Užsienis

Nuomos kainos auga, tiek prabangiuose viešbučiuose, tiek purvinuose hosteliuose nebėra laisvų lovų. O dulkėtose Kirgizijos sostinės Biškeko gatvėse pilna jaunų, be tikslo klaidžiojančių migrantų, daugiausia vyrų, apstulbusių nuo jų aukštyn kojomis apsivertusio pasaulio ir skubios bei savanoriškos tremties į skurdžią ir atokią šalį, kurią nedaugelis prieš tai galėjo parodyti žemėlapyje, rašo „The New York Times“. Palikę savo paprastai gerai apmokamus darbus ir šeimas Maskvoje, Vladivos...

Kyjive įsikūręs „Pilietinių laisvių centras“ sėkmingai vykdo politinių kalinių gynimo kampanijas, seka priverstinių dingimų atvejus ir daug dėmesio skiria Rusijos karo nusikaltimams, tačiau Nobelio taikos premijos jo atstovai sako nesitikėję. Ši organizacija penktadienį tapo pirmuoju Nobelio taikos premijos laureatu iš Ukrainos.

Ukraina penktadienį paskelbė, kad apsigalvojo dėl svarbaus balsavimo, įvykusio ankstesnę dieną, kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba Ženevoje nubalsavo prieš debatų dėl įtariamų piktnaudžiavimų Kinijos Sindziango regione rengimą. Ketvirtadienį Vakarų valstybės patyrė didžiulį pralaimėjimą, kai JT aukščiausia teisių apsaugos taryba nesugebėjo surinkti pakankamai balsų, kad priimtų pirmąją rezoliuciją, nukreiptą prieš Kiniją.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasveikino Nobelio taikos premijos laureatus iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, ginančius žmogaus teises nepaisant „bauginimo ir priespaudos“. „Šiemetinės Nobelio taikos premijos laimėtojai primena mums, kad net tamsiomis karo dienomis, susiduriant su bauginimu ir priespauda, bendražmogiško teisių ir orumo troškimo negalima nuslopinti“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį pasveikino Nobelio taikos premijos laureatus – teisių gynimo grupes iš Ukrainos ir Rusijos bei Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistą – teigdamas, kad laimėjimas „atkreipia dėmesį į pilietinės visuomenės galią kovojant už taiką“. „Pilietinės visuomenės grupės yra demokratijos deguonis ir yra taikos, socialinės pažangos bei ekonomikos augimo katalizatoriai“, – sakė A. Guterresas.

Šeštadienio rytą užsiliepsnojus ir ėmus griūti Krymo tiltui, internete pasklido vaizdai ir įrašai iš įvykio vietos. Rusai stebi liepsnas ir supranta, kad negalės toliau judėti tiltu.  Primenama, kad šiuo metu degantis Krymo tiltas jungia Kerčo pusiasalį (okupuota Ukrainos teritorija) ir Tamano pusiasalį (Rusijos Krasnodaro kraštas). Tiltas pradėtas statyti po to, kai Rusija aneksavo Krymą. Tai ilgiausias tiltas Europoje, jo ilgis siekia 19 kilometrų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad ukrainiečių pajėgos per praėjusio mėnesio pabaigoje pradėtą kontrpuolimą atkovojo beveik 2 500 kv. km teritorijų. „Vien šią savaitę mūsų kariai išvadavo 776 kv. km teritorijos mūsų šalies rytuose ir 29 gyvenvietes, tarp jų šešias Luhansko srityje“, – sakė V. Zelenskis. „Bendrai nuo šios puolamosios operacijos pradžios jau išvaduoti 2 434 kv.

Maskvos teismas penktadienį nurodė konfiskuoti Rusijos teisių gynimo grupės „Memorial“ būstinę Maskvoje, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Sprendimą teismas priėmė praėjus kelioms valandoms po to, kai gerbiamiausiai Rusijos teisių gynimo grupei buvo skirta šių metų Nobelio taikos premija.

Rusija skelbia jau dalinai atvėrusi apgadintą Krymo tiltą eismui. Tuo metu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas šeštadienį pareiškė, kad atsakymų dėl Krymo tilto sprogimo reikėtų ieškoti Rusijoje. Šis tiltas jungia Krymo Kerčės ir Rusijos Tamano (Krasnodaro krašto) pusiasalius.

Dėl Rusijos agresijos kasdien žūsta ne tik žmonės, bet ir mūsų keturkojai draugai – daugybė šunų ir kačių. Į Ukrainos veterinarijos klinikas nuolat patenka sužeisti gyvūnai. Daugelis jų – tiesiai iš fronto linijos. Rajonuose, kur aktyviai vyksta kovinės operacijos, klaidžioja šimtai alkanų kačių ir šunų, ištiktų šoko. Kai kurie jų meilę ir švelnumą randa drėgnuose apkasuose, kur gyvena kartu su ukrainiečių kariais.

Ukrainos pajėgos nuo okupantų išvadavo dar vieną gyvenvietę Luhansko srityje, rašo UNIAN. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupuotės vadovas Sergijus Červatis. Jo teigimu, penktadienį ukrainiečiai atkovojo Makiivkos gyvenvietę, kontrpuolimas tęsiamas. „Priešas bando smogti mums ir vykdyti puolimo ir atakos veiksmus Bachmuto ir Advijivkos kryptimis, tačiau mūsų kariai drąsiai laikosi gynyboje, yra apšaudomi, bet išlaiko šias pozicijas“, – cituojamas S. Červatis.

Per savaitę Ukrainos pajėgos išlaisvino 776 kv. km teritoriją ir 29 gyvenvietes Ukrainos rytuose, pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. „Vien per šią savaitę mūsų kariai išlaisvino 776 kv. km teritorijos mūsų valstybės rytuose ir 29 gyvenvietes, įskaitant šešias Luhansko srityje, nuo Rusijos pseudoreferendumo“, – savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius kalbėjo jis. Anot V. Zelenskio, nuo kontrpuolimo pradžios iš viso jau išlaisvinti 2 434 kv.

2023-ųjų Eurovizijos dainų konkursas vyks Liverpulyje, rašo BBC. Konkurso data – gegužės 13-oji. Praėjusių metų konkurso nugalėtojai ukrainiečiai „Kalush Orchestra“ pasveikino Liverpulį. „Labai džiaugiamės, kad kitais metais Eurovizijos dainų konkursas vyks Liverpulyje“, – savo žinutėje rašo grupė. „Nors dar neturėjome garbės čia apsilankyti, šio miesto muzikinis paveldas žinomas visame pasaulyje.

„Memorial“, gerbiamiausia Rusijos teisių gynimo grupė, penktadienį tapo Nobelio taikos premijos laureate, praėjus mažiau nei metams po to, kai ją buvo įsakyta uždaryti, Maskvai vykdant represijas prieš kritikus. Grupė, kuri XX amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje per chaotišką Rusijos perėjimą prie demokratijos tapo vilties simboliu, praėjusių metų pabaigoje buvo išformuota – tai buvo ženklas, kad valdant prezidentui Vladimirui Putinui stiprėja autoritarinės tendencijos.

JAV prezidentui Joe Bidenui įspėjus apie pasauliui iškilusią branduolinio „Armagedono“ grėsmę, Baltieji rūmai penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nemato jokių ženklų, kad Rusija rengtųsi artimiausioje ateityje panaudoti branduolinius ginklus. „Kol kas nematėme jokio pagrindo keisti savo pačių strateginę branduolinę poziciją. Nematome ir požymių, kad Rusija rengtųsi netrukus panaudoti branduolinius ginklus“, – pareiškė žurnalistams Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Prahoje į neformalų susitikimą susirinkę Europos šalių vadovai tarėsi, ar verta įvesti dujų kainų lubas. Šis klausimas jau kuris laikas skaldo Europos Sąjungą, mat Lietuva ir kitos šalys to nori, o sprendimui priešinasi Vokietija, Nyderlandai ir Danija. Dėl to Lenkijos premjeras aštriai užsipuolė Vokietiją.  Europos vadovų taryba renkasi į neformalų susitikimą Prahoje.

Rusijoje vis didėja nepasitenkinimas dėl okupantų nesėkmių Ukrainoje. Zelenskiui paskelbus, kad vien Chersono srityje per mažiau nei savaitę pavyko atsikovoti pusės tūkstančio kvadratinių kilometrų teritoriją, Kremliaus statytinis ten paragino nusišauti Rusijos gynybos ministrą Šoigu, o Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė jau kviečia ukrainiečius prie derybų stalo. Tačiau Kyjivas atšauna, kad verčiau ji galvotų ne apie derybas, o apie atgailą ir laukiantį Hagos tribunolą.

Čekijos vyriausybė penktadienį pranešė, kad spalio 31 dieną Kyjive surengs bendrą posėdį su Ukrainos ministrų kabinetu. Šiuo metu ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Čekija yra išsiuntusi nemenką karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai nuo tada, kai vasario mėnesį į ją įsiveržė Rusija. „Į Kyjivą vyksiančių ministrų skaičius ir sudėtis priklausys nuo konkrečių temų, kurias abi vyriausybės aptars“, – naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės atstovas spaudai Vaclavas Smolka.

Neseniai išlaisvintame Lymane rastos kapinės su 200 kapų ir viena masinė kapavietė su okupantų nužudytų civilių kūnais, rašo UNIAN. „Lymane kol kas žinoma apie dvi laidojimo vietas. Vienoje iš jų yra apie du šimtai kapų. Remiantis preliminaria informacija, tai pavieniai kapai, kuriuose palaidoti civiliai gyventojai. Kitoje vietoje yra masinė kapavietė, kurioje, preliminariais duomenimis, gali būti ir karių, ir civilių kapų.

Prie Rusijos ambasados Čekijos sostinėje Prahoje buvo padėtas karstas su Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną vaizduojančia lėle. Tokiu būdu, kaip rašo NEXTA, V. Putinas pasveikintas su 70-uoju jubiliejumi. „Aktyvistai Prahoje taip pat sveikino Putiną ir į Rusijos ambasadą atnešė karstą su botoksine caro lėle. Aktyvistai linkėjo jam ilgų metų kalėjime“, – rašoma įraše „Twitter“ Čekijos gynybos ministrė Jana Černohova taip pat „pasveikino“ V. Putiną su jubiliejumi.

Suomijos premjerė Sanna Marin pareiškė, kad Rusija turi pasitraukti iš Ukrainos ir tik taip gali būti išspęstas konfliktas, rašo „Sky news“. „Konflikto išeitis? Rusijai palikti Ukrainą. Tai yra konflikto išeitis“, – žurnalistams penktadienį pakomentavo ji. Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24-ąją.

Rusija atleido Rytų karinės apygardos vadą, generolą pulkininką Aleksandrą Čaiko, naujienų agentūrą RBC cituoja „The Guardian“. Pranešama, kad A. Čaiko atleidimas yra susijęs su rusų pralaimėjimais Ukrainoje. Vietoje jo Rytų karinei apygardai vadovaus generolas leitenantas Rustamas Muradovas. Rytų karinė apygarda yra viena iš penkių, sudarančių Rusijos ginkluotąsias pajėgas.

Paskelbti labiausiai lauktos šių metų Nobelio taikos premijos laureatai. Jais tapo Ukrainos ir Rusijos žmogaus teisių organizacijos ir baltarusių žmogaus teisių gynėjas Alesius Beliackis. Norvegijos Nobelio komitetas, skyręs premiją, tikino, kad būtent šios organizacijos ir Beliackis savo darbais atgaivino ir pagerbė Alfredo Nobelio taikos ir tautų brolybės viziją. „Norvegijos komitetas nusprendė, kad 2022-ųjų Nobelio taikos premija atitenka vienam asmeniui ir dviem organizacijom.

Jungtinėje Karalystėje grupelė aplinkosaugos aktyvistų prisiklijavo prie kelio ir visiškai paralyžiavo eismą gatvėje. Policininkams juos teko ne tik atklijuoti nuo asfalto, bet ir nuo vienas kito, mat šie rankas sujungė plastikiniais vamzdžiais. Visi protestuotojai buvo išvežti į policijos nuovadą. O Čekijoje protesto akciją surengė „Greenpeace“ aktyvistai, kurie Europos lyderius ragina nefinansuoti kruvino Putino karo. Trafalgaro aikštėje negali pravažiuoti nė vienas automobilis.

Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“ laimėjus Nobelio taikos premiją, Ukrainos prezidentūra paskelbė, kad ukrainiečiai, kurie nuo vasario patiria Rusijos agresiją, yra „taikos architektai“. „Ukrainos žmonės yra pagrindiniai taikos, kurioje mes turime egzistuoti be agresijos, architektai“, – socialiniuose tinkluose rašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Briuselį didinti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui, praėjus dienai po to, kai ES įvedė naujas sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į kaimyninę šalį. „Turime ir toliau judėti šia kryptimi – daryti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui, šiam pagrindiniam valstybės agresorės pajamų šaltiniui“, – sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Prahoje vykstančio ES viršūnių susitikimo dalyvius.

Jungtinėse Valstijose pastarosiomis dienomis chaosą kelia ne tik pragaištingi potvyniai, bet ir smėlio audros. JAV pasienyje su Meksika, netoli San Diego ketvirtadienį nufilmuota scena, kurioje matyti kelyje sustoję automobiliai.  Socialiniame tinkle „Twitter“ patalpintame vaizdo įraše matyti, kaip magistraliniu keliu važiavusios transporto priemonės buvo priverstos visiškai sustoti, nes geltonas ir oranžinis smėlis bei dukės visiškai apribojo matomumą.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui penktadienį minint 70-ąjį jubiliejų, visuomenininkas Andrius Tapinas kartu su „Laisvės TV“ kviečia gyventojus susiburti ir kartu agresoriui įteikti „dovaną“ – iki vidurnakčio aukoti lėšas karinei įrangai Ukrainos kariams. Įteikti „dovaną“ V. Putinui lietuviai kooperuojasi aktyviai. Vos per 5 valandas tūkstančiai gyventojų į „Laisvės TV“ banko sąskaitą suaukojo per 150 tūkstančių eurų.

Baltarusijos režimo atstovų „Telegram“ kanale skelbiama, kad į Sankt Peterburgą atvykęs Aliaksandras Lukašenka savo „darbdaviui“ V. Putinui gimtadienio proga padovanojo sertifikatą traktoriui „Belarus“. V. Putinas šiandien mini savo 70-ąjį gimtadienį. Rusija daugelį metų teikia finansinę pagalbą Baltarusijoje valdžią uzurpavusiam A. Lukašenkai, už tai gaudama politinį ir karinį palaikymą.

Norvegijos Nobelio komitetas, penktadienį paskelbęs šių metų taikos premijos laureatus, pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užgniaužia žmogaus teises. Nors komitetas teigė, kad šių metų premija nėra tiesioginė žinia V. Putinui, jis pavadino jo vyriausybę autoritarine valdžia, kuri vykdo represijas prieš žmogaus teisių gynėjus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį išreiškė pagarbą šiais metais Nobelio taikos premija apdovanotų Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos teisių gynėjų „drąsai“. „Nobelio premijos komitetas pripažino išskirtinę moterų ir vyrų, besipriešinančių autokratijai, drąsą. Jie rodo tikrąją pilietinės visuomenės galią kovojant už demokratiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė U. von der Leyen.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pasveikino šių metų Nobelio taikos premijos laureatus iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos kaip „nepalaužiamus žmogaus teisių gynėjus Europoje“. „Alesius Bialiackis, Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacija „Pilietinių laisvių centras“: Nobelio taikos premija pagerbti nepalaužiami žmogaus teisių gynėjai Europoje.

Las Vegaso bulvare siautėjęs peiliu ginkluotas vyras ketvirtadienį nužudė du žmones, o dar šešis sužeidė, pranešė šio JAV miesto policija. Vietiniai gyventojai ir turistai nukentėjo per užpuolimą, kuris įvyko vidury dienos vietoje, kur paprastai pilna lankytojų. Las Vegaso policijos departamento atstovas Jamesas LaRochelle'is sakė, kad užpuolikas panaudojo didelį peilį ilga geležte ir, atrodo, pirmąją auką užpuolė be įspėjimo.

Ispanijos policija ketvirtadienį pranešė išardžiusi vieną didžiausių Europoje pinigų padirbinėtojų tinklų, pagaminusį per 8 mln. netikrų eurų. Ispanijos rytinėje pakrantėje įsikūrusi gauja gamino „aukštos kokybės“ netikrus 500 eurų banknotus, nurodė policija. „Manoma, kad šie pinigai buvo skirti įvairiai nusikalstamai veiklai, pavyzdžiui, narkotikams pirkti“, – sakoma pranešime.

Per JAV aviacijos smūgį Sirijoje ketvirtadienį žuvo džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) aukšto rango narys, pranešė kariuomenės Centrinė vadavietė (CENTCOM). Ši operacija – naujausias JAV mėginimas susidoroti su IS džihadistais, kurie teritoriniu požiūriu buvo sutriuškinti, tačiau vis dar rengia išpuolius Sirijoje ir kaimyniniame Irake.

Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį paragino paleisti baltarusių žmogaus teisių gynėją ir vieną iš šių metų taikos premijos laureatų Alesį Bialiackį, kuris šiuo metu sulaikytas Baltarusijoje už mokesčių vengimą. „Mūsų žinia – tai raginimas Baltarusijos valdžios institucijoms paleisti poną Bialiackį, ir mes tikimės, kad tai įvyks, kad jis galės atvykti į Oslą ir atsiimti jam suteiktą premiją“, – žurnalistams sakė Norvegijos Nobelio komiteto vadovė Berit Reiss-Andersen.

Pasaulio bankas nuo Paryžiaus klimato susitarimo sudarymo skyrė 14,8 mlrd. JAV dolerių iškastinio kuro projektams finansuoti visame pasaulyje, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje.  Nors bankas 2018 metais pažadėjo nutraukti naftos ir dujų gavybos finansavimą, o tiesioginis finansavimas sumažėjo, į šį žingsnį nebuvo įtrauktas netiesioginis finansavimas, teigiama NVO koalicijos „The Big Shift Global“ parengtoje ataskaitoje.

Šių metų Nobelio taikos premija atiteko baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Bialiackiui, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas. Komitetas pabrėžia, kad šių metų laureatai atstovauja savo šalių pilietinei visuomenei. „Jie daugelį metų propagavo teisę kritikuoti valdžią ir ginti pagrindines piliečių teises“, – sakoma pranešime.

Penktadienį Prahoje susirinkę ES lyderiai sieks įveikti nesutarimus bei surasti būdų kovoti su sparčiai didėjančiomis energijos kainomis, kurias paskatino Rusijos karas Ukrainoje.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisijungs prie ES lyderių iš Kyjivo vaizdo ryšio priemonėmis, blokui tikintis rasti galimybių toliau teikti ekonominę ir karinę paramą jo šaliai bei išlaikyti griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu.

Tailande gedinčios šeimos penktadienį susirinko prie vaikų darželio, kur buvęs policininkas per vienas didžiausių šaudynių šalies istorijoje nužudė dešimtis vaikų. Tailando karalius Maha Vajiralongkornas ir premjeras Prayutas Chan-O-Cha vėliau aplankys mažiausiai 36 gyvybes nusinešusios tragedijos paveiktus žmones. Prie nedidelio pastato, kur vos prieš dvi dienas dar žaidė darželinukai, pareigūnai baltomis uniformomis karaliaus vardu padėjo didelį gėlių vainiką.

Invaziją į Ukrainą pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau nebesitaria su Rusijos Federacijos ministrais ir nebeįspėja jų apie savo planus, teigia leidinio „Meduza“ šaltiniai, kartu pridurdami, kad pagarbos prezidentui nėra jau kelerius pastaruosius metus – liko tik baimė. Šią informaciją „Meduza“ skelbia cituodamas savo šaltinius Kremliuje bei Rusijos vyriausybei artimus šaltinius. „Dar neseniai vicepremjerai ir ministrai prezidentui atliko „Google“ vaidmenį.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį nuo bausmės atleido tūkstančius amerikiečių, nuteistų už marihuanos laikymą, žengdamas svarbų naują žingsnį link šio narkotiko desigmatizavimo. Tokiu būdu jis įvykdė pažadą savo rėmėjams likus mėnesiui iki kadencijos vidurio rinkimų. „Skelbiu malonę už visus ankstesnius federalinius nusikaltimus, susijusius su paprastu marihuanos turėjimu“, – sakė J. Bidenas.

Krasnojarske (Rusija) policija sulaikė įtariamąjį vietos karo prievolės tarnybos („vojenkomat“) padegimu. Pasirodo, kad tai 23-ejų miesto gyventojas Andrejus Petrauskas. Apklausos metu jis pareigūnams pareiškė, kad norėjo visuomenei gerą darbą padaryti. „Baza“ skelbiama, kad išpuolis prieš vieną iš Krasnojarsko miesto „vojenkomatų“ buvo įvykdytas naktį į spalio 3-ąją. Tuomet nenustatytas asmuo metė į karo prievolės tarnybos pastatą du butelius su padegamuoju skysčiu ir nubėgo.

Chersono srities išlaisvinimo operaciją vykdantys Ukrainos kariai apstulbo išvydę, kad rusai buvo įsikūrę vienoje ir kaimo vietovių kiaulidžių. Rusų kariai gyveno kartu su gyvuliais tvarte. Ukrainos saugumo tarnyba paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti rusų karių „buveinė“ vienoje iš Chersono srities gyvenviečių. Kariai nufilmavo rusų karių, nusprendusių apsigyventi okupuotoje kiaulidėje, buitį. Pačių rusų jau nebebuvo matyti, tačiau kiaulaitės laisvai sau ganėsi po teritoriją.

Kroatija kitąmet atsiųs karių į Lietuvoje, Rukloje, dislokuotą NATO tarptautinį batalioną, penktadienį pranešė šios šalies užsienio reikalų ministras. „Kitas planuojamas dislokavimas Lietuvoje įvyks 2023 metais“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Gordanas Grličius-Radmanas. Kroatija du kartus yra skyrusi savo karių NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje – kuopa (apie 190 karių su „Patria“ kovos mašinomis) buvo dislokuota Rukloje 2018 ir 2020 metais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino savo kolegą iš Turkijos Recepą Tayyipą Erdoganą kovoti su sankcijų, įvestų Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, apeidinėjimu. E. Macronas „pabrėžė Europos sankcijų režimų svarbą stabdant Rusijos mėginimus aštrinti padėtį ir paragino kovoti su bet kokiomis jų vengimo strategijomis“, po derybų viršūnių susitikimo Prahoje kuluaruose pareiškė Prancūzijos prezidentūra.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss ketvirtadienį taisė santykius su Prancūzija, nors dar prieš kelias savaites sakė, kad „neaišku“, ar prezidentas Emmanuelis Macronas yra Britanijos draugas, ar priešas. Tokiu dviprasmišku atsakymu per JK Konservatorių partijos lyderio rinkimų kampaniją L. Truss įtiko euroskeptiškiems toriams.

Du Rusijos piliečiai atplaukė iš Čiukotkos į Šv. Lauryno salą, iš kur JAV teisėsaugininkų buvo nugabenti į didžiausią valstijoje miestą Ankoridžą. Valdžia sprendžia, ar leisti nuo mobilizacijos bėgusiems asmenims pasilikti šalyje. Ketvirtadienio vakare „Alaska’s News Source“ pasirodė pranešimas apie du užsienio piliečius, kurie atplaukė prie Šv. Lauryno krantų nedidele valtimi.   Vietos visuomenės saugumo departamente patvirtino, kad atvykėliai – Rusijos piliečiai.

Kremlius nusprendė, kad šiuo metu netinkama minėti Rusijos prezidento Vladimiro Putino 70-ąjį jubiliejų, nes „dabar ne laikas šventėms“, skelbia „Meduza“, cituodami Kremliui artimą šaltinį. „Atidarius apžvalgos ratą (rugsėjį atidarytas Maskvoje – red. past.), greitai tapo aišku, kad dabar geriau jokių švenčių nerengti, ne laikas. Gubernatoriai net galvoja apie išlaidų mažinimą Naujųjų metų šventėms – atliekamų pinigų dabar niekas neturi.