Lietuvos verslas

Elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos „LitPol Link“ poveikį aplinkai vertins Lietuvos ornitologų draugijos ir Gamtos fondo specialistai. Šios organizacijos laimėjo elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ skelbtą konkursą. „Teritorijas palei elektros liniją stebėti patikime patyrusiems aplinkos apsaugos specialistams. Galimas elektros jungties poveikis aplinkai buvo kruopščiai tiriamas dar prieš pradedant statybas, vėliau jų metu visa teritorija buvo prižiūrima.

Lietuvos ir Rusijos teisininkai skeptiškai vertina Lietuvos galimybes anuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimą Lietuvos Vyriausybės ginče su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl 1,4 mlrd. eurų vertės ieškinio už 2004-2012 metais per brangiai pirktas dujas. Pasak teisininkų, galimybė panaikinti arbitražo sprendimą yra labiau teorinė, ja bandoma išnaudoti visas įmanomas teisines galimybes. Kai kurie teisininkai mano, kad tokiu būdu Lietuva tikisi ginčą su „Gazprom“ baigti taikos sutartimi.

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos derybos dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa gali strigti, Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ nuolat keliant krovinių pervežimo tarifų jos gamyklai Lietuvoje problemą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą, susijusį su galimai neskaidriais viešaisiais pirkimais Kupiškio rajono savivaldybės įmonėje UAB „Kupiškio vandenys“. Įtariama, kad savivaldybės įmonė „Kupiškio vandenys“ viešųjų pirkimų konkurse neteisėtai sudarė palankias sąlygas vienai uždarajai akcinei bendrovei. Už išskirtinai palankių sprendimų priėmimą galimai buvo atsilyginta kyšiu „Kupiškio vandenų“ direktoriui. Jis sulaikytas dviem paroms.

Dabartinis Darbo kodeksas įvardinamas kaip viena esminių ekonomikos vystymosi kliūčių, atlyginimų augimo stabdis, niekaip neprisidedantis prie emigracijos mažinimo, atvirkščiai – ją skatinantis. Modernizuoti darbo santykius Lietuvoje ragina Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, mūsų šalyje investuojančių įmonių vadovai, tą daryti ragina ir žinomi šalies ekonomistai – Gitanas Nausėda, Nerijus Mačiulis, Rokas Grajauskas ir Žygimantas Mauricas.

Nuo liepos įsigaliojus reikalavimui didinti gydytojų atlyginimus, jį vykdyti suskubo ne visi. Nors išskirta, kad užmokestis augo visose ligoninėse, vienoje jis net sumažėjo.  Panevėžio tertortinės ligonių kasos (TLK) Informatikos ir statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Vesta Miliukienė  pastebėjo, kad gydytojų vidutinis mėnesio darbo užmokestis liepos mėn. buvo 1615 Eur (1 etato). Tai viršija ir visų Panevėžio TLK veiklos zonos įstaigų, ir šalies ASPĮ vidurkį.

Į didžiausių Vidurio Europos sąrašą įmonių pateko 11 Lietuvos bendrovių, o tai - viena mažiau nei pernai. Mažėjančią tendenciją parodė tarptautinės audito ir verslo konsultacijų įmonės „Deloitte“ 500 didžiausių įmonių ataskaita, kurioje įvertintos 2015 metų įmonių pajamos.

Atsisakiusi naujojo Darbo kodekso, kurį vetavo prezidentė, Lietuva prarastų galimybę išlikti konkurencinga, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pasibaigus TVF misijai Lietuvoje, antradienį jos ekspertai pateikė išvadas ir rekomendacijas Lietuvai, kuriose nurodoma, kad šalis turi neatsisakyti naujo Darbo kodekso. „Būtų naudinga pakoreguoti Naujojo socialinio modelio politines priemones.

Lietuvos ūkis šiemet auga labiau nei pernai, bet ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas. „Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar kiek gali sumažinti JK sprendimas atsiskirti nuo ES.

Dauguma Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų pirmąjį šių metų pusmetį dirbo pelningai, o didžioji dalis jų uždirbto 106,175 mln. eurų pelno teko „Swedbank“ ir SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, bendras bankų pelnas šiemet sumenko 2,8 proc., arba 3,053 mln. eurų. Pelningai dirbo 10 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolius patyrė 3 rinkos dalyviai. „Swedbank“ šiemet uždirbo 46,008 mln. eurų konsoliduoto pelno (43,3 proc. bendro bankų pelno) - 27 proc.

Kai viešint užsienyje kas paklaus, kuo garsi Lietuva, galime drąsiai teigti, kad esame lazerių šalis. Ir nė kiek nesumeluosime. Lazerių pramonė – sritis, kurioje, pasak doc. dr. Miko Vengrio, esame tikrai nemažai pasiekę lyginant su tokiomis išsivysčiusiomis šalimis kaip JAV, Kinija, Vokietija ir kitos. Galima neabejoti, kad tarp lyderių ir liksime – šios pramonės šakos pardavimai tik auga, daugėja ir lazerius gaminančių įmonių.

Lietuvos vežėjai guodžiasi pastaruosius metus negalintys susigrąžinti jiems priklausančių puspriekabių bei vilkikų, konfiskuotų Baltarusijoje. Jų teigimu, transporto priemonės konfiskuotos neteisėtai, tai esą pripažįsta ir šalies kaimynės pareigūnai ir žada, kad ydinga tvarka turėtų keistis, tačiau pokyčių laukiama jau metus, rašo „Verslo žinios“. „Tarpvalstybiniai susitarimai numato, kad krovinių gabenimas tarp valstybių galimas.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančio Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas pabrėžia, kad viena didžiausių šalies darbo rinkos problemų yra kvalifikuotų specialistų trūkumas, taigi, anot jo, būtina įteisinti vadinamąsias darbo vizas užsieniečiams ilgesniems laikotarpiams. Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti politikai abejoja tokia iniciatyva bei įžvelgia pavojų, kad tokiu atveju Lietuvoje gali padidėti dykaduonių. „Lietuviškas paradoksas, 45 proc.

Prasidėjus mokslo metams tėvai tuština pinigines ne tik parkeriams, pieštukams, sporto aprangai, bet  atžalų pratybų sąsiuviniams. Per daug nesipriešindami dešimtis eurų išleidžia leidiniams, kurie, pasirodo, yra neprivalomi. Mokytojams rekomenduojant, tėvai perka savo atžaloms pratybas, nors jos po 30-40 € už kiekvieną vaiką ir patuština šeimos biudžetą. Tačiau paprastai tėvai net nesvarsto galimybės jų nepirkti.

Lietuviai į sąskaitas gauna nebe riestainio skylę. Ir perka vis daugiau. Vadovai pastebi, kad žmonės pinigines atveria vis plačiau – daugiau kaip euras už gardėsį pirkėjų neatbaido. Šiemet kilo ir darbuotojų algos. Tiesa, priverstinai – 80 eurų kilo minimali alga. Mažiausiai uždirbantiems atlyginimai įmonėje didėjo net 30 procentų. „Analogiškai pakėlėm ir vidutines pareigas užimantiems žmonėms. Žinoma, ne tiek daug, ne 30 proc.

Dėl planuojamų remonto darbų šią savaitę neveiks 500 megavatų (MW) galios elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“. Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ per „Nord Pool“ biržą pranešė, kad jungtis neveikia nuo pirmadienio 7 val. ryto iki sekmadienio 20 val. vakaro. Anot bendrovės, tai pirmieji vasario pradžioje pradėjusios veikti Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties priežiūros darbai.

Dėl Estijos mokesčių inspekcijos atliekamo tyrimo pirmadienį į Vilniaus apskrities mokesčių inspekciją (VMI) iškviesti vadinamosios VP grupės akcininkai. Tai BNS patvirtino smulkiojo grupės akcininko Mindaugas Marcinkevičiaus atstovai. „Šiuo atveju Vilniaus apskrities VMI bendrauja su visais mokesčių mokėtojais, Lietuvos gyventojais, kurie gali turėti reikšmingos informacijos Estijos mokesčių inspekcijos vykdomame tyrime.

Regis, tikrai atėjo ruduo. Visą vasarą beveik beatodairiškai nekreipdamos dėmesio į tokius svarbius įvykius kaip „Brexit“, centrinių bankų komunikacija ar geopolitiniai įvykiai, akcijų rinkos išlaikė kilimo tendenciją. Jau buvome pradėję gūžčioti pečiais, iš kur toks optimizmas, ir štai galiausiai atėjo metas, kai rinkos dalyviai persigalvojo, – nuo penktadienio stebime korekciją.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, partijų lyderiai aktyviai pristatinėja savo idėjas, kaip gerinti verslo aplinką šalyje, mokesčių politiką, darbo rinką. Politikų siūlymus įvertinę verslo atstovai savo ruožtu pažymi, jog verslo, nepaisant ditirambų apie gerėjančią Lietuvos ekonominę situaciją, partijų atstovai orientuojasi visai ne ten, kur reikėtų.

Lietuvos ūkis šiemet auga labiau nei pernai, bet ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas. „Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar kiek gali sumažinti JK sprendimas atsiskirti nuo ES.

Viena po kitos didžiulės įmonės palieka Lietuvą ir investuoja į gretimas šalis. Ekspertai jau nuo 2006 metų brėžia mažėjančią investicijų kreivę Lietuvoje, o „Coca–Colos“ advokatas įsitikinęs, šios įmonės pasitraukimas – reikšmingas ženklas visems. Gintautas Bartkus, Tark Grunte Sutkiene advokatas, ES ir bendrovių teisės ekspertas „Coca–Colos“ istoriją stebėjo nuo pat pradžių.

Kiekvienoje šalyje egzistuoja politikų nuolat demonizuojančių verslą. Lietuva nėra išimtis. Tačiau kai tai pradeda daryti aukščiausi šalies vadovai, daugelis turėtų, kaip pasakytų britai, kilstelėti antakius. Šią savaitę premjeras užsipuolė verslą, kad šis moka per mažus atlyginimus nepaisant augančio pelno ir išmokamų dividendų. Nors kontekstas aiškus – artėjantys rinkimai, tačiau tokia strategija primena žaidimą su ugnimi.

Stabilūs, paprasti ir aiškūs mokesčiai padeda pritraukti investicijų, sako Lietuvos finansų ministrė Rasa Budbergytė, šeštadienį Bratislavoje, Slovakijoje, dalyvaujanti neformaliame Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (Ecofin) susitikime. „Investicijų pritraukimas išlieka esminiu uždaviniu skatinant ekonomikos augimą. Todėl labai svarbu, kad mokesčiai būtų stabilūs, paprasti ir aiškūs.

Lėtas ekonomikos augimas ne tik paveikia verslininkų lūkesčius, bet ir gyventojų: lėčiau auga atlyginimai, iškyla šešėlinės ekonomikos grėsmių. Europos centrinis bankas (ECB) bandė išjudinti ekonomiką skatindami vartojimą – nustatė rekordiškai žemas palūkanų normas. Tačiau šiai strategijai nepasiteisinus, žvilgsniai krypsta į pačių šalių valdžias. ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad bazinių palūkanų norma išlieka žemumose – 0 proc.

Kainų paradoksas tęsiasi: statistika fiksuoja kainų smukimą, bet išlaidos kasdienėms prekėms ir paslaugoms auga kaip „ant mielių“. Tiesa, sparčiausias Baltijos šalyse vidutinio bruto darbo užmokesčio augimas ir pamažu atsigaunančios žaliavų rinkos gali greitai įsukti infliacijos spiralę ir tuomet Lietuvos vartotojai pajus visus MMA didinimo estafetės „privalumus“ su kaupu. Nors per mėnesį vartojimo kainų indeksas sumažėjo net 0,5 proc.

Didžiulį rezonansą visuomenėje sukėlę Palangos valdžios planai nuo kitų metų vasaros sezono 5 eurais apmokestinti įvažiavimą į kurortą atšaukiami, rašo „Lietuvos žinios“. „Atsižvelgėme į žmonių reakciją. Kitas dalykas - gana sklandžiai renkamas vadinamasis pagalvės mokestis. Tie pinigai naudojami miesto infrastruktūrai gerinti ir jų užtenka, nes apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai tapo sąmoningesni.

Kaip veikia tokia idėja, modernių technologijų ir verslumo renginyje SWITCH pristatė svečias iš Singapūro. Dalyviai neabejojo, kad ateityje skraidyklės papildys tikrų padavėjų gretas, o gal net juos apskritai pakeis. Mygtuko paspaudimu dronas pakyla ir desertus nuskraidina ant stalo, esančio už kelių metrų. Pirmieji Lietuvoje išbandę, kaip veikai ateities „padavėjai“ pripažįsta - toks maisto patiekimas restoranuose juos džiugintų. Bepilotis orlaivis yra valdomas nuotoliniu būdu.

Kokį automobilį gali įpirkti vidutines pajamas gaunantis lietuvis? Pasirodo, tautiečiai galėtų sau leisti įsigyti naujesnę ir brangesnę transporto priemonę nei turi, tačiau lieka ištikimi seniems automobiliams. Net du iš trijų šiuo metu nuperkamų automobilių yra senesni nei 10 metų. Tiesa, pasvajoti apie prabangesnes mašinas lietuviai ypač mėgsta – laisvalaikiu varvina seilę žiūrėdami į naujus, galingus, prestižinius automobilius skelbimų portaluose.

Lietuva ketina toliau bylinėtis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, siekiant anuliuoti jai nepalankų Stokholmo arbitražo sprendimą dėl 1,4 mlrd. eurų vertės Vyriausybės ieškinio dėl 2004-2012 metais per brangiai pirktų rusiškų gamtinių dujų. Vyriausybė rugpjūčio pabaigoje įgaliojo Energetikos ministeriją kreiptis į Švedijos teismą, kad šis anuliuotų 9 mln. eurų kainavusį arbitražo sprendimą, pranešė ministerija. Ketverius metus trukusį Vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd.

Dėl užsakymų remontuoti Kauno gatves trejus metus konkuruos trys kelių statybos bendrovės - didžiausia Baltijos šalyse šio verslo bendrovė „Kauno tiltai“, „Kauno keliai“ ir bendrovių „Autokausta“ ir „Autokausta keliai“ konsorciumas. Preliminari būsimų užsakymų vertė yra didžiulė - iki 170 mln. eurų, tačiau Kauno valdžios atstovai sako, jog dėl šių įmonių konkurencijos bus išleista kelis kartus mažiau, be to, per trejus metus norima sutvarkyti visas Kauno gatves.

Lietuvoje plečiantis afrikiniam kiaulių marui, grėsmė iškilo 15 tūkst. kiaulių kompleksui Kėdainių rajone. Kiaulių augintojų atstovas teigia, kad maras plinta dėl atlaidaus požiūrio į reikalavimų nesilaikančius smulkiuosius augintojus. Kėdainiuose maru užsikrėtus trims žmonių laikomoms kiaulėms, bus ribojama netoli, Josvainiuose esančios bendrovės „Sistem“ bei 500 kiaulių laikančio ūkininko ūkio veikla - jie nebegalės išvežti kiaulių.

Ilgą laiką buvusi tarp ES lyderių pagal ekonomikos augimo tempus, šiais metais Lietuva savo BVP augina lėčiau. Šiandien Lietuvoje viešintiems Tarptautinio valiutos fondo atstovams šalies ekonomikos prognozes pristatę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertai teigia, kad šalies ekonomikos plėtra jau pasiekė savo augimo potencialo ribą, tad norint paspartinti plėtrą, reikalinga „aukštesnė pavara“ – ryžtingesnės struktūrinės reformos.

Nors lietuvių finansinės galimybės leidžia įsigyti naujesnius ir brangesnius automobilius, gyventojai labiau linkę pinigus taupyti ir iš savų lėšų pirkti senesnė bei pigesnį modelį. Remiantis SEB banko automobilių įperkamumo rodikliu, vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo pirmą šių metų pusmetį lizingu galėjo įsigyti 9,1 tūkst. eurų kainuojantį automobilį. Už tokią kainą galima įsigyti naują mini ar mažos klasės automobilį arba ekonominės ar aukštesnės klasės apynaujį 5–8 metų automobilį.

Ruošiantis darbo pokalbiui dažnai kyla svarstymų, kaip sudaryti tinkamą pirmąjį įspūdį darbdaviui? Pasak „Alliance 4 YOUth” partnerių, pirmasis įspūdis – lemtingas, tik jis gali nutikti kur kas anksčiau, nei pirmasis „laba diena“ potencialiam darbdaviui.

Bendros Baltijos valstybių įmonės „RB Rail“, kuri įgyvendins europinio geležinkelio projektą „Rail Baltica“, stebėtojams šią savaitę pagaliau susitarus dėl konkursų skelbimo tvarkos, juose galės dalyvauti ir Lietuvos įmonės, įsitikinęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Lietuvos komerciniai bankai antrąjį šių metų ketvirtį didino paskolų ir indėlių portfelius, taip pat išaugo atsiskaitymų kortelėmis ir internetinės bankininkystės naudotojų skaičius, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA) „Atkreiptinas dėmesys, kad bankų teikiamų paskolų portfelio kreivės kyla aukštyn. Tai, galima sakyti, rodo patikimo skolinimo iš kredito įstaigų paklausos didėjimą.

Seimas šeštadienį svarstys prezidentės Dalios Grybauskaitės veto darbo santykius liberalizuojančiam naujajam Darbo kodeksui. Pagal Seimo statutą, per posėdį parlamentarai turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. BNS pristato tris galimus scenarijus, kas gali įvykti su Darbo kodeksu.

Fiskalinės sąjungos idėja būtų prasminga, jei atsakomybės principas vienodai galiotų visiems, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, penktadienį dalyvausiantis Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (Ecofin) posėdyje, kur bus tariamasi dėl naujų priemonių euro zonos finansiniam stabilumui užtikrinti.

49 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad darbo santykius reglamentuojantys įstatymai turi būti skirti suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus. 33 proc. teigia, kad jie turi ginti darbuotojų interesus, 7 proc., kad – darbdavių interesus. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu „Sprinter“ liepą atlikta apklausa. „Diskusijoje dėl Darbo kodekso, svarbu žinoti, ką mano patys žmonės.

Finansų ministrė Rasa Budbergytė tikisi, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepriemoką padės mažinti ir šių metų pabaigoje prasidėsianti čekių loterija, rašo „Verslo žinios“. „Papildomą postūmį PVM surinkimo gerinimui galėtų atnešti veiksmingiau koordinuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Muitinės departamento ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bendradarbiavimas bei metų gale turinti startuoti fiskalinių kasos čekių loterija“, - teigiama dienraščiui atsiųstame R.Budbergytės kom...

Vilniaus atliekų vežėjai bylinėjasi su miesto valdžia dėl naujų komunalinių atliekų išvežimo tarifų. Anot vežėjų, dėl neproporcingai padidintų tarifų jie patiria nuostolių, be to, tai neskatina gyventojų kaupti mažiau atliekų. Tačiau savivaldybė atkerta, kad vežėjai nori didesnių pelnų.

Švedijos lošimų grupė „Betsson“ perka europarlamentaro Antano Guogos įmonę Lošimų strateginė grupė, veikiančią su „TonyBet“ prekės ženklu. „Betsson“ per Šiaurės šalių biržą pranešė, kad sandorio vertė yra 4 mln. eurų. „Mes matome daug sinergijos, integruojant operatorių („TonyBet“ - BNS) į „Betsson“ techninę platformą, taip pat plėtojant kazino pasiūlymus“, - pranešime teigė „Betsson“ vadovas Ulrikas Bengtssonas (Bengtsonas). Tikimasi, kad sandoris bus baigtas per mėnesį.

Vilniečiai tarp visų Europos Sąjungos valstybių sostinių gyventojų yra labiausiai patenkinti gyvenimu savo mieste, rodo Eurostato tyrimas. Europos statistikos agentūros pernai atlikto tyrimo duomenimis, 98 proc. apklaustų Vilniaus gyventojų nurodė, jog jie yra patenkinti gyvenimu savo mieste. Nuo ankstesnės apklausos 2012-aisiais Vilnius šoktelėjo į viršų per penkias vietas. Labiausiai patenkinti Europoje yra ES nepriklausantys Norvegijos sostinės Oslo gyventojai - 99 proc.

Pramonininkai, prieš Seimo rinkimus išklausantys didžiausių politinių partijų programų, pasigenda politikų dėmesio energetikai, biurokratijos mažinimui, darbo apmokestinimo bei demografijos problemoms. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Robertas Dargis sako, kad jis pasigenda dėmesio svarbiausioms ekonomikos sritims. „Matosi, kad programos iš esmės orientuotos į plačiuosius rinkėjus, daug dėmesio skiriama socialinėms programoms, minimaliam atlyginimui, įvairioms paramoms.

Už poros mėnesių darbus pradės 17-oji Lietuvos Respublikos vyriausybė. Politinių partijų programose ateinančiam penkmečiui žadamas didesnis darbo užmokestis, daugiau darbo vietų ir solidesnės pensijos. Tokie tikslai yra laukti ir pageidautini, o daugelis iškeltų siekiamybių nėra iš fantastikos srities. Tačiau konkrečių priemonių, kurios leistų tų tikslų pasiekti, politinėse programose yra daug mažiau.

Buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio versija apie paskolą iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio yra jo paties asmeninė pozicija, sako koncerno savininkas ir vadovas Darius Mockus. „Jūsų pateikta informacija yra asmeninė E.Masiulio pozicija, kurios aš negaliu vertinti ar komentuoti.

Premjeras Algirdas Butkevičius dar kartą pakartojo, kad Seimas turėtų atmesti prezidentės veto naujam Darbo kodeksui ir kiek pakoreguotas dokumentas būtų priimtas iki šios Seimo kadencijos pabaigos. „Aš buvau paprašęs kai kurių advokatų ir ekspertų, kad dar kartą pasižiūrėtų vetuotą Darbo kodeksą ir mes suradome tikrai tokių 9-10 jautrių dalykų, mažinant socialinį jautrumą, ir esam nusiteikę juos pateikti Seimui, ir yra paruoštos įstatymo pataisos.

„Swedbank“ ir „Nordea“ ekonomistai nesutaria dėl automobilių mokesčio įvedimo naudos, rašo „Verslo žinios“. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtino, kad svarbu apsispręsti, kam būtų skirtas automobilio mokestis - aplinkosaugai, automobilių parko atnaujinimui ar socialinės atskirties mažinimui.

Artėja diena, kada seimūnai galutinai turės apsispręsti dėl naujojo Darbo kodekso (DK) likimo. Profesinės sąjungoms siekiant įtvirtinto DK su prezidentės pataisomis, 200 investuotojų, verslų vadovų ir visuomenės veikėjų susivienijo reikalaudami atmesti prezidentės pataisas ir palikti Seimo patvirtintą DK. Jų nuomone, pataisos įteisintų sovietinį mąstymą. Kalbant apie Kodeksą nuolatos pabrėžiama, kad jis turėtų sukurti lankstesnius darbo santykius, priartinti Lietuvą prie modernių valstybių.