Užsienis

 Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį vyks į Paryžių, kad dalyvautų iškilmingame Paryžiaus katedros atidarymo po rekonstrukcijos renginyje, savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ paskelbė jis. „[Prancūzijos] prezidentas Emmanuelis Macronas nuostabiai padirbėjo, pasirūpindamas, kad Paryžiaus katedra būtų rekonstruota ir vėl taptų tokia pati didinga, o gal net dar didingesnė. Tai bus labai ypatinga proga!“, – rašė D. Trumpas.

Artėjant Ukrainos ir NATO atstovų susitikimui, Aljanso vadovas Markas Rutte įvardijo sritis, kuriose NATO gali padėti karo draskomai šaliai. Svarbiausios dienos naujienos: 21:10 | Kuo dar NATO gali padėti Ukrainai: Rutte įvardijo svarbiausius punktus NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš prasidedant Ukrainos ir NATO atstovų susitikimui, įvardijo tris pagrindines pagalbos Ukrainai sritis.  Pirmiausia, pasak M. Ruttės, reikia padėti Ukrainos energetikos sistemai.

JAV, Kalifornijoje 19-metis Miguelis Sandovalis apkaltintas 4 žmonių nužudymu, praneša „Daily Mail“.  Leidinys rašo, kad 19-metis nužudė 21-erių Matthew Montebellą, 21-erių Janvi Maquindangą, 26-eių Christine Aca-acą ir 24-eių jos sužadėtinį Edwiną Garcią lapkričio 16 dieną.  Įsilaužė į namus miegant Įtariama, kad vaikinas įsilaužė į namus, kol visos aukos miegojo, o po šaudynių iš įvykio vietos pabėgo. Policija 19-metį sulaikė po kelių valandų.

Patriarcho Kirilo parašytas laiškas, kuriame jis palaiko vaiko gimimą, bus įteiktas nėščioms moterims 16-oje Rusijos sričių. „The Moscow Times“ rašo, kad tokiu būdu nėščiąsias bus bandoma atkalbėti nuo aborto.  Taip Rusijoje bandoma didinti gimstamumą. Tuo tarpu kare Ukrainoje Rusijos nuostoliai ir toliau sparčiai auga. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo teigimu, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gruodžio 2 d. Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko maždaug 743 920 karių.

Perimtame rusų okupantų iš Donecko regiono pokalbyje vieno Rusijos armijos dalinio vadas davė savo pavaldiniui nurodymus įvykdyti karo nusikaltimą – sušaudyti karo belaisvį. Pokalbio garso įrašą feisbuke paskelbė Ukrainos gynybos žvalgyba. „Kokios problemos, nušauk jį ir viskas. Ką čia kalbi?“, – šaukia rusas. Ukrainos žvalgyba primena, kad visi rusų okupantų įvykdyti karo nusikaltimai sulauks tinkamo ir teisingo atpildo.

Prancūzijos opozicija inicijuoja nepasitikėjimą centro dešiniąją vyriausybe. Kilus ginčui dėl biudžeto taupymo priemonių, Kairysis aljansas Nacionalinėje Asamblėjoje pateikė prašymą surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo premjero Michelio Barnier‘o kabinetu. Dėl nepasitikėjimo parlamente gali būti balsuojama nuo trečiadienio. M. Barnier‘o vyriausybė Nacionalinėje Asamblėjoje neturi absoliučios daugumos. Pradžioje ją toleravo dešinieji nacionalistai, susibūrę apie Marine Le Pen.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) pirmadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl smurto per demonstracijas Tbilisyje, apgailestaudamas, kad policija panaudojo neproporcingą jėgą protestuotojams ir žurnalistams išsklaidyti. „Nereikalingos ar neproporcingos jėgos naudojimas prieš protestuotojus ir žiniasklaidos darbuotojus kelia didžiulį nerimą“, - pareiškime teigė V. Turkas.

 Naujienų agentūros AFP pirmadienį atlikta JAV Karo tyrimų instituto analizė rodo, kad lapkritį Rusija užėmė daugiausiai Ukrainos teritorijos nuo pat 2022 m. kovo. Kremliaus pajėgos puldamos užėmė 725 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos, pagrinde į rytus nuo Pokrovsko miesto – daugiau nei spalį, kai rusams pavyko užimti 610 kvadratinių kilometrų Ukrainos.

„Hezbollah“ pirmadienį prisiėmė atsakomybę už išpuolį, įvykdytą prieš vieną iš Izraelio pozicijų – pirmą nuo tada, kai praėjusią savaitę Libane vykstančiame kare įsigaliojo trapios paliaubos. Trečiadienį prasidėjusių paliaubų tikslas – užbaigti tūkstančius gyvybių Libane nusinešusį karą, per kurį tiek Libane, tiek Izraelyje namus teko palikti daugybei žmonių. Nors per paliaubas mūšiai praktiškai liovėsi, Izraelis jų metu atakavo kelis taikinius, kurie, jo teigimu, pažeidinėjo paliaubų sąlygas.

Per atsinaujinusius mūšius tarp islamistų sukilėlių ir vyriausybės kariuomenės Sirijoje jau žuvo daugiau nei 500 žmonių, pirmadienį pranešė viena stebėjimo agentūra. Sirijoje smurtą registruojančios Sirijos žmogaus teisių stebėjimo agentūros teigimu, mūšiuose žuvo 514 asmenys, tarp jų – 92 civiliai.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį atvyko į Angolą dviejų dienų valstybinio vizito. Tai pirmoji ir vienintelė jo, kaip JAV prezidento, kelionė į Afrikos žemyną. Jungtinių Valstijų vadovo, kuris sausio 20 dieną perduos įgaliojimus Donaldui Trumpui, vizito tikslas – pabrėžti JAV ambicijas Afrikoje, atsižvelgiant į dideles Kinijos investicijas.

 Per Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymo iškilmes ateinantį savaitgalį Prancūzijos sostinėje bus smarkiai sustiprintos saugumo priemonės. „Orientuojamės į priemones, kurių ėmėmės per olimpinių žaidynių atidarymą“, – pirmadienį laikraščiui „Le Parisien“ sakė Paryžiaus policijos vadas Laurent‘as Nuñezas. Saugumu rūpinsis tūkstančiai policininkų, įskaitant snaiperius. Į atidarymo iškilmes laukiama atvykstant apie 50 valstybių ir vyriausybių vadovų.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas yra susirūpinęs dėl smurto eskalavimo Sirijoje, pirmadienį pranešė jo atstovas spaudai ir pridūrė, kad jis ragina nedelsiant nutraukti kovas. „Visos šalys turi dėti visas pastangas, kad apsaugotų civilius gyventojus ir civilinius objektus, be kita ko, sudarydamos sąlygas saugiai gyventojų evakuacijai iš karo zonų“, – pareiškime teigė jo atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.

 Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį apkaltino Libano grupuotę „Hezbollah“ rimtai pažeidus paliaubų susitarimą po to, kai kovotojai surengė ataką prieš kariuomenės pozicijas. „Hezbollah“ šaudymas į Har Dovo rajoną yra šiurkštus paliaubų pažeidimas, ir Izraelis į tai reaguos ryžtingai.

Europos Sąjunga (ES) paragino konflikto šalis Sirijoje nutraukti mūšius. „Labai įdėmiai sekame įvykius ir esame labai sunerimę dėl civilių gyventojų saugumo ir gerovės“, – pirmadienį Briuselyje sakė naujosios ES užsienio politikos įgaliotinės Kajos Kallas atstovas. Įvykiai Sirijoje Europos Sąjungai aktualūs ir todėl, kad nauja pilietinio karo eskalacija gali padidinti pabėgėlių skaičių. Pastaruoju metu Briuselyje net būta lūkesčių, kad ateityje į gimtąją šalį vėl galės grįžti daugiau žmonių.

Karą Sirijoje stebinti nevyriausybinė organizacija pirmadienį paskelbė, kad nuo tada, kai džihadistų sukilėliai surengė didelį puolimą ir užgrobė daugybę vyriausybės kontroliuojamų teritorijų, žuvo 514 žmonių, iš jų 92 civiliai.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas pažadėjo griežtą reakciją į kovotojų grupuotės „Hezbollah“ raketų ataką prieš kariuomenės pozicijas, taip pažeidžiant praėjusią savaitę Libane paskelbtas paliaubas. „Pažadėjome imtis veiksmų prieš bet kokį paliaubų su „Hezbollah“ pažeidimą – būtent tai ir padarysime.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad taiką Ukrainoje neprarandant teritorijos pasiekti nėra realu ir siūlo „laikiną sprendimą“. Savo mintimis jis pasidalino duodamas interviu portalui „Table.Briefings“. J. Stoltenbergo teigimu, Kyjivo vyriausybei svarbu gauti saugumo garantijų, net jei manais tektų laikinai atsisakyti tam tikrų teritorijų.

Libano kovotojų grupuotė „Hezbollah“ pareiškė, kad pirmadienį, pirmą kartą nuo praėjusią savaitę įsigaliojusių paliaubų, atakavo Izraelio pozicijas. Irano remiama grupuotė pareiškime nurodė, kad taikėsi į Izraelio poziciją „okupuotose Kfar Šubos kalvose“, kurias Libanas laiko savo dalimi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad jis vis dar kalbasi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu apie galimybę tiekti Kyjivui ilgesnio nuotolio raketas „Taurus“, kurias būtų galima panaudoti smūgiams Rusijos teritorijoje. Kalbėdamas su Kyjive viešinčiu O. Scholzu V. Zelenskis teigė dedantis nuolatines pastangas, siekdamas didesnio sutarimo dėl raketų „Taurus“ ir mėgindamas įtikinti, kad šie ginklai galėtų padėti Ukrainai smogti daugiau karinių taikinių Rusijoje.

Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė pirmadienį pareiškė, kad jo šalis vis dar siekia įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir kad dės maksimalias pastangas siekdama šio tikslo. „Noriu visus įtikinti, kad integracija į Europos Sąjungą nėra atidedama, bet bus siekiama jos siekti dedant maksimalias pastangas“, – sakė I. Kobachidzė spaudos konferencijoje, Sakartvele tęsiantis proeuropietiškiems protestams ir susidorojimui su demonstrantais.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per savo vizitą Kyjive pažadėjo Ukrainai „nepalaužiamą paramą“ jos gynybinėje kovoje su Rusija. Svarbiausia žinia yra: „Vokietija tvirtai remia Ukrainą. Mes sakome, ką darome ir darome, ką sakome“, – po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu bendroje spaudos konferencijoje kalbėjo O. Scholzas. Ukraina gali pasikliauti Vokietija, pažymėjo kancleris. Parama esą nemažės. O. Scholzas paskelbė, kad Ukrainai ir kitais metais bus teikiama karinė pagalba.

Vokietijos vyriausybė planuoja modernizuoti Bundesvero sparnuotąsias raketas „Taurus“. Tam numatyta skirti 829,8 mln. eurų, sakoma Finansų ministerijos laiške Bundestago Biudžeto komitetui. Komitetas turi pritarti lėšų skyrimui. Žinių žurnalo „Politico“ duomenimis, kalbama apie 479 sparnuotąsias raketas „Taurus“. Jos ateityje turėtų gebėti ilgai skristi žemame aukštyje bei pasiekti taikinį ir esant vietiniams GPS trikdžiams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad taikai užtikrinti reikia galingų ginklų ir diplomatijos, ragindamas Vokietiją nenutraukti paramos jo šaliai. „Taiką galime užtikrinti tik jėga, pasitelkiant mūsų ginklų, diplomatijos ir bendradarbiavimo galią“, – spaudos konferencijoje su Kyjive viešinčiu Vokietijos kancleriu Olafu Scholz sakė V. Zelenskis.

Lietuvių visuomenininkas Valdas Bartkevičius Rusijoje buvo įtrauktas į teroristų ir ekstremistų sąrašą.  Apie tai praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.  Skelbiama, kad į šį sąrašą Rusija V. Bartkevičių įtraukė už tai, kad jis neva nusišlapino ant tarybinių karių kapų ukrainiečių okupuotoje Rusijos Kursko srityje. Pats V. Bartkevičius sako, kad jis viso labo tik papozavo prie rusofašistų simbolika padabinto paminklo, o ne nusišlapino ant karių kapų.

Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad Rusija savo atakose prieš Ukrainą jau panaudojo maždaug 60 raketų iš Šiaurės Korėjos. Tai duodamas interviu Laisvosios Europos radijui pasakė Ukrainos gynybos ministerijos centrinės žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Černiakas. „Šiandien turime informacijos, kad Rusija prieš Ukrainą panaudojo maždaug 60 Šiaurės Korėjos raketų. Paprastai jų pataikymo koeficientas būna labai mažas. Mūsų supratimu, joms gaminti naudojamos pasenusios technologijos.

23-ojoje Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) valstybių narių asamblėjos sesijoje Ukraina dalyvauja stebėtojos teisėmis. Visateisio dalyvio teises Asamblėjoje ji įgis, kai 2025 metų sausio 1 dieną oficialiai taps valstybe nare. Tai patvirtino TBT atstovas spaudai Fadi El Abdallah išskirtiniame komentare „Ukrinform“ korespondentui Hagoje. „Ukraina ratifikavo Romos statutą.

Atšiaurioje ir vėjuotoje Islandijoje orai lapkritį krėtė pokštus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad lapkričio 12-ąją saloje buvo fiksuotas šilumos rekordas.  Skelbiama, kad vienoje vietovėje temperatūra nakties metu pasiekė beveik 23 laipsnius šilumos.  „Nors Islandijoje klimatas šaltas ir vėjuotas , tačiau oro temperatūros kaita gali būti labai didelė. Pavienėse salos vietovėse (pvz. slėniuose) net ir šaltuoju metų laiku gali pasitaikyti tiek -20, tiek +20 laipsnių.

Rusijos propagandos vadas Dmitrijus Kiseliovas savo savaitinėje laidoje „Vesti Nedeli“ paaiškino, jog V. Putinas yra pasirengęs smogti ne tik Ukrainos „sprendimų priėmimų centrams“, bet ir esantiems Vakaruose. Žadėdamas smogti „sprendimų priėmimo centrams“ „Orešnik“ raketomis Vladimiras Putinas tariamai turėjo omenyje ne tik taikinius Ukrainoje, bet ir už jos ribų, savo autorinėje, savaitinėje laidoje per „Rossija 1“ pasakojo Dmitrijus Kiseliovas.

 Ukraina pirmadienį sukritikavo Sakartvelo valdžią dėl smurto, panaudoto mėginant išsklaidyti masinius protestus prieš šios Kaukazo šalies vyriausybės sprendimą iki 2028 m. atidėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Neramumai šioje šalyje prie Juodosios jūros kilo po to, kai valdančioji „Sakartvelo svajonės“ partija pasiskelbė laimėjusi spalio 26 d. vykusius parlamento rinkimus, kurių rezultatai, proeuropietiškosios opozicijos teigimu, buvo suklastoti.

Sekmadienį darbą pradėjo naujos sudėties Europos Komisija (EK), kuriai jau antrą kadenciją vadovauja Ursula von der Leyen. „Ateinantiems penkeriems metams numatyti 7 politiniai prioritetai: ES konkurencingumas, saugumas ir gynyba, socialinis teisingumas, gyvenimo kokybė, demokratijos apsauga ir vertybių puoselėjimas, Europa pasaulyje, ES biudžetas ir reformų darbotvarkė“, – rašoma Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešime.

Sukilėlių grupuotes Sirijoje remianti Turkija pirmadienį atmetė bet kokias prielaidas, kad už džihadistų pradėto puolimo šalies šiaurėje slypi „užsienio kišimasis“. „Šiuo metu būtų klaida bandyti aiškinti įvykius Sirijoje kokiu nors užsienio kišimusi“, – sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas. Jis dėl įvykių Sirijos šiaurėje kaltino opozicijos grupių ir prezidento Basharo al Assado vyriausybės dialogo nebuvimą.

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad vis dar remia Sakartvelo siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare, Tbilisyje kilus protestams prieš vyriausybės sprendimą atidėti stojimo derybas.  „Sakartvelui durys į Europą lieka atviros. Tačiau svarbu, kad Sakartvelas nuspręstų eiti šiuo keliu ir kad žmonės, kuriuos matome protestuojančius, norėtų juo eiti“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fischeris.

Izraelio kariuomenė pirmadienį paskelbė žuvusiu dar vieną įkaitą, „Hamas“ laikytą Gazos Ruože. Tai - 21 metų Izraelio kilmės amerikietis karys, gimęs Niujorke, socialinėje platformoje X pranešė Izraelio gynybos pajėgos. Jis buvo nužudytas spalio 7 d. per „Hamas“ vadovaujamus išpuolius prieš Izraelį, jo kūnas nuo tada buvo laikomas Gazos Ruože, pranešė kariuomenė, remdamasi žvalgybos duomenimis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą per pustrečių metų atvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, jo vizitas saugumo sumetimais iš anksto nebuvo paskelbtas. Atvykęs Vokietijos vadovas paskelbė apie papildomą ginklų pristatymą Ukrainos gynybai nuo Rusijos iki gruodžio pabaigos už 650 mln. eurų.

Sirų prezidentas Basharas al Assadas pirmadienį per pokalbį telefonu su Irano kolega pareiškė, kad sukilėlių puolimas Sirijos šiaurėje yra bandymas perbraižyti regiono žemėlapį. „Terorizmo eskalavimas atspindi plataus užmojo tikslus padalyti regioną ir suskaldyti jame esančias šalis bei perbraižyti žemėlapį pagal Jungtinių Valstijų ir Vakarų siekius“, – sakė B. al Assadas. Jo žodžiai cituojami prezidentūros pareiškime.

Ukraina galėtų turėti teigiamą poveikį įveikiant Europos Sąjungos konkurencingumo trūkumus, kurie buvo aptarti plane, skirtame sustabdyti ES ekonomikos nuosmukį. Tai interviu agentūrai „Ukrinform“ sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, gruodžio 1 dieną su iš anksto neskelbtu vizitu apsilankęs Kyjive.

Bet koks paliaubų susitarimo pasirašymas Rusijos Federacijos agresijos kare prieš Ukrainą nebūtinai reikš taiką. Tai interviu agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, kuris gruodžio 1 dieną, tik pradėjęs eiti pareigas, apsilankė Ukrainoje.

Avarija įvyko lapkričio 29 d. apie 16.00 val. 437-ajame kilometre tarp Cesalto ir San Stino miestų (Italija). Įvykio vietoje dirbo ugniagesiai ir gelbėjimo tarnybos. Pranešama, kad tarp sužeistų asmenų yra ir lietuvis, rašoma „Treviso Today“. Avarija įvyko, kai greitkelyje Triesto kryptimi susidūrė trys sunkiasvorės transporto priemonės.

Turkijos slaptoji tarnyba nužudė uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) lyderį Sirijoje, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra. „MIT neutralizavo Yasarą Cekiką, vieną iš PKK/YPG lyderių, kuris buvo įtrauktas į raudonąjį sąrašą tų, kurie ieškomi dėl terorizmo Tal Rifaato regione“, – pranešė agentūra „Anadolu“. Pasak Ankaros, Y. Cekikas buvo svarbus Sirijos kurdų savigynos būrių (YPG), Turkijos laikomų PKK atšaka, vietos lyderis.

Kai kurie Šiaurės Korėjos kariai, dislokuoti kovoti už Rusiją, jau žuvo, sekmadienį interviu Japonijos naujienų agentūrai „Kyodo“ teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, neatskleisdamas jų skaičiaus. Teigiama, kad Pchenjanas į pagalbą Rusijai kare Ukrainoje išsiuntė 10–12 tūkst. karių, o apie pirmuosius susirėmimus su ukrainiečių pajėgomis pranešta Rusijos vakarinėje Kursko srityje.

Aukščiausios instancijos Jungtinių Tautų (JT) teismas pirmadienį pradeda nagrinėti didžiausią bylą savo istorijoje – dvi savaites truks posėdžiai, kuriuose bus aiškinamasi, kokių teisinių veiksmų pasaulio šalys privalo imtis kovojant su klimato kaita ir padedant pažeidžiamoms šalims kovoti su jos niokojančiu poveikiu.

Jau penktą dieną Sirijos sukilėliai sparčiai žengia į priekį ir užima teritorijas, kurias anksčiau valdė Bašaro al Asado režimo pajėgos. Jau kelias dienas opozicijos grupuočių pajėgos kontroliuoja pagrindinį Alepo miestą, kuriame gyvena daugiau kaip du milijonai žmonių, taip pat šimtus kitų gyvenviečių, rašoma „Bild“. Sukilėliai taip pat užėmė strategiškai svarbias vietoves, įskaitant Chanazero miestą, taip įtvirtindami savo kontrolę Alepe.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį įspėjo savo kolegą Kinijoje, kad Pekino parama Rusijai paveiks dvišalius ryšius, pranešė jos biuras. Vokietijos aukščiausio rango diplomatė Pekine susitiko su kinų užsienio reikalų ministru Wang Yi. Vokiečių diplomatijos vadovė sako atvykusi į Kiniją palaikyti strateginio dialogo. Berlynas siekia stiprinti ryšius su Kinija, tačiau tuo pačiu nori aptarti svarbiausius nesutarimus.

Sekmadienio popietę Varšuvoje (Lenkija) įvyko didžiulė tragedija. 43 metų vyras atvyko pasiimti savo sūnaus, kuris šalia esančios mokyklos aikštelėje žaidė rungtynes, tačiau vyras staigiai susmuko ir mirė, rašoma „Onet Warszawa“. Pranešama, kad kartu su tėvu buvo kitas jo ketverių metų sūnus. Tačiau vyras staiga nukrito, o jo gyvybės išgelbėti nepavyko. Tragedija įvyko Lizbońskos gatvėje, esančioje Varšuvos rajone.

JAV remiamos, kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) pirmadienį pranešė, kad sieks evakuoti kurdus iš Alepo provincijos, kurią krečia sukilėlių atakos.  „Aktyviai koordinuojame veiksmus su visomis atitinkamomis šalimis Sirijoje, kad užtikrintume mūsų žmonių saugumą ir palengvintume jų saugų persikėlimą (...) į saugias teritorijas“, – pareiškime teigė SDF vadovas Mazloumas Abdi.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį savaitgalį pagrasino įvesti 100 proc. importo muitus BRICS grupės šalims, jei jos kurs alternatyvą JAV doleriui tarptautiniuose atsiskaitymuose ir taip mažins jo vertę.

Taivano prezidentas Lai Ching-te sekmadienį per pokalbį telefonu su buvusia JAV Atstovų Rūmų pirmininke Nancy Pelosi pasikalbėjo apie Kinijos keliamas grėsmes, pranešė jo atstovė Karen Kuo. Ji kalbėjo Havajuose – pirmojoje Taivano lyderio kelionės po Ramiojo vandenyno regioną, kuri įsiutino Pekiną, stotelėje.

Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas pirmadienį apibūdino Rusijos kovinio povandeninio laivo buvimą prie šalies krantų ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje kaip „keliantį itin didelį nerimą“. Povandeninis laivas UFA 490 ketvirtadienį buvo pastebėtas už 148 km į vakarus nuo Kalavito kyšulio, pranešė Filipinų kariuomenė. „Bet koks įsibrovimas į Vakarų Filipinų jūrą, mūsų išskirtinę ekonominę zoną, pažeidžiant mūsų bazines linijas, kelia didelį nerimą“, – žurnalistams sakė F. Marcosas.