Lietuvos verslas

Šiandien Lietuvos vartotojų asociacija surengė akciją, kurios metu įteikė „eurų“ pilną lagaminą Estijai per šios šalies ambasadą. Šis aktas vadinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės paramos tęsiniu, į viešumą iškilus faktui, kad valstybės valdomos įmonės, vartotojų permokėtais pinigais atpiginusios rusiškas gamtines dujas, Estijai jas pardavė pigiau nei pirko pačios.

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

Profesinės sąjungos ateityje galės atstovauti tik savo nariams, nutarė Seimas. Kitais darbuotojais iš dalies rūpintųsi darbo tarybos arba darbuotojų įgalioti asmenys. Parlamentarai antradienį pritarė tokioms Darbo kodekso nuostatoms. Dėl viso kodekso projekto bus balsuojama vėliau.

Europos Komisija (EK) šiandien paskelbė 2016 m. pavasario Europos Sąjungos (ES) šalių narių makroekonominius vertinimus, kuriuose Lietuvai prognozuojamas geresnis valdžios sektoriaus deficitas, didesnis investicijų augimas, mažesnis nedarbo lygis.

Praėjusiais metais Lietuvoje trūko apie 13 tūkst. kvalifikuotų darbuotojų. Esant tokiai situacijai dažnai įmonės neriasi iš kailio ir stengiasi pervilioti kitų įmonių darbuotojus. Akivaizdu, kad tokia „galvų medžioklė“ neleidžia sutelkti dėmesio ties įmonės plėtra ir naujų produktų kūrimu, kai trūksta darbuotojų. Šiandien labai svarbu išlaikyti gerą specialistą, taigi verslas ieško atsakymų draudimo rinkoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patvirtino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė Lietuvos kelionių agentūrų ir sistemos administratoriaus E-TURAS dalyvavimą kartelyje. Teismas pažymėjo, kad įmonės, žinojusios apie nuolaidos ribojimą internetu parduodamoms kelionėms, bet ir toliau naudojusios sistemą bei nebyliai pritardamos tokiai iniciatyvai pažeidė konkurencijos teisę.

Seimas parėmė kaimyninės Lenkijos siekį inicijuoti „geltonosios kortelės“ procedūrą Briuselio siūlymui suvienodinti atlyginimus į ES šalis komandiruojamiems darbuotojams. Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria nepritarė Europos Komisijos (EK) norui keisti susitarimus dėl darbo apmokėjimo tvarkos. „Tai pablogintų mūsų verslui galimybę konkuruoti, brangintų paslaugas“, - sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė Kristina Miškieninė.

 Mokestis už bet kurio nekilnojamo turto įregistravimą turėtų siekti 25 eurus - tokį siūlymą teikia Teisingumo ministerija. Ministras Juozas Bernatonis sako, jog dėl informacinių technologijų plėtros paslaugos pinga, o ateityje jos pigs dar labiau. „Atsirado galimybė sumažinti savikainą. Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad panaudojant informacines technologijas, visos paslaugos pinga.

Didelės emocinės bangos dėl kainų svyravimų jau tampa Lietuvos kasdienybe. Neseniai diskutavome, kad Lietuvoje per brangios citrinos, tuomet – kad per daug kainuoja kiviai, o dabar pasipiktinusių kainomis taikiniu tapo kalafiorai. Kodėl Lenkijoje prekės pigesnės? Atkreipkime dėmesį, kad diskusija dėl kainų smarkiai paaštrėjo šių metų pradžioje, kai dėl išaugusios politinės rizikos maždaug 10 proc. atpigo Lenkijos zlotas. Vadinasi, atpigo ir Lenkijoje parduodamos (ypač – vietinės kilmės) prekės.

Studijas kremtantis arba jas bebaigiantis jaunuolis ankščiau ar vėliau atsiduria darbo rinkoje, kur turi save pristatyti būsimiesiems darbdaviams. Dažno naujoko svajonė ‒ įsidarbinti tokioje darbovietėje, kur įdomus darbas, geras užmokestis ir puikios augimo perspektyvos. Tačiau dažnam pirmojo darbo ieškančiam naujokui tai atrodo neįmanoma misija.

Artėjant vasaros sezonui pajūrio verslininkai su nekantrumu laukia paišlaidauti mėgstančių lietuvių. Nors dalis žmonių anksčiau Lietuvos pajūrį iškeisdavo į egzotiškąją Turkija ar Egiptą, šiandien susiklosčiusi saugumo situacija verčia susimąstyti ir rinktis Baltijos krantą. Palangos apgyvendinimo paslaugų tiekėjų organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė Irena Švanienė tikina, kad kiekvieną sezoną tikisi paties geriausio, o gąsdinimai dėl prasto oro jiems nė motais.

 Palanga puošiasi ir ruošiasi sezonui: darbininkai triūsia tiesdami milijonų kojų mindomą pagrindinį taką, vedantį prie jūros tilto. O kavinės, restoranai ir net kebabinės, viešbučiai intensyviai ieško, kas šią vasarą aptarnaus svečius.

Įsigijęs „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės padalinius Lietuvoje ir Latvijoje, Švedijos kapitalo didžiausias Baltijos šalių bankas „Swedbank“ žvalgosi į mažesnius savo konkurentus šiose šalyse, nes nori užkirsti kelią paskolų portfelio mažėjimui.

Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog euro įvedimas kainoms jokios įtakos neturėjo - prekės, anot jo, pastaruoju metu brango, prekybos tinklams padidinus antkainį. Prekybininkų atstovai nekomentuoja prekybos tinklų antkainių pokyčio, o kitų valstybės institucijų atstovai negalėjo patvirtinti premjero žodžių.

  Šią savaitę finansų rinkų dalyviai atidžiai seks įvykius JAV, kur laukiama naujausių duomenų iš darbo rinkos. Taip pat jie nagrinės euro zonoje ir Kinijoje skelbiamus reikšmingus rodiklius. Naujienos iš JAV darbo rinkos Šią savaitę JAV bus skelbiami net keli svarbūs darbo rinkos rodikliai. „Danske Bank“ prognozuoja, kad balandį šioje šalyje buvo sukurta 210 tūkst. naujų darbo vietų. Galima palyginti: kovo mėn. šis skaičius siekė 195 tūkst.

Esame etape iš vergovinės santvarkos pakeliui į rinkos ekonomikos išvystytą kapitalizmą, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. „Lietuvoje neturime darniai veikiančių vartotojų gynimo asociacijų. Jeigu jos būtų ir atstovautų vartotojams, manyčiau, kad šiandien vartotojų pasitenkinimas būtų visiškai kitoks.

Latvijos dujų rinkos monopolininkė „Latvijas gaze“ prašo energetikos rinkos reguliuotojo leidimo laikinai neleisti tretiesiems asmenims naudotis Latvijos dujų perdavimo tinklais. Tai reiškia „Latvijas gaze“ siekį ir toliau blokuoti dujų importą iš Klaipėdos suskystintų gamtinių (SGD) terminalo.

Vyriausybė pirmadienį nusprendė apmokestinti akcizu denatūruotą etilo alkoholį, kuris naudojamas higienos priemonėse. Pasak finansų ministro, tokių priemonių reikia imtis, mat tokia produkcija vartojama ne pagal paskirtį, o siekiant apsisvaiginti. „Yra problema, ir ta problema labai gerai žinoma. (...) Yra tam tikros prekės, neskirtos vartoti kaip maisto produktai ir nežiūrint to, yra vartojamos apsvaigimo tikslais.

Baigiantis 2015 metų pajamų ir turto deklaravimui, mokesčių mokėtojai jau pateikė apie 1,1 mln. pajamų deklaracijų - apie 10 proc. daugiau nei pernai. Šiemet gyventojai deklaracijas teikia kur kas aktyviau, nei pernai. Pirmadienio duomenimis, 622 tūkst. gyventojų deklaravo beveik 68 mln. eurų grąžintinų pajamų mokesčio permokų. Beveik 290 tūkst. žmonių jau grąžinta apie 30 mln. eurų - 10 mln.

Visuomenei piktinantis vis augančiomis kainomis į mažmeninės prekybos rinką žengia dar vienas žaidėjas „Zzz.lt“. Ši jauna platforma siūlo maisto pristatymo į namus paslaugą ir tapo vieninteliu „Barbora.lt“ konkurentu. Pasak įkūrėjo Žilvino Vasiliausko, internetinė parduotuvė bus prieinama jau gegužės 16 dieną – „Pradėti ketiname nuo Kauno ir per mėnesį įsibėgėti visoje Lietuvoje“. „Norint pasiekti Lietuvos užkampius ir mažesnius miestelius, turime naudoti esamą kurjerių tinklą.

Lietuvos ekonomikai augant šešerius metus iš eilės, regioninis atotrūkis šalyje nemažėja, rodo kasmetinė „Swedbank“ Finansų instituto atlikta lyginamoji savivaldybių analizė. Sekant globaliomis tendencijomis, didieji šalies miestai plečiasi ir gyventojai labiau telkiasi šalies centruose. Tačiau būtina pabrėžti, jog nemaža dalis iššūkių regionuose kyla ir dėl nesuvaldytos regioninės atskirties ir netolygaus ekonomikos augimo. „Kartu su ekonomine atskirtimi pastebima ir socialinė atskirtis.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigia, kad prekių ir paslaugų kainų reguliavimas laisvoje rinkoje yra ydingas ir gali sukelti blogesnių pasekmių vartotojams nei per didelės kainos. „Kainų reguliavimas nėra išeitis ir dažnai sukuria problemą. Iš praeities žinome, kad tai gali sukurti deficitą, jei būtų sukurtos neprotingai žemos kainos, o tai bus dar blogesnė situacija vartotojams, nei per aukštos kainos“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Š.Keserauskas.

Susitikimuose Norvegijoje su suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklos savininkės bendrovės „Hoegh LNG“ vadovais šią savaitę Lietuvos premjeras ketina aptarti galimybę anksčiau laiko išpirkti SGD laivą, o su naftos koncerno „Statoil“ vadovais bus kalbama, kada pastarasis ir dujų tiekėja „Litgas“ įsteigs bendrą įmonę. „Kai kurių detalių negaliu atskleisti, bet bus pokalbis ir šita (dėl laivo išpirkimo) tema.

Kooperatyvas „Pienas LT“, baigiantis įrengti pieno perdirbimo gamyklą Kaune, šiais metais tikisi dirbti pelningai, o gamyklos veikla finansiniams rezultatams apčiuopiamos įtakos turės 2017 metais, sako kooperatyvo vadovas. Naglis Narauskas mano, kad perdirbėjams kooperatyvui už pieną mokant mažiau nei didiesiems gamintojams, tai yra jėgos demonstravimas ir siekimas, kad pieno gamintojai nesikooperuotų. „Tikrai turėtume būti pelningi šiais metais.

Netylant diskusijoms dėl maisto kainų Lietuvoje, į jas vis dažniau reaguoja žymūs šalies ekonomistai. Ne išimtis ir Nerijus Mačiulis, kuris šį kartą „Facebook“ pribloškė savo netikėtu palyginimu. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis savo paskyroje pateikė nuotrauką, kurioje nurodyta prieskonio šafrano kaina viename iš prekybos centrų. „Labai didelė arba beveik neegzistuojanti pasiūla ir paklausa gali paaiškinti ir labai keistas kainas.

Vyriausybė pirmadienį ketina spręsti dėl Infrastruktūrų reguliavimo tarybos (IRT), kuri apjungtų Kainų komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) ir Valstybinę energetikos inspekciją (VEI). Ministrų kabinetas pirmadienį pasitarime svarstys Energetikos ministerijos parengtą Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įstatymo projektą.

Finansų ministerija pritaria siūlymui įteisinti naujos rūšies indėlius, kurių nebūtų galima atsiimti anksčiau laiko, išskyrus išimtines sąlygas. Ministerijos parengtame nutarimo projekte, kurį pirmadienį svarstys Vyriausybė, siūloma pritarti tai numatančioms grupės Seimo narių parengtoms Civilinio kodekso pataisoms. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Stasio Kropo teigimu, tokių indėlių atsiradimas būtų naudingas tiek gyventojams, tiek verslui.

Nerimstant aistroms dėl daržovių kainų Lietuvos prekybos centruose, į portalą tv3.lt kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas, primindamas, kokios daržovių kainos vyravo dar 2013 m. Vaikinas įsitikinęs – daržovių kainos, litais skaičiuojant į eurus, dabar paaugo „vienas prie vieno“. „Įkeliu Jums vieno prekybos centro „Maxima“ reklaminį bukletą su kainomis balandžio mėnesio pabaigos ir gegužės pradžios”, – rašo 2013 m. prekybos centro „Maxima“ reklaminės skrajutės kopiją portalui tv3.lt atsiuntęs ...

Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis teigia, kad pastaruoju metu kritusios apvaliosios medienos kainos antroje šių metų pusėje turėtų vėl kilti, ir tai teigiamai atsilieps šalies miškų urėdijų rezultatams. „Viską labai įtakoja medienos paklausa ir kaina. Jeigu 2014 metais apvaliosios medienos kaina viršijo 43 eurus už kubą, tai pernai buvo tik 38,6 euro už kubą. Pirmąjį šių metų ketvirtį kaina nukrito iki 37 eurų, ir tendencija yra į mažėjimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad Lietuva pasaulio mastu negarsėja konkrečiais produktais ir paslaugomis, todėl didžiausią sėkmę gali garantuoti ilgalaikių prioritetų nustatymas ir konkrečių sričių stiprinimas. Sveikatos technologijas jis įvardina kaip vieną perspektyviausių sektorių, galinčių būti tvirta konkurencingumo atrama Lietuvai, jei verslas, mokslas ir politikai vieningai sutars šiai sričiai skirti didesnį dėmesį bei reikalingus resursus.

Miestai ir rajonai vis dar maitina nuostolingas bendroves, kurių kadaise nespėta privatizuoti - mokesčių mokėtojų pinigais savivaldybėse šelpiami knygynai, vaistinės, laidojimo namai, kino teatrai, šeštadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Kai 2013 metais Valdymo koordinavimo centras parengė savivaldybių valdomų įmonių apžvalgą, paaiškėjo, kad miestai ir rajonai yra net 282 bendrovių savininkai, tarp jų daugiausia - šilumą ir vandenį bei komunalines ir transporto paslaugas teikiančių įmonių.

Diskusijos dėl maisto kainų padalino Lietuvą į dvi dalis: vieni buriasi socialiniuose tinkluose ir ruošiasi boikotuoti prekybos centrus, kiti skaito ekonomistų vertinimus ir statistinius duomenis, kurie rodo, jog brango ne visos prekės. Vis dėlto nemaža dalis žmonių skelbiamais duomenimis nepasitiki ir teigia, jog parduotuvėje kainos visai kitokios. Maisto produktų kainas skelbia Statistikos departamentas ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslas.

Įsivaizduokite situaciją, jog Jūsų darbdavio vadovaujama įmonė per mėnesį uždirbo 100 tūkst. eurų pelno. Verslo sėkme pasidžiaugęs vadovas tris ketvirtadalius pelno pasiima sau, o likusią dalį atiduoda Jums ir Jūsų kolegoms, siekdamas paskatinti Jus dirbti dar efektyviau. Ir taip – kiekvieną kartą. Tokią tvarką nori numatyti parlamentaras Vytautas Antanas Matulevčius, pateikęs pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam naujam Darbo kodekso projektui.

Personalo valdymo specialistai pastebi, kad vis didesnę dalį rinkos užima nauja darbo jėgos karta Y. Nors dar neseniai „ygrekai” buvo vasaros praktikantai, studentai arba tik pirmuosius karjeros žingsnius žengiantys darbuotojai, tačiau šiandien jie keičia įmonės ir darbuotojo santykį. Y karta apibūdinama kaip turinti aukštus standartus, siekianti nuolatos tobulėti, norinti pripažinimo ir įdomių užduočių. Šalia visų savirealizacijos aspektų labai svarbią dalį užima ir pinigai.

Didžiausios Kinijos turizmo kompanijos „Ctrip“ Europos padalinio vadovas sako, jog norint pritraukti turistų iš Kinijos, Lietuvai svarbu sukurti teigiamą įvaizdį. Todėl kinai siūlo Lietuvai investuoti į reklamos ir rinkodaros kampaniją, tačiau šalis neturėtų kooperuotis su Latvija ir Estija. „Kinijos žmonėms Europa yra tolima kelionė. Tai reikalauja daug pasiruošimo ir pinigų, tai jie pasirenka „privalomas pamatyti“ Europos vietas.

Nauja TV6 laida „Žmogus prieš musę!“ sulaukė ne tik žiūrovų, bet ir valdininkų dėmesio. Šie, gavę skundą, primygtinai reikalauja kuo greičiau nutraukti laidos rodymą, mat ten neva skatinamas žiaurus elgesys su gyvūnais.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai palankiai vertina Lietuvą už aktyvią poziciją, stiprinant branduolinę saugą pasaulyje, už skaidrumą ir atvirumą bendradarbiaujant su ekspertais ir dalyvavimą tarptautinės paramos programose. Valstybinės atominės energetikos inspekcijos (VATESI) viršininkas Michailas Demčenka BNS teigė, kad probleminių aspektų Tatenos misija neįžvelgė.

2,4 proc. metinį augimą šiemet pasiekęs Lietuvos ūkis ateityje turėtų plėstis dar sparčiau, mano ekonomistai. Anot jų, augimą skatins sustojęs eksporto į Rusiją nuosmukis, stabilesnė Rytų šalių ekonomika bei toliau augantis Lietuvos namų ūkių vartojimas. „Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė.

Savaitgaliai ir atostogos gamtoje. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios perkamos sodybos, vasarnamiai, sodo nameliai arba butai pajūryje, vadinamieji antrieji namai. Minėtą priežastį nurodė 44 proc. antrus namus turinčių lietuvių. Kas penktas apklausos dalyvis tokius objektus pirko kaip investiciją į ateitį, t. y. nuomai arba pardavimui. Kiek daugiau nei trečdalis – 34 proc.

Ateinant rinkimams politinės partijos pradeda ruošti programas. Juose vėl žadama kelti algas bei pensijų dydį. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad pažadai lieka tik pažadais. Ekonomistų nuomone, svarbu ne nurodomi skaičiai, o planas, kaip to bus siekiama. Darbo partija ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – dvi partijos savo programose įvardinusios skaičiais iki kiek turėtų kilti vidutinis bruto („ant popieriaus“) atlyginimas bei vidutinė pensija per ateinančius 4 metus.

Ilgai laukus lietuviai ir kitų Europos sąjungos šalių gyventojai sulaukė pigesnių roaming‘o. Nuo 2016 m. balandžio 30 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) mažinamos tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų (roaming‘o) kainos vartotojams.

Dažnam pirkėjui teko susidurti su problema, kuomet vietoje vienos prekės įskaičiuojama kita. Vieni mano, kad tai paprasta klaida, kiti – kad apgalvotas scenarijus. Prekybininkai tikina, kad visa tai, ką sako nepatenkinti pirkėjai – tik mitas. Paskelbus istoriją apie Seimo narį Kęstutį Masiulį, kuriam vietoj vienų daržovių buvo parduotos dvigubai brangesnės, savo istorijos pradėjo dalintis ir kiti Lietuvos žmonės.

Lietuvoje verdant aistroms dėl neva padidėjusių kainų, Statistikos departamentas pateikia kovo mėnesio produktų kainas, palyginant šiuos metus su praėjusiais ir 2014 metais. Kilus diskusijai departamentas pateikė pagrindinių prekių vidutines mažmenines kainas.   Kalbų audra internete Dainininkas Marijus Mikutavičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino mintimis apie visą Lietuvą jaudinančias maisto kainas.

Žmonės tradiciškai deklaruoti pajamas suskubo paskutinėmis dienomis, todėl stovėti eilėje tenka daugiau nei dvi valandas. Gyventojai piktinasi ne tik dėl ilgo laukimo, bet ir sudėtingų deklaracijų. Tuo tarpu Mokesčių inspekcija atšauna – patys žmonės tempia gumą iki paskutinės minutės ir vangiai naudojasi elektroniniu deklaravimu.

Dainininkas Marijonas Mikutavičius ketvirtadienį internete sukėlė tikrą audrą, pasidalindamas mintimis apie maisto kainas, apie kurias šiuo metu nevengia pakalbėti kone visi lietuviai. „Gerai. Dabar nustokim tyčiotis iš mažai uždirbančio žmogaus. Nustokim juoktis iš jų keistų eilėraštukų apie pirkinius Lenkijoje. Ir nustokime vaidinti, kad taip turi būti iš principo. Nes galbūt taip būti ir turi, bet man visiškai neaišku, kodėl taip yra.

Nėra galutinai aišku, kada JAV ir Europos Sąjunga baigs derybas dėl transatlantinė prekybos ir investicijų sutarties (TTIP), tačiau neatmetama, kad tai įvyks dar šiemet, sako už prekybą atsakinga Europos Komisijos narė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom). „Nėra galutinio termino, nes susitarimas turi būti baigtas tuomet, kai abi pusės mano, kad jis yra pakankamai geras.

Po dainininko Marijono Mikutavičiaus socialiniame tinkle pasidalintomis mintimis apie pabrangusias maisto kainas, socialinėje erdvėje pradėta diskutuoti kaip iš tiesų yra. Prekybos tinklas „Maxima“ taip pat sureagavo į atlikėjo išsakytus priekaištus dėl didelės kalafiorų kainos. Pirmojo derliaus kaina - didesnė?  Prekybos tinklas teigia, kad šviežios lietuviškos daržovės parduotuvėse šiemet pasirodė net keliomis savaitėmis anksčiau nei praėjusiais metais.

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) pranešė netoli Maskvos konfiskavusi 84 tonų obuolių siuntą iš Lietuvos. Žinybos atstovas agentūrai „Interfax“ pranešė, jog bendrovės „Frutlogistik“ sandėliuose Maskvos priemiestyje Naro Fiminske rastų obuolių etiketės rodo, kad jų kilmės šalis yra Marokas, o krovinio deklaracijoje nurodyta, kad kilmės šalis yra Lietuva.

Nuo vasario bandomuoju režimu veikianti Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ buvo atsijungusi ir trumpiau ar ilgiau neveikė jau šešis kartus. Pateikiami atsakymai, kodėl jungtis genda bei kaip tai gali paveikti vartotojus. Kodėl jungtis taip dažnai atsijungia? Bandomasis jungties darbo režimas nuo normalaus režimo tuo ir skiriasi - galimi dažnesni atsijungimai. Remiantis kitų šalių praktika, bandomasis režimas yra vienintelis būdas „išgaudyti“ visus gamyklinius trūkumus.