Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
27 Europos Sąjungos šalyse gyvena beveik 450 mln. gyventojų. O prieš keletą mėnesių nuspręsta išsiaiškinti – ko žmonės nori iš Europos Sąjungos. Apklausti 26 tūkst. gyventojų – tarp jų ir tūkstantis lietuvių.
Paklausti, kam prioritetą turėtų skirti Europos Parlamentas, europiečiai nurodė, kad labiausiai jiems rūpi infliacija ir kainos. Antroje vietoje atsidūrė saugumo klausimai, trečioje – kova su skurdu, ketvirtoje – naujų darbo vietų kūrimas, o penktoje – dėmesys sveikatos sistemai.
Rūpi postmodernistinės vertybės
Panašūs ir lietuvių apklausos rezultatai – lietuviai prioritetą teikia saugumui, ekonomikai, darbo vietoms, kovai su aukštomis prekių ir paslaugų kainomis, taip pat ir skurdu. Į penketuką papuola ir noras daugiau dėmesio skirti sveikatos apsaugai.
„Mes įpratę buvom kalbėti, kad Europa jau gyvena 21-ajame postmodernizmo amžiuje, kai rūpi postmaterialios vertybės, kaip klimato kaitos padariniai, įvairūs lygybės klausimai. Ir iš tikrųjų, jeigu apklausa būtų buvusi dar prieš 5 metus, 10 metų, mes matytume šiek tiek kitokį prioritetų sąrašą. Tai dabar, man atrodo, yra grįžimas į 20 amžiaus rūpesčių lauką“, – komentavo konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tiesa, gynybą ir saugumą prioritetu daugiau žmonių laiko Rytų ir Vidurio Europoje. O štai pietinėse šalyse šis klausimas – kažkur per vidurį.
Vis tik tokie garsūs Europos Sąjungos prioritetai, kaip kova su klimato kaita ar įvairių seksualinių mažumų rėmimas, europiečiams rūpi dar mažiau. Šie klausimai atsidūrė kur kas žemiau bendrame rūpesčių sąraše.
„Reikia suprasti, skaitant ypač Vakarų Europos apklausas, kad nemaža dalis tų žmonių, kurie sudalyvauja tose apklausose, yra pirmos, antros kartos emigrantai, iš kultūriškai konservatyvesnių kultūrų kilmės, ir jie dar tik apsitrina tame vietiniame diskurse“, – pabrėžė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis.
Lietuviams šie klausimai dar mažiau aktualūs, nei statistiniam europiečiui. Klimato kaita atsidūrė tik 9 vietoje iš 15, o lygybė ir įvairovė apskritai liko paskutinėje.
„Klimato kaita dar daugeliui susiję su tam tikra mistika. Vieni jaučia, kiti nejaučia, kiti sako, kad čia yra sąmokslo teorijos, išsigalvojimai ir t.t. Bet kuriuo atveju, tai yra glaudžiai susiję su žmonių sveikata“, – teigė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.
Vis tik Europos Komisija, skirstydama beveik 2 trln. eurų daugiametį biudžetą, kone trečdalį sumos skyrė būtent žaliajam kursui ir kovai su klimato kaita. Prioritetą skyrė kitokį, nei pageidauja eiliniai žmonės.
„Neišvengiamai vis daugiau žmonių rūpinasi savo sveikata ir tas rūpestis ilgainiui vis tiek persikels ir žmonės suves, kad klimato kaita yra susiję dalykai, nes dalis klimato kaitos vis tiek vyksta dėl pramoninių procesų, dėl žmogaus veiklos“, – teigė L. Jonauskas.
„Vokiečiui, kurio pajamos jau nebekyla daug metų, sako, kad tu dar ir dyzelinės mašinos negalėsi vairuoti po kelių metų. Ir jis skaičiuoja, sako: palaukit, mano atlyginimas neaugo, o aš dar turėsiu pirkti brangesnę mašiną ir turėsiu už tai daugiau mokėti. Tai čia buvo problema“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Migrantus vertina panašiai
Migracijos problemas, kai į Europą plūsta nelegalai, tiek europiečiai, tiek ir lietuviai mato vienodai. Šiai problemai skyrė 6–7 vietas. Tačiau šiomis dienomis nustebino kadenciją baigianti Vokietijos užsienio reikalų ministrė. Lankydamasi Sirijoje, kurioje valdžią perėmė teroristai, ji pareiškė, kad Vokietijai reikia daugiau imigrantų.
„Vokietija yra valstybė su nelabai stipriu gimstamumo reitingu, todėl mums reikia migrantų, priešingu atveju, mūsų šalis nebeveiks. Bet mums reikia vokiškai kalbančių žmonių, nes, deja, tai nėra lengviausia kalba pasaulyje. Todėl turime interesą pasaulyje turėti vokiškas mokyklas ir universitetus“, – kalbėjo Annalena Baerbock.
Kai panašiai pakalbėjo ir migrantus atvykti pakvietė Angela Merkel, tuomet Europą užplūdo nelegalai ir iš Artimųjų Rytų, ir iš Afrikos. Srautai tęsiasi iki šiol.
„Atvažiuos bendruomenės, kurios negerbia mūsų gyvenimo būdo, kurios nepasirašo svečių knygoje, ir nesilaiko toje svečių knygoje įrašytų taisyklių, kurios dažniausiai savo gyvenimo būdą bando primesti kitiems ir jos nesiintegruoja į mūsų gyvenimus. Nei socialinius, nei kultūrinius, nei politinius. – Tai tokių kvietimų nereikėtų garsiai sakyti? – Švelniai tariant, nereikėtų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Įsivaizduoti, kad mes sugebėsime išlaikyti savo pragyvenimo lygį su mažėjančiu gyventojų skaičiumi arba senstančia visuomene... Sakantys, kad reikia visiškai sustabdyt migraciją žmonės turi pasiūlyti alternatyvų kelią“, – tikino L. Šedvydis.
Nors dabar prie Lietuvos sienų sąlyginai ramu, bet lenkai darbo vis dar turi. Štai naujausias vaizdo įrašas, nelegalai lenkišką tvorą pradėjo pjaustyti diskiniu pjūklu. Pro plyšį pralindo į Lenkijos teritoriją, bet greitai buvo suguldyti ant žemės atskubėjusių pasieniečių ir kariškių.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
