Užsienis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasmerkė net po derybų nesiliaujančias Rusijos atakas. Pareiškimas pasirodė Rusijai praėjusią naktį į Ukrainą paleidus daugiau kaip šimtą dronų, kelios valandos po to, kai Maskva sutiko sustabdyti smūgius Juodojoje jūroje ir energetikos objektams. „Tokio didelio masto atakų rengimas po derybų dėl ugnies nutraukimo yra aiškus signalas visam pasauliui, kad Maskva nesieks tikros taikos“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis.

Armėnijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymą, numatantį, kad Jerevanas pradės siekti narystės Europos Sąjungoje (ES), šiai istoriškai su Rusija susijusiai šaliai vis labiau tolstant nuo Maskvos orbitos. Pastaraisiais metais ši neturinti išėjimo į jūrą Kaukazo valstybė vis labiau suartėjo su Vakarais. Ji nusivylusi tuo, kad, jos teigimu, Maskva nesugebėjo jos apsaugoti nuo aršiausio priešo Azerbaidžano.

Rusija numatė 15 galimų karinių konfliktų iki 2045 m. scenarijų, sako Ukrainos žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas Vadimas Skibyckis, rašo liga.net. Šeši iš jų susiję su Šiaurės Europa. Rusija parengė prognozę Pasak V. Skibyckio, Rusija aiškiai suvokia savo vietą ir vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje bei savo vietą pasaulinės lyderystės sistemoje. Anot jo, Maskva jau anksčiau parengė prognozę 2026–2035 m. (su perspektyva iki 2045 m.) ir aiškiai apibrėžė keturis scenarijus.

Lenkijos nacionalinio saugumo biuro (BNN, už šalies saugumą atsakinga institucija, atskaitinga tiesiogiai prezidentui, – red. past.) vadovas Dariuszas Lukowskis šalies žiniasklaidai pareiškė, kad be sąjungininkų pagalbos šalis pajėgų atlaikyti Rusijos puolimą „savaitę ar dvi“.  „Priklausomai nuo to, kaip vyktų kova, ši gynyba su šiandieninėmis atsargomis galėtų trukti savaitę ar dvi“, - laidoje „Renginių svečias“ sakė BBN vadovas, generolas Dariuszas Lukowskis, paklaustas, kiek laiko Lenki...

Teisme, kurį Kyjivas pavadino apgaulingu bei pažeidžiančiu tarptautinės teisės normas, Rusija dėl kovų Ukrainoje trečiadienį už terorizmą nuteisė 23 nelaisvėn paimtus ukrainiečius. Anot Rusijos žiniasklaidos bei žmogaus teisių aktyvistų, tarp kaltinamųjų yra 14 esamų arba buvusių elitinės „Azov“ brigados, kurią Rusija laiko teroristine grupuote, narių. Be to, nuteistos devynios moterys bei vienas vyras, dirbę virėjais arba paramos darbuotojais.

Trečiadienio vakarą, „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo išvakarėse, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiuje susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. E. Macrono ir V. Zelenskio susitikimas turėtų įvykti 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė ėmėsi iniciatyvos suburti „Norinčiųjų koaliciją“, prie kurios prisijungtų saugumo garantijas Ukrainai pasiryžusios suteikti valstybės, jeigu Ukraina ir Rusija sudarytų paliaubas.

JAV pasiuntinys specialiosioms misijoms Richardas Grenellas sukėlė skandalą melagingai teigdamas, kad branduoliniai ginklai, kuriuos Ukraina perdavė Rusijai pagal Budapešto memorandumą, neva buvo Rusijos. „Pasakykime aiškiai apie Budapešto memorandumą: branduoliniai ginklai buvo Rusijos ir jie buvo likučiai. Ukraina grąžino branduolinius ginklus Rusijai. Jie nebuvo Ukrainos. Tai neparankus faktas“, - socialiniame tinkle X parašė R. Grenellas.

Danijos užsienio reikalų ministras trečiadienį palankiai įvertino Vašingtono sprendimą apriboti JAV delegacijos apsilankymą Grenlandijoje, ankstesniems planams sulaukus kritikos. „Manau, labai teigiamai vertintina tai, kad amerikiečiai atšaukė savo vizitą tarp Grenlandijos visuomenės. Jie aplankys tik savo bazę Pitufike, ir mes neturime nieko prieš“, – visuomeniniam transliuotojui DR sakė užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.

Tartu apygardos teismas antradienį nuteisė dvigubą – Rusijos ir Estijos – pilietybę turintį vyrą 15 metų kalėjimo už valstybės išdavystę, o jis, be kita ko, veikė ir Lietuvoje. Remiantis kaltinimais, Andrejus Makarovas nuo 2022-ųjų davė nurodymus Latvijoje sekti karinę ginkluotę, jos judėjimą ir kitas detales bei perdavė surinktą informaciją Rusijai. Taip pat pranešama, jog 2024-ųjų pradžioje A. Makarovas gavo Rusijos įsakymą padegti automobilį ukrainietiškais numeriais Tartu mieste.

Vanduo buteliuose, maistiniai batonėliai, žibintuvėlis ir kiti būtini daiktai – Europos Sąjunga (ES) siekia, kad kiekvienas 27 šalių bloko namų ūkis turėtų trijų dienų išgyvenimo rinkinį, jei kiltų nepaprastoji padėtis – konfliktas ar stichinė nelaimė. ES krizių valdymo komisarė Hadja Lahbib (Hadža Lahbib) naujienų agentūrai AFP teigė, kad ši idėja bus oficialiai pristatyta trečiadienį kaip platesnės bloko pasirengimo strategijos dalis.

Oro bendrovės „Air France“ lėktuvas, skridęs į Paryžių (Prancūzija) buvo priverstas apsisukti viduryje skrydžio, kai kilo susirūpinimas dėl lėktuvo salone dingusio telefono. Pranešama, jog skrydis buvo nukreiptas dėl ličio jonų baterijų keliamo pavojaus, rašoma „The Independent“. Skrydis AF750 iš Paryžiaus Orli oro uosto į Pointe-a-Pitre, Gvadelupoje, truko daugiau nei valandą, kai penktadienį (kovo 21 d.) keleivis pranešė apie dingusį mobilųjį telefoną.

Aliaskoje į ledinį ežerą nukrito nedidelis lėktuvas, praneša AP. Lėktuvu skridęs vyras ir dvi jo mažametė dukros per plauką išgyveno. Vyras su mergaitėmis užsilipo ant lėktuvo sparnų ir ant jų prabuvo 12 valandų. Lėktuvo kabina buvo panirusi po vandeniu. Kvietė į pagalbą ieškoti šeimos Šeima buvo išgelbėta, kai juos pastebėjo žmogus. Pirmiausia „Facebook“ pasirodė pagalbos prašymas padėti ieškoti dingusio lėktuvo. Pirmadienio rytą tuzinas pilotų pradėjo ieškoti lėktuvo.

Europos Komisija įspėja, kad kiekvienas pilietis turėtų sukaupti pakankamai maisto atsargų, kad krizės atveju galėtų apsirūpinti savimi bent 72 valandoms, teigiama Europos Komisijos parengtos Pasirengimo sąjungos strategijos projekte, skelbia „Politico“. „Ekstremalių sutrikimų atveju pradinis laikotarpis yra pats kritiškiausias“, – sakoma dokumente, kuriame išdėstyti galimi scenarijai – nuo karo iki kibernetinių atakų, nuo mirtinų ligų iki klimato sukeltų potvynių.

Vašingtone su Jungtinių Valstijų (JAV) specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys aptarė JAV diplomatines pastangas siekiant teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje.

Estijoje, greitkelyje Talinas–Narva, antradienį susidūrus „Lux Express“ autobusui ir karinei transporto priemonei žuvo 21 metų šauktinis, 14 kitų žmonių – sužeisti. „Karys, praradęs gyvybę šiandienos nelaimingo atsitikimo metu, buvo pavyzdingas kovotojas, su pasišventimu tarnavo savo šaliai ir aktyviai dalyvavo Kovinio aptarnavimo paramos bataliono darbuose.

JAV vartotojų pasitikėjimas kovą, silpęs ketvirtą mėnesį iš eilės, nukrito žemiausiai 2021-ųjų – COVID-19 pandemijos įkarščio laikų. „Conference Board“ skaičiuojamas JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas per mėnesį smuko 7,2 punkto iki 92,9 punkto,  apklausos dalyviams akcentus augantį susirūpinimą dėl prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prekybos politikos bei muitų planų poveikio šalies ekonomikai ir kainoms.

Trečiadienį viena Australijos įstatymų leidėja šalies Senate mosikavo negyva lašiša, kaltindama vyriausybę leidžiant žuvų ūkiams teršti aplinką.  Aplinkosaugos gynėjai abejoja ​​intensyvaus lašišų veisimo metodais Tasmanijos saloje, kaltina ūkius vandens telkinių teršimu atliekomis ir žuvų išmatomis.  Žaliųjų senatorė Sarah Hanson-Young sakė iki kaklo esanti soti vyriausybės, atsisakančios taikyti griežtesnius aplinkosaugos standartus.

Prancūzijoje ore susidūrė du karinių oro pajėgų akrobatikos lėktuvai, praneša „France 24“. Anot vietos institucijų, trys žmonės išsigelbėjo. Lėktuvai „Alpha Jet“ susidūrė netoli oro pajėgų bazės į vakarus nuo Sen-Dizjė miesto. Trys žmonės katapultavosi Pasak kariškių, trys žmonės – du pilotai ir vienas keleivis – katapultavosi ir buvo „rasti sąmoningi“. Vienas asmuo patyrė daugybinius sužeidimus. Civilių aukų išvengta. Vienas iš lėktuvų atsitrenkė į bunkerį ir sukėlė gaisrą.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Mike‘as Waltzas pareiškė, kad prisiima „visą atsakomybę“ už incidentą, kai į „Signal“ grupę netyčia buvo įtrauktas „The atlantic“ vyriausiasis redaktorius Jeffrey Goldbergas, rašo CNN. Grupėje buvo aptariami smūgiai Jemenui. „Prisiimu visą atsakomybę. Aš sukūriau grupę. Mano darbas – užtikrinti, kad viskas būtų suderinta“, – „Fox News“ antradienį sakė jis.

Prie bažnyčios Londone antradienį buvo rastas naujagimio kūnas, rašo „The Guardian“. Policija skubiai prašo motinos atsirasti dėl jos pačios gerovės. Pranešimą policija gavo antradienį 12:46. Jiems buvo pranešta, kad prie bažnyčios paliktame maišelyje yra kūdikio kūnas. Į įvykio vietą atvyko Londono greitosios medicinos pagalbos tarnyba, ji konstatavo kūdikio mirtį. Policija ieško kūdikio motinos Policija ieško kūdikio motinos. Kūdikio lytis ir tikslus amžius nenustatyti.

Kinija kelia didžiausią grėsmę Amerikos interesams visame pasaulyje, sakoma antradienį paskelbtoje JAV žvalgybos ataskaitoje. Joje sakoma, kad Pekinas plėtoja savo karinius ir kibernetinius pajėgumus. Pekino „prievartinis spaudimas“ Taivanui ir „plataus masto kibernetinės operacijos prieš JAV taikinius“ rodo didėjančią grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, sakoma žvalgybos bendruomenės metiniame grėsmių vertinime.

Popiežius Pranciškus buvo taip arti mirties, kad gydytojams teko rinktis, ar leisti jam ramiai išeiti, ar visomis išgalėmis stumtis pirmyn, leidiniui „Corriere della Sera“ sakė Gemelli ligoninės bendrosios chirurgijos gydytojas Sergio Alfieri, rašo „The Guardian“. 88-erių popiežius Pranciškus daugiau kaip penkias savaites praleido Romos Gemelli ligoninėje. Jis buvo gydomas nuo abiejų plaučių uždegimo. Galiausiai sekmadienį jis buvo išrašytas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali bandyti vilkinti paliaubas su Ukraina, antradienį pripažino JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašo „Politico“. Vis dėlto prieš tai D. Trumpas pridūrė, kad dar tiki, jog Maskva galiausiai nori užbaigti karą. Kol JAV siekia suderinti Kyjivo ir Maskvos taikos sutarties sąlygas, Ukraina ir jos sąjungininkės apkaltino Kremlių, kad šis stabdo derybas.

Estijos teismas antradienį nuteisė dvigubą Estijos ir Rusijos pilietybę turintį vyrą kalėti 15 metų už valstybės išdavystę.  Kaltinamasis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2024 m. pavasarį Tartu mieste padegė automobilį su ukrainietiškais numeriais. Teismo teigimu, šis veiksmas buvo atliktas Rusijos interesais. Remiantis kaltinimu, vyras ant automobilio variklio dangčio užrašė Estijos politinės grupės pavadinimą, siekdamas klaidingai susieti veiką su šia grupe.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as antradienį pareiškė, kad lydės savo žmoną Ushą Vance per jos vėliau šią savaitę planuojamą vizitą į Grenlandiją.

Rusijos kariuomenė terorizuoja Charkivą. Miestą atakuoja dronai, jame girdėti mažiausiai 15 sprogimų. Pasak Charkivo mero Igorio Terechovo, priešo bepiločiai orlaiviai ir toliau skrieja į miestą, rašo UNIAN.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį apkaltino Europos šalis veltėdžiavimu, sutikdamas su gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho komentarais nutekintame pokalbyje apie aviacijos smūgius Jemenui. „Taip, manau, kad jie veltėdžiauja“, – reporteriams sakė D. Trumpas, paklaustas, ar sutinka su žurnalo „The Atlantic“ pacituotais P. Hegsetho žodžiais, esą pasakytais per pokalbį programėlėje „Signal“, į kurį netyčia buvo įtrauktas vienas žurnalistas.

Pietų Korėjos pietryčių dalyje siaučiančių miškų gaisrų aukų padaugėjo iki mažiausiai 22, valdžia baiminasi, kad jų skaičius gali ir toliau didėti.  Oficiali naujienų agentūra „Yonhap“ trečiadienį pranešė, kad vien nuo antradienio popietės šalies pietryčiuose žuvo mažiausiai 18 žmonių, todėl bendras aukų skaičius siekia mažiausiai 22. Taip pat dingo vienas žmogus, o du žmonės buvo sunkiai sužeisti.  Savaitgalį gesinant gaisrus žuvo keturi pirmieji gelbėtojai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad kritikai, vadinantys kovos su klimato kaita veiksmus nereikalingais ir brangiais, nemoka skaičiuoti. Kova su kylančia pasaulio temperatūra nėra savaiminis tikslas, sakė A. Baerbock Vokietijoje vykstant svarbiam klimato diplomatijos forumui. „Kas saugo klimatą, tas saugo ir (...) žmoniją, mūsų gerovę ir saugumą“, – sakė ji pareiškime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad jo administracija „nagrinėja“ Rusijos prašymus panaikinti sankcijas, rašo „Sky News“. „Šiuo metu nagrinėjame visus juos (prašymus)“, – antradienį teigė D. Trumpas. Apie derybas apskritai jis sakė: „Pažiūrėsime, kas bus, mes giliai diskutuojame su Rusija ir Ukraina.

Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė, kad praėjusią savaitę rusų vadovo Vladimiro Putino paskelbtos 30 dienų Maskvos ir Kyjivo paliaubos energetikos srityje taikomos vamzdynams, elektrinėms ir naftos perdirbimo gamykloms, antradienį pranešė Kremlius. Kremlius teigė, kad taip pat nebus smogiama elektros energijos gamybos ir perdavimo infrastruktūrai.

Kremlius paskelbė energetikos objektų, kuriems, jo teigimu, taikomas laikinas draudimas atakuoti, sąrašą, rašo „Sky News“. Jis teigia, kad dėl šio sąrašo susitarė Rusijos ir JAV delegacijos. Į jį įtraukti šie objektai: Naftos perdirbimo gamyklos; Naftos ir dujų vamzdynai ir saugyklos, įskaitant siurblines; Elektros energijos gamybos ir perdavimo infrastruktūra, įskaitant elektrines, pastotes, transformatorius ir paskirstymo įrenginius; Atominės elektrinės; Hidroelektrinių užtvankos.

Prancūzijos pareigūnai ketvirtadienį aukcione parduos superjachtą, konfiskuotą pinigų plovimo byloje, kurioje figūruoja Baltarusijos pilietis, pranešė valstybinė areštuoto ir konfiskuoto turto valdymo ir susigrąžinimo agentūra.  41 metro ilgio jachta „Stefania“ bus parduota aukcione La Sjotos, miestelio, esančio į rytus nuo pietinio Prancūzijos Marselio uostamiesčio, laivų statyklose. 2021-aisiais pastatytas laivas vertinamas nuo 10 iki 12 milijonų eurų, o pradinė kaina – 10 mln. eurų.

Šimtai palestiniečių per protestą Gazos Ruožo šiaurėje skandavo šūkius prieš islamistų kovotojų grupuotę „Hamas“, ragindami nutraukti karą su Izraeliu, sakė liudininkai. „Hamas lauk“ ir „Hamas teroristai“ skandavo daugiausia vyrai protestuotojai Beit Lahijoje, kur minia susirinko praėjus savaitei po to, kai Izraelio kariuomenė po beveik du mėnesius trukusių paliaubų atnaujino intensyvų Gazos Ruožo bombardavimą.

Rusijos pajėgos antradienį apšaudė Kurtivkvos kaimą Ukrainos Donecko srityje. Per ataką žuvo motina ir jos trejų metukų dukrelė. Dar viena duktė – 15-metė – buvo sužeista, feisbuke pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Sužeista paauglė pristatyta į ligoninę. Donecko prokuratūros duomenimis, rusai panaudojo FAB-250 tipo sklendžiančią bombą.

Jungtinės Valstijos pasiūlė naujo didelio susitarimo dėl ypatingos svarbos naudingųjų iškasenų tekstą. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per spaudos konferenciją paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, paklaustas apie dabartinį derybų dėl naudingųjų iškasenų sutarties pasirašymo etapą. „Vakar mano komanda informavo mane apie naują susitarimą. Kaip jis atrodo dabar? Tai plataus masto susitarimas, kaip numatė Amerikos pusė. Jie tai mato būtent taip.

Kremliaus režimo kritikas Billas Browderis teigia, kad po to, kai JAV užsiminė apie sankcijų Rusijai sušvelninimą, „visiškai nėra dėl ko džiaugtis“ susitarimu dėl ugnies nutraukimo Juodojoje jūroje, rašoma „Sky News“. Amerikoje gimęs B. Browderis tapo Kremliaus režimo kritiku po to, kai 2005 m. buvo deportuotas iš Rusijos už pasipriešinimą Vladimiro Putino valdymui.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sukritikavo Baltųjų rūmų pasiuntinio Steve'o Witkoffo pareiškimus, kuriuose jis gyrė Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir, regis, pateisino Maskvos įvykdytą kai kurių Ukrainos sričių aneksiją.

Antradienį du Prancūzijos kariniai lėktuvai sudužo ore atsitrenkę vienas į kitą, pilotai buvo priversti katapultuotis, rašo portalas „Mirror“. Šokiruojanti avarijos, įvykusios virš Sent-Djė oro bazės, filmuota medžiaga buvo paskelbta socialiniame tinkle „X“ Vartotojas rašė: „Avarija, kurioje dalyvavo du Patrouille de France Alpha Jets virš Saint-Djė oro bazės Prancūzijos šiaurės rytuose. Pilotai išsigelbėjo. Tikėkimės, kad niekas nežuvo.

Panašu, kad antradienį pradėjęs darbą naujos sudėties Vokietijos Bundestagas neišvengs sumaišties po centro partijų susiskaldymo ir kraštutinių jėgų iškilimo, rašo „Politico“.  Vasario 23 d. vykusiuose parlamento rinkimuose nugalėjo Friedricho Merzo vedama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU). Antrąją vietą rinkimuose laimėjo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuriai vadovauja Alice Weidel.

Nors Europos Komisija didžiulį dėmesį skiria kovai su klimato kaita, ar lygybės ir įvairovės skatinimui, naujausia Europos Sąjungos piliečių apklausa parodė, kad žmonėms reikia ne to. 26 tūkst. europiečių nurodė, kad labiausiai jiems aktualios temos – ekonomika, kainos ir infliacija, darbo vietos ir saugumas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 27 Europos Sąjungos šalyse gyvena beveik 450 mln. gyventojų. O prieš keletą mėnesių nuspręsta išsiaiškinti – ko žmonės nori iš Europos Sąjungos.

Danija įveda privalomąją karinę tarnybą moterims. Tai antradienį spaudos konferencijoje pareiškė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas. Anot jo, moterys, kurioms po šių metų liepos 1 d. sueis 18 metų, 2026-aisiais gali būti pašauktos atlikti karinę tarnybą. Danijoje privalomoji karinė tarnyba iki šiol galiojo tik vyrams nuo 18 metų. Tačiau ir po pakeitimų bus šaukiama tik dalis jaunuolių.

Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras antradienį pranešė, kad pradės susitikimus su kandidatais į vidaus žvalgybos agentūros vadovo Roneno Baro, dėl kurio atleidimo praėjusią savaitę į gatves išėjo tūkstančiai izraeliečių, vietą.

Baltieji rūmai antradienį atmetė kritiką dėl didelio JAV saugumo pažeidimo, kai aukščiausio rango pareigūnai netyčia nutekino internetinį pokalbį apie smūgius Jemene. „Tai yra koordinuotos pastangos nukreipti dėmesį nuo sėkmingų prezidento Donaldo Trumpo ir jo administracijos veiksmų, kuriais siekiama priversti Amerikos priešus sumokėti ir užtikrinti amerikiečių saugumą“, – sakoma pareiškime.

Kremlius antradienį pareiškė, kad susitarimas dėl Rusijos ir Ukrainos smūgių Juodojoje jūroje sustabdymo, apie kurį paskelbė JAV, gali įsigalioti tik atšaukus Rusijos žemės ūkio produktų eksporto apribojimus. Maskva nurodė, kad susitarimas įsigaliotų „atšaukus sankcijų apribojimus“ Rusijos žemės ūkio bankui ir kitoms „finansų institucijoms, dalyvaujančioms tarptautinėje prekyboje maisto produktais“, ir tik po to, kai jos bus pakartotinai prijungtos prie tarptautinės atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad rems Rusijos trąšų eksportą, dėl kurio Maskva skundžiasi po to, kai jai buvo pritaikytos plataus masto sankcijos dėl invazijos į Ukrainą. „Jungtinės Valstijos padės atkurti Rusijos galimybes patekti į pasaulinę žemės ūkio produktų ir trąšų eksporto rinką, sumažins jūrų transporto draudimo išlaidas ir padidins galimybes naudotis uostais bei mokėjimo sistemomis tokiems sandoriams vykdyti“, – po derybų Saudo Arabijoje teigė Baltieji rūmai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo JAV ir Ukrainos, JAV ir Rusijos Federacijos derybas Saudo Arabijoje. V. Zelenskis antradienį žurnalistams pakomentavo derybų Rijade rezultatus. Tai jis padarė kiek vėliau po to, kai Baltieji rūmai išplatino pranešimą dėl vykusių derybų su Ukraina ir Rusijos Federacija ir jų rezultatų. Tiesa, išplatintuose pranešimuose, anot V. Zelenskio, yra nesutapimų, rašo UNIAN.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukraina laikysis su Jungtinėmis Valstijomis pasiektų susitarimų, Vašingtonui paskelbus, kad tiek Kyjivas, tiek Maskva įsipareigojo vengti smūgių Juodojoje jūroje.  V. Zelenskis sakė, kad nors ir nepasitiki Rusija, „mes atliksime savo darbą, kad įgyvendintume Ukrainos ir JAV susitikimo susitarimus“, ir pridūrė, kad tikisi, jog paliaubos jūroje bus nedelsiant pradėtos.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas įvardijo penkis svarbiausius Rijade vykusių Ukrainos ir JAV derybų rezultatus bei nurodė, kokiu atveju „Ukraina turės visišką teisę panaudoti savigyną“. Per susitikimą Rijade Ukraina ir Jungtinės Valstijos pasiekė penkis svarbiausius rezultatus, įskaitant saugios laivybos Juodojoje jūroje užtikrinimą ir smūgių energetikos infrastruktūrai Rusijoje ir Ukrainoje uždraudimą.