Užsienis

 Sirija sekmadienį pranešė, kad laukia Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito. Tai būtų pirmasis Vakarų Europos valstybės vadovo vizitas šalyje po to, kai 2024 metais buvo nuverstas ilgametis Sirijos lyderis Basharas al Assadas.

 Karščio bangų nualintoje Europoje vėl pakilus temperatūrai, sekmadienį Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje šimtai ugniagesių tęsia kovas su miškų gaisrais. Naujausi miškų gaisrai trijose šalyse jau nuniokojo daugiau nei 17 tūkst. hektarų žemės plotą. Prognozuojama, kad sekmadienį kai kuriose vietose temperatūra pasieks 40 laipsnių Celsijaus. Per vieną stipriausių karščio bangų Europoje birželį pareigūnai užregistravo tūkstančius perteklinių mirčių.

Irano lyderiai sekmadienį, antrąją velionio aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei laidotuvių ceremonijų dieną, atvyko pasimelsti prie karsto, nors jo sūnus ir įpėdinis Mojtaba Khamenei nedalyvavo. Vyresnysis A. Khamenei vadovavo islamo respublikai nuo 1989 metų, kol vasario 28 dieną, pirmąją JAV ir Izraelio karo su Iranu dieną, žuvo per oro smūgį būdamas 86 metų.

Sinoptikai įspėja: karščiai Europoje dar nesibaigė. Remiantis prognozėmis, jau po savaitės didelėje žemyno dalyje vėl įsitvirtins ekstremaliai aukšta temperatūra. Nors prognozės dar nėra galutinės, tačiau perspėjami visi keliones planuojantys – reiktų atsižvelgti į galimas nepakenčiamas oro sąlygas. Kaip rašo „Polskie Radio24“, stipriausia kaitra laukiama Pietų ir Vakarų Europos šalyse.

Venesuelą sukrėtusių dviejų galingų žemės drebėjimų aukų skaičius išaugo beveik iki 3 tūkst., rodo šeštadienį paskelbti atnaujinti oficialūs duomenys. Žuvusiųjų skaičius, palyginti su penktadieniu, padidėjo daugiau nei 300 ir pasiekė 2 954. Po birželio 24 dienos nelaimės tūkstančiai žmonių liko be pastogės, jie glaudžiasi gatvėse ir stovyklose. Dar dešimtys tūkstančių žmonių laikomi dingusiais be žinios.

Slovakijoje šeštadienį surengtas referendumas, kuriame turėjo būti nuspręsta, ar panaikinti išmokas iki gyvos galvos populistui premjerui Robertui Fico ir kitiems lyderiams, pasibaigus jų kadencijai, neįvyko dėl mažo rinkėjų aktyvumo. Slovakijos statistikos departamentui suskaičiavus balsus iš 99,5 proc. visų balsavimo apylinkių, rinkėjų aktyvumas siekė 16,1 proc. – gerokai mažiau nei reikalaujama 50 proc. riba.

Kinija ir Rusija šį mėnesį surengs kasmetines bendras karinių jūrų laivynų pratybas ir patruliuos nenurodytose Ramiojo vandenyno zonose, sekmadienį paskelbė  gynybos ministerija Pekine. Maskva ir Pekinas palaiko glaudžius ekonominius ir diplomatinius ryšius, kuriuos dar labiau artina bendras priešinimasis Vašingtono dominuojamai pasaulinei tvarkai. Pastaraisiais metais Kinijos ir Rusijos karinės pajėgos bendras pratybas rengia reguliariai.

JAV ir Izraelio ataka prieš Iraną lėmė, kad ši vasara tapo paskutinės minutės kelionių sezonu. Net jei neplanavote vykti į Persijos įlankos regioną ar skristi per jį pakeliui į Aziją ar Afriką, sparčiai augančios reaktyvinių degalų kainos paliečia visus keliautojus. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jūsų kelionė bus brangesnė – svarbiausia išmintingai planuoti skrydžių užsakymus.

Nyderlandų vyriausybė nusprendė priimti ne tik Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą parengiamuosius etapus, bet ir visą jo veiklos etapą, sekmadienį pranešė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Šeštadienį įžymiajame Eifelio bokšte vyras išskleidė 250-ąsias nepriklausomybės metines švenčiančių JAV vėliavą, vėliau jis buvo areštuotas, pranešė Paryžiaus policija. Vyras ant bokšto buvo pastebėtas popiet, tarp antrojo ir trečiojo aukštų, kur pakabino Amerikos vėliavą. Jis buvo sulaikytas. Prieigos aikštelė, taip pat antrasis ir trečiasis aukštai, buvo laikinai evakuoti. Policijos teigimu, vyras savo motyvų nepaaiškino. Vėliava buvo nuimta.

Vėlų liepos 4-osios vakarą Niujorke, Bruklino Konio saloje, buvo pašauti mažiausiai aštuoni žmonės, tarp jų – keturi vaikai, sekmadienį pranešė „ABC News“, remdamasi Niujorko miesto policijos informacija. Skelbiama, kad policija gavo pranešimą apie šūvius Bruklino rajono West 31st gatvėje maždaug 22.37 val. vietos laiku (5.37 val.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu Baltuosiuose rūmuose gali apsilankyti jau kitą savaitę, šeštadienį leidiniui „Axios“ pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pridūręs, kad ministras pirmininkas jų santykiuose „žino, kas čia šeimininkas“. Galimas susitikimas planuojamas pasirodžius pranešimams apie įtampą tarp jųdviejų dėl pastangų užbaigti karą prieš Iraną, kurį JAV ir Izraelis pradėjo vasario pabaigoje. „Sutariame labai gerai.

Keleiviniai lėktuvai iškrenta pusiau tušti, kadangi turistai įstrigo eilėse, kurias sukėlė problemos dėl naujosios ES atvykimo ir išvykimo sistemos (Entry/Exit System, EES). Apie tai, remdamasis bendru oro uostų grupės ir oro linijų bendrovių pareiškimu, rašo „TVP World“. Atvirame laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pramonės organizacijos, atstovaujančios oro uostams ir oro linijoms visoje Europoje, liepos 1 dieną pareiškė, kad laukimo laikas pasienio kontrolės punktuose ...

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius siekia užkirsti kelią kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) susipažinti su slapta informacija patekimo į valdžią atveju, nes ji esą palaiko artimus ryšius su Rusija. Sekmadieniniame didelio tiražo laikraščio „Bild“ numeryje B. Pistorius tvirtino, kad artimas partijos ryšys su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinu yra neabejotinas. Ministras pabrėžė, kad konfidenciali informacija neturi patekti į netinkamas rankas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį, kelias valandas pavėlavęs, atvyko į Vašingtono Nacionalinę alėją sakyti savo plačiai išreklamuotos kalbos, skirtos Amerikos nepriklausomybės 250-osioms metinėms. Renginio vietoje dėl blogų oro sąlygų teko laikinai evakuoti tūkstančius žiūrovų. Savo kalboje JAV prezidentas D. Trumpas pavadino šalį „didžiausiu pasiekimu“ žmonijos istorijoje, nors tuo pačiu pasinaudojo proga vėl atakuoti savo oponentus, kuriuos jis pavadino komunistais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas sekmadienį paskelbė vaizdo įrašą iš Donecko srities Kostiantynivkos miesto kaip įrodymą, kad jį šiuo metu kontroliuoja šalies gynybos pajėgos.

Rusijos oficialūs asmenys ir propaganda pastaruoju metu aktyviai naudoja sąvoką „Ankoridžo dvasia“, kartais įvardydami ją kaip „Ankoridžo impulsą“ arba „Ankoridžo formulę“. Šiuo terminu referuojama į 2025 m. rugpjūčio 15 d. Aliaskoje įvykusį Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimą, kuriame buvo aptariamos Rusijos ir Ukrainos karo užbaigimo perspektyvos.

Rusijos valdžia nutyli šalyje kilusios degalų krizės mastą, kuri atsirado dėl Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms (NPG), pareiškė Valstybės Dūmos Šeimos apsaugos komiteto vadovė Nina Ostanina. „Kodėl atsakingas vicepremjeras sąžiningai nepasako, kad beveik trečdalis NPG yra išvesta iš rikiuotės, ir kodėl nei jis, nei kiti profiliniai vicepremjerai bei ministrai neketina dėl to įvesti ekstremaliųjų priemonių?“ – sakė N. Ostanina.

Birželio 24 d., praėjus vos kelioms akimirkoms po to, kai Venesuelą vienas po kito sukrėtė du niokojantys žemės drebėjimai, žmonės puolė į sugriuvusius pastatus, desperatiškai ieškodami savo kaimynų ir artimųjų, palaidotų po griuvėsiais. Tarp jų buvo Jorge Beensas, vietos „Disaster Response K-9 Team Training Center“ (liet. „Nelaimių likvidavimo K-9 komandos mokymo centras“) įkūrėjas.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as šeštadienį ilgoje liepos ketvirtajai skiroje kalboje, pasakytoje nuo amfibinio desanto laivo denio Niujorke, griežtai sukritikavo tuos, kurie iškelia Amerikos „trūkumus“. J.D. Vance’o kalba nuskambėjo tuo metu, kai dešimtys didžiųjų burlaivių iš daugiau nei 20 šalių įplaukė į Niujorko uostą, kad paminėtų 1776 m. liepos 4 d. pasirašytos Nepriklausomybės deklaracijos 250-ąsias metines.

Rusija pradėjo naudoti degalų rezervus, praėjusį sekmadienį vykusiame vyriausybės posėdyje dėl vidaus rinkos aprūpinimo degalais pareiškė Vladimiras Putinas. Tuo tarpu Rusijos regionuose situacija dėl benzino ir dyzelino toliau aštrėja. Irkutsko srityje dėl degalų deficito paskelbta padidintos parengties padėtis.

Ukrainos kariuomenė šeštadienį atmetė Rusijos teiginius apie rytinės tvirtovės Kostiantynivkos užėmimą. Anot jos, padėtis yra sudėtinga, tačiau kariai gina šį miestą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino šį Rusijos pareiškimą melu. Diena anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas televizijos eteryje pasirodė vilkėdamas karinę uniformą ir padėkojo savo pajėgoms už minimo miesto užėmimą. „Ukrainos gynėjai toliau laikosi savo pozicijose palei nustatytas gynybos linijas.

Didžiulės iraniečių, ištikimų Islamo Respublikai, minios šeštadienį susirinko Teherane, kur prasidėjo beveik savaitę truksiančios nužudyto aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei laidotuvių ceremonijos. Valdžios institucijos nori, kad jomis po karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu Vakarams būtų pasiųsta nepaklusnumo žinia.

Kadenciją baigiantis Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris šeštadienį paskelbtame interviu įspėjo tikėtiną savo įpėdinį Andy Burnhamą, kad šis negali ignoruoti tarptautinių neramumų ir sutelkti dėmesį tik į problemas šalies viduje. Duodamas pirmąjį interviu nuo birželio 22 d., kai paskelbė apie atsistatydinimą, K. Starmeris sakė, kad jo įpėdinis valdančiosios Leiboristų partijos lyderio poste negalėtų skirti mažiau laiko neramiems tarptautiniams reikalams.

Rusijos pajėgos surengė dar vieną masinę kombinuotą ataką prieš Ukrainą, kurios pagrindiniu taikiniu vėl tapo šalies sostinė Kijevas. Aviacijos ekspertas Konstantinas Krivolapas pažymėjo, kad šiuo puolimu Rusija bandė pakartoti Sirijos mieste Alepe sukeltus sugriovimus, siekdama priversti Kyjivą kapituliuoti. „Rusai tikisi, kad Kyjivo gyventojai pasiims elementarias judėjimo priemones, pavyzdžiui, vežimėlius, ir pradės bėgti iš miesto. Taip nebus.

Praėjus dviem dienoms po masinės Rusijos raketų atakos Kyjive, per kurią žuvo 30 žmonių, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė Ukrainos oro gynybos poreikius su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. „Raketos „Patriot“ sistemoms šiuo metu yra pagrindinis prioritetas“, – po pokalbio telefonu socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis. Pokalbio metu daugiausia dėmesio skirta tam, kaip įsigyti daugiau šaudmenų „Patriot“ oro gynybos sistemoms.

Po didžiausio Rusijos išpuolio prieš Kyjivą, Ukraina atnaujino smūgius energetikos objektams. Stringant Rusijos naftos pramonei, žmonės stoja į kilometrines eiles prie degalinių, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisako apie tai kalbėti. Apie tai ir kitas užsienio aktualijas tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjosi tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Ona Šniukštaitė.

Šeštadienį prasideda viešos gedulo ceremonijos, skirtos buvusiam Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei. Jos rengiamos praėjus keliems mėnesiams po to, kai A. Khamenei buvo nužudytas per Izraelio antskrydį pirmąją JAV ir Izraelio karo su Iranu dieną. Numatoma, kad ceremonijos tris dienas vyks Irano sostinėje Teherane, o vėliau A. Khamenei kūnas bus perkeltas į piligrimų miestą Kumą ir Iraką.

Birželio 23 d. į Klaipėdą atplaukė neeilinis Jungtinių Amerikos Valstijų karinio vadovavimo ir valdymo laivas „USS Mount Whitney“. Tokios klasės laivai yra tik du pasaulyje. Na, o amerikiečiai dar kartą pabrėžė – Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios Lietuvos saugumui ir to niekas nepakeis. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Per Rusijos aviacinės bombos smūgį vienoje iš centrinių Sumų gatvių žuvo mažiausiai trys žmonės, yra sužeistųjų. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas. „Smūgio epicentre atsidūrė daugiabutis namas, parduotuvė ir kelias. Toje vietoje buvo daug žmonių. Vaikų“, – rašė jis. 13-metis yra sunkios būklės Pasak O. Hryhorovo, sunkios būklės yra 13-metis vaikas. Medikai nukentėjusiesiems teikia visą būtiną pagalbą.

Naftos perdirbimo gamykla „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ (NORSI) Kstove sustabdė naftos perdirbimą po Ukrainos dronų atakos. Apie tai rašo leidinys „The Moscow Times“. Pažymima, kad NORSI pagal pajėgumą Rusijoje užima ketvirtąją vietą, o pagal benzino gamybą – antrąją. Ketvirtadienį, liepos 2 dieną, gamyklą atakavo Ukrainos bepiločiai orlaiviai. Per ataką buvo apgadintas pagrindinis pirminio naftos perdirbimo įrenginys AVT-6. Leidinio duomenimis, jis užtikrino 53 proc. viso įmonės pajėgumo.

Praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgos laikinai okupuotame Kryme smogė geležinkelio tiltui ir Rusijos elektroninės žvalgybos padaliniui, taip pat keletui priešo taikinių laikinai okupuotose Donecko ir Zaporižios sričių dalyse. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas „Facebook“ tinkle.

Ukrainos dronų smūgiai greitina Rusijos ekonomikos nuopolį. Rusija pati nesugeba pasigaminti tiek degalų, kiek reikia, dėl to brangiai šią paslaugą perka iš Indijos. O eiliniai rusai toliau dalyvauja bado žaidynėse: tik konkuruoja ne dėl maisto, o dėl benzino. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Eilės formuojasi šalia degalinių Rusijoje. Automobilis prie automobilio laukia kol galės privažiuoti prie deficitu virstančių degalų.

Pagrindinis artėjančio NATO viršūnių susitikimo tikslas – parodyti Vakarų šalių vienybę ir atgrasyti Rusiją nuo bet kokių agresyvių veiksmų, bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos gynybos ministru Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu pasakė šalies užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas pabrėžė, kad Rusija prieš Vakarus vykdo hibridinį ir kognityvinį karą, bandydama sėti nesantaiką tarp sąjungininkų bei tarp NATO šalių ir Ukrainos.

Ispanijoje, praėjus vos kelioms dienoms po paskutinės karščio bangos, oro temperatūra greitai vėl įkais iki 40 laipsnių Celsijaus ir daugiau, penktadienį įspėjo nacionalinė meteorologijos tarnyba AEMET. AEMET prognozuoja karščius šalies pietvakariuose, taip pat šiaurėje ir šiaurės rytuose ne vėliau kaip nuo sekmadienio. Birželio pabaigoje Ispaniją užklupusi karščio banga vėliau išplito po Prancūziją, o rekordiškai aukštos temperatūros pasiekė net Vokietiją.

Ukrainos kariškiai įrodė, kad gali smogti praktiškai bet kuriam taškui Rusijos teritorijoje. Dėl to Rusijoje lieka vis mažiau saugių vietų, rašo „Axios“. Pažymima, kad Ukraina vykdo efektyvių smūgių kampaniją Rusijos teritorijoje, taikydamasi į naftos perdirbimo gamyklas, ginklų gamyklas ir strateginę aviaciją. Dėl to Rusija jau susiduria su tam tikrų išteklių ir pajėgumų trūkumu.

Vokietija neturi bijoti kalbėti apie savo pasiekimus gynybos išlaidų srityje, penktadienį pareiškė kancleris Friedrichas Merzas, paklaustas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, esą ankstesnės Vokietijos pastangas buvo „juokingos“, praneša „Reuters“. Gynybos išlaidų klausimas tapo ypač aktualus, NATO lyderiams rengiantis susitikti kitą savaitę Ankaroje, kur europiečiai sieks nustumti į šoną nesutarimus su D. Trumpu dėl Irano bei Grenlandijos ir parodyti, kad jie imasi veiksmų užtikrinant ...

Lenkija ir toliau rems Ukrainą, tačiau ragina Kyjivą parodyti geranoriškumą siekiant sumažinti įtampą dvišaliuose santykiuose, pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, praneša „Polskie Radio 24“. D. Tuskas patikino, kad Varšuva per artėjančias derybas nekeis savo pozicijos dėl būtinybės remti Ukrainą. Tačiau jis paragino Lenkijos vyriausybės pareigūnus atsargiau vertinti viešus pasisakymus apie tolesnę finansinę paramą.

Svilinantys karščiai, artėjantys prie 40 laipsnių, kankina Jungtines Valstijas. Niujorko Taimso aikštėje išsiplikinę amerikiečiai dainuoja apie karštį, baisesnį negu pragare, o kiti priešingai – rūbais užsidengia visą kūną, kad tik nenudegtų nuo saulės. Tuo pat metu naujos karščio bangos laukiantys prancūzai jau gesina masiškai kylančius miškų gaisrus. Dėl ankstesnių karščių smarkiau tirpti pradėjo Alpių kalnų ledynai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas išreiškė susirūpinimą dėl galimos Rusijos provokacijos, kuria siekiama „patikrinti NATO ryžtą“, skelbia „Polsat News“. Donaldas Tuskas pakomentavo žiniasklaidos pranešimus apie Rusijos planą surengti „riboto karinio masto provokaciją“ Lenkijos teritorijoje. „Neketinu nieko gąsdinti, tačiau artimiausi mėnesiai gali būti kritiniai, ypač Baltijos regiono šalyse šios baimės yra juntamos“, – sakė D. Tuskas.

Penktadienį Guamo ir Šiaurinių Marianų salų gyventojai užkalinėjo langus ir pirko atsargas, nes prie JAV Ramiojo vandenyno teritorijų artėjo milžiniškas oro reiškinys, kuris, kaip prognozuojama, turėtų virsti „supertaifūnu“. Praėjus vos keliems mėnesiams po paskutinės didelės audros, prie degalinių nusidriekė automobilių eilės, o gyventojai plūdo į statybinių medžiagų parduotuves pirkti faneros ir į prekybos centrus – maisto, vandens bei kitų būtiniausių prekių.

Vokietijos 45-oji tankų brigada mėnesį vykdė pratybas palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Jų tikslas – būti pasiruošusiems kovoti „jau šiąnakt“, siekiant apginti Vilnių ir išlaikyti Suvalkų koridorių, jungiantį Baltijos valstybes su Lenkija. Kaip rašo „The Economist“, Vokietija pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų nuolatiniam dislokavimui užsienyje siunčia savo karinius dalinius.

Rusijos pajėgos bando didinti spaudimą visoje kontaktinėje linijoje, intensyvindamos veiksmus net ir tuose sektoriuose, kuriuose anksčiau buvo palyginti ramu, įskaitant Velykyj Burluko rajoną, kalbėdamas per televiziją pasakė Ukrainis ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų grupuotės atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Viktoras Tregubovas. „Priešas iš tiesų bando daryti spaudimą visoje kontaktinėje linijoje.

Kriptovaliutų lažybų platformoje „Polymarket“ nežinomas lošėjas pastatė beveik pusę milijono dolerių už tai, kad Vladimiras Putinas pasitrauks iš posto iki gruodžio pabaigos, rašoma UNIAN. Prekeivis, kuris kaip profilio nuotrauką naudoja Ukrainos vėliavą, kriptovaliutų lažybų platformoje „Polymarket“ pastatė 409 tūkst. dolerių (apie 379 tūkst. eurų) už tai, kad Rusijos prezidentas neteks valdžios iki gruodžio pabaigos, praneša „NBC News“. Tuo pat metu specializuota svetainė „Casino.

Mokslininkai įspėja, kad tropiniame Ramiajame vandenyne oficialiai prasidėjo „Super El Niño“ reiškinys, kuris dabar sparčiai stiprėja, rašo „Daily Mail“. Pagal naujausią Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) prognozę, numatoma, kad „El Niño“ reiškinys šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais išaugs iki „stipraus“ lygio.

Su degalų krize po Ukrainos smūgių jos infrastruktūrai susidurianti Rusija ruošiasi per tarpininkus importuoti aviacinio kuro siuntą iš Japonijos, naujienų agentūrai „Reuters“ teigė trys su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga. Dviejų iš minėtų šaltinių teigimu, liepos mėn. iš Čibos prefektūros Japonijaoje turėtų būti pakrauta mažiausiai 200 tūkst. barelių aviacinio kuro, kuris pirmiausia bus nugabentas į Pietų Korėją.

Praėjusią savaitę paskelbtame pareiškime bendrovė „Reeva Foods“ nurodė galimai aptikusi „Stanley“ štamo salmonelių konkrečioje savo greitai paruošiamų makaronų partijoje, kurią pagamino „Euro Food Service“ – Ukrainos įmonė, gaminanti „Reeva“ produktus. Įmonė teigė, kad pradėjo vidinį tyrimą ir pašalino šias partijas iš apyvartos.

Ukrainos sostinės Kyjivo pareigūnai penktadienį paragino gyventojus riboti laiką lauke, nes dėl plataus masto Rusijos smūgių kilę gaisrai lėmė oro taršos šuolį. Ukrainos pareigūnų duomenimis, per didžiausią Rusijos ataką Kyjive nuo invazijos pradžios prieš daugiau nei ketverius metus, laikotarpiu nuo trečiadienio vėlaus vakaro iki ketvirtadienio ankstyvo ryto žuvo mažiausiai 30 žmonių. Dėl smūgių užsiliepsnojo daugybė pastatų, o virš kelių miesto rajonų pakilo tamsių dūmų stulpai.

Moldovos ministras pirmininkas Alexandru Munteanu penktadienį atsistatydino po vos aštuonių mėnesių darbo. Jis feisbuke paskelbė nebegalįs dirbti „pagal savo principus ir įsitikinimus“.  62 metų A. Munteanu išsamesnės informacijos nepateikė.  Prezidentė Maia Sandu neigė, kad A. Munteanu vyriausybės veikla varžoma.  „Spėlionės, kad jis norėjo kovoti su piktnaudžiavimais, bet jam nebuvo leista to daryti, yra melagingos“, – per spaudos konferenciją sakė M. Sandu.