Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Įeinam į krevečių auginimo patalpą. Matyti baseinai, kur krevetės auginamos recirkuliacinėje sistemoje, o tai yra mūsų išradimas ir inovacija – daugiasluoksnis ir vertikalus krevečių auginimo baseinas“, – paaiškina mokslininkas Gintautas.
Tai yra naujausias Klaipėdos universiteto išradimas. Dar nuo 2017-ųjų mokslininkai augina krevetes tokiuose baseinuose, tačiau jie užima daug vietos, o krevetės šeriamos barstant joms maistą iš viršaus. Naujajame bokšte viskas kitaip.
„Yra sukurta mūsų komandos injekcinė šėrimo sistema ir pagrindinė mūsų idėja – sukurta produktyvesnė sistema, tai produktyvesnis baseinas ploto atžvilgiu“, – aiškino Klaipėdos universiteto mokslininkas Gintautas Narvilas.
Bokšte yra daugiasluoksnė dugnų sistema, tad krevetės gyvena kaip trijų aukštų daugiabutyje – vienos virš kitų, tačiau nesusigrūda, o ploto užima mažiau.
„Kuo dugnų skaičius didėja, tuo mes daugiau galim užauginti nei standartiniam baseine“, – teigė Klaipėdos universiteto mokslininkas G. Narvilas.
Užauga apie 100 kilogramų krevečių
Kol kas tai dar prototipas, tad krevetės išimamos pro sklendes.
„Čia yra išleidimo vožtuvai. Tai ties ta riba yra vienas sluoksnis, kitas va čia. Ir šituose sluoksniuose, jis yra visiškai užpildytas, gyvena krevetės“, – aiškino Klaipėdos universiteto mokslininkas Martynas Sprogys.
Patentuotame produkte sistema bus sudėtingesnė, mat ir bokštas bus didesnis.
„Yra niuansas, kad krevetės imamos iš viršaus į apačią. Pagal gravitaciją. Tu iš apačios negali išleidinėti. Mes taip įtariam, kad komerciniu būdu auginamoms krevetėms verslininkui būtų patogiau porcijomis išimti. Pradėtų nuo viršaus, o įdėjimas atvirkščiai – iš apačios“, – teigė M. Sprogys.
Augančioms krevetėms reikia sūraus vandens ir apie trisdešimties laipsnių temperatūros.
„Mes patente dar pasiūlėme kitą konceptą – jį apšildyti, kad jį galėtume laikyti lauke, taip sumažinant infrastruktūros išlaidas“, – teigė mokslininkas M. Sprogys.
Ši sistema yra tik laboratorinio tipo – mokslininkai stebi, ar viskas veikia bei atlieka tyrimus. Tad čia užauga apie 100 kilogramų krevečių.
„Bet ateityje yra planuojami ūkiai nuo 25 tonų iki 100 tonų. Nes kuo daugiau tu užaugini, tuo mažesni kaštai. Vokietijoje yra planuojamos iki 1000 tonų fermos“, – teigė Klaipėdos universiteto mokslininkas Jonas Žolobaila.
Domina ne tik Europą, bet ir tolimesnes šalis
Šio lietuvių išradimo tikslas ne tik stebėti krevečių augimą, o ir parduoti idėją pasaulio verslams. Mokslininkai tik ką gavo Europos patentą.
„Europoje nuo 2017 matom labai pasyvią plėtrą krevečių akvakultūros. Yra apie 30 įmonių nedidelių, kurios augina nedidelį kiekį krevečių, vietinei rinkai parduoda, vietiniams vartotojams. Bet krevečių virš 90 000 tonų per metus suvartoja europiečiai“, – tikino mokslininkas G. Narvilas.
O didžioji dalis šio kiekio atkeliauja importu iš kitų žemynų. Tad bokštu jau domisi Vokietija, Austrija, Šveicarija bei Skandinavijos rinka.
„Bet, taip pat, esam gavę užklausų ir iš tokių šalių kaip Kataro. Ten irgi pas juos yra maisto trūkumai, jie žiūri į visus tuos verslo modelius. Tai matom, kad pradžiai Europa, bet gali būti globali rinka“, – tikino mokslininkas J. Žolobaila.
Klaipėdos universiteto rektorius sako, jog toks ir yra aukštųjų mokyklų tikslas – tobulinti visuomenę bei šalį.
„Universitetas turi keturias misijas visame pasaulyje – studijos, mokslas ir perdavimas naujų idėjų, kurias generuoja mokslininkai ir, kad tai kurtų pridėtinę vertę mums – visai visuomenei“, – teigė Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas.
Pasaulyje krevečių auginimas nėra naujovė ir šiuo metu dominuoja pietų Amerikos ir Azijos rinkos, mat jose produkcija pigesnė. Tačiau lietuvių sukurta technologija yra kokybiškesnė ir ekologiškesnė, tad mokslininkai tikisi, jog pasauliui vis labiau atsisukant į sveiko maisto vartojimą, lietuviai padarys proveržį.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
