Užsienis

Ankstų trečiadienio rytą visoje Graikijoje darbuotojai pradėjo 24 valandų streiką, prisijungdami prie masinio profsąjungų organizuojamo protesto prieš vyriausybės ekonominę politiką. Profsąjungos ragina imtis skubių veiksmų sprendžiant infliacijos, stagnuojančio darbo užmokesčio ir neadekvačių socialinių išmokų problemas. Nuo vidurdienio (10.00 val. Grinvičo laiku) didžiuosiuose Graikijos miestuose prasidės demonstracijos, kuriose susirinkę darbuotojai išsakys savo nepasitenkinimą.

 Istorinį apkaltinamąjį nuosprendį Donaldui Trumpui paskelbę prokurorai antradienį pareiškė, kad sutiks su nauju bausmės paskelbimo atidėjimu. Gegužę Niujorke D. Trumpas buvo nuteistas dėl 34 kaltinimų klastojus verslo dokumentus, kad nuslėptų 2016 metų rinkimų išvakarėse pornografijos žvaigždei Stormy Daniels sumokėtus pinigus už tai, kad ji neatskleistų informacijos apie įtariamą jų romaną praeityje.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas jau yra pasirengęs aptarti paliaubas Ukrainoje su išrinktu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, skelbia „Reuters“. Anot leidinio, V. Putinas atmeta bet kokias teritorines nuolaidas ir reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų ambicijų įstoti į NATO. Apie tai agentūrai kalbėjo penki šaltiniai, susipažinę su Kremliaus mintimis. Putinas kelia sąlygas Anot šaltinių, V. Putinas sutiktų įšaldyti konfliktą palei fronto liniją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad diplomatija yra vienintelis būdas užbaigti karą. Kartu jis pareiškė manantis, kad išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pavyks priversti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną sudaryti taiką. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“, rašo UNIAN. V. Zelenskio buvo paklausta, ar Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali užbaigti karą.

 Belgorodo srities Gubkino mieste sėkmingai smogta Rusijos kariuomenės grupuotės „Šiaurė“ vadavietei. Tai feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Miesto gyventojai matė tirštus juodus dūmus, užuodė jų kvapą, girdėjo garsius sprogimus, pažymėjo Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovai ir priminė, kad už kiekvieną ukrainiečių tautai padarytą nusikaltimą bus sulaukta atitinkamo ir teisingo atpildo.

Ginkluota libaniečių grupuotė „Hezbollah“ skelbia antradienio vakarą paleidusi valdomųjų raketų į Izraelio pajėgas, bandžiusias evakuoti sužeistus karius Pietų Libane. Pareiškime Irano remiama grupuotė nurodė, kad per valdomosios raketos ataką pasienio miestelyje Markaboje sužeidė Izraelio karių, o paskui paleido antrą raketą į pėstininkų junginį, atvykusį paimti sužeistųjų.

Jungtinių Valstijų ambasada Kyjive trečiadienį įspėjo apie „galimą didelę oro ataką“ ir pranešė atsargumo sumetimais užsidariusi. Apie tai pranešama Rusijai pažadėjus atsakyti po to, kai Ukraina pirmą kartą paleido ilgojo nuotolio JAV raketas į Rusijos teritoriją. „JAV ambasada Kyjive gavo konkrečios informacijos apie galimą didelę oro ataką lapkričio 20 dieną“, – sakoma pranešime jos interneto svetainėje.

 Rusų pareigūnai Kaliningrado srityje sulaikė Vokietijos pilietį, kaltinamą sabotažu prieš energetikos objektus, trečiadienį pranešė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). 1967 metais gimęs Nikolai Gaidukas įtariamas dėl „2024 metų kovo sprogimo vienoje dujų skirstymo stotyje“ Kaliningrado srityje, sakoma FSB pranešime, kurį citavo naujienų agentūros.

Juodojoje jūroje budi šeši Rusijos raketnešiai, kurių bendra salvė – iki 23 kruizinių raketų „Kalibr“. Tai lapkričio 20 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje budi trys priešo laivai, visi trys yra raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 24 raketų.

Artimas išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo bendražygis, milijardierius Elonas Muskas pašiepė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius, rašo „Kyiv Independent“. V. Zelenskis „Ukraine Radio“ kalbėjo apie tai, kad Ukraina yra nepriklausoma šalis, kurios negalima versti atsėsti ir klausytis. „Esame nepriklausoma šalis“, – sakė jis. E. Muskas pasidalino pokalbio ištrauka ir pridėjo savo komentarą. „Jo humoro jausmas yra nuostabus“, – parašė E. Muskas ir pridėjo besijuokiantį emoji.

Darbą baigiančiai Joe Bideno (Džo Baideno) administracijai skubant iki Donaldo Trumpo  sugrįžimo į Baltuosius rūmus kuo labiau padėti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, Pentagonas nusiųs Kyjivui naujų ginklų už mažiausiai 275 mln. dolerių (260 mln. eurų), antradienį sakė amerikiečių pareigūnai.

JAV laikinai uždaro savo ambasadą Kyjive, gavusi, kaip pati teigia, „konkrečią informaciją apie galimą didelę oro ataką lapkričio 20 d.“, rašo „Sky news“. „Dėl atsargumo ambasada bus uždaryta, o ambasados darbuotojams nurodyta slėptis vietoje“, – sakoma JAV Valstybės departamento Konsulinių reikalų departamento pranešime socialiniame tinkle „X“. „JAV ambasada rekomenduoja JAV piliečiams būti pasirengusiems nedelsiant pasislėpti, jei būtų paskelbtas oro pavojus“, – tęsiama jame.

Ukrainos smūgiai Rusijos gilumoje yra labai svarbūs siekiant susilpninti Rusijos kariuomenės pajėgumus visame fronte, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. „Sistemos ir pajėgumai, kuriuos gauna Ukraina, yra būtini sėkmingoms daugiadisciplininėms plataus masto kovinėms operacijoms vykdyti, o Ukraina dar neturėjo galimybės pademonstruoti, ką gali pasiekti Ukrainos pajėgos, jei bus tinkamai aprūpintos ištekliais.

Išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pranešė, kad kita JAV švietimo sekretore pasirinko vieną iš įmonės „World Wrestling Entertainment“ (WWE) įkūrėjų Lindą McMahon. L. McMahon, kuri pirmosios D. Trumpo kadencijos metu nuo 2017 iki 2019 m. dirbo Smulkiojo verslo administracijos administratore, šiuo metu yra viena iš jo komandos, besiruošiančios sausio mėnesį vyksiančiai respublikono inauguracijai, pirmininkų.

Šiaurės Korėja išsiuntė į Rusiją papildomų artilerijos ir raketų paleidimo įrenginių Maskvos karui Ukrainoje, o Pchenjano kareiviai jau dalyvauja kovoje, trečiadienį pranešė Pietų Korėjos įstatymų leidėjas. Seulas kaltina Šiaurės Korėją siunčiant į Rusiją tūkstančius kareivių ir konteinerių su ginklais, abiejų šalių kariniai ryšiai sustiprėjo, nepaisant sankcijų abiem šalims.

Ukrainos sostinėje Kyjive buvo suaktyvinta oro gynyba, pranešė miesto karinė administracija, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. „Sostinėje veikia oro gynyba. Likite slėptuvėse, kol bus atšauktas oro pavojus!“ – teigiama paskelbtame pranešime. Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido puolamuosius bepiločius orlaivius. Oro pavojus buvo paskelbtas keliuose regionuose.

Vašingtonas netrukus aprūpins Ukrainą priešpėstinėmis sausumos minomis, trečiadienį pranešė JAV pareigūnas.  Šis sprendimas priimtas JAV prezidentui Joe Bidenui stengiantis padidinti karinę pagalbą Ukrainai paskutiniais kadenciją baigiančios administracijos mėnesiais. Šis žingsnis taip pat žengtas baiminantis, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sumažins paramą Kyjivui, kai sausį grįš į valdžią.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) antradienį pradėjo nagrinėti teisinį ES ir Vengrijos ginčą dėl prieš LGBTQI nukreipto įstatymo, kurį bloko teisininkai vadina tiesioginiu Europos vertybių puolimu. Europos Komisija, 16 šalių narių ir Europos Parlamentas patraukė Budapeštą į teismą dėl šio 2021 metų įstatymo. Tai vadinama didžiausia žmogaus teisių byla per ES istoriją.

Milijardieriaus Elono Musko kompanija „SpaceX“ antradienį paleido į kosmosą daugkartinio naudojimo erdvėlaivį „Super Heavy-Starship“, kurio startą stebėjo išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, praneša „CBS News“. Galingiausia pasaulyje raketa buvo paleista iš Musko gamybos ir bandymų komplekso Boka Čikoje, Teksaso valstijoje, Meksikos įlankos pakrantėje.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali „pakišti Ukrainą po traukiniu“, siekdamas bet kokia kaina kuo greičiau užbaigti karą. Apie tai britų leidiniui „Daily Express“ kalbėjo britų saugumo ir gynybos ekspertas Nicholas Drummondas.  Svarbiausios dienos naujienos: 23:53 | JAV skiria Ukrainai daugiau karinės paramos Jungtinės Valstijos vėl skiria Ukrainai karinės įrangos, kad šalis galėtų priešintis Rusijos agresijai. Paketo apimtis siekia 275 mln. dolerių (261 mln.

Nors Rusija kare Ukrainoje patiria didžiulius nuostolius, vis dėlto Maskvos karo mašina pajėgi kompensuoti patiriamus nuostolius. Leidinys „The New York Times“ rašo, kad Maskvos verbavimo tempas pakankamas ne tik nuostoliams kompensuoti, bet ir kurti naujus dalinius.  Spalio mėnesį rusai sėkmingai veržėsi į priekį, užimdami daugiau Ukrainos teritorijų. Tačiau šie pasiekimai rusams kainavo ir didžiausius nuostolius per visą karą, rašo „The New York Times“, cituoja UNIAN.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas su Ukraina žengia į naują pavojingą etapą. Konfliktui įžengus į 1000-ąją dieną, Ukraina pasinaudojo savo naujai suteiktais ilgojo nuotolio raketų pajėgumais, kad smogtų karinei bazei Rusijos teritorijoje. Maskva, perspėjusi dėl tokių veiksmų, sustiprino branduolinio atsako į konvencines atakas grėsmę.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį pareiškė, kad Izraelis siūlo 5 mln. dolerių (4,73 mln. eurų) atlygį už kiekvieną išlaisvintą įkaitą Gazos Ruože.  „Kiekvienas, kuris išves įkaitą, kartu su mumis ras saugų būdą, kaip padėti jiems ir jų šeimoms išvykti“, – palestiniečių teritorijoje nufilmuotame vaizdo įraše teigė B. Netanyahu, sakoma jo biuro pranešime. „Mes taip pat skirsime jiems 5 mln. dolerių atlygį už kiekvieną įkaitą“, – pridūrė jis.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius antradienį telefonu kalbėjosi su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir apie tai pats pranešė platformoje „X“. E. Rinkevičius pokalbį su D. Trumpu apibūdino kaip puikų. Pasak Latvijos prezidento, jis pasveikino D. Trumpą su išrinkimu JAV prezidentu. Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta dvišaliam bendradarbiavimui gynybos ir ekonomikos srityse, JAV lyderystei NATO ir Rusijos karui prieš Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pasakė Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, kad įtariamas Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje, siekiant paremti rusų karo veiksmus Ukrainoje, gali turėti neigiamų pasekmių karui.  „Tai, kad Rusijos kare prieš Ukrainą buvo dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai, mano nuomone, yra tolesnis eskalavimas“, – žurnalistams po Rio de Žaneire vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo sakė O. Scholzas.

Ukrainos ministrų kabinetas patvirtino sprendimą iš Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (TRPB) paimti 662 mln. JAV dolerių paskolą socialinės apsaugos programoms finansuoti. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė nuolatinis vyriausybės atstovas Aukščiausiojoje Radoje Tarasas Melničiukas. „Buvo priimtas sprendimas, kad yra tikslinga pritraukti 662 mln.

„Meta“ priežiūros valdyba antradienį pareiškė, kad socialinis tinklas „Facebook“ suklydo pašalindamas tris įrašus, kuriuose rodomi vaizdai, padaryti per kovą Pamaskvės koncertų salėje įvykdytą mirtiną išpuolį. Įrašai pažeidė „Meta“ taisykles, draudžiančias užpuolimo metu rodyti aukas, tačiau, pasak nepriklausomos valdybos, dėl jų informacinės vertės turėjo būti taikomos išimtys.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagyrė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą už tai, kad jis ir toliau nepritaria „Taurus“ raketų perdavimui Ukrainai. „Manau, kad dabartinė O. Scholzo pozicija yra atsakinga pozicija“, – sakė jis spaudos konferencijoje G20 viršūnių susitikimo kuluaruose. O. Scholzo pozicija skiriasi ir nuo britų bei prancūzų, pabrėžė S. Lavrovas. Jis šiame kontekste sukritikavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną kaip vieną aršiausių karo kurstytojų.

Rusijos Ingušijos gyventojas, kaltinamas seksualiniu ir fiziniu smurtu prieš ketverių metų mergaitę, kuri dėl patirtų sužalojimų mirė, išvengė bausmės kalėjime išvykdamas kariauti į Ukrainą.  Apie tai, remdamiesi „The Insider“, praneša „The Moscow Times“. Leidinys skelbia, kad mergaitė prieš mirtį su daugybiniais sužalojimais buvo nuvežta į ligoninę, kur gydytojai nustatė, kad ji patyrė prievartą.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas Pchenjane susitiko su Rusijos gamtos išteklių ministru, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Šio ministro ir kitų delegacijų iš Maskvos atvykimas matomas kaip stiprėjančių ryšių karo Ukrainoje akivaizdoje ženklas.

Donaldo Trumpo sąjungininkai pirmadienį kritikavo kadenciją baigiančio prezidento Joe Bideno sprendimą leisti Ukrainai smogti kariniams objektams Rusijos teritorijoje JAV gamintomis raketomis ir kaltino demokratą situacijos eskalavimu. Likus dviem mėnesiams JAV valstybės vadovo poste, šis sprendimas buvo stiprus JAV užsienio politikos posūkis, kuriuo patenkinti jau ilgą laiką girdėti Ukrainos prašymai.

ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis antradienį apkaltino Rusiją svaidantis „visiškai neatsakingais“ grasinimais branduoliniu ginklu po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė naująją Rusijos branduolinę doktriną, išplečiančią Maskvos galimybes panaudoti šį ginklą.

Nors Rusijos vadovybė anksčiau skelbė apie Ukrainos sostinės Kyjivo okupavimą per dvi arba tris dienas, karas tebevyksta 1001-ąją dieną. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teisinosi, kodėl karas užtruko.  Apie tai rašo UNIAN. Peskovas pasiteisino Nors karas tęsiasi jau daugiau nei 1000 dienų, D. Peskovas sako, kad „prireiks daugiau laiko“.  „Kai viskas prasidėjo, viskas buvo daroma prieš Kyjivo režimą. Ir dabar viskas tęsiasi kaip karas tarp Rusijos ir NATO.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnas antradienį naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad šalies kariuomenė panaudojo JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas ATACMS smūgiams Rusijos teritorijoje. „Ataka Briansko srityje buvo įvykdyta raketomis ATACMS“, – sakė šaltinis naujienų agentūrai AFP, nepateikdamas jokių detalių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive atsisakė tai pakomentuoti. Rusija pareiškė, kad JAV ginklų panaudojimas žymi naujo karo etapo pradžią.

Jei dėl Rusijos laimėjimų kare Ukrainoje į Europos Sąjungą plūstelės nauja didelė pabėgėlių banga, Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser norėtų, kad pabėgėliai būtų teisingiau paskirstyti tarp ES šalių. N. Faeser teigė, kad ji nesitiki tokios įvykių raidos, tačiau sakė, kad dabartinis Ukrainos pabėgėlių paskirstymas užkrauna didelę naštą vos kelioms juos priimančioms šalims.

Švedijos prokuratūra antradienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl „sabotažo“ – nutrauktų dviejų Lietuvą su Švedija ir Suomiją su Vokietija jungiančių Baltijos jūros dugne nutiestų kabelių. „Šiuo metu vykdomas nusikaltimo, kuris laikomas sabotažo aktu, tyrimas. Tyrimas išankstinis ir šiuo metu yra ankstyvajame etape.

Rusijos propagandos vėliavnešys Vladimiras Solovjovas vienoje iš savo laidų pratrūko ant Baltijos šalių, kurių valstybingumą jis pavadino „niekiniu“ ir paragino „sunaikinti nacistinį režimą, išlaisvinti žemes bei atstatyti rusakalbių teises“. Vienas iš jo laidoje vešėjusių Kremliaus „kišeninių politologų“ pasakojo apie tai, jog tariamai Rusija juk jokios grėsmės Baltijos šalims ar Lenkijai nekelia ir neturi piktų ketinimų – „žvalgybos duomenys to nerodo“. Tačiau V. Solovjovas pertraukė savo sv...

Praėję metai Europos Sąjungoje miško gaisrų prasme buvo vieni iš blogiausių, rašoma naujoje antradienį paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje „Dėl klimato kaitos miškų gaisrai darosi dažnesni ir smarkesni“, – kartu su ataskaita paskelbtame pranešime teigia ES klimato komisaras Wopke Hoekstra. „2023 m. miškų gaisrai dar kartą parodė, kad nesame pasirengę tokiai rizikai“, – rašė jis.

NATO antradienį paskelbė, jog makedonė Radmila Šekerinska buvo paskirta Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotoja. 52-ejų R. Šekerinska postą perims vėliau šiais metais. Vietą jai užleis rumunas Mircea Geona. „Ji tikrai tiki NATO, žino, kiek įdirbio reikia prisijungti prie Aljanso, ir ką reiškia būti visaverčiu nariu“, – komentavo NATO vadovas Markas Rutte pranešime.

Oficialiai patvirtinus valdančiosios partijos pergalę parlamento rinkimuose, Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili Konstituciniam teismui skundžia balsavimo rezultatus. „Prezidentė Konstituciniam teismui pateikė skundą, kad būtų anuliuoti spalio 26 d. vykusių parlamento rinkimų rezultatai“, – antradienį sakė jos advokatė Eka Bezelija.

Penkios didžiausios Europos Sąjungos (ES) šalys pritarė pasiūlymui išleisti bendras gynybos obligacijas bloko gynybos pramonei paremti, antradienį sakė lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, ES šalys siekia stiprinti savo gynybos sektorius, tačiau nebuvo aišku, kaip surinkti reikiamas sumas.

Prancūzė Gisele Pelicot, išdrįsusi paduoti parodymus prieš dešimtis vyrų, kaltinamų ją išžaginus, kai ją apsvaigino jos vyras, savo baigiamojoje kalboje teisme antradienį sakė, jog atėjo laikas mačistinei visuomenei pakeisti požiūrį į prievartą. „Atėjo laikas, kai mačistinė, patriarchalinė visuomenė, kuri nesureikšmina prievartos, turi pasikeisti“, – sakė G. Pelicot, kurios buvęs sutuoktinis ir visa virtinė kitų vyrų yra teisiami.

Suomijos Nacionalinis tyrimų biuras antradienį paskelbė pradėjęs tyrimą, kurio metu bus aiškinamasi, kodėl nutrūko Suomiją ir Vokietiją jūros dugnu jungiantis telekomunikacijų kabelis, nors Vokietija šį incidentą vadina „sabotažo“ aktu.

Brazilijos policija antradienį sulaikė keturis Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą saugojusius karius dėl įtariamo sąmokslo nužudyti tuometinį išrinktąjį prezidentą Luizą Inacio Lulą da Silvą per 2022 metų riaušes, naujienų agentūrai AFP pranešė federalinės policijos šaltinis. Šie keturi asmenys „buvo sulaikyti Rio de Žaneire, kur dalyvavo G-20 viršūnių susitikimo saugumo operacijoje“, teigė šaltinis, pridūręs, kad taip pat buvo sulaikytas vienas policijos pareigūnas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pasakė, kad praėjusią savaitę įvykęs kanclerio Olafo Scholzo pokalbis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar kartą rodo, kad rusų lyderis nėra suinteresuotas derėtis su Ukraina. B. Pistoriusas antradienį apgynė O. Scholzo sprendimą valandą kalbėti su V. Putinu telefonu, nors toks sprendimas ir sulaukė Ukrainos ir kai kurių sąjungininkių Europoje kritikos.

Jungtinė Karalystė (JK) antradienį paskelbė sankcijas 10 asmenų ir subjektų, atsakingų už Rusijos vykdomą „prievartinę ukrainiečių vaikų deportaciją ir bandymą juos indoktrinuoti“, minint tūkstantį dienų nuo Rusijos invazijos pradžios Užsienio reikalų ministerija teigė, kad apribojimai skirti „tiems, kurie remia šią klastingą programą“. 2022 ir 2023 metais buvo imtasi panašių sankcijų asmenims ir subjektams, susijusiems su įtariamais priverstiniais deportavimais.

Rumunijos teismas antradienį nustatė, kad kaltinimuose dėl prekybos žmonėmis ir išžaginimo prieštaringai vertinamo interneto veikėjo Andrew Tate'o atžvilgiu yra neatitikimų, dėl kurių byla gali būti nutraukta. Prokurorai turi „ištaisyti neatitikimus kaltinamajame akte ir patikslinti (...), ar palaiko sprendimą perduoti kaltinamuosius teismui“, nurodė Bukarešto apeliacinis teismas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kyjivui gali tekti laukti Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymo pabaigos, kad galėtų susigrąžinti visą savo tarptautiniu mastu pripažintą teritoriją.  „Galbūt Ukrainai teks pergyventi ką nors Maskvoje, kad pasiektų visus savo tikslus (...). Galbūt – atkurti visišką valstybės vientisumą“, – kreipdamasis į Ukrainos parlamentą nurodė jis.

Beveik metus tam priešinęsis, savo kadencijos pabaigoje Joe Bidenas visgi suteikė leidimą Ukrainai ilgojo nuotolio raketomis smogti Rusijos teritorijoje. Tiesa, ne visoje Rusijoje, tik Kursko srityje, kurią Ukraina kontroliuoja. Ekspertai sako, kad karo eigos tai nepakeis, nes sprendimas esą pavėluotas, tačiau naują okupantų puolimą tikrai pristabdys. Savo ruožtu Putinas ir toliau žudo ukrainiečius. Per raketų atakas Odesoje ir Sumuose rusai pražudė 20 ukrainiečių, dešimtis sužalojo.