Užsienis

Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė įvedusi sankcijas Irano vadinamajai moralės policijai po to, kai mirė moteris, suimta dėl neva netinkamo hidžabo dėvėjimo. Dėl 22 metų Mahsos Amini mirties Islamo Respublikoje kilo protestų, kuriuos valdžia ėmėsi negailestingai malšinti. Irano reakcija į demonstracijas sukėlė pasipiktinimą Vakaruose ir tarp teisių gynėjų bei opozicijos grupių.

JAV prezidentas Joe Bidenas, pirmadienį kalbėdamas su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, pažadėjo Ukrainą aprūpinti pažangiomis oro gynybos sistemomis, skelbia Baltieji rūmai. Valstybių lyderiai kalbėjosi po to, kai pirmadienį Rusijos karinės pajėgos į Ukrainos teritoriją, įskaitant ir sostinę Kyjivą, paleido daugiau nei 80 raketų ir pražudė 14 žmonių.

Po stipraus Ukrainos miestų apšaudymo pirmadienį, antradienį rusų pajėgos įvykdė antrąją teroristinių išpuolių prieš Ukrainą bangą, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, antradienio rytą į Ukrainą rusai paleido 28 raketas, tačiau 20 iš jų ukrainiečiai numušė. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:45 | Rusai vėl apšaudė Zaporižios regioną Rusijos pajėgos antradienį vėl apšaudė Zaporižios regioną, žuvo septyni žmonės, o dar tiek pat buvo sužeista, rašo UNIAN.

Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas pareiškė, kad Baltarusija nenori kariauti su Ukraina ar kitomis kaimyninėmis šalimis, tačiau perspėjo, kad provokacijos nebūtų vykdomos, rašo BBC. Anot jo, Baltarusija – ištikima Rusijos sąjungininkė – yra susirūpinusi dėl teiginių, kad Baltarusija rengiasi pulti Ukrainą. „Galime pasakyti tik tiek: neprovokuokite mūsų, mes neketiname su jumis kariauti. Nenorime kariauti nei su lietuviais, nei su lenkais, nei, juo labiau, su ukrainiečiais.

Rusijai pirmadienį ryte apšaudžius dalį Ukrainos miestų, rusų pajėgos dar šiąnakt gali surengti „tęsinį“, sako visuomeninis Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Anot jo, naktį iš pirmadienio į antradienį rusai gali atnaujinti Ukrainos apšaudymą. Apie tai O. Arestovyčius pirmadienį vakare kalbėjo Marko Feygino laidoje, rašo UNIAN. „Iš Juodosios jūros bus šaudoma kalibrais.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas naujuoju savo pajėgų vadu Ukrainoje paskyrė Sergejų Surovikiną. Jis yra kaltinamas naudojant cheminius ginklus Sirijoje ir 1991 m. šaudant prodemokratinius protestuotojus, rašo „Sky news“. Ką naujojo vado atėjimas reiškia karo eigai? Vos pasirodžius pranešimams apie Rusijos pirmadienį įvykdytą  Ukrainos miestų apšaudymą, diskusijose ėmė šmėžuoti naujojo vado pavardė.

Prancūzijoje jau trečią savaitę tęsiantis energetikos milžinės „TotalEnergies“ darbuotojų streikui, kurio nesustabdo net vyriausybės spaudimas derėtis, pirmadienį įvairiose šalies degalinėse trūko benzino. Oficialiais skaičiavimais, apie 30 proc. degalinių nebeturėjo visų arba bent kai kurių rūšių degalų, todėl vis labiau nusiviliančių vairuotojų laukė ilgos eilės.

Palūkanų normų didinimas Jungtinėse Valstijose skatina pasaulinių kainų kilimą tuo metu, kai šalims tenka susidurti su maisto krize ir karo padariniais, ir kelia pasaulyje „tobulą audrą“, pirmadienį įspėjo Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas. „Visi skuba didinti palūkanų normas – tai mus įstums į pasaulinę recesiją“, – prognozavo Josepas Borrellis ES ambasadorių metinėje konferencijoje.

Kai kuriuose Kinijos miestuose skelbiami karantinas ir kelionių suvaržymai, savaitę trukusiu šventiniu periodu trigubai išaugus per dieną išaiškinamų COVID-19 atvejų skaičiui. Sekmadienį Pekine turi prasidėti svarbus Komunistų partijos suvažiavimas. Pirmadienį karantinas buvo paskelbtas Fenjango mieste šiaurinėje Šansi provincijoje, ankstesnę dieną per visuotinį testavimą aptikus galimą užsikrėtimo atvejį, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Australijoje aplinkosaugos aktyvistai, siekdami atkreipti dėmesį į prastą ekologinę situaciją pasaulyje ir demonstruodami nepasitenkinimą, prisiklijavo prie Pablo Pikaso paveikslo. Laimei, meno kūrinys nenukentėjo, tačiau protestuotojus policija išvežė į nuovadą. Įprastai ramybe dvelkiančioje Nacionalinėje Viktorijos galerijoje Melburne, Australijoje – sujudimas ir chaosas.

Los Andžele gyventojus subūrė moliūgų festivalis. Šiemet jis – ypatingas, mat yra skirtas mirusioms iškilioms asmenybėms pagerbti. Tarp šimtų išskaptuotų, šviečiančių moliūgų puikuojasi ir skirtas mirusiai karalienei Elžbietai II atminti. Šviečiančių moliūgų upė pasitinka lankytojus Los Andželo botanikos sode. Kaip ir kiekvienais metais, besiruošdami Helovynui amerikiečiai išskaptavo šimtus moliūgų.

Mažiausiai 66 vaikai mirė Gambijoje, kaip manoma, išgėrę Indijos farmacijos kompanijos pagaminto sirupo nuo kosulio. Esą vaistas pirmiausia pažeidė vaikų inkstus, o vėliau užgeso ir jų gyvybė. Kokios medžiagos, esančios sirupo sudėtyje, sukėlė vaikų mirtis, kol kas neskelbiama. Gambijos laboratorijos darbuotojos į dėžes krauna sirupo nuo kosulio buteliukus – tiesa, jų jau daugiau nebenaudos.

Švedija pirmadienį pareiškė neleisianti Rusijai prisijungti prie tebevykstančio „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkių tyrimo, tačiau pridūrė, kad Maskva gali atlikti savo individualią apžiūrą. Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Pirmadienį Kyjive kaukiant oro pavojaus sirenoms, sostinės metro besislepiantys ukrainiečiai dainavo ukrainietiškas dainas. „Ukrainos dvasia nepalaužiama“, – „Twitter“ rašo Ukrainos gynybos ministerija. Ministerija socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip metro stotyje pasislėpę žmonės dainuoja ukrainietišką dainą. „Kyjivo gyventojai dainuoja metro stotyje per oro pavojaus aliarmą“, – rašoma prie vaizdo įrašo. Pirmadienį Kyjive kaukė oro pavojaus sirenos.

Vokietijos vyriausybės šaltiniai naujienų agentūrai AFP pirmadienį pranešė, kad planuojama atleisti šalies Vokietijos kibernetinio saugumo agentūros BSI vadovą Arne Schonbohmą. Teigiama, kad buvo gauta pranešimų apie jo ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Tragiškas rytas visoje Ukrainoje. Kerštaudamas už Krymo tiltą, Putinas į didžiuosius šalies miestus paleido per 80 raketų. Per išpuolius šalyje žuvo mažiausiai 11 žmonių, dar per 60 sužaloti. Okupantai smarkiai apšaudė ir Kyjivą, kur apgriovė centrinę geležinkelio stotį, muziejus, filharmoniją.  Putinas pripažino smogęs Ukrainai ir pagrasino į ją taikytis toliau. Savo ruožtu kitas diktatorius – Lukašenka – jau skelbia, kad Baltarusijoje rengiasi dislokuoti bendrą rusų ir baltarusių dalinį.

Ukrainiečiams kenčiant nuo suintensyvėjusių Rusijos raketų atakų, Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paskelbė, kad visame bloke galiojanti Ukrainos pabėgėlių apsaugos schema pratęsiama iki 2024 metų. Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson taip pat pareiškė, kad prieglobstį ES šalyse radę ukrainiečiai net nusprendę išvykti galės išlaikyti pabėgėlio statusą, jei atitinkamai ES valstybei praneš apie savo grįžimą į gimtinę.

Popiežius Pranciškus pirmadienį, minint Pasaulinę kovos su mirties bausme dieną, dar kartą paragino panaikinti mirties bausmę. „Raginu visus geros valios žmones susitelkti dėl mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje“, – parašė Pranciškus savo „Twitter“ paskyroje, kurią seka beveik 50 mln. žmonių iš viso pasaulio. „Visuomenė gali veiksmingai kovoti su nusikalstamumu, neatimdama iš nusikaltėlių galimybės pasitaisyti“, – pridūrė jis.

Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo įvažiavimo į šalį apribojimai, kirsti Latvijos sieną neleista 222 Rusijos piliečiams, Latvijos naujienų agentūrai LETA pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Rusijos piliečių srautas į šalį sumažėjo 28 proc., pranešė tarnyba. Praėjusią parą išorinę sieną kirto 262 Rusijos piliečiai, tai yra vidutiniškai keturis kartus mažiau nei kaimyninėse šalyse: Estijos sieną kirto 1 304 Rusijos piliečiai, o Lietuvos – 861. Tik 15 proc.

Pirmadienio rytą surengtas stiprus kelių Ukrainos miestų apšaudymas yra kvailas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sprendimas, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Anot jo, tokie smūgiai ukrainiečių nepalauš, o Rusijai tai kainuos bereikalingai iššvaistytą amuniciją. Po Krymo tilto sprogdinimo Rusija pirmadienį pradėjo keršto akciją – pirmadienio rytą sprogimai griaudėjo Kyjivo centre ir kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasmerkė Rusijos raketų smūgius Ukrainos miestams, pareiškęs, jog tai „demonstruoja absoliutų“ Vladimiro Putino „neteisėto karo žiaurumą“. „Jungtinės Valstijos griežtai smerkia visoje Ukrainoje Rusijos šiandien surengtus raketų smūgius“, – pareiškė JAV valstybės vadovas Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime. „Per šiuos smūgius žuvo ir buvo sužeista civilių, taip pat buvo sunaikinta taikinių, neturinčių jokios karinės paskirties“, – pabrėžė jis.

„Referendumas“ Ukrainos pietryčiuose ir mobilizacijos į Rusijos kariuomenę grėsmė daugelį aneksuotų Ukrainos teritorijų gyventojų privertė bėgti per Rusiją į Europą. Tai lėmė sudėtingą situaciją prie Rusijos sienų su Estija ir Latvija. Kai kurie žmonės šaltyje nakvoja jau kelias dienas, susidarė eilės. Tiesa, Lietuvos pasienyje situacija kiek kitokia, kol kas ukrainiečiai retai renkasi kelią per Baltarusiją.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) pirmadienį paskelbė, kad šių metų Vaclavo Havelo žmogaus teisių premija atiteko įkalintam Rusijos opozicijos veikėjui Vladimirui Kara-Murzai.  „Šiandieninėje Rusijoje reikia neįtikėtinai daug drąsos atsilaikyti prieš politinę galią. Šiandien ponas Kara-Murza demonstruoja drąsą iš kalėjimo kameros“, – sakė ETPA prezidentas Tiny Koxas.

Rusijai nepavykstant fronte pasipriešinti ukrainiečiams, vis dažniau pasigirsta kalbos apie branduolinio karo grėsmę. Vladimiras Putinas viešai tikina, kad šįkart jis neblefuoja, o ir Vakarų lyderiai tokį jo grasinimą vertina rimtai. Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, ar į kampą užspeistas Putinas iš tiesų galėtų tam ryžtis.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasmerkė „siaubingus“ Rusijos „raketų smūgius“ Ukrainos miestams ir pažadėjo „tvirtą“ paramą Kyjivui.

Laikinai okupuotame Mariupolyje užfiksuotas Rusijos karinės technikos judėjimas, rašo UNIAN. Anot miesto mero patarėjo Petro Andriuščenkos, rusų technikos judėjimas per Mariupolį gali reikšti, kad rusai šitaip bando išspręsti logistines problemas, kilusias dėl Krymo tilto sprogimo. Kaip skelbia P. Andriuščenka, pro Mariupolį pravažiavo karinių rusų automobilių kolona. „Apie septynių lengvųjų automobilių kolona – link miesto centro ir išvažiavimo į Mangušą. Pažymėta „Z“, – cituojamas jis.

Keturių mėnesių trukmės susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto, besibaigiantis lapkričio 22 dieną, turi būti pratęstas dar metams, pirmadienį pareiškė vienas Jungtinių Tautų pareigūnas. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniais klausimais Martinas Griffithsas sakė esąs „pagrįstai įsitikinęs“, kad Juodosios jūros grūdų iniciatyvos susitarimas bus pratęstas. „Tai turi peržengti keturių mėnesių laikotarpį.

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad ji skubina Ukrainai seniai žadėtų oro gynybos sistemų, galinčių apsaugoti visą miestą, siuntimą, Rusijai raketomis smogus virtinei savo kaimynės miestų.

Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas antradienį aplankys savo kolegą Rusijoje Vladimirą Putiną, pranešė valstybinė žiniasklaida, ir jis bus vienas iš nedaugelio lyderių, atvykusių į Maskvą nuo karo Ukrainoje pradžios. Šeichas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas „su Prezidentu Putinu aptars draugiškus JAE ir Rusijos santykius, taip pat daugybę regioninių ir tarptautinių klausimų bei įvykių, keliančių bendrą interesą“, pirmadienį pranešė JAE valstybinė naujienų agentūra WAM.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas pirmadienį pasmerkė Rusiją dėl gyvybių pareikalavusių raketinių smūgių visoje Ukrainoje ir pavadino tai „nepriimtina karo eskalacija“, sakė jo atstovas spaudai.

Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo paiešką. Buvęs ilgametis Rusijos premjeras ir V. Putino partneris valdžioje yra paieškomas dėl kėsinimosi į Ukrainos teritorinį vientisumą.

Keli amerikiečiai, gyvenantys Aliaskoje, negalėjo patikėti savo akimis, kai savo kiemuose išvydo atklydusį jūrų liūtą. JAV valstijoje Aliaskoje jūrų liūtas labai nutolo nuo vandens ir atsidūrė mobilių namų parke. Gyventojai negalėjo patikėti tuo, ką išvydo, ir nedelsdami kreipėsi į pareigūnus pagalbos, kad šie padėtų jūrų liūtą nugabenti atgal prie vandens. „Gyvūnas buvo pasimetęs, pavargęs. Manome, kad jūrų liūtas ieškojo maisto“, – teigė Valdezo policijos departamento pareigūnai.

Ukrainos policijos vadas Ihoris Klimenka patvirtino informaciją, kad Rusijos išpuolio Kyjive metu žuvo vienas iš šalies Kibernetinės policijos vadų Jurijus Zaskoka. Viso spalio 10-osios Rusijos apšaudymo raketomis metu žuvo 11 žmonių, 87 buvo sužeista. Ukrainos policijos teigimu, Rusijos raketoms apšaudžius Ševčenkos bulvarą žuvo vienas iš Ukrainos Kibernetinės policijos vadų Jurijus Zaskoka. 41-erių policijos pulkininkas tuo metu važiavo į darbą.

Po Krymo tilto sprogdinimo Rusija pradėjo keršto akciją – pirmadienio rytą sprogimai griaudėjo Kyjivo centre ir kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose. Netrukus Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pranešė, kad prie vakarinės sienos bus dislokuota bendra su Rusija karinė grupė.

Europos Sąjunga mano, kad Rusijos raketų atakos prieš civilius Ukrainoje „prilygsta karo nusikaltimui“, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai. „Beatodairiškai taikantis į žmones, bailiai ir siaubingai mėtant raketas į civilius taikinius, iš tiesų dar labiau eskaluojama situacija“, – sakė atstovas spaudai Peteris Stano. „ES kuo griežčiausiai smerkia šiuos siaubingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasmerkė Rusijos „siaubingas ir beatodairiškas atakas“ prieš civilius taikinius Ukrainoje ir pažadėjo toliau remti Kyjivą. „Kalbėjausi su (Ukrainos) užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir pasmerkiau siaubingas ir beatodairiškas Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą“, – tviteryje parašė J. Stoltenbergas. „NATO ir toliau rems drąsius Ukrainos žmones, kovojančius su Kremliaus agresija, tiek laiko, kiek reikės“, – pridūrė jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad Rusijos smūgiai Ukrainai rodo, jog prezidentas Vladimiras Putinas elgiasi „beviltiškai dėl pralaimėjimų mūšio lauke“ po pastarųjų Kyjivo laimėjimų. „Ne, V. Putino „neišprovokavo“ imtis raketinio teroro po (sprogimo ant) Krymo tilto... V. Putinas elgiasi beviltiškai dėl pralaimėjimų mūšio lauke ir naudoja raketinį terorą, kad pabandytų pakeisti karo eigą savo naudai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė D. Kuleba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.  V. Zelenskis Vokietijos ir Prancūzijos lyderius ragino griežtai reaguoti į Maskvos raketinius smūgius, suduotus Ukrainos miestams pirmadienį ryte.

Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ finansinių paslaugų įmonė „Gazprombank (Switzerland)“ pirmadienį paskelbė baigianti savo veiklą Šveicarijoje, kai dėl Maskvos karo su Ukraina buvo atkirsta nuo šalies bankininkystės sektoriaus.  „Gazprombank“ pranešė apie veiklos nutraukimą Šveicarijoje, direktorių valdybai atlikus „įvairių galimybių strateginę peržiūrą“ dėl verslo veiklos ateities.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas „pabudo“ po 7 karo Ukrainoje mėnesių ir pareiškė, kad sieks Ukrainos valdžios sunaikinimo, bei neapsiribos „tik mūsų žmonių ir valstybės sienų gynimu“. D. Medvedevas kažkodėl akcentavo šios dienos puolimą raketomis Ukrainoje kaip „pirmąjį epizodą“ ir grasino, kad „bus ir kitų“. Nepaisant tokių kalbų, Rusijos vykdomo puolimo metu žuvo arba dingo be žinios dešimtys tūkstančių ukrainiečių civilių, miestai yra nuolat apšaudomi raketomis, ...

Berlynas pirmadienį pranešė, kad Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį surengs skubų susitikimą dėl naujausių Rusijos atakų Ukrainoje.  Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) atstovas Steffenas Hebestreitas žurnalistams sakė, kad vyriausybės vadovas V. Zelenskį patikino dėl „Vokietijos ir kitų G-7 šalių solidarumo“. Pasak jo, antradienį nuotolinis susitikimas prasidės 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį antrajame pagal dydį šalies mieste Sankt Peterburge susitiks su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafaeliu Grossi, paskelbė Kremlius. Susitikimas rengiamas po rusų pajėgų kontroliuojamos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės – didžiausios Europoje – apšaudymų, privertusių nuogąstauti dėl galimos branduolinės katastrofos.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Rusijos raketų smūgius Ukrainai pirmadienį pavadino „barbariškumo aktu ir karo nusikaltimu“. „Miestų ir civilių [bombardavimas] yra barbariškumo aktas ir karo nusikaltimas. Rusija negali laimėti šio karo. Palaikome tave, Ukraina!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Zbigniewas Rau.

JAV mokslininkai Benas S. Bernanke, Douglasas W. Diamondas ir Philipas H. Dybvigas pirmadienį pelnė 2022-ųjų vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už bankų ir finansų krizių tyrimus. Šių metų laureatai „labai pagerino mūsų supratimą apie bankų vaidmenį ekonomikoje, ypač finansų krizių metu, ir apie tai, kaip reguliuoti finansų rinkas“, sakoma pranešime.

Moldova pirmadienį pranešė, kad Rusijos sparnuotosios raketos, nukreiptos į Ukrainą, kirto jos oro erdvę.  Moldova išsikvietė Maskvos pasiuntinį ir reikalauja pasiaiškinimo.  „Trys sparnuotosios raketos, kurios šį rytą buvo paleistos į Ukrainą iš Rusijos laivų Juodojoje jūroje, kirto Moldovos oro erdvę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pirmadienį pareiškė, kad Rusijos raketų smūgiai Ukrainos sostinėje Kyjive ir keliuose kituose miestuose yra „neprimtini“. „Tai (Vladimiro) Putino silpnumo, o ne stiprybės demonstravimas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė J. Cleverly ir nurodė, kad susisiekė su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

Malaizijos ministras pirmininkas Ismailas Sabri Yaakobas pirmadienį paskelbė, kad paleidžia parlamentą. Tai reiškia, kad šalyje bus surengti pirmalaikiai rinkimai, kurių pagrindinis tikslas – užtikrinti politinį stabilumą, šaliai brendant iš COVID-19 krizės ir valstybinio investicijų fondo 1MDB korupcijos skandalo.  „Vakar aš susitikau su karaliumi....ir aš paprašiau jo leidimo paleisti parlamentą.

Vakaruose nepripažįstamas autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jau pradėta formuoti bendra regioninė Rusijos ir Baltarusijos karių grupė, o Baltarusija ketina „gintis“ nuo Ukrainos. „Dėl situacijos paaštrėjimo prie Sąjunginės valstybės (turima omenyje Rusija ir Baltarusija – red. past.) vakarinių sienų sutarėme dislokuoti regioninę Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karių grupę. Viskas pagal mūsų dokumentus.

Pirmadienį ryte Rusija apšaudė Kyjivą – nugriaudėjo trys galingi sprogimai. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai rodo, kad šalis agresorė krypsta „gėdingo pralaimėjimo link“. „Rusijos Kremliaus režimas stengsis vis labiau destabilizuoti situaciją, imtis desperatiškų veiksmų, ir tai tikrai didina bendrąją riziką tiek Ukrainoje, tiek kitur.