Užsienis

Prie Omano krantų, netoli Hormuzo sąsiaurio, nežinomas sviedinys pirmadienį pataikė į naftos tanklaivį ir sukėlė gaisrą, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) jūrų saugumo agentūra UKMTO. Incidentas įvyko viename svarbiausių pasaulio energetikos krovinių gabenimo maršrutų. Tai nutiko nepaisant JAV ir Irano paliaubų bei vykstančių pastangų užtikrinti ilgalaikį taikos susitarimą. JK jūrų prekybos operacijų agentūra (UKMTO) nurodė, kad incidentas įvyko už aštuonių jūrmylių į rytus nuo Limos, Omano.

Paragvajaus vyriausybė pirmadienį pasmerkė vienos senatorės pareiškimus, kuriais ji rasistiškai užgauliojo Prancūzijos futbolo žvaigždę Kylianą Mbappe, Paragvajui iškritus iš pasaulio futbolo čempionato. Pagrindinės opozicinės Liberalų partijos narė Celeste Amarilla nukreipė rasistinius įžeidimus į K. Mbappe.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 6 d. pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nori užbaigti karą Ukrainoje, nepaisant to, jog praėjus vos dviem dienoms po jųdviejų telefoninio pokalbio Rusija surengė kruviną oro ataką prieš Kyjivą. Kalbėdamas su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas buvo paklaustas, kodėl po liepos 4-osios pokalbio V. Putinas, regis, nejaučia jokio spaudimo, nors po dviejų dienų Rusija surengė masinį smūgį Kyjivui, per kurį žuvo mažiausiai 26 žmonės.

Įtampos santykiuose su Lenkija pikas dar tik laukia ir gali būti pasiektas jau šią savaitę, nes liepos 11-ąją bus minimos Voluinės tragedijos metinės. Apie tai interviu leidiniui „RBC-Ukraina“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas. Jis prognozuoja, kad būtent artėjant šiai datai Lenkija gali imtis „virtinės eskalacinių veiksmų“. „Ji (įtampos viršūnė) dar tik laukia. Čia nėra jokios didelės paslapties... Liepos 11-ąją bus minimos Voluinės tragedijos metinės.

Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių kampanija sukėlė ne tik rimtą degalų krizę Rusijoje, bet ir sustiprino įspūdį, kad karo eiga pasikeitė. Tačiau, kaip rašo „Financial Times“, Ukrainos sąjungininkai netiki, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas bus pasirengęs tiesiog susitaikyti su pralaimėjimu. Todėl tikimasi tolesnės eskalacijos. Leidinys išskiria dvi galimas Rusijos veiksmų kryptis.

Ukrainos raketos smogė Belgorodo oro uostui ir magistralinių dujotiekių eksploatavimo objektui, o Belgorodo srityje naktį buvo užfiksuotas elektros tiekimo sutrikimas, skelbia „The Kyiv Independent“. Po Ukrainos raketų smūgių Belgorodo oro uoste kilo gaisras, pranešė „Telegram“ naujienų kanalas „Exilenova Plus“. Tuo metu Belgorodo magistralinių dujotiekių gamybinės valdybos objektas užsidegė po raketų smūgio, pranešė nepriklausomas Rusijos naujienų kanalas „Astra“. „Praėjusią naktį Belgorodas...

Rusijos karas prieš Ukrainą galėtų baigtis greičiau, jei smūgiai Maskvai priverstų Rusijos vadovą Vladimirą Putiną palikti sostinę, interviu leidiniui „Financial Times“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Kai Maskvos link skris nebe 100, o 1 tūkst. dronų... tada jis (V. Putinas – red. past.) supras“, – sakė V. Zelenskis.

Kyjive žuvusiųjų per didelio masto Rusijos ataką skaičius išaugo iki 19 – gelbėtojai iš po pastato griuvėsių ištraukė dar dviejų žmonių palaikus. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. „Gelbėtojai iš pastato griuvėsių Darnyckio rajone ištraukė dar du kūnus“, – rašoma pranešime. Aukų skaičius išaugo iki 19 Žuvusiųjų skaičius po Rusijos smūgio sostinei išaugo iki 19 žmonių, nurodo „Ukrinform“. Pirmiau buvo pranešta apie 16 žuvusiųjų.

Po Ukrainos dronų atakos Omsko naftos perdirbimo gamykla, kuri yra didžiausia Rusijoje, sustabdė veiklą, skelbia „Reuters“, remdamasi šaltiniais....

Pragariška naktis Kyjive – rusofašistai surengė masinę ataką prieš Ukrainos sostinę ir paleido daugiau kaip 300 dronų, dar apie 40 raketų. Per smūgius žuvo mažiausiai 12 žmonių, tarp jų – visa šeima. Kol gelbėtojai iš griuvėsių traukia aukas, Ukrainos atsakas staigus – šimtai bepiločių įveikė daugiau kaip 2 500 kilometrų Rusijos teritorijoje ir pirmą kartą smogė į strategiškai svarbią Omsko naftos perdirbimo gamyklą.

NATO sąjungininkai, siekiantys parodyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad laikosi savo pažado dėl gynybos išlaidų, karinio aljanso aukščiausiojo lygio susitikime Ankaroje paskelbs apie naujas milijardinės vertės ginklų pirkimo sutartis, pirmadienį pareiškė generalinis sekretorius Markas Rutte. D. Trumpas antradienį Turkijos sostinėje prisijungs prie 32 šalių aljanso lyderių po to, kai griežtai supeikė Europą dėl jos reakcijos į jo karą Irane.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį primygtinai paragino Jungtines Valstijas neparduoti Turkijai savo naikintuvų F-35 ar jų komponentų. Jo teigimu, tai „sutrikdytų jėgų pusiausvyrą“ regione. JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėliau pirmadienį išvyksta į Ankarą dalyvauti NATO viršūnių susitikime. Turkai jo vizitą gali traktuoti kaip progą užsitikrinti galimybę įsigyti dešimtis reaktyvinių variklių ir galbūt būti grąžintiems į naikintuvų F-35 programą.

Pirmadienį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, panašu, patvirtino įsikišęs siekiant užkirsti kelią FIFA sprendimui šešiomis valandomis paankstinti Anglijos ir Meksikos futbolo rinktinių rungtynių pradžią.

Pirmadienį ajatolos Ali Khamenei laidotuvių procesijoje dalyvavę iraniečiai ragino keršyti ir išreiškė nepritarimą deryboms su tais, kurie atsakingi už aukščiausiojo lyderio mirtį. „Mes nenorime susitarimo. Norime Trumpo galvos!“, – skandavo jie, turėdami galvoje JAV prezidentą, kurio šalis kartu su Izraeliu surengė bendrus smūgius, per kuriuos vasario 28 d. žuvo A. Khamenei.

Japonijos povandeninis laivas I-52, kuris 1944 metais gabeno apie dvi tonas aukso, vandenyno dugne buvo aptiktas tik po pusės amžiaus. Kaip rašo „Indian Defence Review“, slaptoje misijoje Atlanto vandenyne dalyvavęs ir 1944 metų birželį sunaikintas laivas rastas daugiau nei po 50 metų po jo pražūties. Jis gulėjo maždaug daugiau nei 5 kilometrų gylyje, todėl tuo metu tai tapo vienu giliausių karinių radinių pasaulyje.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. Lenkija Ukrainai suteikė 3,8 mlrd. eurų karinės paramos, pirmadienį pareiškė Lenkijos gynybos ministras. Šis jo pranešimas nuskambėjo Lenkijos gynybos ministerijai pradėjus viešinti informaciją apie karinę pagalbą Ukrainai bei tęsiantis diplomatiniam kivirčui tarp Varšuvos ir Kyjivo bei politiniam ginčui šalies viduje tarp vyriausybės ir nacionalistinės opozicijos.

Ukrainos bepiločių orlaivių ir raketų atakos prieš energetikos infrastruktūrą gilina degalų deficitą Rusijoje, o tai privertė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kas nutinka itin retai, pripažinti situacijos rimtumą, praneša „Al Jazeera“. Analitiko Indros Overlando teigimu, ukrainiečiai tiksliai atakuoja rusų naftos perdirbimo pramonės pajėgumus ir taip sukuria deficitą vidaus rinkoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį patvirtino paprašęs FIFA vadovo Gianni Infantino peržiūrėti „siaubingą“ sprendimą parodyti raudoną kortelę JAV futbolo rinktinės žvaigždei Folarinui Balogunui, tačiau neigė prašęs ją panaikinti. „Paprašiau peržiūrėti sprendimą, nes nemaniau, kad tai buvo pražanga. Aš tik paprašiau peržiūrėti sprendimą, nesakiau, kad turite tai padaryti“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas. „Tai net nebuvo taisyklių pažeidimas.

NATO sąjungininkai privalo užtikrinti, kad Ukraina gautų paramą, kurios jai reikia kare su Rusija, pirmadienį, NATO aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse, pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte. „Šiuo metu Ukraina keičia dinamiką mūšio lauke (...) tačiau jai reikalinga mūsų nuolatinė parama, ypač oro gynybos srityje“, – sakė jis žurnalistams Turkijos sostinėje Ankaroje.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad palaiko paramą Ukrainai, ir perspėjo opoziciją „nežaisti su ugnimi“.  Taip jis reagavo į naujausią politinį skandalą, kuris kilo savaitgalį, kai opozicijos atstovai pareiškė, kad vyriausybė perdavė Kyjivui PAC-3 MSE raketas-gaudykles, apie tai nepranešusi parlamentui.

Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė trims naftos perdirbimo gamykloms Rusijoje, priešo raketų brigados nuolatinei dislokacijos vietai, taip pat naftos terminalams laikinai okupuotame Kryme ir Rusijos Leningrado srityje. Pasak „Ukrinform“, apie tai „Facebook“ tinkle paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Liepos 6-osios naktį gynybos pajėgų daliniai pakartotinai smogė „Slavneft-YANOS“ naftos perdirbimo gamyklai Jaroslavlyje.

Rusijos patrulinis lėktuvas vykdė „nesaugią“ veiklą netoli Jungtinės Karalystės (JK) flagmano lėktuvnešio, kai šis vykdė NATO oro gynybos operacijas prie Islandijos krantų, pirmadienį pranešė JK gynybos ministerija.

Tiek Vladimiras Putinas asmeniškai, tiek ir jo pavaldiniai itin mėgsta skųstis tuo, kad Rusiją apgavo Vakarai. Per 26 metus Rusijos valdžia mažiausiai 69 kartus viešai pasiskundė, kad buvo „apgauta“, iš jų 32 kartus – asmeniškai ir būtent šiais žodžiais, paskaičiavo vietos analitikai.

Palestinos islamistinis judėjimas „Hamas“ pirmadienį paskelbė apie beveik du dešimtmečius Gazos Ruožą valdžiusios institucijos išformavimą, taip atverdamas kelią technokratiniam komitetui, kuris įgyvendins civilinį valdymą. Šis žingsnis žymi reikšmingą politinį poslinkį kovotojų grupuotės „Hamas“ veikloje.

Buvęs „Liverpool“ treneris Jurgenas Kloppas ir įvairios futbolo organizacijos bei komandos sukritikavo FIFA sprendimą panaikinti svarbaus JAV puolėjo Folarino Baloguno diskvalifikaciją, kuris, kaip pranešama, buvo priimtas įsikišus JAV prezidentui Donaldui Trumpui.

Lenkija per tris mėnesius turėtų sulaukti daugiau JAV karių, rašo Lenkijos laikraštis „Dziennik Gazeta Sprawna“. Remdamasis neoficialiais šaltiniais, laikraštis taip pat pranešė, kad sprendimas dėl nuolatinės JAV karinės bazės įkūrimo Lenkijoje galėtų būti priimtas per 6-12 mėnesių. Pasak straipsnio, Lenkijos vyriausybė ir prezidentūra veda derybas su JAV administracija tiek dėl amerikiečių karių rotacijos, tiek dėl nuolatinio karinio buvimo planų.

Europa ir toliau kenčia nuo ekstremalių karščio bangų, ilgai lauktas vasaros atostogas paversdamos tikru ištvermės išbandymu. Prancūzijoje ir Ispanijoje, kurios tradiciškai yra vienos mėgstamiausių turistų krypčių, fiksuojami temperatūros ir istorinių karščių rekordai, o sąlygos jau kelia pavojų sveikatai. Leidinys „Daily Express“ aiškina, kokias vėsesnes kryptis ekspertai rekomenduoja keliautojams, norintiems išvengti alinančio karščio.

Sekmadienį paskelbtais oficialiais duomenimis, žuvusiųjų skaičius Venesueloje per du žemės drebėjimus, įvykusius prieš maždaug pusantros savaitės, išaugo iki 3 342. Nacionalinės asamblėjos pirmininkas Jorge Rodríguezas savo įraše platformoje „X“ nurodė, kad apie 16 740 žmonių buvo sužeista, o daugiau nei 17 tūkst. neteko namų. Birželio 24 d. Venesuelą sukrėtė 7,2 ir 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimai, po kurių sekė keletas silpnesnių pakartotinių požeminių smūgių.

Kinijos povandeninis laivas pirmadienį Ramiajame vandenyne atliko raketos bandomąjį paleidimą, pranešė Pekinas. Kiek anksčiau kitos regiono šalys įspėjo, kad Kinija planuoja išbandyti tarpžemyninę balistinę raketą. Tai buvo retas Pekino karinės galios demonstravimas strategiškai svarbiame Pietų Ramiojo vandenyno regione, kuriame JAV, Australija ir Naujoji Zelandija jau seniai yra pagrindinės saugumo partnerės.

Ukrainos karinės oro pajėgos teigia, kad dėl didelio raketų-gaudyklių trūkumo nebuvo numušta nė viena iš 23 balistinių raketų, kurias Rusija sekmadienio vakarą paleido į Kyjivą, praneša BBC. Pasak pareigūnų, per antrąją šią savaitę didelę Rusijos ataką prieš Ukrainos sostinę žuvo mažiausiai 12 žmonių. Dar šeši žmonės žuvo platesniame Kyjivo regione.

Keliautojai, pirmą kartą atsidūrę beribėse Australijos prerijos erdvėse, dažnai sustingsta iš nuostabos. Vidury saulės išdeginto dykumos peizažo, kur šimtus kilometrų nėra nė vienos gyvos dvasios, prie kelio galima sutikti keistą objektą – vertikalią dviejų metrų liniuotę su padalomis, rašo Vengrijos leidinys „Liked“. Vietos gyventojams šis kelių infrastruktūros elementas yra visiškai įprastas, o štai turistams jis lieka tikra mįsle, kurią įminti be patyrusių gidų pagalbos beveik neįmanoma.

Amerikiečiai griausmingai atšventė 250-ąjį šalies gimtadienį. Visoje šalyje vyko kvapą gniaužiantys fejerverkų šou, laivų paradas, akrobatiniai lėktuvų pasirodymai danguje. Vašingtone nepriklausomybės dienos renginius sutrukdė po kaitros atėjusi audra – dėl prasto oro kelioms valandoms atidėta prezidento kalba. Sveikinimo kalboje D. Trumpas pagerbė šalies veteranus, tačiau sulaužė ilgametę tradiciją liepos 4-ąją nepolitikuoti - ant scenos peikė komunistus.

Sekmadienį įsilaužus į prancūzų prabangių stiklo dirbinių gamintojo „Lalique“ muziejų buvo pavogta papuošalų už kelis milijonus eurų, pranešė bendrovė ir tyrėjai. Vagis ar vagys įsilaužė į muziejų Vingen-sur-Moder mieste šiaurės rytų Prancūzijoje apie 5:30 ryto ir iš karto patraukė į papuošalų salę, agentūrai AFP pranešė šaltinis. „Buvo pavogta apie dvidešimt papuošalų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį padėkojo FIFA už sprendimą panaikinti raudoną kortelę Jungtinių Valstijų rinktinės puolėjui Folarinui Balogunui. Šis sprendimas atveria kelią žvaigždei žaisti pasaulio futbolo čempionato aštuntfinalio rungtynėse prieš Belgiją. F. Balogunas turėjo praleisti pirmadienio rungtynes, nes rungtynėse su Bosnija ir Hercegovina jis gavo raudoną kortelę už tai, kad užmynė Tarikui Muharemovičiui ant kojos.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas sekmadienį nesureikšmino liepos 4-ąją Vašingtone vykusių kaukėtų baltųjų viršenybės šalininkų eitynių, pavadindamas jas „chaotiškos“ demokratijos pavyzdžiu, kurį apima konstitucijos saugoma žodžio laisvė. „Aš jokiu būdu negaliu pritarti tam, ką jie gina. Tačiau vienas iš pagrindinių Jungtinių Valstijų principų, dėl kurio demokratija tampa chaotiška, yra žodžio laisvė“, – televizijai CNN sakė vidaus reikalų sekretorius Dougas Burgumas.

Europos Sąjunga (ES) dės daugiau pastangų, kad išspręstų bloko naujosios pasienio patikros sistemos problemas, laiške, su kuriuo sekmadienį susipažino naujienų agentūra AFP, rašė už migraciją atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris, oro uostams ir oro linijų bendrovėms skundžiantis dėl trikdžių.

Raudonojoje jūroje prie Jemeno krantų sekmadienį buvo užpultas krovininis laivas, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) kariuomenė. Tai naujausias išpuolis jūroje prie šios konfliktų draskomos arabų šalies. Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų (UKMTO) centras pranešė apie išpuolį prie Hodeidos miesto, kurį kontroliuoja Irano remiami husių sukilėliai. UKMTO nurodė, kad laivas pranešė esąs „užpultas nežinomų ginkluotų užpuolikų“ už 30 jūrmylių (55 km) į pietvakarius nuo Hodeidos.

Suomija iš kaimyninės Švedijos ketina įsigyti svarbių savo oro gynybos tinklo komponentų, šią savaitę pranešė Gynybos ministerija. Jos pranešimą cituoja nacionalinis transliuotojas „Yle“. Gynybos ministras Antti Hakkanenas teigia, kad Suomijos gynybos pajėgos iš Švedijos bendrovės „Saab Bofors Dynamics“ įsigys trumpojo nuotolio antžeminių oro gynybos sistemų „RBS 70 NG“. Savo pareiškime jis nurodė, kad šis sandoris „sustiprins antžeminės oro gynybos aprėptį visoje Suomijoje“. Naujoji sistema...

Staugiantys vėjai ir smarkios liūtys sekmadienį talžė Guamą ir Šiaurės Marianų salas, JAV Ramiojo vandenyno teritorijų link artinantis prognozuojamam supertaifūnui, savo jėga prilygstančiam 5 kategorijos uraganui. Prognozuojama, kad supertaifūnas „Bavi“ pirmadienio rytą praūš šiose teritorijose judėdamas į vakarus, o vėjo gūsiai gali siekti iki 92 m per sek., pranešė Jungtinis taifūnų perspėjimo centras.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, esą kai kurie krikščionių kaimai Pietų Libane prašosi būti prijungti prie Izraelio, kad taip būtų apsaugoti nuo „Hezbollah“ kovotojų. Libanas į platesnį karą Artimuosiuose Rytuose buvo įtrauktas kovo 2 dieną, kai „Hezbollah“ paleido raketas į Izraelį, keršydama už Irano aukščiausiojo lyderio nužudymą per bendrus JAV ir Izraelio smūgius.

Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyszas įsakė atskleisti informaciją apie Varšuvos karinę pagalbą Kijevui, teiktą nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Sekmadienį Lenkijoje kilo politinis konfliktas dėl įtariamo JAV gaminamų „Patriot“ oro gynybos raketų pristatymo į Ukrainą pavasarį; opozicijos partijos kaltina, kad tai įvyko be parlamento ar prezidento žinios. Opozicinė konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pareiškė, kad Lenkijai pačiai reikia šių raketų.

Sirijos valdžios institucijos atidėjo pirmąjį šalies naujojo pereinamojo laikotarpio parlamento posėdį, nors vos prieš kelias dienas buvo paskelbta, kad inauguracinis posėdis numatytas pirmadienį. „Liaudies asamblėjos pirmojo posėdžio sušaukimas atidėtas iki datos, kuri bus paskelbta vėliau“, – sekmadienį pranešė valstybinė televizija, cituodama rinkimų pareigūną ir nenurodydama priežasties. Sirijos naujosios valdžios institucijos, 2024 m. gruodžio mėn.

Garsaus palestiniečių ligoninės direktoriaus Hussamo Abu Safiya'os, kalinčio Izraelio kalėjime, sveikatai iškilęs didelis pavojus, šeštadienį teigė jo advokatas ir žmogaus teisių aktyvistai.

Liepos 5 d. naktį Krokuvos Rakovickių kapinėse buvo išniekintas iškilaus ukrainiečių rašytojo, mokslininko ir profesoriaus Bohdano Lepkio (1872–1941), kapas. Apie tai žurnalistams pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus. „Praėjusią naktį Krokuvos Rakovickių kapinėse buvo išniekintas žymaus ukrainiečių rašytojo, mokslininko ir profesoriaus Bohdano Lepkio kapas – nuo antkapio pavogtas rašytojo bareljefas“, – sakė jis.

Izraelis sekmadienį pranešė, kad paskyrė savo pirmąją nuolatinę ambasadorę Slovėnijoje. Skelbiama, kad diplomatiniai santykiai „perkrauti“ Liublianoje pasikeitus vyriausybei. Izraelio ir Slovėnijos santykiai pablogėjo ankstesnei centro kairės vyriausybei, kuriai vadovavo ministras pirmininkas Robertas Golobas, pavadinus Izraelio karinę operaciją Gazoje „genocidu“. Šalių santykiai stipriai atšilo, kai pareigas pradėjo eiti konservatorių ministras pirmininkas Janezas Janša.

Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras pateikė 12 punktų pasiūlymą keisti konstituciją, kuriuo siekiama nušalinti prezidentą Tamasą Sulyoką ir sumažinti ankstesnės Viktoro Orbano administracijos įtaką.

Vengrijos vyriausybės vadovas Peteris Magyar šeštadienį pasiūlė apriboti politikų darbo parlamente trukmę iki 12 m. kaip dalį platesnio konstitucinių reformų paketo. Apie šią priemonę P. Magyaras paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ ir nurodė, kad tai dalis jo parlamentui pateiktų pakeitimų.

 Sirija sekmadienį pranešė, kad laukia Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito. Tai būtų pirmasis Vakarų Europos valstybės vadovo vizitas šalyje po to, kai 2024 metais buvo nuverstas ilgametis Sirijos lyderis Basharas al Assadas.