Užsienis

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmadienį su lėktuvu nusileido Mongolijoje. Ir nors pagal išduotą arešto orderį V. Putinas turėjo būti suimtas, tačiau Mongolijos pareigūnai pateikė savo atsakymą, kodėl to nepadarė. Leidinyje „Politico“, kurį cituoja „Ukrainska Pravda“, Mongolijos vyriausybės atstovas spaudai atskleidė, kodėl V. Putinas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) narėje nebuvo suimtas.

Rumunija, Vengrija, Sakartvelas ir Azerbaidžanas antradienį įsteigė bendrą įmonę, kuri po Juodąja jūra nuties elektros kabelį, kad Europos Sąjungai (ES) iš Rytų Kaukazo būtų tiekiama daugiau atsinaujinančiosios energijos. 2022 metais šių keturių šalių vadovų patvirtintas projektas įgavo pagreitį po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą – tai atkreipė dėmesį į ES priklausomybę nuo rusiškos energijos, nes kainos smarkiai išaugo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba po Rusijos raketų smūgio Poltavai paragino partnerius paspartinti oro gynybos sistemų tiekimą ir prisiimti naujų įsipareigojimų.

Europos Sąjungos (ES) jūrų misija antradienį pareiškė, kad yra pernelyg pavojinga vykdyti operaciją, kurios tikslas yra nuvilkti Raudonojoje jūroje Jemeno sukilėlių užpultą ir dabar degantį naftos tanklaivį. Jūrų misija kartu perspėjo dėl didelio pavojaus aplinkai. „Privačios įmonės, atsakingos už gelbėjimo operaciją, priėjo prie išvados, kad nebuvo patenkintos sąlygos norint įvykdyti nuvilkimo operaciją ir kad nėra saugu imtis veiksmų“, – tinkle „X“ paskelbtame pareiškime nurodė misija.

Turkija pateikė prašymą prisijungti prie besivystančias šalis vienijančios grupės BRICS. Apie tai antradienį pranešė valdančiosios prezidento Recepo Tayyipo Erdogano partijos atstovas. „Mūsų prezidentas yra daug kartų sakęs, kad mes norime tapti BRICS nare (...) Šis procesas jau vyksta“, – teigė valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) atstovas Omeras Celikas.

Trys Ukrainos ministrai ir Valstybės turto fondo vadovas pateikė atsistatydinimo pareiškimus, antradienį pranešė šalies parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas. Jo teigimu, trauktis iš pareigų nori strateginių pramonės šakų ministras Oleksandras Kamyšinas, teisingumo ministras Denysas Maliuska, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Strilecas bei Valstybės turto fondo vadovas Vitalijus Kovalis.

Musonų sezonui sukėlus sumaištį Pakistane, per pastaruosius du mėnesius smarkios liūtys ir potvyniai šioje šalyje nusinešė mažiausiai 320 žmonių gyvybes, antradienį parodė oficialūs duomenys. „Per pastarąsias 24 valandas dėl žaibų, nuošliaužų ir staigių potvynių žuvo mažiausiai 10 žmonių“, – pranešė Nacionalinė nelaimių valdymo agentūra (NDMA). Kaip teigiama, tarp žmonių, žuvusių nuo liepos mėnesio, yra 162 vaikai, 49 moterys ir 109 vyrai. NDMA nurodė, kad buvo sužeisti dar 598 žmonės.

Poltavos srityje paskelbtas trijų dienų gedulas pagerbiant rusų smūgio aukas. Tai „Telegram“ kanale pranešė Poltavos srities karinės administracijos vadovas Filipas Proninas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Nuo rytdienos sritis tris dienas gedės. Šviesus visų žuvusiųjų atminimas“, – rašoma pranešime. Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, antradienį rusai dviem balistinėmis raketomis smogė mokymo įstaigai ir ligoninei Poltavoje. Žuvo 41 žmogus, o dar daugiau nei 180 buvo sužeisti.

Vokietijos Manheimo miesto prokuratūra pateikė kaltinimus sutuoktinių porai, įtariamai dviejų ukrainiečių nužudymu ir vaiko pagrobimu. Tai pranešama žinybos svetainėje, rašo „Ukrinform“. „Baigusi didelės apimties tyrimą, Manheimo prokuratūra pateikė 44 metų moteriai ir 43 metų vyrui kaltinimus... pagal įtarimą dėl dviejų epizodų, susijusių su nužudymu, ir vieno epizodo, susijusio su nepilnamečio vaiko pagrobimu“, – sakoma pranešime spaudai.

Jau beveik du mėnesius tęsiantis aklavietei, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį svarstė galimybę įpareigoti dešiniojo sparno buvusį ministrą vadovauti naujai vyriausybei, pranešė šaltiniai, turintys žinių apie vedamas diskusijas. Naujo ministro pirmininko ieškoma nuo tada, kai kairieji liepos pradžioje po pirmalaikių rinkimų tapo didžiausiu bloku parlamente, kuriame niekas neturi absoliučios daugumos. Po jų rikiuojasi E. Macrono centristai ir kraštutiniai dešinieji.

Antradienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad padidintos NATO išlaidos gynybai padės išvengti pasaulinio karo. Jis tai sakė atidarant 32-ąją tarptautinę gynybos pramonės parodą pietrytiniame Kielcų mieste. „Neabejoju, kad padidinę išlaidas gynybai ir padarę NATO šalių kariuomenes tikrai stiprias (...) išvengsime didelio karo, kito pasaulinio karo“, – sakė A. Duda. Lenkija, gynybai išleidžianti 4 proc. bendrojo vidaus produkto, yra NATO šalių priešakyje, pabrėžė A. Duda.

Antradienį, rugsėjo 3 d., iki 18:00 ir nuo 22:00 iki 24:00 Ukrainoje bus taikomi du elektros išjungimo ratai. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“. „Sričių energetikai dirbs pagal tokį grafiką: nuo 6:00 iki 18:00 – du išjungimo ratai; nuo 18:00 iki 22:00 – trys išjungimo ratai; nuo 22:00 iki 24:00 – du išjungimo ratai“, – rašoma pranešime. „Ukrenerho“ perspėja, kad ribojimų apimtis gali būti keičiama.

Mongolija turėjo istorinį šansą prisidėti prie Rusijos karo užbaigimo, sako Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Taip jis kalbėjo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui antradienį tęsiant vizitą Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narėje Mongolijoje. TBT pernai V. Putinui išdavė arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais – neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.

Keli migrantai antradienį žuvo prie šiaurinės Prancūzijos pakrantės, mėgindami per Lamanšo sąsiaurį pasiekti Angliją, pranešė pagalbos tarnybos. AFP korespondentai matė mažiausiai šešis maišus su kūnais. Vyko didelė gelbėjimo operacija, siekiant išgelbėti maždaug 50 migrantų ir suteikti skubią medicinos pagalbą, pranešė Prancūzijos jūrų tarnybos.

Norvegai praneša apie nugaišusį rusų šnipą – belugos delfiną, kuris į Norvegijos pakrantę prieš penkerius metus atplaukė apkaustytas rusiškais diržais, prie kurių tvirtinasi nedidelė kamera. Norvegai aiškinasi, kodėl šis plaukiojantis šnipas nugaišo, jam buvo 15 metų, o įprastai belugos delfinai išgyvena ir iki 60-ies. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Vaizdo įraše užfiksuota, kaip baltasis belugos delfinas Norvegijoje vaišinasi žuvimi.

Antradienį Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių biuras pranešė nagrinėjantis Kyjivo sprendimą uždrausti su Rusija susijusią Ukrainos stačiatikių bažnyčią ir pareiškė, jog tai kelia rimtą susirūpinimą dėl religijos laisvės. Ukrainos parlamentas praėjusį mėnesį nubalsavo už bažnyčios uždraudimą. Kyjivo teigimu, tai stiprina šalies nepriklausomybę, jai nutraukiant ryšius su institucijomis, kurios, jos nuomone, yra susijusios su Maskva.

„Islamo valstybė“ antradienį prisiėmė atsakomybę už prieš dieną Afganistano sostinėje įvykdytą savižudžio išpuolį, per kurį žuvo šeši žmonės, ir teigė, kad taikėsi į Talibano vyriausybės prokuratūrą. „Islamo valstybės“ žiniasklaidos sparno „Amaq“ pareiškime „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje sakoma, kad „savižudis sprogdintojas palaukė, kol prokuratūros darbuotojai baigė savo pamainą“, o tada susisprogdino minios viduryje.

Prancūzų prokurorai antradienį pranešė, kad sulaikytas vyras, įtariamas sukėlęs didelį gaisrą XIX amžiaus bažnyčioje Prancūzijos šiaurėje. Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, esančioje Sent Omere Normandijoje, ankstų pirmadienį kilo didžiulis gaisras. Per gaisrą niekas nenukentėjo, bet sugriuvo varpinė.  Vaizdo įrašuose matyti, kaip tamsoje liepsnos niokoja bokštą. Prokuratūra pranešė, kad įtariamasis buvo sulaikytas pirmadienio vakarą.

„Telegram“ įkūrėjo Pavelo Durovo sulaikymas ir apkaltinimas pažeidimais yra sudėtingas atvejis, kuris kelia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių, antradienį pareiškė Jungtinės Tautos (JT). Rusų kilmės populiarios, tačiau prieštaringai vertinamos susirašinėjimo programėlės vadovas rugpjūčio 24 d. buvo sensacingai sulaikytas Paryžiaus-Buržė oro uoste ir apkaltintas virtine pažeidimų, susijusių su šia programėle. Jam taip pat buvo uždrausta išvykti iš Prancūzijos.

Tikėtina, kad vienu iš baisiausių savo gyvenimo momentų pilotas įnirtingai ėmėsi veiksmų, kad išgelbėtų žmonių gyvybes, kai lėktuvas staiga buvo užgrobtas. 1996 m. lapkričio 23 d. iš Adis Abebos (Etiopija) į Nairobį (Kenija) turėjusio skristi lėktuvo keleiviai atsidūrė siaubingoje situacijoje, skelbia portalas „Unilad“. Praėjus 20 minučių po pakilimo, trys užgrobėjai bandė perimti skrydį, vienas iš jų atsistojo ir nubėgo praėjimu į pilotų kabiną, o paskui jį nusekė kiti du.

Antradienį Rusijos teismas įsakė pratęsti prancūzų tyrėjo Laurent'o Vinatier suėmimą iki 2025 m. vasario, kol tęsiasi jo teismo procesas dėl kaltinimų Rusijos „užsienio agentų“ įstatymo pažeidimu. Antradienį Maskvos Zamoskvoreckio teisme pradėjus nagrinėti bylą, teisėjas greitai nusprendė pratęsti L. Vinatier suėmimą ir paskyrė kitą teismo posėdį rugsėjo 16 d., iš teismo salės pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

„Audi“ Italijos padalinio vadovas Fabrizio Longo žuvo kopdamas į kalnus Italijos–Šveicarijos pasienyje. Skelbiama, kad jis nukrito kelis šimtus metrų žemyn, kai užkopė į 3 kilometrų aukštį, ir mirė. 62 metų F. Longo buvo aistringas alpinistas, nuo 2013 m. ėjęs „Audi Italy“ direktoriaus pareigas, teigiama pranešimuose. Nelaimė nutiko nepaisant to, kad patyręs alpinistas laikėsi saugumo taisyklių ir buvo prisisegęs specialiais diržais.

Antradienį Maskvos teismas nuteisė garsų fiziką kalėti 15 metų kolonijoje, pripažinęs jį kaltu dėl „išdavystės“. Tai – naujausia įkalinimo bausmė mokslininkui, apkaltintam valstybės paslapčių pasidalijimu. Maskvos miesto teismas pripažino mokslininką Aleksandrą Šipliuką kaltu dėl „valstybės išdavystės“ ir „nubaudė jį 15 metų nelaisvės“, teismą citavo naujienų agentūra TASS.

Turkija pateikė prašymą prisijungti prie ekonominio bloko BRICS, pirmadienį paskelbė agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais. Kaip pranešama, Turkija tokį žingsnį žengė, nes „siekia sustiprinti savo įtaką pasaulyje ir užmegzti naujus ryšius ne tik su savo tradiciniais Vakarų sąjungininkais“. „Bloomberg“ šaltiniai priduria, kad Turkija pateikė paraišką prisijungti prie BRICS prieš kelis mėnesius, nusivylusi „nepakankama pažanga dešimtmečius trunkančiame siekyje įstoti į Europos Sąjungą“...

Rytų Vokietijos Saksonijos žemės policija tiria, ar per sekmadienį vykusius parlamento rinkimus nebuvo suklastoti paštu pateikti balsavimo biuleteniai.

30-metė moteris, susipažinusi su Gloguvo rajono (Lenkija) gyventoju internetu, pateko į vergiją. Ji mažiausiai kelerius metus buvo laikoma prirakinta kiaulidėje, marinama badu, prievartaujama, skelbiama Lenkijos žiniasklaidoje. Nedidelio Gaikų kaimelio Gloguvos miesto apylinkėse gyventojai – šokiruoti. Neseniai paaiškėjo, kad 35-erių su tėvais gyvenantis Mateuszas prieš 5 metus atsivežė 30-metę moterį, kurią laikė nelaisvėje kiaulidėje, prievartavo ir marino badu.

Čekijos policija pranešė, kad antradienį vakariniame Domažlicės mieste pradinėje mokykloje du vaikai buvo sužeisti, kai juos peiliu užpuolė mokinė.   Policija socialiniame tinkle X pranešė, kad ji buvo sulaikyta „per kelias minutes“. „Moksleivė peiliu užpuolė savo bendraklases. Du vaikai buvo sužeisti, apie tai pranešta jų tėvams“, - pridūrė policija. Išpuolis įvyko antrąją mokslo metų dieną. Vietos pagalbos tarnyba atsisakė komentuoti sužalotų vaikų būklę.

Milijonai žmonių jau seniai tai įtarė, tačiau dabar nutekinta informacija rodo, kad mūsų telefonai iš tiesų klausosi mūsų pokalbių. Vieno iš „Facebook“ rinkodaros partnerių pateiktame pranešime išsamiai aprašoma, kaip įmonė klausosi naudotojų pokalbių, kad galėtų kurti tikslines reklamas, skelbia portalas „Daily Mail“. „Cox Media Group“ (CMG) teigia, kad jos „Active-Listening“ (angl.

2024 m. Ukrainos pasieniečiai kartu su teisėsaugos pareigūnais atskleidė daugiau nei 200 nusikalstamų tinklų, padedančių asmenims išvengti karinės tarnybos pabėgant į užsienį, per nacionalinę televiziją pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.

Po kelių savaičių astronomai galės stebėti, kaip asteroidas „2024 ON“ skrieja pro Žemę astronomiškai artimu, bet vis dar saugiu atstumu, praneša „New York Post“, remdamasis projektu „Virtualus teleskopas“. Mažiausiai 220 metrų pločio arba dviejų futbolo aikščių ilgio asteroidas bus matomas iš Šiaurės pusrutulio.

Traukinyje JAV Čikagos mieste nušauti keturi žmonės. Policijos duomenimis, nusikaltimas įvykdytas pirmadienį. Įtariamasis sulaikytas, pas jį rastas šaunamasis ginklas. Tai veikiausiai „pavienis incidentas, nekeliantis tiesioginės grėsmės visuomenei“, teigiama policijos pranešime. Mirtinas ginkluotas smurtas JAV plačiai paplitęs. Čia šaunamųjų ginklų yra daugiau nei gyventojų.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas antradienį Ulan Batore susitiko su Mongolijos prezidentu Ukhnaagiinu Khurelsukhu – tai pirmasis jo vizitas į šalį Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narę nuo tada, kai šis teismas pernai išdavė jo arešto orderį. V. Putiną pasveikino garbės sargyba, kai jis naktį nusileido sostinėje, prieš pradėdamas šią didelio atgarsio sulaukusią kelionę, kuri laikoma pasipriešinimo TBT, Kyjivui, Vakarams ir žmogaus teisių grupėms, raginusioms jį sulaikyti, demonstravimu.

Ukraina paskelbė apie padarinius Mongolijai, nes šalis nesulaikė pirmadienį į UIan Batorą atvykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Kremliaus šeimininkas, kuris dėl įtarimų karo nusikaltimais Ukrainoje ieškomas pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotą arešto orderį, pirmą kartą nuo karo pradžios atvyko į šalį, kuri pripažįsta TBT. Dėl To Mongolija privalėjo sulaikyti V. Putiną ir perduoti jį teismui Hagoje, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Naktį į antradienį rusų okupantai paleido raketą į Zaporižią, nuo jos smūgio žuvo du žmonės, įskaitant aštuonerių metų berniuką. Dar du žmonės buvo sužeisti. Apie tai „Telegrame“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos viršininkas Ivanas Fiodorovas. „Apie 23 val. rusai atakavo miestą. Dėl rusų atakos Zaporižioje žuvo aštuonmetis berniukas ir 38 metų moteris, 12 metų mergaitė ir 43 metų vyras buvo sužeisti“, – rašė I. Fiodorovas.

Belgijai pirmadienį oficialiai pasiūlius užsienio reikalų ministrės Hadjos Lahbib kandidatūrą, ES šalys į Europos Komisijos narius nominavo tik aštuonias moteris. EK pirmininkė Ursula von der Leyen dabar greičiausiai vadovaus komisijai, kurioje dominuoja vyrai – tai aiškėja po visų 25 kandidatūrų pateikimo. Po perrinkimo liepos mėnesį U. von der Leyen paprašė ES šalių nominuoti vyrą ir moterį, kad Komisijoje būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

Venesuelos teismas pirmadienį išdavė opozicijos kandidato į prezidentus Edmundo Gonzalezo Urrutios, kuris tvirtina laimėjęs liepą įvykusius rinkimus, arešto orderį. Šalies valdžia rinkimų laimėtoju yra paskelbusi dabartinį prezidentą Nicolas Maduro.

Kinijos rytuose mokykliniam autobusui antradienį įsirėžus į pėsčiųjų minią prie vidurinės mokyklos, žuvo 11 žmonių, įskaitant penkis moksleivius, pranešė valstybinė žiniasklaida. Valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad vairuotojas 7 val. 27 min. vietos (2 val. 27 min. Lietuvos) laiku, artėdamas prie mokyklos Šandongo provincijoje esančio Taiano, prarado transporto priemonės kontrolę. Vaizdo kamerų vaizdo įrašai parodė, kad autobusas rėžėsi į kelio pakraštyje buvusią tėvų ir vaikų grupę.

Du JAV tyrėjai teigia nustatę tikėtiną „9M370 Burevestnik“ – naujos Vladimiro Putino vadinamos „nenugalimos“ branduolinės sparnuotosios raketos su branduoliniu užtaisu – dislokavimo vietą Rusijoje. Panašu, kad rusai savo raketas „Burevestnik“ gali dislokuoti už 800 km nuo Ukrainos. Palydovinėse nuotraukose matyti devynios paleidimo aikštelės, penkios branduolinių užtaisų saugyklos ir jas jungiantys keliai.

Vakarų valstybės nėra pajėgos daryti įtaką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, siekiant pakeisti jo planus Ukrainoje, rašo UNIAN, remdamasi „Foreign Policy“ publikacija. Svarbiausi įvykiai: 23:02 | Vienas Rusijos veiksmas „beveik neabejotinai“ išprovokuotų galingą atsakomąjį NATO šalių smūgį Atsižvelgdama į pastarojo meto įvykius tiek savo šalyje, tiek Vakarų valstybėse, Rusija planuoja keisti savo branduolinę doktriną.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pirmadienį pareiškė, kad islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojai šešis įkaitus, kurių kūnai buvo rasti Gazos Ruože, nužudė, šaudydami jiems į pakaušį. „Šie žudikai nužudė šešis mūsų įkaitus, šaudydami jiems į pakaušį“, – sakė jis per spaudos konferenciją, atmesdamas mintį, kad Izraelis derybose turėtų padaryti nuolaidų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi paskutinę galimybę įtikinti JAV prezidentą Joe Bideną leisti suduoti smūgius Rusijos teritorijoje, panaudojant amerikietišką ginkluotę, rašo „The Economist“. UNIAN, remdamasi minėto leidinio publikacija, taip pat pabrėžia, kad derybos dėl šio klausimo vyks kitą savaitę Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.

Valandiniai elektros energijos tiekimo nutraukimo grafikai antradienį, rugsėjo 3-iąją, galios visą parą, vartojimo piko metu bus taikomi du išjungimo ratai. Tai antradienį feisbuke pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“. Vienas išjungimo ratas numatytas nuo 00:00 iki 06:00 ir nuo 09:00 iki 16:00, du ratai – nuo 06:00 iki 09:00 ir nuo 16:00 iki 24:00. „Ukrenerho“ perspėja, kad ribojimų apimtis gali būti keičiama.

Popiežius Pranciškus pirmadienį išvyko į 12 dienų kelionę po Indoneziją, Papua Naująją Gvinėją, Rytų Timorą ir Singapūrą, pranešė kartu su juo keliaujantis naujienų agentūros AFP žurnalistas. Popiežiaus lėktuvas iš Romos išskrido apie 18 val. 30 min. Lietuvos laiku ir antradienį apie 7 val. 30 min. Lietuvos laiku turėtų nusileisti Džakartoje. Tai bus ilgiausia ir tolimiausia 87 metų popiežiaus kelionė per visą pontifikatą, kuri dėl jo silpnėjančios sveikatos jam gali tapti dideliu iššūkiu.

Jungtinės Valstijos pirmadienį Dominikos Respublikoje konfiskavo Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro lėktuvą ir nuskraidino jį į Floridą, sakydamos, kad ėmėsi veiksmų dėl JAV sankcijų pažeidimo. „Teisingumo departamentas konfiskavo orlaivį, kuris, kaip mes įtariame, buvo neteisėtai įsigytas už 13 mln. dolerių (11,7 mln. eurų) per fiktyvią įmonę ir slapta išgabentas iš JAV naudotis Nicolasui Madurui ir jo draugams“, – pareiškime cituojamas generalinis prokuroras Merrickas Garlandas.

Iranas artimiausiu metu gali perduoti Rusijai balistinių raketų, o tai akivaizdžiai išprovokuos greitą Ukrainos sąjungininkų atsaką. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais. Iranas perdavė Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, kai prasidėjo jos plataus masto invazija į Ukrainą, tačiau galimas balistinių raketų perdavimas būtų „nerimą kelianti konflikto raida“, sakė neįvardinti šaltiniai.

Rusija sulaikė dar vieną aukšto rango karinį pareigūną, įtariamą kyšininkavimu, pirmadienį pranešė valdžios institucijos. Tai naujausias iš virtinės sulaikymų, susijusių su įtariama korupcija Gynybos ministerijoje. Pasak tyrėjų, generolas majoras Valerijus Muminjanovas, dirbęs Gynybos ministerijos išteklių departamente, padėjo organizuoti valstybinius užsakymus privačioms bendrovėms, kurios tiekė kariuomenės uniformas.

Afganistano sostinėje savižudžiui sprogdintojui pirmadienį detonavus sprogmenis, žuvo šeši žmonės ir dar 13 buvo sužeisti, pranešė policija. Nuo 2021 metų, kai Talibanas perėmė valdžią, smurto Afganistane sumažėjo, tačiau šalyje vis dar veikia kelios kovotojų grupuotės, įskaitant regioninį „Islamo valstybės“ padalinį. Atsakomybės už išpuolį, įvykdytą pirmadienio popietę Kabulo pietiniame pakraštyje esančiame Kala-e-Bachtiaro rajone, kol kas niekas neprisiėmė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Kyjivas pasigamina didelę dalį bepiločių orlaivių, galinčių įveikti didelį atstumą. Tačiau, kaip teigė V. Zelenskis, norėdami aplenkti Rusija, Ukraina privalo padidinti bepiločių gamybą, rašo „Ukrinform“. „Pradėjome gaminti tolimojo nuotolio dronus ir toliau plėtojame raketų programą, kuri taip pat veiksminga. Turime investuoti į savo gamybą. Valstybė neturi pakankamai pinigų masinei [dronų] gamybai.

Jungtinė Karalystė (JK) pirmadienį pranešė sustabdysianti 30 iš 350 ginklų eksporto licencijų Izraeliui, motyvuodama „aiškia rizika“, kad jie gali būti panaudoti rimtai pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę.