Užsienis

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas slopina viltis, kad Ukraina gali greitai tapti NATO nare. „Prisijungimas prie ES yra galimas, tačiau kvietimo į NATO artimiausiais metais – turiu tai aiškiai pasakyti – nebus“, – sakė jis vokiečių leidiniui „Stern“. Nepaisant to, Lenkija „rems Ukrainos integraciją į visas Europos ir transatlantines struktūras“, pabrėžė ministras.

Būsimasis Vokietijos lyderis Friedrichas Merzas trečiadienį perdavė žinutę JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad „Vokietija grįžta į teisingą kelią“ po to, kai buvo sudarytas sudarytas susitarimas dėl naujos vyriausybės sudarymo.

Rusija, pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos, bet kokias užsienio pajėgas Ukrainoje traktuos kaip grėsmę savo saugumui. „Tai kelia tiesioginių karinių veiksmų riziką tarp dalyvių (...) iš atskirų NATO valstybių, o kartu viso Aljanso, bei mūsų šalies“, – sakė ji Maskvoje. Taip kalbėdama, M. Zacharova patvirtino Rusijos poziciją dėl Vakarų Ukrainos rėmėjų svarstymų, ar būtų įmanoma nusiųsti karių į Ukrainą be Maskvos pritarimo.

 Izraeliui atakavus daugiaaukštį gyvenamąjį namą Gazos mieste, vietos sveikatos institucijų duomenimis, žuvo mažiausiai 29 palestiniečiai. Dešimtys asmenų per ataką Šedžajos priemiestyje buvo sužeisti. Po griuvėsiais dar gali būti daug žmonių. Per ataką apgadinti ir aplinkiniai namai, praneša agentūra „Reuters“ Izraelio kariuomenė pareiškė, kad ataka buvo nukreipta prieš aukštą radikalaus islamo judėjimo „Hamas“ atstovą. Jis esą iš Šedžajos Gazos Ruožo šiaurėje planavo ir vykdė atakas.

Nuo DHL lėktuvo katastrofos nukentėjusiems gyventojams palengvintos sąlygos gauti paramą būstui – Vilniaus miesto taryba panaikino anksčiau priimtą nuostatą, ribojančią galimybes gauti kompensaciją asmenims, Lietuvoje turintiems kito nekilnojamojo turto. Kaip skelbta anksčiau, iš pradžių nukentėjusiems gyventojams būstas buvo suteiktas atsižvelgiant į ekstremalios situacijos pobūdį. Vėliau miesto taryba nusprendė nuomoti savivaldybei priklausančius butus socialinių būstų nuomos sąlygomis.

Būsimasis Vokietijos lyderis Friedrichas Merzas trečiadienį pažadėjo, kad Europa galės pasikliauti Vokietija. Tai jis pareiškė pristatydamas savo konservatorių bloko CDU/CSU ir centro kairiųjų Socialdemokratų partijos (SPD) susitarimą dėl naujos vyriausybės sudarymo. „Būsimoji koalicija vykdys reformas ir investuos, kad Vokietija išliktų stabili, taptų saugesnė ir vėl ekonomiškai stipresnė“, – sakė jis spaudos konferencijoje. „Europa gali pasikliauti Vokietija“, – pridūrė jis.

JAV analitikai teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimus Ukrainoje atskleidžia Rusijos „desperacija“ svarbiausiose srityse, rašo „Sky News“. Viena iš pagrindinių pastarųjų mėnesių karo Ukrainoje temų buvo nuolatinės Rusijos pastangos užimti Pokrovską. Šio miesto, kurį Rusijos žiniasklaida vadina „vartais į Donecką“, kontrolė leistų Maskvai smarkiai sutrikdyti Ukrainos tiekimo linijas Rytų fronte.

Trečiadienį Europos Sąjunga patvirtino pirmąsias priemones, kuriomis blokas reaguos į prezidento Donaldo Trumpo tarifų ataką ir kurios bus pritaikytos daugiau nei 20 mlrd. eurų vertės amerikietiškiems produktams, įskaitant sojų pupeles, motociklus ir kosmetiką, pranešė Europos Komisija. „Šios atsakomosios priemonės gali būti bet kada sustabdytos, jei JAV nuspręs siekti teisingo ir abiem pusėms naudingo derybų rezultato“, – teigiama Europos Komisijos pareiškime.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo įvesti nauji muitai rodo tarptautinės prekybos normų nepaisymą. „Man atrodo, kad naujausias Baltųjų rūmų sprendimas dėl muitų, kuris prieštarauja pagrindinėms PPO (Pasaulio prekybos organizacijos) taisyklėms (ir) jas pažeidžia, rodo, kad Vašingtonas nebelaiko savęs saistomu tarptautinės prekybos teisės normų“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, „faktiškai“ pradėjo naują Sumų ir Charkivo sričių puolimą. „Jau beveik savaitę stebime kone padvigubėjusį priešo atakų skaičių visose pagrindinėse atkarpose“, – portalui „lb.ua“ sakė Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Rusų tikslas esą ir toliau yra kurti buferinę zoną palei Rusijos ir Ukrainos sieną Charkivo, Sumų ir Černihivo srityse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau ne kartą yra apie tai kalbėjęs.

Trečiadienį Europos Komisija pristatė strategiją, kuria siekiama pašalinti dirbtinio intelekto (DI) naudojimo kliūtis ir parengti Europos įmones pasaulinei konkurencijai. Pristatydama naująją DI strategiją Briuselio institucija paskelbė supaprastinsianti taisykles, skatinsianti investicijas ir masiškai plėsianti vietinių duomenų centrų steigimą.

Kinija atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teiginius, kad kinų kariai kovoja Ukrainoje Rusijos pusėje, pavadindamas juos neturinčiais pagrindo. „Ukraina turėtų teisingai vertinti Kinijos pastangas ir konstruktyvų vaidmenį, ieškant politinio sprendimo Ukrainos krizėje“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Kinija esą šiuo metu vertina padėtį Ukrainoje.

Europos pareigūnai, prašę neviešinti jų pavardžių, sutiko, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija beveik neabejotinai išves dalį iš maždaug 80 tūkst.

Didžiausias Volstrito bankininkas padėtį po JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų apibūdino kaip „pavojingiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“ ir mano, jog JAV padėčiai pasaulyje iškilo grėsmė, rašoma „Bild“. Jamesas Dimonas, „JPMorgan Chase“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, mano, kad JAV ekonominei stiprybei ir padėčiai pasaulyje yra iškilęs pavojus. Nors jis retai pasisako viešai, tačiau šiuo metu perspėja apie D. Trumpo muitų politikos pasekmes.

Kinija į Donaldo Trumpo muitus gali atsakyti galinga rinkų perėmimo banga: užtvindys pasaulį pigiomis prekėmis, skelbiama amerikiečių „New York Times“ straipsnyje. Donaldo Trumpo muitų karai gali nulemti milžiniškas pasekmes pačiai Amerikai – „mūsų link artėja cunamis, kuris formuojasi Kinijoje“. Pekinas siekia užvaldyti pasaulio rinkas. Kinijos centrinis bankas per valstybės kontroliuojamus bankus išdavė 1,7 trilijono eurų vertės paskolų pramonės šakoms.

Žuvusiųjų Dominikos Respublikos naktiniame klube, kuriame ankstyvą antradienio rytą įgriuvo stogas, skaičius išaugo iki 113, trečiadienį pranešė avarinės tarnybos. „Šįryt aukų skaičius išaugo iki 113“, – pranešė Pagalbos operacijų centro vadovas Juanas Manuelis Mendezas. Nelaimė įvyko pirmadienio naktį, tuo metu, kai naktiniame klube buvo nuo 500 iki 1 000 žmonių, susirinkusių į populiaraus dainininko koncertą – klube netikėtai dingo elektra ir įgriuvo stogas.

Kremlius trečiadienį atsisakė komentuoti pranešimus, kad Kyjivas sulaikė du Kinijos piliečius, kovojusius išvien su Rusijos pajėgomis Ukrainos rytinėje Donecko srityje.  „Negaliu komentuoti šio klausimo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paprašytas atsakyti į Ukrainos teiginius.

Jemeno hučių sukilėliai trečiadienį pareiškė, kad žmonių, žuvusių per antskrydį Chudaidoje, kuris buvo surengtas ankstesnę dieną ir dėl kurio sukilėliai kaltino Jungtines Valstijas, skaičius padidėjo iki aštuonių. „Amerikiečių agresijos Chudaidoje aukų skaičius padidėjo iki aštuonių kankinių ir 16 sužeistųjų, griuvėsių šalinimo operacijos tęsiasi“, – pranešė hučių televizijos stotis „Al-Masirah“, remdamasi sveikatos apsaugos ministerija.

JAV gynybos departamentas, anot žiniasklaidos, svarsto atitraukti iš Rytų Europos 10 tūkst. karių. Apie tai pranešė stotis NBC, remdamasi keliais neįvardytais JAV ir ES pareigūnais. Tai esą būtų dalis karių, kurie prezidentaujant Joe Bidenui 2022 m. buvo nusiųsti į Europą kaip pastiprinimas.

Ukraina turėtų būti pasirengusi galimybei, kad Rusijos kariai vėl gali įsiveržti į jos teritoriją iš Baltarusijos. Tai interviu portalui „lb.ua“ pareiškė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis, paklaustas apie rudenį rengiamas bendras Baltarusijos ir Rusijos pratybas „Zapad 2025“. „Visos pratybos turi tam tikrą tikslą. Ir vienas iš tokių tikslų yra paslėptas puolamųjų karinių grupuočių kūrimas.

Trečiadienį, praėjus daugiau nei šešioms savaitėms po parlamento rinkimų, Vokietijoje turėtų būti susitarta dėl kitos valdančiosios koalicijos, tai atvers kelią naujai Berlyno administracijai.  Tikimasi, kad konservatorių blokas, kurį sudaro krikščionys demokratai (CDU) ir Bavarijos Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), pasieks susitarimą su centro kairiąja Socialdemokratų partija (SPD), kelias savaites trukusios sunkios derybos bus baigtos.

Estijos prezidentas Alaras Karisas patvirtino įstatymą dėl konstitucijos pataisos, kuria panaikinama Estijoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių, o nuo kitų rinkimų – ir asmenų be pilietybės, teisė balsuoti vietos valdžios rinkimuose.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako neabejojanti Maskvos ir Pekino bendradarbiavimu Rusijai ketvirtus metus tęsiant karą Ukrainoje.  „Man asmeniškai atrodo, kad labai aktyvus Kinijos dalyvavimas tiek finansiškai, tiek politiškai, tiek kitomis priemonėmis, remiant Rusiją, neturėtų kelti jokių abejonių, koks yra Kinijos vaidmuo, koks yra jos tikslas ir kaip sėkmingai veikia ši blogio ašies komanda“, – žurnalistams Seime sakė D. Šakalienė.

Trečiadienį Maskva pranešė, kad Prancūzijos pasienio policija viename Prancūzijos oro uoste laikinai sulaikė Rusijos užsienio reikalų ministerijos darbuotoją, dėl šio incidento buvo iškviestas Prancūzijos ambasadorius. „Per pokalbį Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė griežtą protestą Prancūzijos ambasados ​​vadovui. Po šio demaršo mūsų kolegai galiausiai buvo leista atvykti į šalį“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Įtakingoji Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno sesuo pasmerkė Jungtinių Valstijų pastangas priversti šalį atsisakyti branduolinių ginklų ir pareiškė, kad idėja denuklearizuoti Šiaurės Korėją tėra svajonė. Praėjusią savaitę įvykusio NATO susitikimo kuluaruose Pietų Korėjos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų aukščiausio rango diplomatai paskelbė pareiškimą, kuriame „dar kartą patvirtino savo ryžtingą įsipareigojimą visiškai denuklearizuoti“ Šiaurės Korėją.

Per Rusijos praėjusios nakties atakas visoje Ukrainoje buvo sužeistas mažiausiai 21 ukrainietis, trečiadienį pranešė regionų pareigūnai, Maskvai nepaisant JAV pastangų užtikrinti paliaubas ir tęsiant smūgius iš oro. Per didžiausią ataką centriniame Ukrainos pramoniniame Dnipropetrovsko regione buvo sužeista 15 žmonių, socialiniuose tinkluose parašė gubernatorius Serhijus Lysakas. Jis paskelbė kelių apgadintų pastatų nuotraukas ir nurodė, kad nukentėjusiųjų amžius – nuo 18 iki 87 metų.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pranešus, kad kariai į nelaisvę paėmė du Kinijos piliečius, kovojusius Rusijos pajėgų pusėje, Kinijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį paragino savo piliečius vengti konflikto zonų ir dalyvauti karuose.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) Ukrainos gynybos kontaktinės grupės lyderystę perdavus Jungtinei Karalystei ir Vokietijai, Vašingtonas paramos Kyjivui koordinavime padarė žingsnį į šoną, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „JAV paramos Ukrainai koordinavime padarė žingsnį į šoną, atsitraukė nuo proceso, perdavė vėliavą kitoms valstybėms“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Japonija antradienį išreiškė susidomėjimą dalyvavimu Vokietijoje įsikūrusioje NATO vadavietėje Ukrainos misijai. Japonijos gynybos ministras Genas Nakatani pranešė apie savo šalies susidomėjimą per derybas su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Tokijuje. Japonijoje kaip NATO vadovas jis lankosi pirmą kartą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pasirašė vykdomuosius įsakus padidinti anglių gavybą šalyje ir daugiau nei dvigubai padidinti elektros energijos gamybą, kad ji neatsiliktų nuo daug energijos reikalaujančių dirbtinio intelekto (DI) technologijų. Vykdomaisiais įsakais, kuriuos D. Trumpas pasirašė apsuptas šalmuotų kalnakasių, bus panaikintos reguliacinės kliūtys anglių kasybai ir sustabdytas planuojamas daugelio anglimis kūrenamų elektrinių uždarymas.

Ukrainos gynybos pajėgos naktį į trečiadienį numušė 32 Rusijos bepiločius orlaivius, informuoja oro pajėgos. Kaip teigiama, nuo antradienio, balandžio 8 d., 20 val. rusai puolė Ukrainą pasitelkdami 55 „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius ir įvairaus tipo imitacinius bepiločius, kurie buvo paleisti iš Kursko, Milerovo, Primorsko Achtarsko ir Čaudos kyšulio (laikinai okupuotas Krymas). Trečiadienio, balandžio 9 d., 8.30 val.

Šiaurės rytų Virdžinijos valstijoje antradienio vakarą per šaudymą žuvo trys žmonės ir dar trys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Apie 17 val. 30 min. vietos (trečiadienį 0 val. 30 min. Lietuvos) laiku pagalbos telefonu 911 gautas pranešimas apie šaudymą viename iš miesto namų kompleksų Spotsilveinijos apygardoje, esančioje netoli Frederiksburgo ir maždaug 105 km į pietvakarius nuo Vašingtono, sakė šerifo biuro atstovė spaudai majorė Elizabeth Scott.

JAV įvedant 20 proc. muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Bendrijos atsakas turi būti paruoštas, kaip įspėjimas, tačiau dėl muitų mažinimo su Amerika reikėtų derėtis.  „Kita dalis su balandžio 2 dienos (paskelbtais – BNS) muitais susijusi dar planuojama.

Atnaujinus programėlę, „Instagram“ besinaudojantys paaugliai negalės naudotis kai kuriomis jos funkcijomis be tėvų leidimo. „Instagram“ savininkė „Meta“ paskelbė, kad jaunesni nei 16 metų naudotojai negalės transliuoti tiesioginių vaizdo įrašų be tėvų sutikimo, rašoma „Sky News“. Jiems taip pat reikės leidimo išjungti programėlės pranešimų funkciją, kuri automatiškai sulieja vaizdus, galinčius turėti nuogybių.

Trečiadienį įsigaliojo nauja JAV muitų banga dešimtims prekybos partnerių, o prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi konkrečių veiksmų prieš Kiniją ir paspartino prekybos karą. JAV prezidentas, nepaisant trilijonus siekiančių rinkos nuostolių, yra itin patenkintas savo veiksmais. „Šios šalys man skambina, bučiuoja man užpakalį. Jie trokšta susitarti. Bučiuoja man į užpakalį ir sako: prašau, prašau, prašau, pone, susitariam, aš padarysiu viską, pone“, – aiškino jis.

Per bepiločių orlaivių ataką Ukrainos Dnipro mieste buvo sužeista 14 žmonių, tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Kol kas žinome apie 14 per bepiločių orlaivių ataką prieš Dniprą nukentėjusių žmonių, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 87 metų“, – parašė S. Lysakas. Kaip teigiama, pusė sužeistųjų buvo hospitalizuoti. Vieno žmogaus būklė sunki, o kitų – vidutinio sunkumo.

Dominikos Respublikoje sugriuvus naktinio klubo stogui žuvo mažiausiai 98 žmonės, anksti trečiadienį pranešė gelbėjimo operacijų vadovas. „Preliminarus žuvusiųjų skaičius išaugo iki 98“, – sakė Nepaprastųjų situacijų operacijų centro direktorius Juanas Manuelis Mendezas. Vietos žiniasklaida teigė, kad klube buvo nuo 500 iki 1 tūkst. žmonių, kai antradienį 0 val. 44 min. vietos (7 val. 44 min. Lietuvos) laiku įvyko nelaimė.

Jungtinės Valstijos  ir Rusija ketvirtadienį Stambule surengs derybas dėl galimybės atkurti kai kurią jų ambasadų veiklą, kuri po Maskvos invazijos į Ukrainą buvo drastiškai apribota, pranešė JAV Valstybės departamentas. Šios derybos, kurios yra jau antrosios tokio pobūdžio, rengiamos po to, kai prasidėjus antrajai prezidento Donaldo Trumpo kadencijai jis inicijavo kontaktą su Rusija ir pasiūlė pagerinti santykius, jei ši nutrauks kovas Ukrainoje.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Pekinas žino, jog Rusija verbuoja Kinijos piliečius kovoti Ukrainoje.  Jis teigė, kad Kyjivas turi duomenų apie 155 Kinijos piliečius, kurie buvo išsiųsti į frontą.

Trečiadienį įsigaliojo nauja JAV muitų banga dešimtims prekybos partnerių, o prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi konkrečių veiksmų prieš Kiniją ir paspartino prekybos karą. Beveik 60-čiai šalių pritaikyti tarifai iš esmės svyruoja nuo 10 iki 50 procentų, tačiau dėl Pekino atsakomųjų veiksmų šiais metais Kinijai įvesti JAV muitai padidės iki 104 procentų. Praėjusią savaitę įsigaliojo pasaulio ekonomiką sukrėtęs 10 proc. „bazinis“ muitas, kuris taikomas daugumai JAV importuojamų prekių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad jo vyriausybė sudarinėja „specialiai pritaikytus susitarimus“ su prekybos partneriais, Vašingtonui įvedus muitus, kuriuos jis aiškina prekybos disbalansu su viso pasaulio šalimis. „Mums sekasi labai gerai ir mes sudarinėjame tai, ką aš vadinu specialiai pritaikytais sandoriais, ne iš piršto laužtais, tai yra pritaikyti, labai pritaikyti sandoriai“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas renginyje apie JAV energetikos politiką.

Taivano šiaurės rytuose trečiadienį įvyko 5 balų stiprumo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS), dėl kurio sostinėje Taibėjuje virpėjo pastatai. Žemės drebėjimas įvyko beveik 70 km gylyje Ilano apygardoje, netoli Taibėjaus, pranešė USGS. Ilano priešgaisrinės tarnybos naujienų agentūrai AFP sakė, kad pranešimų apie žalą ar sužeistuosius kol kas nėra gauta. „Kai įvyko žemės drebėjimas, trumpam pajutau, kaip sudrebėjo pastatas“, – sakė Ilano priešgaisrinio biuro pareigūnas.

 Per gaisrą slaugos namuose šiaurės Kinijoje žuvo 20 žmonių, trečiadienį pranešė Pekino valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Valstybinė žiniasklaida kol kas nepateikė daugiau informacijos apie gaisrą. Gaisras įsiplieskė antradienį 21 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku Hebėjaus provincijos Čengdės mieste, esančiame apie 180 km nuo Pekino, pranešė „Xinhua“, remdamasi vietos institucijomis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai nerimą kelia tai, kad Rusija karui prieš Ukrainą į savo kariuomenę priima karius iš Šiaurės Korėjos ir Kinijos piliečius. Tai pareiškė JAV valstybės departamento atstovė Tammy Bruce, kuri antradienį kalbėjo spaudos konferencijoje, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Nerimą kelia tai, kad dalyvauja Šiaurės Korėja, nerimą kelia tai, jog į nelaisvę buvo paimti Kinijos kariai“, – pažymėjo T. Bruce.

Respublikonų įstatymų leidėjai ir JAV Sausumos pajėgų Europoje vadas pasisakė prieš karių išvedimą iš žemyno, prieštaraudami galimam prezidento Donaldo Trumpo administracijos planui, rašo „Politico“. Antradienį Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitete NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopheris Cavolis pabrėžė „nuosekliai rekomenduojantis“ išlaikyti tą patį JAV karių skaičių, kuris žemyne yra nuo Rusijos plataus masto invazijos&nb...

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas vėliau šią savaitę virtualiai dalyvaus tarptautinių Ukrainos rėmėjų susitikime, antradienį pranešė JAV gynybos pareigūnas.  Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (UDCG) susitikimus pradėjo P. Hegsetho pirmtakas Lloydas Austinas po to, kai Rusija 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į šią šalį.

Balandžio 8 d. vakare Rusijos kariuomenė smogė Charkivui, kilo gaisras, miesto meras pranešė apie vieną nukentėjusįjį. Apie tai „ Telegram“ pranešė Charkivo meras Igoris Terechovas, praneša „Ukrinform“. „Charkive, Kyjivo rajone, smogė rusų lėktuvas. Vietoje kilo gaisras. Informacija apie nukentėjusiuosius ir žalą tikslinama“, – sakė jis pareiškime. Karinės oro pajėgos pranešė apie atakos bepiločių orlaivių judėjimą link Charkivo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino savo JAV kolegą Donaldą Trumpą persvarstyti prekybos partneriams įvestus plataus masto tarifus, kurie sukėlė pasaulinės recesijos grėsmę. „Tikslas – pasiekti, kad prezidentas D. Trumpas persvarstytų savo sprendimą“, – per vizitą Egipte sakė E. Macronas. „Jei tai reiškia, kad turime pereiti etapą, kuriame paaiškinsime, kad esame pasirengę reaguoti, tebūnie“, – teigė jis.

Rusija ir Jungtinės Valstijos ketvirtadienį Stambule ketina pratęsti derybas dėl jau kuris laikas įtemptų diplomatinių santykių normalizavimo, antradienį paskelbė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurio žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „Interfax“. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos teigimu, Rusijos delegacijos vadovu bus ambasadorius Vašingtone Aleksandras Darčievas, tuo tarpu JAV delegacijai vadovaus Sonata Coulter.