Užsienis

Vyriausieji JAV vyriausybės žvalgybos pareigūnai pirmadienį dar kartą perspėjo dėl užsienio šalių ir ypač Rusijos kišimosi į rinkimus. Tokį susirūpinimą Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras (ODNI), Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir Kibernetinio ir infrastruktūros saugumo agentūra (CISA) pareiškė po penktadienį jau paskelbtų perspėjimų dėl kišimosi.

JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) įspėjo apie grasinimus susprogdinti rinkimų apylinkes daugelyje JAV valstijų ir pridūrė, kad nė vienas pranešimas nepasitvirtino, tačiau daugelis tokių grasinimų, regis, atėjo iš Rusijos. Svarbiausias rinkimų JAV naujienas kviečiame sekti su tv3.lt. 23:34 | JAV rinkimų kampanijoms išleista rekordinė 15,9 mlrd. dolerių dydžio suma Antradienį vykstantys 2024 metų JAV rinkimai taps brangiausiais istorijoje – bendra surinktų pinigų suma siekia 15,9 mlrd.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo pasaulį, kad Šiaurės Korėjos kariai fronte reiškia naują nestabilumo puslapį. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo savo vakariniame pranešime.  Svarbiausios dienos naujienos: 23:56 | Ko Putinas iš tikrųjų nori iš JAV rinkimų: tai ne tik Trumpas Kai Donaldas Trumpas 2016 metais laimėjo rinkimus, Maskvoje iššauti šampano kamščiai.

Liepą Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje užsidegę siuntiniai buvo dalis slaptos Rusijos operacijos, kuria siekta sukelti gaisrus krovininiuose ir keleiviniuose lėktuvuose, skrendančiuose į JAV ir Kanadą, pirmadienį pranešė laikraštis „Wall Street Journal“ (WSJ), rašo CNN. Apie tai leidiniui patvirtino Vakarų saugumo pareigūnai. Siuntiniai siųsti iš Lietuvos Sprogimai liepos mėnesį įvyko DHL logistikos centruose Leipcige, Vokietijoje, ir Birmingeme, Jungtinėje Karalystėje.

Audringi 2024 m. JAV prezidento rinkimai artėja link kuliminacijos, tačiau aistros tarp kandidatų dar neišblėso, rašo CNN.   Jau šiandieną amerikiečiai trauks prie balsadėžių, o vėliau paaiškės, kas valdys JAV ateinančius ketverius metus.  Įtampa neslūgsta Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, šiais metais iš naujo kandidatuojantis į JAV prezidentus, svaidosi nepagrįstais teiginiais apie demokratų sukčiavimą.

JAV antradienį renka prezidentą: gerokai susiskaldžiusioje šalyje kova vyksta tarp demokratės Kamalos Harris ir respublikono Donaldo Trumpo. Laimėtojas Baltuosiuose rūmuose dirbs ketverius metus nuo 2025-ųjų sausio vidurio. Pasaulinėje arenoje JAV vadovas turi didelę laisvę atstovauti savo šaliai užsienyje. Namie prezidentas turi įgaliojimus pats priimti kai kuriuos įstatymus, tačiau dažniausiai turi bendradarbiauti su Kongresu.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą smogė ir padarė žalos Šiaurės Korėjos kariams, atvykusiems į Kursko sritį.  Apie tai skelbia leidinys „Financial Times“, kuram šią informaciją patvirtino šaltinis Ukrainos žvalgyboje.  Apie smūgį Šiaurės Korėjos kariams pirmadienio rytą skelbė ir Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos dezinformacijos padalinio vadovas Andrijus Kovalenka.

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų snaiperių grupės vadas Konstantinas Proškinskis išreiškė nuomonę, kad tikėtinas karo pabaigos scenarijus bus politinis, tačiau būsimas naujasis JAV prezidentas karo nutraukti nesugebės, rašo „Unian“. „[Karo pabaigos] scenarijus greičiausiai bus politinis. Priešakyje praleidau pustrečių metų ir mačiau viską, kas atsitiko, kas vyksta“, – pasakoja K. Prošinskis.

Estijos koalicinė vyriausybė pirmadienį pareiškė besitikinti priimti konstitucijos pataisą, kuri uždraustų Rusijos ir Baltarusijos rezidentams kitais metais balsuoti savivaldybių rinkimuose, kad būtų užkirstas kelias galimam Maskvos ir Minsko kišimuisi. Daugiau kaip 80 000 Rusijos piliečių turi leidimus gyventi 1,3 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, kuri nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos atgavo 1991 metais ir kurioje gyvena didelė rusakalbių mažuma.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad, Kyjivo žvalgybos agentūrų duomenimis, 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių pasiekė Rusijos pasienio Kursko sritį, ir apgailestavo, kad Vakarų šalių sąjungininkai nereagavo aktyviau. „Kursko srityje jau yra 11 tūkst. (šiaurės korėjiečių)“, – sakė V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi ir pridūrė, kad apie karių judėjimą jį informavo jo žvalgybos komanda.

Rusija ruošiasi smogti branduolinės infrastruktūros objektams Ukrainos teritorijoje.  Apie nerimą keliančius Rusijos užmojus bendroje spaudos konferencijoje su kolege iš Vokietijos Annalena Baerbock kalbėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.  „Dar kartą priminsiu, kad turime įrodymų, jog Rusija ruošiasi ir rengia smūgius Ukrainos branduolinei infrastruktūrai.

Serbijos statybos, transporto ir infrastruktūros ministras Goranas Vesičius pirmadienį pažadėjo atsistatydinti po to, kai praėjusią savaitę šalies šiaurėje esančioje Novi Sado traukinių stotyje įgriuvus stogui žuvo 14 žmonių.  „Rytoj rytą Serbijos Respublikos ministrui pirmininkui oficialiai įteiksiu atsistatydinimo pareiškimą iš transporto, statybų ir infrastruktūros ministro pareigų“, – tiesioginės transliacijos metu sakė G. Vesičius.

Rusija pirmadienį apkaltino Vakarų šalis „akivaizdžiu kišimusi“ į Moldovos prezidento rinkimus po to, kai Kišiniove buvo perrinkta proeuropietiška lyderė Maia Sandu.

Mažiausiai 25 žmonės žuvo per laivo avariją netoli Komorų salų, kurią tyčia sukėlė prekiautojai žmonėmis, pirmadienį pranešė Tarptautinė migracijos organizacija (TMO). Organizacijos teigimu, tarp žuvusiųjų yra moterų ir vaikų. TMO pranešime nurodoma, kad penktadienį vakare įvykusią pražūtingą laivo avariją išgyvenę asmenys pasakojo, jog laivu plaukė maždaug 30 skirtingų tautybių asmenų, tarp jų – septynios moterys ir šeši vaikai.

NATO bus vieningas, nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus JAV, pirmadienį lankydamasis Berlyne pasakė aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte, Vašingtono sąjungininkams neramiai laukiant rinkimų baigties. „Nepriklausomai nuo to, kas laimės tuos rinkimus, mes dirbsime su Kamala Harris, mes dirbsime su Donaldu Trumpu ir užtikrinsime, kad aljansas būtų vieningas“, – susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu metu sakė M. Rutte.

Pirmadienį šiaurinėje Indijos dalyje sausakimšam autobusui nugarmėjus į prarają žuvo mažiausiai 36 žmonės, pranešė vietos valdžia. Per avariją dar 15 keleivių buvo sužeista, paaiškino vienas Utarachando valstijos Kumaono rajono valdžios atstovas. Autobusas greičiausiai buvo perpildytas, avarijos metu juo važiavo maždaug 55 žmonės. Tuo tarpu transliuotojas NDTV pranešė, kad autobuse buvo tik apie 45 vietos.

Kijevas pirmadienį pranešė, kad viena moteris iš rytų Ukrainos Sloviansko miesto buvo nuteista 15-ai metų kalėjimo dėl kaltinimų valstybės išdavyste ir pagalba įsiveržusioms Rusijos pajėgoms. Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukrainoje buvo iškelta tūkstančiai bylų dėl pagalbos Kremliaus karo veiksmams.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Barbock lankydamasi Kyjive paskelbė apie naują 200 mln. eurų vertės pagalbos paketą Ukrainai, kurios infrastruktūra kenčia nuo nesibaigiančių rusų atakų.

Izraelio karinės oro pajėgos pranešė per tikslingus antpuolius Libane sunaikinusios du Libano smogikų grupuotės „Hezbollah“ vadus, o Gazos Ruože – vieną džihadistą. Kariuomenės pirmadienį paskelbtame pranešime nurodoma, kad vienas antpuolis buvo įvykdytas Baračite pietų Libane. Teigiama, kad žuvusysis buvo atsakingas už atakų prieš Izraelio karius raketomis ir prieštankiniais sviediniais planavimą ir vykdymą.

Ispanijos miestą Barseloną skandina smarkios liūtys, praneša leidinys „The Independent“.  Skelbiama, kad dėl liūties Barselonos oro uosto lėktuvų kilimo takas priminė upę, o daugelis skrydžių dėl oro sąlygų sustabdyta daugelis skrydžių.   „The Independent“ filmuotoje medžiagoje matyti stipriai apsemtas oro uosto kilimo takas.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasveikino Moldovoje perrinktą provakarietišką prezidentę Maią Sandu ir pavadino jos pergalę demokratijos laimėjimu. J. Bidenas savo pareiškime teigė, kad rinkėjai pritaria jos „saugios, klestinčios ir demokratinės Moldovos vizijai“. Jis taip pat sakė, kad Rusijai nepavyko pakenkti šiai šaliai. „Daugelį mėnesių Rusija siekė pakenkti Moldovos demokratinėms institucijoms ir rinkimų procesams. Tačiau Rusijai nepavyko.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, per televiziją komentuodamas keleto žiniasklaidos kanalų pranešimus apie tai, kad Ukraina ir Rusija neva derasi dėl to, kad būtų nutraukti išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą, pabrėžė, kad jokios derybos tarp Ukrainos ir Rusijos nevyksta. „Vadinamųjų „Ukrainos ir Rusijos“ derybų tikrai nėra. Štai, kas iš tiesų vyksta: esame surengę teminių konferencijų.

Rusijos raketa antradienį ryte į Žemės orbitą pakels du privačių Irano bendrovių sukonstruotus palydovus, pranešė Irano ambasada Maskvoje, pasveikindama glaudų Maskvos ir Teherano bendradarbiavimą kosmoso srityje. Vykstant Rusijos karinei kampanijai Ukrainoje ir konfliktui Vidurio Rytuose, abi šalys sustiprino tarpusavio santykius prekybos ir kitose srityse, o palydovų paleidimas į erdvę yra tik vienas klestinčios jų partnerystės pavyzdys.

Aukščiausio rango Pietų Korėjos ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai pirmadienį pasmerkė Pchenjano karių dislokavimą Rusijoje, kurie, tikėtina, stos į kovą su Ukrainos pajėgomis.  Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijos teritorijoje kelia nuogąstavimų dėl galimo jau daugiau nei dvejus metus vykstančio karo Ukrainoje eskalavimo.

Pirmadienį nuo prieš beveik savaitę įvykusių ir daugiau nei 200 žmonių gyvybių nusinešusių galingų potvynių nukentėjusioje rytinėje Ispanijos dalyje buvo toliau tęsiamos dingusiųjų be žinios paieškos. Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriama vienam iš provincijos sostinės Valensijos Aldajos priemiesčio prekybos centrų, kuriame iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės pumpuojamas vanduo, baiminantis, kad joje gali būti daugiau žuvusiųjų palaikų.

Vokietija pirmadienį pasmerkė, jos teigimu, masinį ir koordinuotą bauginimą, kuriuo siekta užkirsti kelią Moldovos piliečiams užsienyje balsuoti antrajame prezidento rinkimų ture.  „Hamburgo, Frankfurto, Kaizerslauterno ir Berlyno rinkimų apylinkės tapo grasinimų susprogdinti bombas taikiniais“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fischeris.  Jis pridūrė, kad tokie veiksmai yra visiškai netoleruotini.

Švedijos vyriausybė pirmadienį pareiškė neleisianti statyti 13 vėjo jėgainių Baltijos jūroje, nes šalies kariuomenė pareiškė, kad jos gali turėti neigiamos įtakos gynybos pajėgumams. Klimato ministrė Romina Pourmokhtari spaudos konferencijoje sakė, kad leidimai statyti planuojamus vėjo jėgainių parkus buvo neišduoti, nes jėgainės „turėtų nepriimtiną poveikį gynybos interesams“. Visi 13 projektų buvo suplanuoti Baltijos jūros teritorijose netoli Švedijos pakrantės.

Moldovos prorusiška Socialistų partija pirmadienį suabejojo rinkimų rezultatais, kad proeuropietiškų pažiūrų dabartinė prezidentė Maia Sandu įtemptame antrajame rinkimų ture įveikė socialistų remiamą savo varžovą. „Maia Sandu yra neteisėta prezidentė, kurią pripažįsta tik jos rėmėjai ir šalininkai užsienyje. Moldovos žmonės jaučiasi išduoti ir apiplėšti“, – sakoma partijos pareiškime.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasveikino Moldovos proeuropietiškos prezidentės Maios Sandu perrinkimą įtemptame antrajame rinkimų rate, atskleidusiame susiskaldymą šalyje, besiribojančioje su karo draskoma Ukraina. Moldovos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus beveik visus balsus, M. Sandu, kurią remia didelė šalies diaspora, surinko 55,41 proc. balsų.  Jos varžovas, Alexandras Stoianoglo, kurį remia prorusiška Socialistų partija, surinko 44,59 proc. balsų.

Istorikas, profesorius Allanas Lichtmanas, sėkmingai nuspėjęs devynių iš dešimties pastarųjų JAV prezidento rinkimų rezultatus, sako esąs tikras, kas laimės rinkimus antradienį, rašo „Sky News“. Anot jo, postą Baltuosiuose rūmuose turėtų užimti dabartinė viceprezidentė Kamala Harris. Įvardijo, kas turėtų laimėti JAV prezidento rinkimus Šis profesorius 2016 m. nuspėjo, kad Donaldas Trumpas laimės prieš Hillary Clinton.

Europos Parlamento (EP) komitetuose šią savaitę prasideda paskirtųjų eurokomisarų klausymai, po kurių bus vertinama, ar jie tinkami tapti Europos Komisijos nariais ir vykdyti konkrečias jiems patikėtas pareigas. Po klausymų vėliau šį mėnesį bus surengtas lemiamas balsavimas dėl naujosios Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) komandos sudėties.

Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė, kad nukovė aukšto rango „Hezbollah“ vadą, kurį kaltino prižiūrėjus raketų ir prieštankinių raketų atakas prieš Izraelio pajėgas Libano pietuose. Abu Ali Rida, „Hezbollah“ vadas Baraašito vietovėje Libano pietuose, buvo likviduotas per antskrydį, pranešė kariuomenė, nenurodydama, kada jis žuvo.

Barseloną pirmadienį užklupo smarkios liūtys, todėl teko stabdyti susisiekimą priemiestiniais traukiniais. Praėjusią savaitę Ispanijos rytuose liūčių sukelti didžiuliai potvyniai pareikalavo daugiau kaip 200 gyvybių, daugiausia netoli Valensijos. Ispanijos transporto ministras Oscaras Puente sakė, kad civilinės saugos pareigūnų prašymu sustabdė visų priemiestinių traukinių eismą Katalonijos šiaurės rytuose, 8 mln. gyventojų turinčiame regione.

Prancūzijoje pirmadienį prieš teismą stos aštuoni žmonės dėl savo vaidmens 2020 metais įvykdytame mokytojo Samuelio Paty nužudyme. Aštuoniolikmetis islamo radikalas nukirto galvą 47-erių istorijos ir geografijos mokytojui 2020 metų spalio 16 dieną netoli jo mokyklos viename Paryžiaus šiaurės vakariniame priemiestyje. Iki gruodžio vyksiančiame teismo procese dėl Prancūziją sukrėtusios S. Paty žmogžudystės figūruoja septyni vyrai ir viena moteris.

Lapkričio 3-iosios vakarą, apie 20.50 val., Rusijos kariškiai smogė oro smūgį Charkivo srities Kupjansko rajono Kivšarivkos gyvenvietei. Per ataką raketa pataikė į penkių aukštų gyvenamąjį namą. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo srities prokuratūros spaudos tarnyba. Preliminariais duomenimis, po griuvėsiais gali būti trijų žmonių – dviejų moterų ir vieno vyro – kūnai. Nukentėjo vienas žmogus – 71 metų moteris.

Nesutaikomi varžovai Kamala Harris ir Donaldas Trumpas pradeda paskutinę karštligišką rinkimų kampanijos dieną ir abu lankysis rinkimams itin svarbioje Pensilvanijos valstijoje. Patys atkakliausi ir pikčiausi, kokius tik prisimena visuomenė, JAV prezidento rinkimai vyks antradienį.

Per muštynes, pirmadienį kilusias priemiestiniame traukinyje netoli Paryžiaus, kirviu buvo sužaloti keturi žmonės, du iš jų sunkiai, pranešė šaltinis policijoje. Vienai aukai buvo nukirsta ranka, kitai - suknežinta kaukolė, pridūrė šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės. Dar du žmonės buvo sužeisti lengviau. Incidentas įvyko, kai RER traukinys buvo Ozoir-la-Ferriere stotyje į pietryčius nuo Paryžiaus. Keli žmonės, kai kurie iš jų nepilnamečiai, dalyvavo muštynėse, kilusiose apie 8 val.

Lapkričio 5 d. JAV vyks intensyvi rinkimų diena. Prezidento rinkimai, kuriuose varžosi Donaldas Trumpas ir Kamala Harris, gali pasibaigti ir lygiosiomis, dėl išskirtinės JAV balsavimo sistemos. „Sky News“ rašo, kas atsitiktų, jei taip vadinamųjų rinkikų balsai pasiskirstytų po lygiai. D. Trumpas ir K. Harris šiuose rinkimuose kovos, kad surinktų 270 rinkikų balsų, reikalingų laimėti rinkimams.

Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus destabilizuotų jau ir taip susilpnėjusią Europą, rašo „Politico“. Jau antradienį į lemiamą dvikovą dėl JAV prezidento posto stos buvęs prezidentas D. Trumpas ir dabartinė viceprezidentė Kamala Harris. Trumpas būtų kitoks? Europos pareigūnai jau kurį ruošiasi galimam D. Trumpo sugrįžimui į Baltuosius rūmus. „D. Trumpo pergalė sukeltų panikos cunamį iš esmės bevairiame žemyne, kuris ir taip sunkiai orientuojasi dviejų karų periferijoje.

JAV prezidento rinkimai, kuriuose susigrums viceprezidentė Kamala Harris ir buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, artėja link finišo tiesiosios.  Svarbiausios naujienos: 20:30 | Septynios svyruojančios valstijos, kurios nulems, kas laimės JAV prezidento rinkimus Po balsavimo dienos lapkričio 5-ąją paaiškės, kuriam politikui rinkėjai patikės valdyti šalį. Panašu, kad tai bus vieni įtempčiausių rinkimų per visą šiuolaikinę Amerikos istoriją.

Savaitgalį Valstybinė sienos apsaugos tarnyba užkirto kelią 76 mėginimams neteisėtai pereiti Latvijos ir Baltarusijos sieną. Tai pirmadienį pranešė Latvijos pasieniečiai. Iš viso šįmet buvo užkirstas kelias 5 165 mėginimams nelegaliai kirsti valstybės sieną, o 21 asmeniui buvo leista pasilikti Latvijos teritorijoje dėl humanitarinių priežasčių.

Pirmadienį Indijoje autobusui nukritus į gilią daubą Himalajų rajone žuvo mažiausiai 36 keleiviai, dar keli buvo sužeisti, pranešė vyriausybės pareigūnas. Gelbėtojų paskelbtose nuotraukose buvo matyti sulamdyto autobuso nuolaužos tankiame pomiškyje, beveik visiškai suplotas autobuso priekis. Eismo nelaimės dažnos kalnuoto Himalajų regiono keliuose dėl prastos priežiūros ir beatodairiško vairavimo vingiuotu reljefu.

Amerikiečiai balsuoja rinkimuose, nuo kurių rezultato priklauso ir Europos šalių ateitis. Kova tarp respublikono Donaldo Trumpo ir demokratės Kamalos Harris kaip niekad įtempta. Visose „svyruojančiose valstijose“ vieno ar kito kandidato persvara apklausose yra trijų procentų paklaidos ribose, todėl galutinis rinkimų rezultatas yra neprognozuojamas.

Sekmadienio vakarą Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, lengvasis automobilis „Volvo“ pakliuvo po traukiniu „Intercity“, važiavusiu iš Balstogės į Gdynę. Smūgio jėga buvo labai stipri, automobilis buvo taip sumaitotas, kad iš karto buvo neįmanoma suprasti, kas tapo nelaimės aukomis. Lokomotyvas stūmė „Volvo“ apie 200 metrų.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį pažadėjo, kad Vakarų sąjungininkės rems Ukrainą žiemos metu. Pirmadienį ji atvyko savo aštuntojo vizito į Kyjivą nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. „Vokietija kartu su daugeliu partnerių visame pasaulyje tvirtai stovi Ukrainos pusėje, – nurodė ministrė. – Mes remsime Ukrainos žmones tol, kol jiems mūsų reikės, kad jie galėtų eiti savo keliu į teisingą taiką.

Jei antradienį vyksiančius JAV prezidento rinkimus laimės Donaldas Trumpas, Europa turės pakoreguoti savo poziciją dėl Ukrainos, sako Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, rašo „Politico“. „Europa negali viena nešti [karo] naštos, ir jei amerikiečiai pereis prie taikos, mes taip pat turėsime prisitaikyti, ir tai aptarsime Budapešte“, – sakė V. Orbanas. Orbanas palaiko Trumpą Jis taip pat pakartojo remiąs D. Trumpą prieš antradienį vyksiančius rinkimus.

Buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas, į pensiją išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas stebėjosi, kodėl „Rail Baltica“ geležinkelio bėgiai, kariniu požiūriu svarbiausia projekto dalis, vis dar nėra bent iš dalies nutiesti, nes būtent jie prireikus leistų NATO pajėgoms kuo greičiau atvykti į Baltijos šalis. „Turite žinoti, kad reikia paskubėti. Tikrai esu nustebęs, kad „Rail Baltica“ geležinkelis vis dar nebaigtas.

Nors Jungtinės Valstijos įsivaizduoja esančios didžiausia pasaulyje demokratine šalimi, kurioje kiekvienas gyventojas turi teisę spręsti, kas taps prezidentu, pagal Konstituciją valstijos privalo pasirinkti „rinkikus“, kurie ir lemia faktinius rinkimų rezultatus. Tokia sistema vadinama Rinkikų kolegija. Per visą JAV istoriją šalyje įvyko 59 rinkimai, įskaitant pirmuosius, kuriuos 1789 m. laimėjo George‘as Washingtonas.

Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili pasveikino Maią Sandu su pergale antrajame Moldovos prezidento rinkimų rate, praneša portalas „ekhokavkaza“. „Jūsų pergalė – mūsų pergalė“, – parašė S. Zurabišvili socialiniame tinkle X. Portalas pažymi, kad M. Sandu pergalę nulėmė rezultatai rinkimų apylinkėse užsienyje: už ją masiškai balsavo moldavų diaspora. Į tai atkreipė dėmesį ir S. Zurabišvili. Sakartvelo centrinė rinkimų komisija užsienyje atidarė tik 67 rinkimų apylinkes.