Užsienis

Ukrainos sostinės Kyjivo pareigūnai penktadienį paragino gyventojus riboti laiką lauke, nes dėl plataus masto Rusijos smūgių kilę gaisrai lėmė oro taršos šuolį. Ukrainos pareigūnų duomenimis, per didžiausią Rusijos ataką Kyjive nuo invazijos pradžios prieš daugiau nei ketverius metus, laikotarpiu nuo trečiadienio vėlaus vakaro iki ketvirtadienio ankstyvo ryto žuvo mažiausiai 30 žmonių. Dėl smūgių užsiliepsnojo daugybė pastatų, o virš kelių miesto rajonų pakilo tamsių dūmų stulpai.

Moldovos ministras pirmininkas Alexandru Munteanu penktadienį atsistatydino po vos aštuonių mėnesių darbo. Jis feisbuke paskelbė nebegalįs dirbti „pagal savo principus ir įsitikinimus“.  62 metų A. Munteanu išsamesnės informacijos nepateikė.  Prezidentė Maia Sandu neigė, kad A. Munteanu vyriausybės veikla varžoma.  „Spėlionės, kad jis norėjo kovoti su piktnaudžiavimais, bet jam nebuvo leista to daryti, yra melagingos“, – per spaudos konferenciją sakė M. Sandu.

Pareigūnai ieško ukrainietės, įtariamos Monake padėjus bombą, kuri sužeidė tris žmones, įskaitant ukrainiečių kilmės magnatą, teigiama paskelbtame „Interpol“ raudonajame pranešime. Įtariamoji, įvardyta kaip 39 metų Anastasija Berezovska, Monake ieškoma dėl pasikėsinimo nužudyti, sprogstamojo įtaiso padėjimo viešajame kelyje turint nusikalstamų ketinimų ir nusikalstamo sąmokslo, rašoma pranešime.

Ketvirtadienį laikinoji prezidentė Delcy Rodriguez pareiškė, kad Venesueloje įvykusių dviejų žemės drebėjimų aukų skaičius išaugo iki 2595.  Per spaudos konferenciją D. Rodriguez teigė, kad birželio 24 d. įvykusios nelaimės aukoms masinių kapų neplanuojama įrengti, nes tūkstančiai žmonių vis dar laikomi dingusiais po dviejų žemės drebėjimų. Dabar Venesueloje visas dėmesys sutelkiamas tiems, kurie išsigelbėjo.

Automobilis, kuriuo važiavo Kursko srities Rylsko rajono administracijos darbuotojai, užvažiavo ant minos Rylsko miesto centre, praneša „Telegram“ kanalas „Astra“. Pažymima, kad sprogstamasis įrenginys buvo detonuotas nuotoliniu būdu. Įvykio metu sužeistas rajono vadovas Vladimiras Kovalčukas – jis nukentėjo sprogimo metu, pranešė Kursko gubernatorius Aleksandras Chinšteinas.

Ketvirtadienį Stambulo oro uoste suimtas populiarus Turkijos komikas, įtariamas įžeidęs islamą ir prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą. 32-ejų Denizas Goktas sulaikytas šalies valdžios institucijoms intensyvinant susidorojimą su visais, kuriuos jos laiko kritiškai nusiteikusiais Turkijos islamo-konservatyvios vyriausybės ar jos vertybių atžvilgiu. Ikiteisminiai tyrimai vis dažnėja, jų taikiniu tampa muzikantai, menininkai, žurnalistai ir politikai.

Vašingtonas įspėjo Varšuvą, kad Rusija planuoja ginkluotą provokaciją prieš Lenkiją ir ji gali būti įvykdyta per artimiausius kelis mėnesius, praneša britų leidinys „The Telegraph“, remdamasis savo šaltiniais ir Lenkijos leidinio „Onet“ šaltiniais (abu leidiniai priklauso tai pačiai frančizei). Anot „Onet“ šaltinio, Lenkija keletą kartų gavo įspėjimus iš JAV.

Irano aukščiausiojo lyderio, nužudyto per JAV ir Izraelio smūgius, sukėlusius karą Artimuosiuose Rytuose, palaikai penktadienį buvo atnešti į Teherano Didžiąją Mosalą prieš jo laidotuves, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tikimasi, kad šeštadienį vyksiančioje oficialioje Ali Khamenei pagerbimo ceremonijoje dalyvaus milijonai žmonių ir būrys garbingų asmenų iš užsienio. Teherano vyriausiasis derybininkas paragino žmonės masiškai dalyvauti ceremonijose ir sakė, jog tai būtų kerštas už jo mirtį.

Vis labiau stiprėjanti degalų krizė, jau apimanti beveik visus Rusijos regionus, įskaitant daugiau nei 40, kuriuose įvesti oficialūs benzino pardavimo apribojimai, gali tapti didžiausia teroristinės Rusijos krize šiuolaikinėje istorijoje, rašo „The Moscow Times“. Naftos pramonės šaltinis vienam didžiausių Rusijos dienraščių „Komersant“ pranešė, kad artimiausią mėnesį padidinti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, nukentėjusių nuo dronų smūgių, našumo, greičiausiai, nepavyks.

Tiriant Monake įvykusį pakete paslėpto sprogstamojo įtaiso sprogimą, per kurį buvo sunkiai sužeistas sankcijų susilaukęs Ukrainoje gimęs multimilijonierius ir dar du žmonės, nustatytas įtariamasis, ketvirtadienį pranešė šios kunigaikštystės prokuratūra. „Išduotas įtariamojo arešto orderis, o nuo šio vakaro dėl jo bus paskelbtas Interpolo raudonasis pranešimas“, – pridūrė prokuratūra.

Rusijos „Telegram“ kanalai pranešė, kad Ukrainos kariuomenė naktį į penktadienį surengė ataką prieš Rusijos Belgorodo miestą ir smogė energetikos įrangos gamyklai. Apie tai skelbia „The Kyiv Independent“. Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti liepsnos, kylančios iš gamyklos „Belgorod Energomaš“ – pagrindinės Rusijos energetikos tiekimo grandinės gamintojos.

Likus mažiau nei savaitei iki NATO viršūnių susitikimo Ankaroje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms yra „absurdiška“ tęsti „vienašališkus“ santykius su NATO. „Absurdiška, kad JAV ir toliau eina šiuo vienpusišku keliu, kai santykiai nėra abipusiai. Jie mums nepadėjo!!!“, – Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

Viena pagrindinių pastarųjų mėnesių karo tendencijų – vis didėjanti Kyjivo sėkmė naudojant dronus smūgiams taikiniams Rusijos teritorijoje. Ši raida privertė Rusiją imtis įvairių priemonių, o naujausia iš jų – darbo skelbimas didžiausiame Rusijos darbo paieškos portale „HeadHunter“....

Jaunos, gražios ir pavojingos. Taip būtų galima apibūdinti jaunas ukrainietes, kurios savo ramų gyvenimą Kyjive iškeitė į pavojų mūšio lauke. Savo šalį pasiryžusios ginti vos 20 metų sulaukusios merginos pasirinko būti dronų operatorėmis. Jaunystė – ne kliūtis ginti savo šalį ir esame pasiruošusios bet kam, – sako jaunosios kariškės. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Dianai – vos 21 metai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per pastarąsias dvi dienas vyko derybos tarp Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Rustemo Umerovo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kušnerio, skelbia „The Guardian“. Pažymima, kad šį pareiškimą Ukrainos lyderis padarė prie per Rusijos ataką sugriauto namo Kyjivo Darnycios rajone, kur gelbėtojai po masinio Rusijos smūgio sostinei toliau ardė griuvėsius.

Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fiodorovas išsiuntė laiškus beveik 40 šalių partnerių, prašydamas jau šį mėnesį skubiai perduoti Ukrainai raketas oro gynybos sistemoms „Patriot“ iš turimų atsargų. Ministerijos duomenimis, naktį priešas prieš Ukrainą panaudojo beveik 500 smogiamųjų dronų ir 77 raketas, iš kurių 25 buvo balistinės arba hipergarsinės raketos. Ukrainos pajėgoms pavyko perimti daugiau kaip 90 proc. sparnuotųjų raketų ir 90 proc. „Shahed“ tipo smogiamųjų dronų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino sąjungininkus kitą savaitę Ankaroje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime aptarti galimybę paspartinti oro gynybos pagalbos teikimą jo karo nuniokotai šaliai, kuri naktį vėl patyrė Rusijos dronų ir raketų ataką, Kyjive nusinešusią 21 gyvybę.

Ukrainos pezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį lankydamasis Rusijos smūgio viename iš Kyjivo rajonų vietoje, žurnalistams pranešė, kad vis dar tikisi JAV specialiųjų pasiuntinių vizito į Ukrainą. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Europeiska Pravda“, remdamasis leidinio „The Guardian“ pranešimu.

Galingos liūtys, kruša ir potvyniai užtvindė Europą po dvi savaites kamavusios karščio bangos. Kaimyninėje Lenkijoje audros kelias dienas iš eilės laužo medžius ir niokoja žmonių namus. Liūtys užtvindė siauras Italijos miestų gatveles, o Turkijoje užfiksuoti vandens viesulai. Kai Europa nuo karščio atsivepia, kaitros rekordams ruošiasi Jungtinės Amerikos Valstijos – savaitgalį jutiminė temperatūra pasieks 46 laipsnius. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nutraukti kovos veiksmus gali priversti tik „Maskvos sala“, bet ne Krymas. Tai komentuodamas žurnalistams Rusijos smūgio vietoje Kyjive pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Novosti.LIVE“. „Jį gali priversti tik „Maskvos sala“. Visos jo kalbos apie tai, kad jis pažįsta Krymą, jį myli ir kad jam jo reikia, yra melas. Kaip ir mūsų valstybės rytai, kuriuos jis pažįsta tik iš savo karininkų ataskaitų“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį paskelbė, kad su kruiziniu laivu „Hondius“ susijęs hantaviruso protrūkis baigėsi – nuo gegužės 25 d. apie naujus atvejus nepranešta.  PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas teigė, kad paskutinis stebimas asmuo baigė karantiną, jo testo rezultatai buvo neigiami ir jis grįžo namo, todėl Jungtinių Tautų sveikatos agentūra gali oficialiai paskelbti protrūkio pabaigą.

Socialiniame tinkle „X“ pastarosiomis dienomis dalijamasi pranešimais apie, kaip teigiama, vis prastėjančią padėtį Kaliningrado srityje dėl Rusiją apėmusios degalų krizės. Įrašuose skelbiama, kad regione jaučiamas benzino trūkumas, prie degalinių nusidriekė ilgos automobilių eilės, o dalis degalinių esą nebeturi ką pasiūlyti vairuotojams. Kai kuriuose pranešimuose taip pat teigiama, kad įvesti degalų pardavimo ribojimai.

Šiandieninis masinis Kyjivo apšaudymas yra dalis Rusijos vadovo Vladimiro Putino pastangų pasirengti rugsėjį vyksiantiems rinkimams. Tačiau tiek aukų nebūtų buvę, jei Vakarų Ukrainos partneriai būtų įvykdę savo įsipareigojimus stiprinti Ukrainos oro gynybą. Tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė komentare portalui „Novosti.LIVE“. „Be abejo, jis turi rinkimus. Jo rinkimai vyks rugsėjį. O mūsų politikai neturėtų pamiršti – ne pas mus. Mums reikia apginti savo valstybę.

Rusija vykdė plataus masto 18 mėnesių trukmės šnipinėjimo kampaniją, nukreiptą prieš strateginius branduolinius objektus keliose Europos šalyse. Kaip skelbia „The Guardian“, stebėjimo dronai esą buvo leidžiami tiesiai iš Rusijos šešėliniam laivynui priklausančių laivų. Remiantis pranešimu, Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) analitikai nuo 2024 metų pabaigos daugiau nei dešimtyje Europos šalių užfiksavo mažiausiai 144 šnipinėjimo incidentus.

Rusijos ambasada Stokholme ketvirtadienį pareiškė, kad naktį tapo dronų atakos auka, per kurią į jos teritoriją buvo numestas savadarbio sprogstamojo užtaiso maketas ir raudonų dažų. Stokholmo policija naujienų agentūrai AFP nurodė tirianti „vandalizmą ambasadoje“ Švedijos sostinėje, tačiau negalėjo patvirtinti, kurios šalies atstovybė tai buvo. „Tyrimas yra įslaptintas“, – sakė Stokholmo policijos atstovas Danielis Wikdahlas.

  Kyjive žuvusiųjų per Rusijos surengtą masinę kombinuotą ataką skaičius išaugo iki 20 žmonių. Apie tai platformoje „Telegram“ informavo Timūras Tkačenka, vadovaujantis Kyjivo miesto karinei administracijai. „Šiandienos atakos aukų skaičius išaugo. Šiuo metu žinoma apie 20 žuvusiųjų“, – rašoma jo pranešime. Kaip nurodė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, šiuo metu masinės atakos padarinių likvidavimo darbai vykdomi septyniose vietose.

Karas prieš Ukrainą Rusijos vadovui Vladimirui Putinui tapo įkyria idėja. Šalies vidaus problemos, kurias iš dalies sukėlė ir pats karas, jį domina vis mažiau. Tokią išvadą publikacijoje leidiniui „The Atlantic“ padarė Ukrainos temomis besispecializuojantis žurnalistas Simonas Shusteris. Jis pažymi, kad nuo praėjusių metų pabaigos, kai Ukraina sustiprino bepiločių orlaivių ir raketų smūgių kampaniją prieš Rusijos miestus, V. Putinas ne kartą ilgesniam laikui buvo dingęs iš viešosios erdvės.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įtampą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pavadino tikrai ne santuokos krize ir sakė nežinąs, kokios Berlyno karinės paramos siekė Vašingtonas. Reaguodamas į D. Trumpo teiginį, kad Vokietija atsisakė „duoti bučinuką“ suteikiant paramą karui su Iranu, B. Pistorius žurnalui „Der Spiegel“ sakė: „Atsisakymas duoti bučinuką gali nutikti net ir geriausiuose santykiuose – beje, taip pat ir netyčia.

Rusijos specialiosios tarnybos kariškius laiko potencialia grėsme, todėl palieka aukštesnio rango karininkus be deramos apsaugos, rašo leidinys „Fox News“. Rusijoje jau tapo įprasta, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos generolai žūsta raketų smūgių, dronų atakų, automobilių sprogimų, avarijų ar karo veiksmų metu.

2026 m. liepos 1 d. Prancūzijos parlamentas patvirtino naują Karinio planavimo įstatymą, kuriuo valstybė įsipareigoja iki 2030 m. kariuomenės biudžetui skirti maždaug 436 mlrd. eurų, praneša prancūzų laikraštis „Le Monde“. Leidinys pažymi, kad Nacionalinė Asamblėja priėmė vyriausybės siūlomą įstatymo projektą dieną po to, kai jį patvirtino Senatas, o šis teisės aktas buvo pateiktas kaip dalinis atsakas į pamokas, išmoktas iš karų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Rusijos ambasada Švedijoje ketvirtadienį pranešė, kad naktį ją „atakavo“ du dronai, ir apkaltino Švedijos valdžios institucijas, esą jos nesugebėjo užtikrinti diplomatinės misijos saugumo, rašo „The Moscow Times“. Ambasados teigimu, apie 2 val. nakties vietos laiku vienas dronas ant jos teritorijos numetė paketą su raudonais dažais.

Amerika – šalis, į kurią šiuo metu nukreiptas viso pasaulio dėmesys. Saugumui užtikrinti sutelkta dešimtys tūkstančių pareigūnų, pasitelkti ir Nacionalinės gvardijos kariai. Kasdien fiksuojami įvairūs incidentai – nuo viešosios tvarkos pažeidimų iki mįslingų dronų skrydžių aplink stadionus. Tuo metu Kalifornijos San Chosė mieste įvykdytas išpuolis – prie pat sirgalių zonos vienas žmogus buvo nušautas, kitas sužeistas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vienas Kremliui palankus Rusijos televizijos kanalas sukėlė audrą internete, „pataisydamas“ populiariojo vaikų animacinio serialo apie Kempiniuką Plačiakelnį (angl. SpongeBob SquarePants) seriją, kad joje neliktų neatsiejama internetinės kultūros dalimi tapusio kadro su vaivorykšte, praneša naujienų portalas „TVP World“. Komentuotojai netruko pasišaipyti iš tokio sprendimą, kuris, kaip teigiama, buvo priimtas atsižvelgiant į radikalius prieš LGBT bendruomenę nukreiptus teisės aktus.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad padidins spaudimą Ukrainai po to, kai naktį surengė didžiausią iki šiol ataką prieš Kyjivą, paleisdama dronų ir raketų bangas. „Rusija ir toliau didins spaudimą Kyjivo režimui, kad pasiektų mūsų užsibrėžtus tikslus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie Europos Sąjungos (ES) pareiškimą, kad ji svarstys naujas sankcijas Maskvai dėl pastarųjų smūgių.

Vokietijos prokurorai ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos valstybės institucijos slypi už 2022 metų diversijos prieš dujotiekį „Nord Stream“, jungiantį Rusiją su Europa. Pareiškime, kuriame išsamiai išdėstyti kaltinimai šioje byloje įtariamam asmeniui, prokurorai nurodė, kad jis ir kiti asmenys veikė „Ukrainos valstybės institucijų nurodymu“. Kyjivas šio pareiškimo kol kas nekomentavo.

Baltieji rūmai Varšuvai uždegė žalią šviesą dėl nuolatinio JAV kariuomenės buvimo Lenkijoje, ketvirtadienį pareiškė Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio patarėjas užsienio politikos klausimais, kurį cituoja „TVP World“. Marcinas Przydaczas apie tai pranešė po susitikimo Vašingtone su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.

„Palyginti su kitais Vidurio ir Rytų Europos miestais, Vilniui prireikė laiko, kol jis atrado savo auditoriją. Tačiau būtent tas papildomas laikas leido Lietuvos sostinei, įsikūrusiai prie Neries ir Vilnios upių santakos, atsiskleisti visapusiškai“, – tai pirmieji sakiniai apie Vilnių naujausioje „The New York Times“ (NYT) autoriaus Evano Railo publikacijoje apie Lietuvos sostinę  „36 Hour in Vilnius, Lithuania“ (liet.

Suomijos kariuomenė ketvirtadienio rytą dėl galimos dronų grėsmės laikinai apribojo aviaciją virš rytinės Suomijos įlankos dalies, skelbia nacionalinis transliuotojas „Yle“. Laikinas oro erdvės ribojimas įvestas apie 4 val. 30 min. ir atšauktas netrukus po 6 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Gynybos pajėgų teigimu, tai buvo atsargumo priemonė dėl galimybės, kad į Suomijos teritoriją gali nuklysti dronai. Vis dėlto jokių dronų nebuvo užfiksuota, todėl ribojimas buvo atšauktas.

Trečiadienį Katalikų Bažnyčia priartėjo prie schizmos, kai ultrakonservatyvi lefevristų draugija savo nuožiūra įšventino naujus vyskupus, nepaisydama popiežiaus Leono XIV įsakymo. Jis buvo pareiškęs, kad toks žingsnis reikštų automatinę lefevristų ekskomuniką ir Bažnyčios skilimą. Trečiadienį Leonas XIV dėjo paskutinės vilties pastangas, kreipdamasis į ultratradicionalistų grupę ir ragindamas ją atsisakyti plano įšventinti keturis naujus vyskupus be popiežiaus įgaliojimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paprašė Jungtinių Valstijų licencijų oro gynybos raketoms „Patriot“ gaminti, prieš tai per didelio masto Rusijos apšaudymą Kyjive žuvus mažiausiai 13 žmonių. „Oro gynybos tiekimas Ukrainai yra absoliutus ir kritinis prioritetas (...) Mes taip pat labai tikimės Jungtinių Valstijų sprendimo dėl licencijų „Patriot“ ir kitų bendradarbiavimo formų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V. Zelenskis.

Degalų stokojanti Rusija pradėjo jūra importuoti benziną iš Indijos. Kaip rašo portalas „Meduza“, apie tai pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi pramonės šaltiniais. Vienas šaltinis teigė, kad Indija jau išsiuntė į Rusiją mažiausiai 60 tūkst. tonų benzino. Kitas šaltinis nurodė, kad į Rusiją plaukia du tanklaiviai, gabenantys po 30–40 tūkst. tonų benzino. Tuo metu trečias šaltinis agentūrai sakė, kad Rusija per mėnesį planuoja iš įvairių šalių importuoti 400 tūkst. tonų benzino.

Ukrainoje vykstant masiniam rusų raketų ir dronų antskrydžiui, Lenkijoje prevencijos tikslais į orą buvo pakelti naikintuvai. Apie tai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pranešė NATO ir Europos Sąjungos narės Lenkijos ginkluotosios pajėgos. Ketvirtadienį ryte naujienų agentūra „Reuters“ remdamasi Lenkijos kariuomenės paskelbta informacija pranešė, kad šį lenkų karinė operacija jau baigėsi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo ketvirtą kartą nuo 2022 m., kai jo pajėgos įsiveržė į Ukrainą, plečiama Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) centrinė administracija, praneša naujienų portalas „TVP World“. FSO yra pavesta vykdyti įvairias saugumo funkcijas, įskaitant asmeninę valstybės vadovo apsaugą. Prieš prasidedant plataus masto invazijai, šios tarnybos centrinis aparatas paskutinį kartą buvo padidintas 2010 metais.

Kstove, Žemutinio Naugardo srityje, buvo smogta „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamyklos kompleksui, rodo „Astra“ OSINT analizė. Apie padarytą žalą kalbėti kol kas per anksti, pažymi stebėtojai. „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintezas“ naftos perdirbimo gamykla taip pat buvo užpulta gegužę ir balandį 2026 m. Kaip pažymi „Astra“, „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintezas“ yra viena iš daugiausiai naftos perdirbančių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad per netiesiogines derybas su Iranu Katare pasiekta pažangos. Šalys siekia pasistūmėti derybose dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo ir įtampos mažinimo po įvykusių susišaudymų. Irano delegacijos vadovas, užsienio reikalų ministro pavaduotojas Kazemas Gharibabadi, vėliau paskelbė apie derybų pabaigą.

Trečiadienį du asmenys įkopė į pačią dangoraižio „Empire State Building“ viršūnę ir ten išskleidė transparantą su taikos žinute. Transparante buvo parašyta: „Kai meilės galia nugali galios troškimą, pasaulyje stoja taika“. Šie žodžiai paprastai priskiriami 1970 m. mirusiam Jimi Hendrixui. Pastato administracijos atstovas spaudai agentūrai „dpa“ pranešė, kad ši akcija, įvykusi maždaug 440 metrų aukštyje virš miesto, nebuvo sankcionuota.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori, kad būtų pasirašytas taikos susitarimas, kuris užbaigtų „beprasmį žudymą“ Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė JAV pareigūnas po to, kai per didžiulį Rusijos smūgį Kyjive žuvo mažiausiai 21 žmogus.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atsidūrė sudėtingoje padėtyje dėl vis dažnėjančių Ukrainos bepiločių orlaivių atakų Rusijos teritorijoje, ypač sostinės regione. Kaip rašo leidinys „The Hill“, taip situaciją įvertino buvęs JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta. Buvęs pareigūnas atkreipė dėmesį į Ukrainos smūgį palydovinio ryšio centrui Pamaskvės Dubnos mieste, kurį Rusijos valdžia naudoja žvalgybos duomenims rinkti ir karinėms operacijoms prieš Ukrainą koordinuoti.

Ukraina artimiausiomis dienomis pradės ginklų eksportą, nes visi reikalingi priežiūros institucijų sprendimai jau parengti, didelio masto gynybos technologijų renginyje „Brave1 Advantage“ paskelbė Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fiodorovas. „Prezidentas paskelbė apie būsimą eksportą ir jis bus pradėtas netrukus. Jūs net neįsivaizduojate, kaip greitai. Visi reikalavimai eksporto pradžiai jau yra galutinai suderinti“, – sakė M. Fiodorovas.