Užsienis

JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas stabdyti karinę pagalbą Ukrainai, Ukrainai gali turėti  įtakos ilgus metus, CNN pareiškė karinis analitikas ir atsargos pulkininkas Cedricas Leightonas. Anot jo, D. Trumpo sprendimas iš esmės gali pakenkti Ukrainos gebėjimui kovoti su Rusijos invazija ilgus metus ateityje.

Į JAV importuojamoms Kanados ir Meksikos prekėms antradienį įsigaliojo dideli muitai, pasibaigus JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatytam terminui, per kurį valstybėms nepavyko sudaryti susitarimo.  Dėl naujausių muitų gali sutrikti tiekimo grandinės.  Vasarį D. Trumpas paskelbė ir vėliau atidėjo muitus importui iš svarbių prekybos partnerių Kanados ir Meksikos, kaltindamas jas nesugebėjimu sustabdyti nelegalios imigracijos ir prekybos narkotikais.

Kanada įves 25 proc. tarifus iš Jungtinių Valstijų įvežamoms prekėms, taip atsakydama į JAV tarifus, kuriuos planuojama įvesti antradienį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas po 30 dienų pertraukos pareiškė, kad iš Kanados ir Meksikos importuojamoms prekėms antradienį įsigalios 25 proc. tarifai. Kanados energetikos ištekliams galios mažesnis 10 proc. tarifas. Anot Kanados ministro pirmininko Justino Trudeau, įsigaliojus amerikietiškiems tarifams, Kanada taip pat nustatys tokius pačius 25 proc.

Nuo to laiko, kai 2022 m. vasarį prasidėjo Rusijos invazija, Jungtinės Valstijos Ukrainai yra suteikusios karinės pagalbos už 65,9 mlrd. JAV dolerių, tačiau tolesnė parama pakibo ant plauko, mat Donaldas Trumpas pirmadienį įsakė sustabdyti pagalbos tiekimą Kyjivui.

Buvęs JAV nacionalinio saugumo tarybos direktorius, dirbęs Joe Bideno laikais, Michaelis Carpenteris sureagavo į Donaldo Trumpo sprendimą stabdyti karinę pagalbą Ukrainai, rašo BBC. „Manau, kad tai tiesiog stulbinama“, – sako jis. Anot M. Carpenterio, šiame kare yra labai akivaizdu, kas yra auka, o kas yra agresorius. „Rusija yra agresorė, o Ukraina – auka, o mes elgiamės taip, tarsi būtų atvirkščiai“, – sako jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau anksčiau yra bandęs daryti spaudimą Volodymyrui Zelenskiui atsisakydamas teikti pagalbą, rašo BBC. Prieš penkerius metus D. Trumpas sustabdė Kongreso patvirtintą pagalbą Ukrainai, norėdamas priversti V. Zelenskį užpilti purvą ant tuometinio varžovo Joe Bideno. Spaudė Zelenskį D. Trumpas buvo apkaltintas pažeidęs įstatymą, nes spaudė Ukrainos vadovą surasti neigiamos informacijos apie J. Bideną.

JAV viceprezidentas JD Vance‘as pareiškė, kad Europos lyderiai turi problemą. Apie tai jis kalbėjo „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity, rašo BBC. Anot jo, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas palaiko puikius santykius su daugeliu Europos sąjungininkų, jie viešai ir privačiai apie Rusijos ir Ukrainos karą sako skirtingus dalykus. „Štai kokia problema yra su europiečiais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sustabdė JAV karinę pagalbą Ukrainai ir apkaltino Europos lyderius silpnumu dėl jų priklausomybės nuo Amerikos. Sustabdymas truks iki tol, kol prezidentas Volodymyras Zelenskis galės Vašingtonui įrodyti, kad yra pasiryžęs siekti taikos, praneša agentūros „Bloomberg“ ir „Fox News“, kurias informavo administracijos pareigūnai. „Tai nėra nuolatinis pagalbos nutraukimas, tai – pauzė“, – „Fox“ sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje ukrainiečiams perspėjo, kad jam žinoma apie Rusijos „derybinę“ poziciją, kurioje niekas nepasikeitė nuo pirminių reikalavimų. Tačiau jis pridūrė, kad Ukraina nesutiks su tokiomis sąlygomis.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pirmadienį pareiškė esąs tikras, kad Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis, praėjusią savaitę Ovaliajame kabinete susikirtęs su Donaldu Trumpu, „galiausiai“ sutiks aptarti taiką su Rusija. Duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“, J. D. Vance‘as pasakė, kad Ukrainos prezidentas „demonstravo akivaizdų nenorą pradėti taikos procesą“, kurio siekia D. Trumpas. „Bet aš manau, kad jis galiausiai prie to prieis, – pareiškė viceprezidentas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija laikinai stabdo JAV karinės pagalbos teikimą Ukrainai, patvirtino Baltieji Rūmai. D. Trumpas visiškai aiškiai leido suprasti, kad pagrindinis tikslas, kurio jis siekia, yra taika, naujienų agentūrai „dpa“ paaiškino Baltieji Rūmai. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai D. Trumpas prieš keletą dienų Ovaliajame kabinete susikirto su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad dar neaptarė karinės pagalbos Ukrainai nutraukimo klausimo, ir sumenkino pranešimus, kad po ginčo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu jis gali sustabdyti paramą. „Dabar net nesu kol kas apie tai kalbėjęs. Tai yra, dabar žiūrėsime, kaip bus. Daug dalykų vyksta dabar, tiesiog šiuo metu mums kalbantis“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad nori kuo greičiau užbaigti karą savo šalyje, JAV vadovui Donaldui Trumpui vėl sukritikavus jo poziciją dėl paliaubų.

Buvęs Lenkijos prezidentas, „Solidarumo“ lyderis Lechas Wałęsa ir dar 39 buvę Lenkijos politiniai kaliniai parašė JAV prezidentui Donaldui Trumpui laišką, kuriame išreiškė „nerimą“ dėl atmosferos per jo susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis laiškas paskelbtas L. Wałęsos „Facebook“ paskyroje, praneša portalas „eurointegration“. Laiško autoriai pažymi, kad „su siaubu ir pasibjaurėjimu“ žiūrėjo D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo įrašą.

Sulaukęs 88-erių metų Australijoje mirė vienas žinomiausių pasaulyje kraujo donorų Jamesas Harrisonas, kuris apsaugojo milijonus naujagimių nuo Rh nesuderinamumo, rašoma „Telegram“ kanale „Nexta“. Australas, padėjęs išgelbėti 2,4 milijono kūdikių, daugiau nei 60 metų kas dvi savaites paaukodamas retus savo kraujyje esančius antikūnus, mirė slaugos namuose, rašoma „The Washington Post“. 1966 m. mokslininkai atrado, kad kraujo plazmą, kurioje yra neįprastų antikūnų Anti-D, galima vartoti nėštumo...

Popiežius Pranciškus, trečią savaitę gydomas ligoninėje dėl abiejų plaučių uždegimo, pirmadienį patyrė du naujus kvėpavimo priepuolius, pranešė Vatikanas. „Šiandien Šventasis Tėvas patyrė du ūmaus kvėpavimo nepakankamumo epizodus, kuriuos sukėlė didelis endobronchinių gleivių susikaupimas ir dėl to atsiradęs bronchų spazmas“, – sakoma pareiškime. Vatikanas teigė, kad jam vėl buvo pritaikyta neinvazinė mechaninė ventiliacija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Vašingtonas ilgiau nesitaikstys su Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio pozicija dėl paliaubų su Rusija. „Tai blogiausias pareiškimas, kokį tik galėjo padaryti Zelenskis, ir Amerika su tuo ilgai nesitaikstys“, – pareiškė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“, pateikdamas nuorodą į naujieną, kurioje cituojamas ukrainiečių prezidentas, teigiantis, kad karo pabaiga dar toli.

Su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu telefonu kalbėjęsis Gitanas Nausėda sako, kad Ukraina siekia atkurti santykius su Jungtinėmis Valstijomis aukščiausiu lygiu. „Kalbėjome apie tai, kad tos saugumo garantijos yra sunkiai įsivaizduojamos be JAV dalyvavimo, todėl mano klausimas buvo, ar ketinama atnaujinti tą dialogą, kuris štai tokiu būdu nutrūko praėjusį penktadienį“, – BNS pirmadienį Romoje sakė šalies vadovas.

Lietuva svarstytų prisijungti prie Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos buriamos taikos užtikrinimo Ukrainoje koalicijos, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „JK ir Prancūzija nori imtis lyderystės dislokuodamos galimai savo karinę galią taikai užtikrinti, tam yra pasirengusios suteikti tikrai nemažas pajėgas, kuria vadinamąją norinčiųjų koaliciją – kviečia šalis, kurios gali kas kiek prisidėti pagal savo dydį prie šitos koalicijos.

Ukrainos kariuomenė 2022 m. vasarį į karą išėjo turėdama apie 100 masyvių „2S7“ haubicų – tiek naudojamų, tiek laikomų sandėliuose. Tačiau daugiau nei po metų jų skaičius stipriai sumažėjo dėl rusų atakų ir amunicijos trūkumo, rašoma „Forbes“. 45-osios artilerijos brigados priklausantys 203 milimetrų vikšrinių patrankų, kurios aptarnauja 14 karių įgulos, iš pradžių atkakliai gynė Kyjivą, o vėliau buvo išsklaidytos remti Ukrainos pajėgų rytinėje fronto linijoje.

Pietvakarių Vokietijos Manheimo mieste pirmadienį į minią įsirėžus automobiliui žuvo du žmonės, pranešė institucijos ir pridūrė, kad po incidento sulaikė 40 metų vokietį. „Du žmonės nuo patirtų sužalojimų mirė, dar keli yra sunkiai sužeisti“, – sakoma Badeno-Viurtembergo žemės vidaus reikalų ministro Thomaso Stroblio pareiškime. Vokietijos policija teigė, kad kol kas neturi pagrindo įtarti politinio motyvo.

Pirmadienio vakarą konferenciniu skambučiu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius bei Estijos premjeras Kristenas Michalas kalbėjosi su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu. „Gera nuotolinė diskusija su prezidentais V. Zelenskiu, G. Nausėda ir ministru pirmininku K. Michalu apie tolimesnius žingsnius, siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pirmą kartą kreipsis į Kongresą nuo sugrįžimo į valdžią ir pristatys savo valdymo viziją šaliai, kurią drebina jo bandymai dramatiškai pertvarkyti federalinę vyriausybę ir užsienio politiką. Jo kalba Kapitolijuje, kuri turėtų prasidėti 21 val. (trečiadienį 4 val. Lietuvos laiku), nuskambės praėjus šešioms savaitėms po jo inauguracijos ir ketveriems metams nuo tada, kai jo šalininkai šturmavo šį pastatą po jo pralaimėjimo 2020 m. rinkimuose.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas interviu agentūrai „Bloomberg“ JAV ir Ukrainos vadovų Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio ginčą Baltuosiuose rūmuose palygino su santuokiniu kivirču, rašoma „Fakti.bg“. „Manau, kad tango visada reikia dviejų. Žinote, kartais santuokoje ar bet kokiuose santykiuose užsisklendžiate savo kamputyje ir pykstate, bet turite iš ten išeiti, pasikalbėti, paspausti vienas kitam ranką ir judėti toliau“, – sakė Suomijos prezidentas.

Ukrainos pajėgos iš tiesų naudojasi vabzdžiais karyboje, tačiau ne ta prasme, kokia tai pateikia Rusijos propaganda. Ukrainos 225-ojo šturmo pulko kariai „išrūkė“ rusus iš įtvirtinimų pasinaudoję bičių aviliu. „Unian“ skelbiama, kad kariams mūšio su priešu metu baigėsi granatos, todėl buvo nuspręsta į rūsį įmesti du bičių avilius iš netoliese buvusio bityno. Ukrainos kariai gynė teritoriją Pokorovsko apylinkėse, kur aptiko rūsyje įsitvirtinusius Rusijos kariuomenės atstovus.

Estija nuo kovo 3 d. įvedė draudimą atvykti į šalį dar 55 Sakartvelo piliečiams, tarp kurių – teisėjai, policininkai, prokurorai ir parlamentarai. Atitinkamą potvarkį pasirašė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna, praneša užsienio politikos žinybos spaudos tarnyba, kuria remiasi portalas ERR.

Remiantis naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analize, vasario mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainos teritorijoje pasistūmė mažiau nei ankstesniais mėnesiais. Duomenys rodo, kad vasarį Maskva užėmė 389 kv. km Ukrainos teritorijos. Sausį ji pasistūmėjo 431 kv. km, 2024-ųjų gruodį – 476 kv. km, o per lapkritį užėmė didžiausią 725 kv. km plotą. Per pastaruosius metus, nuo 2024 metų kovo iki šių metų vasario, Rusijos kariuomenės laimėjimai siekė 4,5 tūkst.

Rusijos kariuomenė bando prasiveržti per sieną Sumų srityje, kad perkirstų Ukrainos dalinių aprūpinimo logistikos kelius.  Tai per televiziją pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, praneša „Ukrinform“. Pasak pareigūno, okupantai jau ne pirmą kartą mėgina priartėti prie Ukrainos sienos iš tos pusės, kur Gynybos pajėgos tęsia operaciją Kursko srityje, taip pat įžengti į Ukrainos teritoriją, kad perkirstų logistikos kelius.

Liuksemburgo oro uosto muitinės pareigūnai praėjusį mėnesį aptiko rekordinę 500 kilogramų kokaino siuntą oro transportu iš Brazilijos gabentame krovinyje, pirmadienį pranešė pareigūnai.  Muitinės pareigūnų pranešime sakoma, kad kokainas buvo „gudriai“ paslėptas tarp 3,6 tonos kukurūzų miltų, paskleistų ant penkių padėklų.  Apskaičiuota, kad kokaino vertė pardavus jį gatvėse siekia apie 100 mln. eurų.

Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė esąs vienintelis JAV prezidentas, neatidavęs Rusijai jokių Ukrainos teritorijų. Tai pranešė leidinys „The Telegraph“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Vienintelis prezidentas, neatidavęs jokių Ukrainos žemių Putino Rusijai, yra prezidentas Donaldas Trumpas. Atminkite tai, kai silpni ir neveiksmingi demokratai kritikuoja, o melaginga žiniasklaida su džiaugsmu skelbia viską, ką jie sako“, – parašė jis.

Vokietijos konservatorių lyderis ir tikėtinas kitas kancleris Friedrichas Merzas mano, kad prieš ketvirtadienį įvyksiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą šaliai „labai skubiai“ reikia susitarti, kaip finansuoti išlaidas gynybai ir pagalbai Ukrainai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth“ paskelbė mįslingą žinutę, kurioje pažadėjo „kitą dieną atskleisti visą teisybę“, tačiau nepaaiškino, apie ką jis kalba. Prieštaringai vertinamas JAV prezidentas D. Trumpas pateikė dar vieną neaiškią žinutę visomis didžiosiomis raidėmis: „RYTOJ VAKARE BUS KAŽKAS DIDELIO.

Rengimo centro viršininkas ir karinio dalinio vadas nušalinti nuo pareigų, kol vyksta raketos smūgio poligonui Dnipropetrovsko srityje tyrimas.  Kaip rašo „Ukrinform“, tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis. Jis pažymėjo, kad kovo 1-ąją priešas atakavo vieną iš karinių dalinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos kariuomenės poligono teritorijoje Dnipropetrovsko srityje.

Latvija neatmeta galimybės pasiųsti karių į taikos palaikymo misiją Ukrainoje, tačiau Latvijos nacionalinis saugumas ir nacionaliniai interesai yra svarbiausias prioritetas, pirmadienį žurnalistams sakė premjerė Evika Silina.

Pirmadienį Prancūzija pareiškė, kad vieno mėnesio Rusijos ir Ukrainos paliaubų planas patikrintų Maskvos įsipareigojimą užbaigti karą, jos pradėtą įsiveržimu į Ukrainą 2022 metais.

Vokietijos vakaruose esančiame Manheimo mieste pirmadienį automobiliui įsirėžus į žmonių minią žuvo vienas žmogus, yra sužeistųjų, pranešė policija. Pareigūnai paprašė gyventojų nesiartinti prie miesto centro ir likti namuose. Įtariamasis sulaikytas. Policijos atstovas spaudai Stefanas Wilhelmas teigė, kad vairuotojas rėžėsi į žmonių grupę Manheimo pėsčiųjų gatvėje, kur žuvo vienas žmogus.

Po penktadienį Baltuosiuose rūmuose įvykusio prezidentų Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susikirtimo Italijos dešiniųjų „Lygos“ partijos lyderis Matteo Salvini pareiškė, kad Italija turi bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis siekdama taikos Ukrainoje, o vyriausybės sąjungininkė ir centro dešinioji „Forza Italia“ sakė žinanti, kad M. Salvini „žavisi“ JAV prezidentu D. Trumpu, ir paragino „išlikti ramiems“.   „Po trejų karo metų ir šimtų tūkstančių žūčių atėjo laikas Taikai“, – so...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį susitikimo metu Vašingtone susiginčijo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, taip pat ir JAV viceprezidentu J.D. Vance'u. Per neeilinį viešą kivirčą D. Trumpas prieš įjungtas kameras Baltuosiuose rūmuose pareiškė Ukrainos prezidentui rimtų kaltinimų, sakydamas, kad jis „žaidžia su Trečiuoju pasauliniu karu“ ir reikalaudamas iš V. Zelenskio dėkingumo.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas pareiškė, kad savo vizito JAV metu bandė įkalbėti Donaldą Trumpą atsisakyti pozicijos nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje. Vietoje to prancūzų lyderis siūlė įvesti „dalinį ugnies nutraukimą“. „Tai yra siekti ne nedelsiant nutraukti ugnį, o labiau siekti atsisakyti oro, jūrų lygyje ir energetinės infrastruktūros atakų“, – pareiškė jis.

Praėjus penkiems mėnesiams po parlamento rinkimų Austrijoje, darbą pradeda naujoji vyriausybė. Liaudies partijos (ÖVP), socialdemokratų  (SPÖ) ir liberalios NEOS pirmininkai pirmadienį Hofburgo rūmuose Vienoje davė priesaiką. ÖVP lyderis Christianas Stockeris iš savo partiečio ALexanderio Schallenbergo  perėmė kanclerio pareigas. Vicekancleriu tapo SPÖ pirmininkas Andreasas Bableris.

Taipėjuje įsikūręs gynybos ekspertas perspėjo, kad Kinija vis labiau siekia nukreipti savo galią į pietinį pirmosios salų grandinės flangą, ir paragino Taivaną stiprinti bendradarbiavimą su Filipinais ir Australija, kad jį apgintų. Huang Chung-tingas iš kariškių finansuojamo Nacionalinės gynybos ir saugumo tyrimų instituto tai sakė po praėjusią savaitę vykusių Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) kovinio šaudymo pratybų Tasmano jūroje tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos.

Izraelis sulaukė griežtos kritikos dėl savo pareiškimo sekmadienį, kad pasibaigus pirmajam paliaubų Gazos Ruože etapui nutraukia humanitarinės pagalbos teikimą palestiniečių anklavui. Paliaubų tarpininkai Egiptas ir Kataras kaltina Izraelį pažeidžiant humanitarinę teisę ir naudojant badą kaip ginklą.  Gazos Ruože pasibaigus pirmajam trapių paliaubų etapui, Izraelis anksčiau sekmadienį paskelbė stabdantis prekių ir atsargų įvežimą į teritoriją.

Kanadiečių atlikėjas Neilas Youngas planuoja koncertą Ukrainoje. Jo pasaulinių gastrolių etapas Europoje prasidės čia „nemokamu koncertu visiems“, savo portale paskelbė 79-erių folkroko žvaigždė. Šiuo metu esą vyksta planavimo darbai.  Kada koncertas galėtų įvykti, kol  kas nežinoma. Iki šiol buvo planuota, kad gastrolės Europoje su grupe „Chrome Hearts“ prasidės birželio 18 d. Retvike Švedijoje. Pasak muzikos žurnalo „Rolling Stone“, tai būtų pirmasis N. Youngo koncertas Ukrainoje.

Palestinos smogikų grupuotė „Hamas“ pasveikino išpuolį Hafoje, per kurį pirmadienį vienas žmogus ir dar keturi buvo sužeisti, pavadindama jį „didvyrišku“ ir paragindama palestiniečius tęsti smurtinius išpuolius prieš Izraelį.

Jungtinių Tautų (JT) teisių apsaugos vadovas Volkeris Turkas pirmadienį išreiškė rimtą susirūpinimą dėl JAV „esminio krypties pasikeitimo“ vidaus ir tarptautinės politikos srityse. Kreipdamasis į JT Žmogaus teisių tarybą jis išreiškė iki šiol griežčiausią priekaištą dėl pastarosiomis savaitėmis Jungtinėse Valstijose stebimo dramatiško posūkio. „Daugelį dešimtmečių turėjome abipartinę Jungtinių Amerikos Valstijų paramą žmogaus teisių srityje, – sakė jis.

Švedijos saugumo tarnybos, anot žiniasklaidos, užkirto kelią išpuoliui Gotlande, praneša agentūra „Reuters“. Dėl sabotažo, jei jis nebūtų atskleistas, visoje saloje galėjo nutrūkti vandens tiekimas, pirmadienį rašė laikraštis „Aftonbladet“, remdamasis anoniminiais šaltiniais. „Incidentas, apie kurį pranešta vakar, mums žinomas. Tačiau jį  tiria policija“, – agentūrai „Reuters“ sakė Švedijos saugumo tarnybos atstovas. Policija pranešimo kol kas nekomentavo.

Vakarų Ukrainai pasiūlytos laikinos paliaubos neturės jokios įtakos karui su Rusija, sako Ukrainos atsargos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočko, rašo UNIAN. Jis kalbėjo Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui sekmadienį viename interviu pasakius, kad Paryžius ir Londonas po skubiai surengtų Europos vadovų derybų dėl Ukrainos siūlo mėnesio paliaubas Rusijos užpultoje šalyje, „ore ir jūroje“. Anot I. Tymočko, tokios priemonės niekada neduoda rezultato.

Praėjusiais metais Europos Sąjungos (ES) šalyse bei Norvegijoje ir Šveicarijoje smarkiai sumažėjo prieglobsčio prašymų skaičius. 29 valstybėse iš viso registruota 1 014 000 prašymų –  100 000 mažiau, lyginant su ankstesniais metais (minus 11 proc.), sakoma naujoje ES prieglobsčio agentūros (EUAA) metinėje ataskaitoje. Tai lėmė pirmiausiai Vokietijoje sumažėjęs prieglobsčio prašytojų skaičius.

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) nesusitarė dėl dalinių paliaubų plano Ukrainai, pirmadienį sakė britų parlamentinis gynybos sekretoriaus pavaduotojas ginkluotosioms pajėgoms Luke'as Pollardas.