Užsienis

Ukrainai jau beveik dvejus metus kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, Vakarų šalių kariuomenės ir politiniai lyderiai turi iš esmės pakeisti pagalbos Kyjivui braižą, trečiadienį pareiškė aukščiausio rango NATO karininkas. NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris Aljanso vadovybės susitikime taip pat sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino argumentai dėl karo yra demokratijos baimė tuo metu, kai visame pasaulyje vyksta daug svarbių rinkimų.

Policija Antverpeno mieste (Belgija) konfiskavo du vogtus Pablo Pikaso ir Marko Šagalo paveikslus. Naujienų agentūra „Belga“, remdamasi policijos paskelbta informacija pranešė, kad ispanų menininko P. Pikaso darbas „Tête“ (Galva) ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje gimusio prancūzų–rusų dailininko M. Šagalo paveikslas „L'homme en prière“ (Besimeldžiantis vyras) buvo rasti vieno pastato rūsyje. Nei vienas iš paveikslų nebuvo apgadintas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, uždavė jam klausimą, rašo „Ukrainska Pravda“. Kiek anksčiau šią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad gerai pažįsta tiek V. Zelenskį, tiek Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, todėl esą greitai pabaigtų Rusijos karą prieš Ukrainą. Zelenskis skyrė klausimą Trumpui Klausimą D. Trumpui V. Zelenskis skyrė kalbėdamas Davose.

Šveicarija trečiadienį pranešė, kad po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Davose dėl prorusiškos grupuotės surengtos kibernetinės atakos laikinai buvo sutrikdyta prieiga prie kelių vyriausybinių interneto svetainių. Vyriausybės teigimu, „su Rusija susijusi programišių grupuotė „NoName“ prisiėmė atsakomybę už ataką, nurodydama kaip motyvą V. Zelenskio dalyvavimą kasmetiniame WEF susitikime prabangiame Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose.

Ukraina bus vienas iš NATO vadovų susitikimo Vašingtone 2024 metų liepą prioritetų. Tai NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana pareiškė per Karinio komiteto posėdį NATO būstinėje Briuselyje, pranešė „Ukrinform“, remdamasi aljanso interneto svetainės informacija. „Šių metų aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone žengsime toliau.

Estijos saugumas sulaikė šnipinėjimu Rusijai įtariamą Tartu universiteto profesorių Viačeslavą Morozovą. Keliolika metų Estijoje mokslinį darbą dirbęs ir studentams dėstęs Rusijos pilietis sulaikytas, nes esą už pinigus rinko informaciją rusams. Nevengė jis kelionių ir į Rusiją, būtent ten susitikdavo su žvalgybininkais. Rankų sudėję nesėdi ir latviai – taip pat pagavo įtariamą šnipą, o vieną rusą paskelbė nepageidaujamu Latvijoje.

Kinija atmetė Ukrainos prašymą surengti Kinijos premjero Li Qiang ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą Davose, skelbia „Politico“. Leidiniui anonimiškai kalbėjęs aukšto rango JAV pareigūnas tai pavadino „nemalonia staigmena“ Kyjivui. „Ukrainos vadovai neslėpė savo noro susitikti su Kinijos pareigūnais, Jermakas minėjo, kad V. Zelenskis gali susitikti su Kinijos premjeru Li Qiangu. Tačiau galiausiai jis norimo susitikimo nesulaukė, o tai buvo smūgis Kyjivui“, – sako šaltinis.

Rusija trečiadienį pranešė, kad per savo ilgojo nuotolio smūgį Ukrainos rytiniame Charkivo mieste taikėsi į prancūzų kovotojų grupę. Ukrainos valdžios institucijų teigimu, per šį smūgį buvo sužeisti keli civiliai gyventojai. „Sausio 16 dienos vakarą Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos surengė tikslų smūgį Charkivo mieste esančiam laikinam užsienio kovotojų, kurių branduolį sudarė prancūzų samdiniai, dislokacijos punktui“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Popiežius Pranciškus Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams adresuotame laiške trečiadienį paragino verslo ir politikos lyderius dėti daugiau pastangų kovojant su skurdu pasaulyje.

Šiaurės ir Vidurio Europoje trečiadienį smarkiai snigo, susidarė lijundra, todėl kai kuriuose Skandinavijos regionuose sustojo transporto eismas, o Frankfurto ir Oslo oro uostai patyrė didelių trikdžių. Judriausiame Vokietijos Frankfurto oro uoste, trečiadienio popietę dėl lijundros teko neleisti lėktuvams pakilti, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa.

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė Chersoną, rašo „Ukrinform“. Apšaudymo metu žuvo du vyrai. Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas socialiniuose tinkluose paskelbė apie apšaudymo padarinius. Chersono apšaudymas tęsėsi valandą Anot jo, apšaudymas tęsėsi valandą. Dėl apšaudymo užsidegė garažas ir automobilis. Gaisrą greitai užgesino gelbėtojai. Taip pat buvo apgadinti miestiečių namai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pareiškė esanti įsitikinusi, kad per svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą, vyksiantį po dviejų savaičių, pavyks įtikinti Vengriją atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketo.

Jungtinėje Karalystėje labradoro ir auksaspalvio retriverio mišrūnai susitiko pirmą kartą po beveik dešimties metų, o jautrų ir kiek netikėtą brolių susitikimą nufilmavo šunis vedlius ruošianti organizacija „Guide dogs“. Broliai Carlo ir Čipsas į šį pasaulį atėjo 2014 metais aštuonių šuniukų vadoje. Vėliau jų keliai išsiskyrė, nes abu buvo apmokyti ir tapo šunimis asistentais.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas laiške iš kalėjimo atsakė į dažniausiai jam užduodamą klausimą: kodėl jis prieš trejus metus grįžo į Rusiją, nors ir žinojo, kad gresia susidorojimas. „Man, aišku, nepatinka sėdėti. Tačiau savo idėjų, savo tėvynės aš neatsisakysiu“, – atsakė jis, prieš trejus metus grįžęs po gydymo iš Vokietijos A. Navalnas ir iškart patekęs į Kremliaus gniaužtus bei nuo to laiko kalinamas Rusijoje.

Švedija neatmeta galimybės suteikti Ukrainai naikintuvų „Gripen“, tačiau tokio sprendimo priėmimas susijęs su karalystės įstojimu į NATO. Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas apie tai kalbėjo trečiadienį Davose vykusioje Viktoro Pinčuko fondo organizuotoje diskusijoje, kuri yra projekto „Nuspręsti savo rytojų“ („Deciding Your Tomorrow“) dalis.

Naktį JK užklupo šalčiausia per 14 metų sausio mėnesio temperatūra, pranešė „Met Office“, nes per naktį temperatūra vietomis nukrito iki –15 laipsnių šalčio. Visoje šalyje ir toliau galioja geltoni įspėjimai dėl sniego ir ledo, meteorologijos tarnyba perspėjo dėl kelionių vėlavimo, elektros energijos tiekimo nutraukimo ir sužeidimų dėl šalto oro. Įspėjimai galioja iki ketvirtadienio.

Per gaisrą poliesterio gamykloje Rusijos pietuose netoli Ukrainos sienos, oficialiais duomenimis, nukentėjo du žmonės. „Preliminariais duomenimis, žuvusiųjų nėra“, – trečiadienį savo „Telegram“ kanale rašė Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas. Fabrike Šachtų mieste driokstelėjo sprogimas, tada kilo gaisras. Gubernatorius paneigė pranešimus apie dronų smūgį. „Kariniais duomenimis, oro gynyba tuo metu neveikė“, – sakė jis.

Baltarusijos valdžia reglamentavo „nedraugiškų šalių“ atstovų šalyje turimų aktyvų perleidimo tvarką ir atšaukė nuo 2022-ųjų vasaros galiojusį sąrašą juridinių asmenų, kuriems tai daryti buvo uždrausta, trečiadienį skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Baltarusijos vyriausybės sausio 12 dienos nutarimu nr.27 patvirtinti leidimų perleisti įmonių įstatinio kapitalo dalis ar nekilnojamąjį turtą išdavimo tvarka ir sąlygos.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį išreiškė abejonių, ar pavyks pasiekti paliaubas Ukrainoje, sakydamas, kad praėjus beveik dvejiems metams po invazijos pradžios Rusija neparodė geranoriškumo.

Trečiadienį Rusijos Baškirijos regione kilo neramumai ir gyventojų susirėmimai su OMON pareigūnais po to, kai teismas skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę vietos aktyvistui už „neapykantos kurstymą“. Prieš kelias dienas jo byla Baškirijoje sukėlė retus protestus visoje Rusijos teritorijoje. Baškirijoje kilo neramumai, gyventojai skundžiasi stringančiu interneto ryšiu, galimai dėl valdžios bandymų jį blokuoti.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę vyks į Niujorką dalyvauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Paklausta, ar sausio 23 d. S. Lavrovas asmeniškai dalyvaus Saugumo Tarybos diskusijose dėl Artimųjų Rytų, Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova atsakė „taip“, trečiadienį pranešė TASS.

Vakarų sąjungininkai turi pereiti nuo paramos Ukrainai „tiek, kiek reikės“ prie strategijos „iki jos pergalės kare su Rusija“. Tai interviu televizijos kanalui CNBC pareiškė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, praneša portalas „rbc.ua“. „Visi tie balsai, kurie teigia, kad turbūt turėtume pradėti kažkokį procesą, derybas ar diskusijas, kažkodėl  negirdi, ką sako Putinas. O Putinas sako, kad yra pasirengęs kariauti šį karą iki galo", – pažymėjo Latvijos valstybės vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau demonstruoja, kad Kremliaus nedomina derybos su Kyjivu ir kad karo tikslas išlieka tas pats – visiška Ukrainos ir Vakarų kapituliacija.  Sausio 16 d. susitikime su Rusijos savivaldybių vadovais V. Putinas pareiškė, kad „Ukrainos valstybingumui bus suduotas nepataisomas smūgis“, jei dabartinė padėtis fronte nesikeis. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas.

„Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį pranešė, kad per spalio 7 dieną prasidėjusį palestiniečių kovotojų grupuotės ir Izraelio karą žuvo mažiausiai 24 448 žmonės. Ministerijos pranešime teigiama, kad per karą šioje palestiniečių teritorijoje taip pat buvo sužeisti 61 504 žmonės. Izraelio karas prieš „Hamas“ Gazos Ruože prasidėjo po kruvino kovotojų spalio 7-osios išpuolio, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad jo šalis Ukrainai 2024 metais skirs daugiau kaip 7 mlrd. eurų karinės paramos. Paramą Ukrainai jis antradienį aptarė su JAV vadovu Joe Bidenu. O. Scholzo spaudos tarnyba sakė, kad per šį pokalbį aptarta parama su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai bei situacija Viduriniuose Rytuose. Pasak O. Scholzo, abu politikai sutarė, kad nori ir toliau teikti finansinę, humanitarinę ir karinę paramą Ukrainai.

Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, ore tvyro įtampa dėl absoliučios nežinios – ar Vladimiras Putinas bandys plėstis toliau? Pamačius reklaminį stendą su Rusijos režimo lyderio veidu ir užrašu: „Rusijos sienos niekur nesibaigia“ neleidžia baimei nuslūgti. Tokie reklaminiai stendai buvo pastebėti dviejose vietose – prie Estijos pasienio ir Maskvoje.

Jungtinių Valstijų žiniasklaida antradienį pranešė, kad amerikiečiai vėl paskelbs Irano remiamus Jemeno husių sukilėlius teroristine grupuote, po to, kai anksčiau, 2021 metais, šios klasifikacijos atsisakė. Trečiadienį husiai turėtų būti įtraukti į „specialiai į sąrašą įtrauktų pasaulinių teroristų“ gretas, šiai grupuotei vykdant išpuolius prieš prekybinius ir karinius laivus Raudonojoje jūroje.

Liudininkai Šachtose (Rusija) pirmiausiai išgirdo galingą sprogimą, o po to prasidėjo milžiniškas gaisras poliesterio gamykloje, rašoma „Nexta“. Skelbiama, kad netoli gaisro vietos gyvenantys žmonės išorinio poveikio nepastebėjo – „kažkas sprogo“ viduje vieno iš gamyklos pastatų. Rusijos pasienio su Ukraina mieste Šachtose liepsnoja poliesterio gamyklos teritorijos pastatai. Vaizdo įrašuose matyti stiprus gaisras ir gausiai į dangų kylantys dūmai.

 Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį sakė, kad Kyjivo prioritetas 2024 metams yra šalies dangaus kontrolės įgijimas, Rusijos didelio masto karui tęsiantis jau beveik dvejus metus. „2024-aisiais, žinoma, prioritetas yra išmesti Rusiją iš dangaus. Kadangi tas, kas kontroliuoja dangų, nulems, kada ir kaip šis karas baigsis“, – sakė D. Kuleba, kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumą Davose, Šveicarijoje.

„Ukrainos egzistavimas yra mirtinai pavojingas jos gyventojams. Nėra skirtumo, kas jai vadovautų – karas pasikartotų bet kokiu atveju, jeigu Ukrainos valstybė išliks“, – pareiškė buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas. Anksčiau aukščiausi Rusijos vadovai vengdavo tokių kategoriškų pareiškimų, nors Vakaruose jau seniai buvo kalbama, jog tikrieji Kremliaus ketinimai – visiška Ukrainos okupacija.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pradėjo vizitą Davose susitikimu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, antradienio vakarą socialiniame tinkle X pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Pranešime sakoma, kad jiedu kalbėjosi apie NATO rytinio flango stiprinimą Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje ir NATO viršūnių susitikimo Lietuvos sostinėje Vilniuje sprendimų įgyvendinimą.

Per kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus Rusija atidarys balsavimo apylinkes trijose diplomatinėse atstovybėse JAV, trečiadienį pranešė jos ambasadorius Vašingtone. Santykiai tarp abiejų šalių dėl Ukrainos yra blogiausi nuo šaltojo karo laikų. Apie tai paskelbta Maskvai pareiškus, kad dar nenusprendųė, ar balsavimas vyks vadinamosiose „nedraugiškose“ Europos šalyse.

Rusija gali verbuoti baltarusius dalyvauti kare prieš Ukrainą. Tai Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojas Ivanas Stupakas. Šią savaitę Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Baltarusijos kariai ruošiasi vykti į Rusiją mokytis. Jiems patikėta perimti karo Ukrainoje patirtį. „Ši tendencija nėra labai maloni. Nesakau, kad jie iš karto bus mesti į karą, bet toks perkėlimas man asmeniškai kelia nerimą.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pakvietė Kongreso lyderius į derybas dėl tolesnės pagalbos Ukrainai, pranešė Baltieji rūmai, didėjant susirūpinimui dėl mažėjančios Vakarų paramos. Vašingtono jau patvirtinta karinė pagalba Ukrainai eina į pabaigą, o respublikonai blokuoja demokrato J. Bideno prašymą nuo Rusijos invazijos besiginančiai šaliai skirti 60 mlrd. dolerių (apie 55 mlrd. eurų) vertės pagalbą, jei jis nesugriežtins JAV imigracijos įstatymų.

Skiepai nuo COVID-19 Europoje išgelbėjo mažiausiai 1,4 mln. gyvybių, antradienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tuo pačiu primindama, kad virusas niekur nedingo. PSO Europos regione, apimančiame 53 valstybes, įskaitant Centrinės Azijos šalis, užregistruota daugiau kaip 277,7 mln. COVID-19 atvejų ir daugiau kaip 2,2 mln. mirties nuo šios ligos atvejų, rodo organizacijos 2023 metų gruodžio 19-osios – naujausi – duomenys. „Šiandien mūsų regione yra 1,4 mln.

Amerikiečių istorikas, Jeilio universiteto profesorius Timothy`is Snyderis mano, kad Rusijos tikslas – sumažinti Ukrainos gyventojų skaičių, padaryti šalį „kuo mažiau ukrainietišką“ ir išblaškyti ukrainiečius po pasaulį.

Rusijos sąjungininkės Baltarusijos gynybos ministerija antradienį pareiškė, kad šalis priims naują karinę doktriną ir kad joje primą kartą bus numatytos sąlygos branduolinių ginklų panaudojimui. Rusija pernai dislokavo Baltarusijoje savo taktinių branduolinių ginklų, tačiau neaišku, kiek. Maskva yra sakiusi, kad kontroliuos šiuos ginklus. Kol kas nežinoma, kaip naujoji Baltarusijos doktrina galėtų būti taikoma Rusijos ginklams.

Vienas Izraelio kibucas antradienį patvirtino, kad du įkaitai, apie kurių mirtį „Hamas“ paskelbė vaizdo įraše, buvo „nužudyti“ Gazos Ruože. Beeri kibucas pareiškime sakė, kad jis buvo informuotas, jog 53-ejų Yossis Sharabis ir 38-erių Itay‘us Svirsky‘is buvo „nužudyti“, o jų kūnai yra „Hamas“ rankose. „Mes reikalausime, kad jie ir kiti belaisviai būtų sugrąžinti“, – pažymėjo bendruomenė. Pasak kibuco, Y. Sharabis į Beeri atsikraustė prieš 30 metų, sekdamas savo brolio Elio pėdomis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, antradienį Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė, kad jiedu aptarė, kokios paramos reikia Ukrainai, kad apsigintų nuo Rusijos agresijos. Lenkijos prezidentas taip pat pareiškė, kad NATO turėtų siekti visateisės Ukrainos narystės Aljanse.

Tarpininkaujant Dohai ir Paryžiui buvo pasiektas susitarimas dėl vaistų pristatymo Gazos Ruože laikomiems įkaitams ir pagalbos vežimo į šią palestiniečių teritoriją, antradienį pranešė Kataras ir Izraelis.

Prancūzija pristatys su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai naują tolimojo nuotolio raketų partiją – maždaug 40 sparnuotųjų SCALP, taip pat šimtus bombų, antradienį sakė prezidentas Emmanuelis Macronas. Spaudos konferencijoje jis kalbėjo, kad Europos prioritetas privalo būti „neleisti Rusijai laimėti“, ir paskelbė, kad vasarį vėl apsilankys Ukrainos sostinėje. „Leisti Rusijai laimėti reikštų sutikti, kad tarptautinė teisė nėra gerbiama“, – sakė jis.

Rusijos Federacijos Belgorodo srityje trečiadienio naktį pasigirdo sprogimai. Pasak Belgorodo srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, Rusijos oro gynyba numušė bepiločių orlaivių. V. Gladkovas savo „Telegram“ paskyroje skelbė, kad virš Belgorodo numušti septyni bepiločiai orlaiviai. Preliminariais duomenimis, aukų nebuvo. „Belgorodo rajone yra nuostolių gyvenamajame sektoriuje – užsidegė gyvenamojo namo stiklai, stogas ir ūkinis pastatas.

Per rusų raketų ataką Charkive sužeista 17 žmonių, dviejų nukentėjusiųjų būklė sunki. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiuo metu dėl Rusijos smūgių Charkivo centrui yra 17 sužeistųjų“, – parašė jis. Pasak pareigūno, dviejų moterų būklė sunki. Anksčiau srities karinės administracijos vadovas pranešė, kad okupantai rusai smogė Charkivui dviem raketomis.

Jei Ukraina nebegaus JAV paramos, jai gresia pralaimėti karą, pareiškė ukrainiečių deputatė Oleksandra Ustinova. Svarbiausi įvykiai: 23:41 | Rusai vėl smogė Charkivo sričiai Rusijos kariai smogė Charkivo srities miestui, žuvo moteris, dar vienas žmogus buvo sužeistas, rašo „Ukrinform“. „Okupantai du kartus smogė Čuhuive. Preliminariai padaryta žala švietimo įstaigai.

Remiantis žurnale „The Lancet“ paskelbtais tyrimais, 2022 m. vasarą Jungtinėje Karalystėje būtų buvę galima išvengti daugiau nei 7 000 su COVID-19 susijusių hospitalizacijų, jei gyventojai būtų pasiskiepiję visomis rekomenduojamomis skiepų dozėmis. Pirmą kartą buvo išanalizuoti visų vyresnių nei penkerių metų JK gyventojų sveikatos įrašai. Dabar toks pat metodas galėtų būti taikomas ir kitoms ligoms suprasti. Apie 44 proc.

Per naktinį Odesos srities puolimą Ukrainos gynėjai sunaikino 11 priešo smogiamųjų dronų. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Pietų gynybos pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Naktį priešas atakavo pietinius regionus „Shahed-131/136“ tipo smogiamaisiais dronais. Oro gynybos daliniai dirbo beveik 3 valandas. Po vieną droną sunaikinta Mykolajivo ir Kirovohrado srityse. Pagrindinės priešo pastangos buvo sutelktos Odesos puolimui.

Po susitikimo su Vengrijos kolega Viktoru Orbanu Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad remia Vengrijos kolegos „teisėtą“ kovą prieš Europos Sąjungos biudžeto pakeitimus, kuriais siekiama skirti 50 mlrd. eurų paramą Ukrainai.

Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) antradienį pareiškė, kad JAV taikomi apribojimai Kinijai tiekiamoms pažangioms mikroschemoms yra skirti saugumui užtikrinti, o ne prekybai trikdyti. Anksčiau Pekinas buvo užsiminęs, kad smerkia JAV sprendimą uždaryti prieigą prie pažangesnių mikroschemų. „Noriu aiškiai pasakyti, kad šios pritaikytos priemonės nėra technologijų blokada.

Europos Sąjungos Tarybai rotacijos principu pirmininkaujanti Belgija antradienį įspėjo, kad lapkričio mėnesį vyksiantys JAV prezidento rinkimai bus demokratijos pamatų išbandymas. Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro) pažymėjo, kad 2024 metais, labiau nei bet kada anksčiau, JAV klausimas yra labai svarbus Europai.