Karas Ukrainoje. Žuvusiųjų Kyjive skaičius išaugo iki 18-os – skelbiamas gedulas

Galimos paliaubos Ukrainoje nereikštų, kad santykiai tarp Europos ir Rusijos automatiškai sugrįš į įprastas vėžes, nes dabartinis Rusijos režimas sąmoningai pasirinko ilgalaikės konfrontacijos su Vakarais kursą, tikino Vokietijos ir Ukrainos parlamentinės grupės Bundestage pirmininkas Robinas Wageneris.

„Būtent todėl manau, kad tie, kurie tikisi, jog galimos paliaubos Ukrainoje automatiškai reikš grįžimą prie „įprastų santykių“ su Rusija, yra naivūs“, – interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Vokietijos įstatymų leidėjas iš partijos „Aljansas '90 / žalieji“.

Pasak R. Wagenerio, dabartinis Rusijos režimas sąmoningai pasirinko ilgalaikio konflikto su demokratiniu Vakarų pasauliu kelią.

„Vadovybė Maskvoje atmeta pagrindinius mūsų laisvų ir demokratinių visuomenių principus. Tačiau mums laisvė, demokratija ir teisinė valstybė yra nepajudinamos vertybės“, – pažymėjo Vokietijos parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad niekas Europoje tokios konfrontacijos nesiekė.

„Niekas Europoje nesiekė šio konflikto. Būtent Rusijos režimas jį sąmoningai pradėjo. Kol šis režimas egzistuoja ir toliau laikosi dabartinio kurso – o aš manau, kad būtent taip ir bus – mes liksime ilgalaikio konflikto su Rusija būsenoje“, – tikino R. Wageneris. 

Pasak jo, grėsmė iš Rusijos jau seniai peržengė karo su Ukraina ribas. 

„Čia kalba eina ne tik apie karinę grėsmę. Mes jau susiduriame su hibridinėmis atakomis, sabotažu, šnipinėjimu ir netgi politiškai motyvuotu smurtu Europos teritorijoje“, – konflikto apraiškas vardijo Vokietijos įstatymų leidėjas.

Anot jo, būtent todėl Europos šalys privalo toliau stiprinti savo gynybinius pajėgumus.

„Nūdienos Rusija siekia konfrontacijos su Vakarais. Būtent todėl turime išlikti stiprūs ir gebėti atlaikyti šį spaudimą. Esu įsitikinęs, kad kuo stipresnė, ryžtingesnė ir geriau pasirengusi gynybai bus Europa, tuo mažesnė taps karinės eskalacijos grėsmė“, – pabrėžė R. Wageneris.

Kaip rašė „Ukrinform“, Vokietijos Federalinės saugumo politikos akademijos (BAKS) prezidentas, Bundesvero generolas majoras Wolfas Jürgenas Stahlis teigė, kad artimiausioje ateityje Rusija išliks didžiausia grėsme Europos saugumui, o Vokietija privalo stiprinti savo gynybinius pajėgumus, jog užkirstų kelią atviram kariniam konfliktui.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. Lenkija Ukrainai suteikė 3,8 mlrd. eurų karinės paramos, pirmadienį pareiškė Lenkijos gynybos ministras.

Šis jo pranešimas nuskambėjo Lenkijos gynybos ministerijai pradėjus viešinti informaciją apie karinę pagalbą Ukrainai bei tęsiantis diplomatiniam kivirčui tarp Varšuvos ir Kyjivo bei politiniam ginčui šalies viduje tarp vyriausybės ir nacionalistinės opozicijos.

„Verta tuo pasigirti ir parodyti, kokia pagalba teikiama Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas.

Jis pridūrė, kad nors visiškas tokių dokumentų išslaptinimas „šiek tiek užtruks“, buvo tiekiami ginklai, transporto priemonės, lėktuvai ir šaudmenys.

Nors keletas Ukrainos sąjungininkių Europoje – įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Čekiją – jau išslaptino savo karinę pagalbą Kyjivo, Lenkija anksčiau buvo nusprendusi to nedaryti, pasak jos, saugumo sumetimais.

Dabartinis Varšuvos sprendimas priimtas tarp dviejų kaimynių sąjungininkių paaštrėjus diplomatiniam konfliktui dėl Antrojo pasaulinio karo laikotarpio žudynių, kuris savo ruožtu paskatino antiukrainietiškų nuotaikų stiprėjimą ir sustiprino dešiniųjų bei kraštutinių dešiniųjų opozicijos partijų kritiką premjero Donaldo Tusko centristinei vyriausybei.

D. Tuskas ir jo valdančioji koalicija kaltinami be visuomenės žinios perdavę Ukrainai raketas JAV pagamintoms „Patriot“ sistemoms, kurias Lenkija iš pradžių įsigijo savo pačios oro gynybai.

Pasak W. Kosiniako Kamyszo, į Ukrainą iš tiesų buvo pristatyta „keletas raketų“, tačiau tai buvo padaryta „NATO generalinio sekretoriaus, JAV pajėgų Europoje vado ir sąjungininkių vyriausiojo vado Europoje prašymu“.

Jis pabrėžė, kad kiekvienas įrangos perdavimas vyko užsitikrinus sąjungininkių Aljanse garantijas.

Pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais ministras pirmininkas D. Tuskas įspėjo politikus „nežaisti su ugnimi“ dėl pagalbos Ukrainai, vadindamas ją „politinio ir nacionalinio susitarimo“ klausimu.

„Kiekviena Ukrainoje paleista raketa, kuri pataiko į tikslą ir sunaikina agresoriaus sviedinius, raketas, dronus, orlaivius, reiškia didesnį saugumą Lenkijai“, – pridūrė jis.

Santykiai tarp Varšuvos ir Kyjivo atšalo gegužės pabaigoje, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino karinį dalinį Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) garbei. Ši 1942 m. įkurta nacionalistinė organizacija Lenkijoje laikoma atsakinga už daugiau nei 100 tūkst. lenkų žūtis Antrojo pasaulinio karo metais.

Reaguodamas į šį Kyjivo žingsnį, Lenkijos nacionalistinių pažiūrų prezidentas Karolis Nawrockis birželį paskelbė atimantis iš Ukrainos prezidento aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą.

Lenkija ir toliau lieka pagrindiniu logistiniu centru, per kurį į Kyjivą gabenama didžioji dalis karinės ir humanitarinės pagalbos, o proeuropietiška šalies vyriausybė ne kartą ragino malšinti aistras šiame kivirče.

Dar vienos Rusijos masinės atakos Ukrainos sostinėje Kyjive aukų skaičius išaugo iki 15, o sužeistųjų – iki 56, tarp kurių septyni vaikai. Apie tai platformoje „Telegram“ sekmadienį vakare paskelbė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenko.

„Deja, žuvusiųjų per Rusijos ataką skaičius išaugo iki 15. Gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė moters kūną“, – teigiama pranešime.

Anksčiau Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba pranešė apie 14 žuvusiųjų.

Sužeisti dar 56 žmonės, tarp jų – septyni vaikai.

Paieškos ir gelbėjimo operacijos tebevyksta apgriautuose gyvenamuosiuose pastatuose Ukrainos sostinės Podilskio ir Darnyckio rajonuose.

Kaip pranešė „Ukrinform“, liepos 6 d. naktį Rusija surengė didelio masto raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą ir aplinkinius regionus. Sostinėje nukentėjo daugiau nei 20 vietovių, labiausiai – Podilskio ir Darnyckio rajonai.

Liepos 7-oji Kyjive paskelbta gedulo diena žuvusiesiems dėl Rusijos atakos pagerbti.

Kaip rašė ELTA per ankstesnę Rusijos masinę ataką liepos 2 d. Ukrainos sostinėje žuvo 30 žmonių.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad palaiko paramą Ukrainai, ir perspėjo opoziciją „nežaisti su ugnimi“. 

Taip jis reagavo į naujausią politinį skandalą, kuris kilo savaitgalį, kai opozicijos atstovai pareiškė, kad vyriausybė perdavė Kyjivui PAC-3 MSE raketas-gaudykles, apie tai nepranešusi parlamentui.

Šeštadienį vienas iš kraštutinės dešinės partijos „Konfederacija“ lyderių Krzysztofas Bosakas platformoje „X“ pareiškė, kad „kovą be Seimo žinios vyriausybė perdavė Ukrainai brangias ir sunkiai gaunamas raketas-gaudykles „Patriot“ sistemoms“. Jis teigė, kad iš JAV įsigytos raketos yra vienintelis ginklas Lenkijos arsenale, galintis sustabdyti Rusijos balistines raketas „Iskander“.

Šiuos teiginius netrukus pakartojo prezidento Karolio Nawrockio padėjėjas ir aukšto rango politikai iš socialiai konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri valdė Lenkiją 2015-2023 m. Jie apkaltino D. Tusko vyriausybę kenkimu Lenkijos saugumui.

D. Tuskas, pirmadienį kalbėdamas šiaurės centriniame Bydgoščio mieste, per sutarties pasirašymo ceremoniją dėl JAV sukurtų kruizinių raketų „Barracuda“ gamybos šalyje, kreipėsi tiek į opoziciją, tiek į prezidentą, ragindamas juos nusiraminti.

„Dar kartą kreipiuosi į visus – nuo prezidento iki visų politikų: nežaiskite su ugnimi“, – sakė jis.

„Lenkijos parama Ukrainai kovoje su Rusija yra mūsų politinio ir nacionalinio sutarimo objektas, – tęsė D. Tuskas. – Galima diskutuoti apie istoriją ir tarpusavio santykius. Galima svarstyti, kokiu mastu turėtume padėti pabėgėliams ir migrantams čia, Lenkijoje, bet jokiu būdu negalime kelti pavojaus mūsų bendradarbiavimui su Ukraina, besiginančiai nuo Rusijos invazijos.“

D. Tuskas pažymėjo, kad ankstesnė PiS vyriausybė taip pat perdavė Lenkijos ginklus Ukrainai per pirmuosius karo mėnesius, nepaisydama su tuo susijusių rizikų, ir kad šis sprendimas sulaukė plačios politinės paramos. „Visi supratome, kad parama Ukrainai kovoje su Rusija atitinka Lenkijos interesus“, – sakė jis.

„Kiekviena Ukrainos paleista raketa... kuri sunaikina agresoriaus sviedinius, raketas, dronus ir orlaivius, reiškia didesnį saugumą Lenkijai. Negalime to sumenkinti iki beprasmių politinių kivirčų. Tikiuosi, kad jūs – ir čia kreipiuosi į visus tuos, kurie ragina nutraukti karinę paramą Ukrainai – neperėjote į Rusijos pusę“, – pridūrė jis. 

Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė trims naftos perdirbimo gamykloms Rusijoje, priešo raketų brigados nuolatinei dislokacijos vietai, taip pat naftos terminalams laikinai okupuotame Kryme ir Rusijos Leningrado srityje.

Pasak „Ukrinform“, apie tai „Facebook“ tinkle paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Liepos 6-osios naktį gynybos pajėgų daliniai pakartotinai smogė „Slavneft-YANOS“ naftos perdirbimo gamyklai Jaroslavlyje. Taikinio teritorijoje užfiksuoti sprogimai, o iš objekto matėsi kylantys dūmai.

Jaroslavlio naftos perdirbimo gamykla („Slavneft-YANOS“) yra viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje. Gamyklos projektinis perdirbimo pajėgumas siekia 15 mln. tonų žaliavinės naftos per metus. Joje gaminamas benzinas, dyzelinas, aviacinis kuras, tepalai ir kiti naftos produktai, kurie, be kita ko, naudojami Rusijos karinės logistikos poreikiams tenkinti.

Taip pat buvo smogta „NOVATEK Ust-Luga“ naftos perdirbimo gamyklai Slobodkoje ir Rusijos 26-osios raketų brigados nuolatinės dislokacijos vietai netoli Lugos miesto Leningrado srityje.

Taip pat taikiniu tapo „TES Terminal-1“ lengvųjų naftos produktų perkrovimo terminalas Kerčėje.

Šis terminalas yra vienas iš didžiausių lengvųjų naftos produktų saugojimo ir perkrovimo objektų laikinai okupuotame Kryme. Jo rezervuarų ūkis priima, saugo ir išsiunčia benziną, dyzelinį kurą ir kitus naftos produktus, įskaitant tiekimus Rusijos karinėms operacijoms pietų Ukrainoje.

Smogta ir geležinkelio viadukui netoli Dovžansko Luhansko srityje. Rusijos pajėgos naudoja šį tiltą personalui, ginklams, šaudmenims ir kariniams tiekimams transportuoti.

Taip pat atakuotas priešo dronų sandėlis netoli Červonopopivkos ir karinės technikos sankaupa netoli Pysarivkos Luhansko srityje.

Visas padarytos žalos mastas kol kas vertinamas.

„Vadovaudamiesi prezidento nurodymais, darome viską, kas įmanoma, kad Rusija kasdien susimokėtų už savo nusikaltimus. Kol priešas toliau apšaudys taikius Ukrainos miestus, jo karinė ir kuro infrastruktūra toliau patirs didelių nuostolių. Mes sistemingai naikiname išteklius, kurie palaiko Rusijos karo mašiną, ir šis darbas tik intensyvės“, – pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos SBU vadovas Jevhenijus Chmara.

Ukrainos karinės oro pajėgos teigia, kad dėl didelio raketų-gaudyklių trūkumo nebuvo numušta nė viena iš 23 balistinių raketų, kurias Rusija sekmadienio vakarą paleido į Kyjivą, praneša BBC.

Pasak pareigūnų, per antrąją šią savaitę didelę Rusijos ataką prieš Ukrainos sostinę žuvo mažiausiai 12 žmonių. Dar šeši žmonės žuvo platesniame Kyjivo regione.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į sąjungininkus su raginimu šią savaitę NATO viršūnių susitikime priimti „ryžtingus sprendimus“ dėl oro gynybos priemonių tiekimo Kyjivui.

Po smūgių jis teigė, kad Ukrainos kariuomenei pavyko sėkmingai perimti kruizines raketas ir dronus, tačiau ne balistines raketas.

Sekmadienio „masinis Rusijos puolimas“ susidėjo iš 68 raketų ir 351 kovinio drono, rašė jis savo įraše platformoje „X“.

V. Zelenskis įspėjo, kad Maskva toliau smogs į gyvenamuosius pastatus, kol gynybinės „Patriot“ raketos „liks mūsų sąjungininkų sandėliuose“.

Liepos 7-oji Kyjive paskelbta gedulo diena žuvusiesiems dėl Rusijos atakos pagerbti.

Pasak „Ukrinform“, apie tai Kyjivo meras Vitalijus Kličko paskelbė „Telegram“ kanale.

Lenkija išslaptins visą informaciją apie karinę paramą Ukrainai nuo pat 2022 m. Rusijos invazijos pradžios, pareiškė šalies gynybos ministras po to, kai opozicijos parlamentarai ėmė teigti, kad Varšuva slapta perdavė Kyjivui „Patriot“ raketas-gaudykles.

Raketos „PAC-3 MSE“ yra pažangios gaudyklės, naudojamos „Patriot“ sistemose greitai judantiems taikiniams, įskaitant balistines ir kruizines raketas, sunaikinti.

Sekmadienį platformoje „X“ ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas rašė: „Pasikonsultavęs su ministru pirmininku Donaldu Tusku, siekdamas atskaitomybės prieš visuomenę ir laikydamasis įstatymų, įsakiau išslaptinti visą informaciją apie paramą Ukrainai 2022–2026 metais.“

Jis pridūrė, kad apie kiekvieną perdavimą buvo pranešta valstybės vadovui – šiuo metu tai prezidentas Karolis Nawrockis, o iki 2025 m. prezidentas buvo Andrzejus Duda. Abu jie yra politiškai susiję su pagrindine opozicine partija – socialiai konservatyvia „Teisės ir teisingumo“ partija (PiS), kuri valdė Lenkiją nuo 2015 iki 2023 m.

„Įrangos perdavimo procesą inicijavo PiS vyriausybė, o jam vadovavo [tuometinis gynybos] ministras Mariuszas Blaszczakas“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Ginčą išprovokavo opozicijos politikų teiginiai, kad vyriausybė perdavė „Patriot“ raketas-gaudykles neinformavusi parlamento.

Šeštadienį vienas iš kraštutinės dešinės partijos „Konfederacija“ lyderių Krzysztofas Bosakas platformoje „X“ pareiškė, kad „kovą be Seimo žinios vyriausybė perdavė Ukrainai brangias ir sunkiai gaunamas raketas-gaudykles „Patriot“ sistemoms“. Jis teigė, kad iš JAV įsigytos raketos yra vienintelis ginklas Lenkijos arsenale, galintis sustabdyti Rusijos balistines raketas „Iskander“.

Sekmadienį „Polsat News“ laidoje pasirodęs prezidento K. Nawrockio užsienio politikos patarėjas Marcinas Przydaczas sakė, kad, jo turima informacija, „labai tikėtina, jog vyriausybė pavasarį Ukrainai perdavė raketas, skirtas „Patriot“ sistemoms“. Jis taip pat teigė, kad K. Nawrockis po pokalbių su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu nepritarė tokiam perdavimui.

M. Blaszczakas, dabar vadovaujantis „PiS“ frakcijai parlamente, sekmadienį „X“ rašė, kad, jei pranešimai pasitvirtins, vyriausybės sprendimas turės būti nedelsiant ištirtas.

„Šios raketos yra esminis elementas ginant Lenkijos oro erdvę nuo balistinių raketų ir kitų šiuolaikinių grėsmių“, – rašė jis.

Nepaisant JAV gamintojos „Lockheed Martin“ pastangų didinti gamybą, PAC-3 raketų visame pasaulyje trūksta dėl nuolatinės paklausos, kurią lemia karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose ir didelis raketų-gaudyklių poreikis.

Ukrainos dronai nuo 2026 m. pradžios mažiausiai 194 kartus sėkmingai smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir taip prisidėjo prie didėjančios degalų krizės Rusijoje.

Apie tai rašo britų laikraštis „Financial Times“, remdamasis savo paties analize ir Lenkijos analitinės grupės „Rochan Consulting“ duomenimis, praneša „Ukrinform“.

Analitikų teigimu, sėkmingų Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms skaičius gegužę pasiekė mėnesio rekordą – 16. Iš viso nuo 2026 m. pradžios Rusijos perdirbimo gamykloms buvo smogta mažiausiai 194 kartus, t. y. 11 kartų daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

Tuo pat metu Maskva tvirtina, kad jos pajėgos perima didžiąją dalį Ukrainos atakos dronų, pažymima ataskaitoje. Rusijos gynybos ministerijos paskelbti oficialūs duomenys rodo, kad per pirmuosius šešis 2026 m. mėnesius virš Rusijos ir laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų buvo perimti mažiausiai 63 933 Ukrainos dronai.

Pusė tų dronų tariamai buvo perimta per pastaruosius du mėnesius: Rusija pranešė, kad gegužę numušė 14 195 dronus, o birželį – 17 832. Palyginimui, sausio ir vasario mėnesių skaičiai neviršijo 6 000, rašo laikraštis.

Ataskaitoje pažymima, kad duomenys apie Ukrainos smūgius ir Rusijos perimtus dronus rodo, jog žymiai padidėjo tiek atakų dažnumas, tiek dronų, sėkmingai pasiekusių Rusijos strateginius energetikos objektus, skaičius.

Analitikai vis didesnę Ukrainos dronų kampanijos sėkmę sieja su jos gebėjimu žymiai išplėsti gamybą, taip pat su pagerėjusiu operatyviniu valdymu.

Svarbų vaidmenį taip pat suvaidino JAV žvalgybos parama: ji padeda Kyjivui parinkti optimalius dronų skrydžio maršrutus ir išvengti Rusijos oro gynybos sistemų.

Pasak Vokietijos užsienio reikalų tarybos Eurazijos programos vadovo Stefano Meisterio, Ukraina pasiekė technologinį proveržį, leidusį jai reikšmingai išplėsti masinę tolimojo nuotolio dronų gamybą.

Ukrainos valstybinio Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka šeštadienį savo „Telegram“ kanale parašė, kad Rusijos saugumo tarnyba FSB „planuoja liepos 5 d. paskelbti suklastotus dokumentus, susijusius su Antruoju pasauliniu karu, konkrečiai su Voluinės tragedija [Lenkijoje žinoma kaip Voluinės žudynės], siekdama pakenkti Ukrainos ir Lenkijos santykiams“.

Tuo tarpu laikraštis „Ukrainska Pravda“ sekmadienį pranešė, kad Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaidos priemonė „Russia Today“ naktį į sekmadienį paskelbė straipsnį, kuriame rėmėsi tariamai „išslaptintais“ FSB dokumentais. Straipsnyje Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vadas Dmytro Kliačkivskis kaltinamas 1943 m. vasaros pradžioje nužudęs 11 katalikų kunigų ir beveik 2 000 lenkų. Nužudymai tariamai įvyko Volodymyro-Volynskio mieste, esančiame Ukrainos Voluinės regione.

„Rusijos propaganda sąmoningai naudoja manipuliacinę terminologiją, siekdama išprovokuoti stiprią emocinę reakciją Lenkijos visuomenėje“, – rašė „Ukrainska Pravda“.

1943–1945 m. Voluinėje ir Rytų Galicijoje įvykdytos dešimčių tūkstančių lenkų masinės žudynės dešimtmečius buvo ir tebėra itin jautrus klausimas Lenkijai bei Ukrainai. Abi pusės smarkiai nesutaria dėl UPA ir Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) – Antrojo pasaulinio karo laikotarpio nacionalistinių organizacijų, vykdžiusių Voluinės žudynes – vaidmens.

Lenkija šias grupuotes laiko nusikalstamomis organizacijomis, o daugelis ukrainiečių jas vertina kaip nacionalinio išsivadavimo judėjimo dalį. Be to, lenkai šiuos įvykius laiko suplanuotu etniniu valymu, o ukrainiečiai juos apibūdina kaip tragediją, kilusią dėl abipusio etninio konflikto.

Diplomatinis ginčas tarp Kyjivo ir Varšuvos pastarosiomis savaitėmis vis labiau aštrėjo dėl to, kad gegužės pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vieną Ukrainos karinį dalinį pervadino „UPA didvyrių“ vardu. Po kelių savaičių Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atėmė iš V. Zelenskio „Baltojo erelio“ ordiną – aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą, kuris Ukrainos prezidentui buvo įteiktas 2023 m. Reaguodami į tai, Ukrainos lyderis ir keletas jo aukščiausių pareigūnų bei buvusių šalies prezidentų grąžino Lenkijai iš jos gautus valstybinius apdovanojimus.

Nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 6 d. Rusijos pajėgų nuostoliai Ukrainoje pasiekė apie 1 411 050 karių,  iš jų 1 420 – žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.

Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Be to, Rusijos ginkluotosios pajėgos neteko 12 088 tankų (+7), 24 894 šarvuotų kovos mašinų (+16), 45 451 artilerijos sistemos (+63), 1 917 raketų paleidimo įrenginių (+1), 1 473 oro gynybos sistemų (+3), 436 lėktuvų (+0), 353 sraigtasparnių (+0), 1 833 antžeminių robotų sistemų (+12), 392 717 operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių (+1 979), 4 850 sparnuotųjų raketų (+3), 33 karo laivų ir katerių (+0), 2 povandeninių laivų (+0), 116 686 transporto priemonių ir degalų autocisternų (+580), 4 389 specialiosios įrangos vienetų (+4).

Šie duomenys gali būti tikslinami.

Kaip pranešė „Ukrinform“, prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad birželio mėnesį Ukrainos gynybos pajėgos eliminavo beveik 30 tūkst. Rusijos karių.

Ukrainos ilgojo nuotolio sankcijų Rusijai tikslas – padaryti viską, kad okupacijos tęsimas invazinėms pajėgoms taptų kuo nepriimtinesnis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai sekmadienį kalbėjo savo vakariniame vaizdo kreipimesi, pranešė „Ukrinform“.

„Taip pat esu dėkingas kiekvienam partneriui, kuris palaiko mus diplomatiniame procese ir mąsto, kaip priversti Rusiją pagaliau žengti link susitarimo. Turime šį karą užbaigti oriai – pasiekę tikrą taiką“, – sakė jis.

„Šiuo metu kasdien matome mūsų tolimojo nuotolio sankcijų Rusijai, taip pat ir vidutinio nuotolio sankcijų, rezultatus. Svarbu, kad mūsų žmonės Kryme ir kitose Ukrainos okupuotose teritorijose suprastų, kad Ukrainos esminis tikslas yra padaryti okupacijos tęsimą kuo labiau nepakeliamą okupantui.  Ir mes tai darome“, – sakė V. Zelenskis.

Prezidentas taip pat pabrėžė Ukrainos operacijų, nukreiptų prieš Rusijos naftos pramonę, svarbą.

„Taip pat norėčiau akcentuoti mūsų operacijas prieš Rusijos naftos pramonę. Ji (pramonė – red.) tikrai nėra stabilizuota, nors jie ir bando teigti priešingai. Šis karas turi būti užbaigtas, ir tik tai (operacijos – red.) gali būti žingsnis link normalaus gyvenimo“, – sakė jis.

Pasak „Ukrinform“, iki 2026 m. liepos pradžios Ukrainos gynybos pajėgų smūgiai išvedė iš rikiuotės 42,74 proc. visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.