turėtų atsverti augančias kai kurių paslaugų ir prekių kainas.

Jei naujiesiems metams vienas iš išsikeltų tikslų yra daugiau sutaupyti apsiperkant, tuomet jūsų pasirinkimas neabejotinai turėtų būti „Lidl“. Tiek praėjusiais metais atliktų tyrimų metu, tiek ir šio sausio 15 dieną žemų kainų prekybos tinklo „Lidl“ dažno vartojimo prekių krepšelis buvo pigiausias tarp penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Vilniaus iki Kauno vystymui artimiausiais metais visuomenės reikmėms planuojant paimti apie 2,5 tūkst. žemės sklypų, susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas sako, kad, palyginus jų realią rinkos vertę ir atkuriamąją, nustatytą Registrų centro, sklypų išpirkimo atveju savininkui bus išmokama didesnė suma. „Yra daromi du turto vertinimai – atkuriamosios vertės ir realios rinkos vertės.

Dėl sudėtingų oro sąlygų Vilniuje antradienio rytą atšaukti Skandinavijos oro linijų bendrovės „Scandinavian Airlines“ (SAS) skrydžiai iš Kopenhagos į Vilnių ir atgal, gali vėluoti kiti skrydžiai, pranešė Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovė. „Skrydis iš Kopenhagos į Vilnių ir vėlesnis skrydis iš Vilniaus į Kopenhagą yra atšauktas oro bendrovės sprendimu dėl oro sąlygų Vilniuje“, – BNS sakė Vitalija Ročė.

Viena didžiausių mažmeninės prekybos grupių Baltijos šalyse „Vilniaus prekyba“ šiemet tęs pernai pradėtą valdomos įmonių grupės struktūros pertvarką ir mato reikšmingą augimo potencialą už Baltijos šalių rinkos ribų, skelbia „Verslo žinios“. „Veiklos rinkas už Baltijos šalių ribų vertiname kaip reikšmingo tolesnio augimo potencialą.

Energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorės „Energy cells“ valdybos naujai penkerių metų kadencijai paskirtas Andrius Gudzinskas antradienį pradėjo vadovauti įmonei. „Mano tikslas – užtikrinti veiklos tęstinumą, patikimą sistemos veikimą šiandien ir kryptingą pasirengimą ateities planams, pasitelkiant organizacijos kompetencijas“, – pranešime teigė A. Gudzinskas.

 Vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB nepakeitė 2026 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės ir toliau mano, kad ekonomika šiemet augs 3,2 procento. 2027 metų BVP augimo prognozė taip pat nekeičiama – 2,1 proc., skelbiama antradienį paskelbtoje banko „Nordic Outlook“ apžvalgoje.

Dėl nepalankaus oro antradienį Vilniuje ir Kaune nežymiai vėlavo dalis skrydžių. Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovė Vitalija Ročė sako, kad orlaiviai vėluoja pakilti nuo keliolikos iki keliasdešimties minučių, kadangi meteorologinės sąlygos trikdo lėktuvų paruošimą pakilimui.

Latvijos teismui pernai rugpjūtį išteisinus Lietuvos pastatų priežiūros bei inžinerinių sprendimų grupės „Civinity“ akcininką Deividą Jacką, Rygos apygardos prokuratūra toliau siekia, jog jis būtų pripažintas kaltu dėl pinigų plovimo, antradienį skelbia „Verslo žinios“. Prokuratūra portalui pranešė apeliacine tvarka apskundusi Rygos Ekonominio teismo sprendimą dėl kaltinamųjų išteisinimo ir nepriteistos finansinės kompensacijos nukentėjusiajam.

Byla, kurią Europos Komisija (EK) perdavė Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) dėl Lietuvos nevykdomų oro taršos mažinimo įsipareigojimų, gali lemti „skausmingas“ baudas, sako Aplinkos ministerijos atstovas.

Daugelis gyventojų sako, kad apsipirkimas dėvėtų drabužių parduotuvėse šiandien jau nebeatrodo toks, koks buvo anksčiau – jų kainos vis dažniau prilygsta naujų drabužių kainoms, o nusivylimas auga. Tai, kas ilgą laiką buvo laikoma pigiausia alternatyva, daliai žmonių tampa nebeprieinama kasdienė išeitis. Ekonomistas teigia, kad šis pokytis nėra atsitiktinis – kainas formuoja pasikeitusi ekonominė realybė ir pačių vartotojų elgsena.

Dėl nepalankių oro sąlygų pirmadienio popietę Vilniaus oro uoste vėlavo nusileisti Lenkijos oro bendrovės „LOT Polish Airlines“ lėktuvas iš Varšuvos, o Lietuvos oro uostai (LTOU) įspėja, kad dėl lijundros ir toliau galimi pavieniai skrydžių vėlavimai. Kaip BNS teigė Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovė Vitalija Ročė, orlaivis iš Varšuvos turėjo atvykti 16.15 val., tačiau Vilniuje nusileido 17.10 val.

Politikams diskutuojant apie galimą tramvajaus atsiradimą Lietuvos miestuose, Seimo teisininkai sako, kad siekiant užtikrinti šios transporto priemonės tinkamą funkcionavimą, reikėtų  kompleksiškai keisti galiojančius teisės aktus ir priimti naujus.  Tramvajus, kaip atskira transporto rūšis, jų nuomone, galėtų būti įteisintas, pavyzdžiui, Transporto veiklos pagrindų įstatyme.

Pasaulinės tendencijos rodo, kad šiemet įmonės linkusios renginiams išleisti daugiau nei pernai. Tai pagrindžia Europos renginių agentūras vienijančios asociacijos „27Names“ užsakymu atliktas Europos renginių tyrimas („The European Experience Index“), rašoma spaudos pranešime. Daugiau nei trečdalis tyrime dalyvavusių Europos agentūrų klientų patikino, kad renginiams skirtas biudžetas 2026 m. augs. 27 proc.

Lietuvoje veikiantis bankas savo klientus informavo apie laikinus trikdžius. Kaip skelbia banko „Artea“ atstovai, dėl sistemos atnaujinimų laikinai gali sutrikti dalis paslaugų. „Nuolat tobuliname ir atnaujiname „Artea“ informacines sistemas, kad paslaugas jums teiktume patikimai ir saugiai“, – socialiniame tinkle rašo banko atstovai. Dėl planinių mokėjimo kortelių sistemos priežiūros darbų, pasak banko atstovų, 2026 m. sausio 28 d., nuo 9:30 iki 15:00 val.

Viena didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių Baltijos šalyse „Akola group“ svarsto per grupės valdomą Vilniaus paukštyną investuoti 34 mln. eurų į šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo gamyklą Kaišiadoryse ir sukurti apie 50 naujų darbo vietų, pirmadienį pranešė grupė. „Ši investicija yra svarbi mūsų paukštininkystės verslo ilgalaikės plėtros dalis. Ji leistų efektyviau tvarkyti šalutinius gyvūninius produktus ir didinti veiklos efektyvumą.

Pernai Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta galimybių studija dėl nuotolinės kelių transporto priemonių taršos stebėsenos realiuoju laiku sukūrimo buvo patikslinta, pakoregavus nurodytą netikslią informaciją, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Atliktame tyrime įvertinta užsienio šalių patirtis ir galimybės nuotolinės taršos stebėjimo sistemas diegti Lietuvoje.

Mažmeninės prekybos tinklą „Šilas“ valdanti Kauno bendrovė „Eiginta“ pernai akcininkams už 2024 metus išmokėjo 10 mln. eurų dividendų, rodo įmonės 2025 metų 9 mėnesių veiklos ataskaita, pateikta Registrų centrui. Už tris 2025-ųjų ketvirčius įmonė siūlė dividendų nemokėti, o 2024 metais už 2023 metus ji išmokėjo 1,6 mln. eurų dividendų. Bendrovės nepaskirstytasis pelnas 2024 metų pabaigoje siekė 23,3 mln. eurų (37 proc. daugiau nei ankstesniais metais), o rugsėjo pabaigoje – 13,3 mln. eurų.

Simboline kapsulės įkasimo ceremonija pirmadienį oficialiai pradėtos naujojo sostinės darželio statybos Pilaitės mikrorajone, pranešė „Vilniaus vystymo kompanija“. Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad tai viena iš suplanuotų  devynių naujų ugdymo įstaigų, kurią ketinama mieste pastatyti per artimiausius trejus metus. „Per tris artimiausius metus Vilniuje pastatysime 5 naujas mokyklas ir 4 darželius. Pirmasis iš jų jau pradėtas statyti Pilaitėje.

Nuo 2025 metų birželio Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) vadovavęs Paulius Martinkus nuo vasario 13 dienos paliks šias pareigas. Jam pasitraukus bendrovei laikinai vadovaus Elida Drapienė, pirmadienį pranešė VAATC. P. Martinkus pranešime sakė, jog palikęs VAATC ketina dirbti privačiame sektoriuje. Laikinąja vadove tapsianti E. Drapienė nuo 2024 metų yra centro valdybos nepriklausoma narė.

Vokietijos kapitalo Vilniaus rajono plieninių panelių ir vamzdžių laivams gamintoja „MS Maritime“ atleidžia 13 žmonių, arba 15 proc. darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Šiuo metu įmonėje dirba 118 darbuotojų.   Įmonė tarnybai pranešė, kad darbuotojus atleidžia dėl sumažėjusios darbo apimties ir netektų užsakymų. Darbuotojai bus atleisti sausio pabaigoje.

„Moksleivių vienaragių paieška“ (MVP) laidoje pasirodžiusios geriausios draugės – Luknė, Smiltė ir Aistė – ieško sprendimo neregiams, kurdamos specialius akinius, kurie apsaugotų juos nuo traumų. Anot moksleivių, baltoji lazdelė neregiams leidžia orientuotis gana ribotoje teritorijoje ir paprastai iki kelių aukščio, todėl viršutinė jų kūno dalis lieka neapsaugota.  Todėl merginos sukūrė specialius akinius, kurie neregius perspėtų apie objektus, esančius priešais.

Kuršių marių taršos byloje su keliolika fizinių asmenų kaltinama bendrovė „Grigeo Klaipėda“ teigia, kad valdančiųjų politikų pareiškimai dėl neplanuojamos su įmone sudaryti taikos sutarties trukdo objektyviam bylos nagrinėjimui. „Kategoriškai atmetame pastarojo meto politikų bandymus sutrukdyti objektyvų ir nešališką „Grigeo Klaipėdos“ bylos nagrinėjimą teisme.

Lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ uždarant visam laikui Vilniuje, adresu Liepkalnio g. 112, veikusią dviejų X parduotuvę, paskutinę jos darbo savaitę skelbiamas gausus prekių išpardavimas, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Informuojame „Maximos“ pirkėjus, kad Liepkalnio gatvėje ilgus metus veikusi dviejų X tinklo parduotuvė klientų lauks iki sausio 31 d., o nuo vasario 1 d. visam laikui užvers duris.

Lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ uždarant visam laikui Vilniuje, adresu Liepkalnio g. 112, veikusią dviejų X parduotuvę, paskutinę jos darbo savaitę skelbiamas gausus prekių išpardavimas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. „Informuojame „Maximos“ pirkėjus, kad Liepkalnio gatvėje ilgus metus veikusi dviejų X tinklo parduotuvė klientų lauks iki sausio 31 d., o nuo vasario 1 d. visam laikui užvers duris.

Nuo praeitų metų pradžios įteisinta nauja išmokų vaikams rūšimi – vaiko priežiūros kompensacine išmoka – per metus pasinaudojo apie 1700 Lietuvos šeimų. Ši išmoka populiariausia Vilniuje ir Kaune, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pastebi, kad Lietuvos nacionalinio, radijo ir televizijos (LRT) viešųjų pirkimų valdysena privalo būti tobulinama, tačiau pastaraisiais metais pastebima ir pozityvių tendencijų, sako institucijos vadovas Darius Vedrickas.

Valstybės maisto rezervo auditą atlikusios Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė sako, jog 2022–2024 metais liko nepanaudota 40–65 proc. šioms atsargoms skirtų lėšų, be to, Lietuva neturi ilgalaikio jų kaupimo plano.  „Lėšų panaudojimas rodo, kad nebuvo iš tikrųjų tam skiriamas tinkamas dėmesys. Nuo 2022 metų iki 2025 metų išleista yra 12,6 mln.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ šiemet planuoja investuoti 157 mln. eurų į nekilnojamojo turto (NT) projektus. Didžioji dalis šių lėšų bus skirta Nacionalinio stadiono statyboms. Pasak bendrovės, šiemet planuojama atlikti pusę suplanuotų Nacionalinio stadiono statybų darbų, kurių vertė sieks 55 mln. eurų.  Dar 45 mln. eurų investicijų bus skirta gyvenamojo būsto projektams sostinės Žirmūnuose ir Naujamiestyje, o 13 mln. eurų – biurų statyboms Rinktinės gatvėje.

Pernai spalio pradžioje euro zonoje įsigaliojus pakeitimams, kurie mokėjimo paslaugas teikiančias finansų įstaigas įpareigojo tikrinti lėšų gavėjus ir apie rezultatus informuoti mokėjimą atliekančius asmenis, Lietuvoje veikiantys bankai teigia susiduriantys su iššūkiais, tačiau pokyčius vertina teigiamai. Anot jų, mokėjimą atliekantys klientai atkreipia dėmesį į siunčiamus įspėjamuosius pranešimus, o tai gali padėti kovoje su sukčiavimu. „Šiuos pokyčius vertiname palankiai.

Vilniaus kelių tiesimo bendrovė „Kerista“ už 18,3 mln. eurų (su PVM) rekonstruos gatves šalia statomo nacionalinio stadiono komplekso Šeškinėje, Vilniuje.  Sostinės savivaldybė ir įmonė sutartį dėl Ozo, Ukmergės ir Siesikų gatvių pertvarkymo pasirašė sausio 8 dieną, o ji įsigaliojo sausio 22-ąją, BNS pranešė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Pernai Lietuvos gyventojai iš viso grąžino daugiau nei 706,69 mln. gėrimų užstato pakuočių, rodo „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) duomenys.  USAD vadovas Gintaras Varnas pažymi, kad 700 mln. grąžintų pakuočių skaičius pasiektas antrus metus iš eilės. „Stabiliai aukšti rezultatai rodo visuomenės įsitraukimą ir užstato sistemos palaikymą. Surinktos pakuotės virsta tūkstančiais tonų žaliavų, kurias panaudoja stiklo, plastiko ir metalo perdirbimo įmonės.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigia, kad 100 hektarų ploto uosto pietinės dalies plėtros projektui pilnai išvystyti reikės maždaug 1,4 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų. „Kol kas mūsų ir mūsų akcininkų Susisiekimo ministerijos tikslas išlieka, kad iki 2028 m. šitą projektą padarytume. Aišku, suprantame, kokių čia investicijų čia reikia. Jų reikia labai nemažų – apie 1,4 mlrd.

Pernai sumažėjo pritrauktų užsienio investicijų skaičius Lietuvoje. Palyginti su 2024-aisiais šis skaičius krito ketvirtadaliu, traukėsi ir bendra investicijų vertė, ir planuojamų darbo vietų skaičius. „Investuok Lietuvoje“ aiškina, kad trumpo laikotarpio smukimas nėra signalas apie tai, kad Lietuva praranda investicijas. Tuo metu verslas įspėja, kad politikai turi susirūpinti savo sprendimų padariniais investicinei aplinkai.

Nuo sausio padidėjus lengvatiniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui, brangsta keleivinio transporto bilietai. Vežėjai sako, kad gyventojams už keliones teks sumokėti nuo dešimties centų iki euro daugiau nei anksčiau, skelbia LRT televizija. Keleivių vežimo bendrovės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas teigė, kad kito pasirinkimo nebuvo. Nuo sausio padidėjus lengvatiniam PVM tarifui nuo 9 iki 12 proc., teko kelti bilietų kainas maždaug 5 procentais.

Galbūt kažkada autobuse pametėte telefoną, palikote daiktų pilną lagaminą ar iš kišenės iškrito nemaža suma grynųjų? Tokių ir dar keistesnių daiktų savininkų viešojo transporto atstovai ieško iki šiol. Naujienų portalui tv3.lt jie sutiko papasakoti, kokių keisčiausių daiktų yra tekę rasti autobusuose ar troleibusuose ir kokie atvejai bendrovėms iki šiol kelia juoką ar daugybę neatsakytų klausimų.

Po to, kai Vilniuje neliko galimybės įsigyti viešojo transporto bilietų grynaisiais pas vairuotoją, o paslaugos brango, gyventojai iki šiol skundžiasi, kad paprasčiausiai nebeturi galimybių įsigyti bilietų. Pvz., neturintys programėlės ar iš anksto nusipirkto bilieto keleiviai yra priversti mokėti visą kainą už 60 min. trukmės bilietą. Tuo skundėsi vilnietė Elena. Ji pabrėžė, kad jokių programėlių neturi ir neturės, o specialiai dėl bilietų į kioskus neturi laiko vaikščioti.

Gyventojai, kurie kampanijos „Tapk vilniečiu“ metu sostinėje deklaravo gyvenamąją vietą ir pretendavo į savivaldybės siūlomą paskatą, nuo šios savaitės pirmadienio jau gauna Vilniaus savivaldybės dovanų rinkinius.  „Startiniai rinkiniai iki gruodžio 31 d. deklaravusiems gyvenamąją vietą Vilniuje ir pateikusiems prašymą paskatai gauti pradėti dalinti sausio 19 d.“, – Eltai komentavo savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Nepaisant to, kad daugelis būtinų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje yra kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD), už dantų tvarkymą gyventojams dažniausiai vis tiek tenka mokėti tūkstančius eurų. Tačiau ką daryti, jei dantys sutvarkomi netinkamai – ar yra vilties susigrąžinti sumokėtus pinigus? Lietuvoje vis pasitaiko atvejų, kuomet, pvz., dėl implanto atsiranda šalutinių sveikatos sutrikimų, protezai ar varžtai iškrenta, nulūžta ir pan., o pacientai nežino, ko imtis. Pvz.

Europiečiai per metus suvalgo 90 tūkst. tonų krevečių. Didžioji dalis šių jūros gėrybių atkeliauja iš pietų Amerikos bei Azijos. Tad Klaipėdos universiteto mokslininkai sukūrė ir patentavo krevečių auginimo bokštą, kuris neužima daug vietos, tačiau gali užauginti šimtus tonų krevečių. Lietuvių išradimu jau susidomėjo ne tik Europos, o ir Kataro verslininkai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Įeinam į krevečių auginimo patalpą.

Daugelis gyventojų yra pastebėję specialius konteinerius tekstilės gaminiams prie daugiabučių ar didesnių parduotuvių. Atrodytų, išmesti į juos nenešiojamus drabužius, seną avalynę ar patalynę būtų paprasčiausia. Įmeti maišą, uždarai dangtį ir atrodo, kad padarei gerą darbą. Tačiau realybė kitokia: didžioji dalis tekstilės Lietuvoje iki konteinerių apskritai neatkeliauja, o už visą sistemą šiandien sumoka visi gyventojai per atliekų mokestį.

Planuojant kelionę į užsienį daugeliui kyla klausimas ne tik dėl bilietų ar atostogų dienų, bet ir dėl teisės išvykti. Ypač tada, kai žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką. Socialiniuose tinkluose šia tema netyla diskusijos – vieni teigia ramiai keliavę, kiti sako už tai netekę statuso ir išmokų.