Užsienis

Europos šalys mano, kad į bet kokį taikos susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, turi būti įtrauktas proeuropietiškos šalies teritorinis vientisumas, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentūra.

Velykų pirmadienį mirė Vatikano vadovas popiežius Pranciškus, sulaukęs 88 metų. Pontifiko laidotuvėse dalyvaus įvairūs aukšto rango asmenys, karališkųjų šeimų nariai ir artimieji – sesuo, dukterėčios ir anūkės. Vis dėlto pranešama, jog nors popiežiui šeima reiškė daug, tačiau ne visiems rūpėjo jo vaidmuo. Apie tai praneša žurnalas „Hello Magazine“, kuris atskleidė detalių apie garsiąją popiežiaus dukterėčią.

Kinijos Užsienio reikalų ministerija paneigė Ukrainos kaltinimus, neva kinų bendrovės dalyvauja gaminant karinės paskirties prekes Rusijai, pavadindama juos „nepagrįstais“. Tokį pareiškimą atsakydamas į tai, kad Ukrainos Užsienio reikalų ministerija buvo iškvietusi Kinijos ambasadorių, padarė Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas, cituodama dienraščio „The Global Times“ paskelbtą informaciją pranešė „Ukrinform“. „Mes jau paaiškinome Kinijos poziciją atitinkamais klausimai...

Konsultacijose dėl galimos taikos Ukrainoje, anot Kremliaus, vis dar yra nesutarimų. Prieš pasiekiant susitarimą reikia išspręsti kai kuriuos dalykus, žiniasklaidai pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. „Tęsiame savo kontaktus (...), tačiau, žinoma, kad dar yra daug niuansų dėl susitarimo, kuriuos reikia išsiaiškinti, kur reikia suartinti pozicijas ir taip toliau. Šis darbas vyksta“, –teigė D. Peskovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį“, o jo vyriausiasis padėjėjas, užsienio reikalų ir gynybos ministrai Londone susitiko su Kyjivo sąjungininkais.

Pasauliui gedint 88-erių mirusio popiežiaus Pranciškaus, Vatikano šaltiniai pasidalino paskutiniosiomis jo gyvenimo akimirkomis. Pranešama, jog pirmadienį popiežius Pranciškus atsibudo 6 val.

Londone vykstant susitikimui dėl Ukrainos, Ukrainos vicepremjerė ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko pareiškė, kad su kai kuriais reikalavimais Ukraina negali sutikti.

Atviras popiežiaus Pranciškaus karstas trečiadienį trims dienoms perkeltas į Šv. Petro baziliką, kur pagerbti pasaulio katalikų lyderio renkasi tūkstančiai žmonių.  Skambant bazilikos varpams raudonai apsirengusių kardinolų ir Vatikano šveicarų gvardiečių lydimas karstas buvo nešamas procesijoje pro minią žmonių Šv. Petro aikštėje. Piligrimai ir turistai fotografavosi, kai kurie plojo procesijai, einančiai iš Šv.

Popiežius Pranciškus, savo gyvenimą paskyręs tarnystei Viešpačiui ir Jo Bažnyčiai, mirė Velykų pirmadienį, sulaukęs 88 metų. Popiežius mirė praėjus vienai dienai po to, kai po Velykų Mišių jis savo popemobiliu po atviru dangumi pasveikino tūkstančius žmonių Šventojo Petro aikštėje, pasirodė Vatikano balkone. Šeštadienį įvyks popiežiaus Pranciškaus laidotuvės, o pasauliui atsisveikinus su pontifiku bus laukiama, kas bus išrinktas naujuoju popiežiumi.

Gazos Ruože per Izraelio smūgius nuo ryto žuvo 17 žmonių, o islamistų grupuotės „Hamas“ valdomos teritorijos civilinės gynybos agentūra trečiadienį pranešė, kad jos ekipažas iš mokyklos, virtusios perkeltųjų asmenų prieglauda, ištraukė apdegusius kūnus. Kovo 18-ąją Izraelis atnaujino savo karinę kampaniją Gazos Ruože, žlugus du mėnesius trukusioms paliauboms, kurios buvo iš esmės sustabdžiusios kovas apsiaustoje palestiniečių teritorijoje.

Stambulą supurtė 6,2 balo žemės drebėjimas, rašo AP. Kol kas nėra duomenų apie sužeistuosius ar padarytą žalą. Turkijos nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymo tarnyba (AFAD) paskelbė, kad keli žemės drebėjimai įvyko prie Marmuro jūros krantų ir netoli Stambulo. Teigiama, kad būta kelių požeminių smūgių – 3,9 balų stiprumo 12 val. 13 min. vietos laiku, 6,2 balų 12 val. 49 min. ir 4,4 balų 12 val. 51 min.

Rusija pasinaudojo paliaubomis ir perkėlė iš Krymo į Zaporižios sritį techniką bei kareivius. Ukrainos gynybos pajėgos tikisi suintensyvėjusių Rusijos kariuomenės puolimo operacijų visoje pietinėje fronto linijoje, pranešė Pietų gynybos pajėgų atstovas spaudai Vladyslavas Vološynas.  Jo teigimu, priešai tęsia puolimo operacijas Zaporižios srityje, konkrečiai Huliaipolės, Novopavlivkos ir Orichivo sektoriuose. Per pastarąją dieną Novopavlivkos sektoriuje buvo 17 bandymų pulti.

 Iraniečių užsienio reikalų ministerija trečiadienį pasmerkė naujausias JAV sankcijas, kurios yra nukreiptos prieš tarptautinį tinklą, kaltinamą Irano naftos gabenimu į Kiniją. Ministerija šį JAV žingsnį pavadino ženklu, rodančiu Vašingtono „priešišką požiūrį“ prieš trečiąjį netiesioginių derybų dėl Teherano branduolinės programos raundą.

Su popiežiaus Pranciškaus kūnu bus palaidoti ir keli svarbūs daiktai, BBC sako popiežiaus biografas Austenas Ivereighas. Trečiadienį popiežiaus kūnas buvo nugabentas į Šv. Petro baziliką, kur bus iki šeštadienio. Šeštadienį vyks jo laidotuvės. Į karstą įdės maišelį Anot A. Ivereigho, popiežiaus Pranciškaus pontifikato metu nukaldintos monetos – po vieną kiekvieniems jo kadencijos metams – bus įdėtos į karste esantį maišelį.

Vyriausiasis prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas trečiadienį sakė, kad atvyko į Londoną kartu su aukščiausiais Ukrainos pareigūnais ir pažadėjo siekti taikos, nepaisant to, kad paskutinę akimirką planuotos derybos buvo pažemintos iki žemesnio lygio.  „Atvykome į Londoną kartu su gynybos ministru Rustemu Umerovu ir užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.

JAV pasitrauks iš derybų dėl taikos Ukrainoje proceso, jei nesulauks teigiamo atsako į savo iniciatyvas iš Ukrainos ir Rusijos, pareiškė JD Vance, „Clash Report“ cituoja UNIAN. Anot leidinio, JD Vance sako, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė „sąžiningą pasiūlymą“ tiek ukrainiečiams, tiek rusams. „Atsisakysime tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos, jei nesulauksime teigiamo atsakymo. Pateikėme aiškų ir sąžiningą pasiūlymą ir rusams, ir ukrainiečiams“, – cituojamas jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Kinijos ambasadorių, kad pareikštų rimtą susirūpinimą dėl įtarimų, jog Rusijos kariuomenėje tarnauja Kinijos kovotojai, o kinų bendrovės padeda Rusijai gaminti karinę įrangą, pranešė ministerija. Pekinas trečiadienį atkirto pavadindamas šiuos kaltinimus nepagrįstais.

Ukrainos atstovai, įskaitant šalies užsienio reikalų ir gynybos ministrus, atvyko į Londoną, nors kiek anksčiau buvo paskelbta, jog aukščiausio lygio susitikimas su JAV ir Didžiosios Britanijos atstovais yra atidedamas. „Atvykau į Londoną kartu su gynybos ministru Rustemu Umerovu ir užsienio reikalų ministru Andrejumi Sibiga. Nepaisant visko, dirbsime dėl taikos“, – pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš naujas derybas Londone antradienį atmetė idėją, kad Ukraina pagal bet kokį galimą taikos susitarimą turėtų atiduoti teritorijų Rusijai. Anot su šiuo klausimu susipažinusio Europos pareigūno, per derybas praėjusią savaitę Paryžiuje JAV pareigūnai pateikė pasiūlymą, kuriame buvo numatyta, kad pagal susitarimą Rusijai būtų leista išlaikyti okupuotos Ukrainos teritorijos kontrolę.

Antradienį, balandžio 22 d., rusai surengė 359 smūgius, nukreiptus į 13 Zaporižios srities gyvenviečių, tinkle „Telegram“ pranešė šio Ukrainos regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas. „Rusijos pajėgos inicijavo 10 antskrydžių, nukreiptų į Zaporižią, Stepnohirską, Kamianskę, Huliaipolę ir Mali Ščerbakus. Be to, 209 įvairaus tipo bepiločiai orlaiviai atakavo Bilenkę, Lobkovę, Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Čarivnę ir Novodarivką.

Popiežius Pranciškus paskutinėmis savo gyvenimo dienomis veikiausiai suprato, kad greitai mirs. Informuoti Vatikano šaltiniai katalikiškai naujienų agentūrai „Kathpress“ pasakojo, kad jau trečiadienį susitikime su trimis patikėtiniais pontifikas sakęs: „Dabar ypač melskitės už mane.

Kai buvęs Buenos Airių arkivyskupas Jorge Mario Bergoglio išvyko iš Argentinos sostinės dirbti Vatikano konklavoje, kurioje bus renkamas popiežiaus Benedikto XVI įpėdinis, jis nežinojo, kad tai bus paskutinis kartas, kai matys savo gimtąjį miestą. Tai, kad jis, tapęs popiežiumi, taip ir negrįžo į savo šalį, kai kuriems argentiniečiams paliko nuoskaudą. BBC paaiškino, kodėl popiežius Pranciškus vengė grįžti į gimtinę.

Izraelio kariuomenė trečiadienį pranešė, kad iš Jemeno, kur Irano remiami hučių sukilėliai nuolat taikosi į žydų valstybę, buvo paleista raketa. Netrukus po 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Izraelio kariuomenė paskelbė, kad Haifoje ir kitose bendruomenėse šalies šiaurėje dėl raketos buvo įjungtos oro pavojaus sirenos. „Link raketos buvo paleistas perėmimo įrenginys, o raketa greičiausiai buvo sėkmingai perimta“, – tinkle „Telegram“ pareiškė kariškiai.

Rusijos pajėgos smogė Dniepro sričiai, praneša „Kanal 24“. Rusų dronas smogė Marhanecio gyvenvietei. Taip pat atakuotas Charkivas, Odesa, Poltava. Kaip praneša srities vadovas Serhijus Lysakas, žuvo septyni žmonės, dar šeši buvo sužeisti. Informacija tikslinama. Smūgis Charkivui Rusijos pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį dronais taip pat smogė Charkivui. Anot vietos tarnybų, rusai nusitaikė į civilius pastatus, kilo gaisrai, kai kurie pastatai apgadinti arba sugriauti.

Trečiadienį Jungtinėje Karalystėje (JK) vyks naujas derybų raundas, kuriame dalyvaus Jungtinės Valstijos, Ukraina ir Europos šalys, JAV dedant pastangas nutraukti Rusijos karą Ukrainoje. Tuo metu JAV prezidento pasiuntinys Steve'as Witkoffas šią savaitę lankysis Maskvoje, patvirtino Baltieji rūmai, ir tai bus jo ketvirtoji kelionė į Rusiją nuo tada, kai Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas.

Donaldas Trumpas leis Vladimirui Putinui pasilikti beveik visą Ukrainos teritoriją, kurią Rusija užgrobė nuo karo pradžios, taip pat Krymą, rašo „The Telegraph“. Anot leidinio, šis sąlyga yra septynių punktų plano, kuriuo siekiama užbaigti karą, dalis. Ji bus aptarta trečiadienį Londone, kai JAV pareigūnai išklausys Kyjivo reakciją. 7 punktų planas Pasiūlyme numatyta, kad JAV siūlo oficialiai pripažinti Krymą Rusijai ir numato de facto pripažinti kitas okupuotas teritorijas.

Ukraina yra pasiruošusi surengti tiesiogines taikos derybas su Rusija, bet tik po to, kai bus sudarytos paliaubos, antradienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Toks jo komentaras nuskambėjo tuo metu, kai JAV daro naują spaudimą nutraukti trejus metus vykstantį karą. Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidento pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šią savaitę turėtų vykti į Maskvą, o JAV pasiuntinys trečiadienį Londone turėtų dalyvauti naujose derybose su Europos pareigūnais.

JAV pateikė Ukrainai galutinį taikos pasiūlymą, kuriame numatyta pripažinti Krymą Rusijos dalimi ir neoficialiai pripažinti Rusijos kontrolę beveik visose teritorijose, užimtose nuo 2022 m., skelbia „Axios“. Informaciją leidiniui pateikė neįvardijami šaltiniai.

Milijardierius Elonas Muskas pareiškė, kad planuoja praleisti kur kas mažiau laiko dirbdamas JAV prezidentui Donaldui Trumpui. E. Muskas apie tokią galimybę prakalbo tuo metu, kai jo elektromobilių gamybos įmonė pranešė apie nusmukusį pelną. E. Muskas nuo gegužės mėnesio sutelks dėmesį į „Tesla“ valdymą, tvirtino jis. „Tesla“ informavo, kad jos pelnas pirmą ketvirtį sumažėjo. Atitinkama suma sudarė 409 mln. dolerių, kai pernai siekė 1,39 mlrd. dolerių.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, ko Rusija reikalauja iš Ukrainos, kad teroristai nutrauktų ugnį. Jis patikino, kad „Rusija pasieks savo tikslus taikiai arba karinėmis priemonėmis“. Taip pat pridūrė, jog Rusija neketina pulti Baltijos šalių.

Jungtinių Valstijų vadovas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė neketinantis atleisti JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pirmininko ir užsiminė apie muitų Kinijai sumažinimą, o tai atnešė palengvėjimą pasaulio rinkoms, išgąsdintoms dėl jo agresyvios politikos. Neseniai D. Trumpo pasipiktinimai FRS pirmininku Jerome'u Powellu sukėlė susirūpinimą, kad prezidentas jį nušalins, o tai sukėlė nerimą rinkose.

Nuo trečiadienio Šv. Petro bazilikoje visi tikintieji galės atsisveikinti su popiežiumi Pranciškumi, kurio palaikai bus pergabenti iš koplyčios Šv. Mortos svečių namuose.  Pontifiko palaikų pergabenimo apeigos prasidės 9 val. (10 val. Lietuvos laiku). Joms vadovaus kardinolas Kevinas Farrellas, Šventosios Romos Bažnyčios kamerlingas, pranešė Vatikanas.  Po maldos Šv. Mortos svečių namų koplyčioje procesija pajudės Šv.

Rusijos pajėgos antradienį du kartus smogė Myrnohrado miestui Donecko srityje, per atakas žuvo trys civiliai, feisbuke pranešė generalinė prokuratūra. Anot duomenų, pradžioje okupantai nežinomo tipo ginklais atakavo privatų miesto rajoną. Per šį smūgį žuvo 72 m. vyras. Vėliau dronu buvo atakuotas civilinis automobilis miesto pakraštyje – per šią ataką žuvo moteris ir vyras.

Izraelyje nerimą sukėlė neįprasta žinia apie galimą ryklio ataką. Gelbėtojai antradienį pranešė, kad po spėjamos ryklio atakos dingo žmogus. Pasak policijos, pareigūnai išplėtė paiešką prie Chaderos krantų, kai čia pirmadienio vakarą dingo vyras. Liudininkai teigė, kad vyrą užpuolė ryklys. Izraelyje dešimtmečius nėra buvę ryklių atakų. Izraelio žiniasklaida parodė įrašus, kaip rykliai praėjusiomis dienomis plaukioja jūroje aplink žmones. Tarp besimaudančiųjų buvo ir vaikų.

Aštuonis dešimtmečius Jungtinės Valstijos kūrė pasaulinę tvarką, grindžiamą savo interesais ir vertybėmis. Per 100 savo antrosios kadencijos dienų Donaldas Trumpas ją sugriovė. Jungtinės Valstijos pagal daugumą rodiklių tebėra galingiausia pasaulio valstybė, o D. Trumpas pažadėjo ją dar labiau sustiprinti, agresyviai skatindamas vidaus verslą ir didindamas karines išlaidas. Tačiau respublikonas milijardierius siūlo kur kas vienpusiškesnę viziją nei bet kuris šiuolaikinis JAV prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą mėnesį lankysis trijose Artimųjų Rytų valstybėse, antradienį pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. „Jis keliaus į Saudo Arabiją, Katarą ir Jungtinius Arabų Emyratus nuo gegužės 13 iki 16 dienos“, – Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje sakė K. Leavitt.

Rusija bando išstumti Jungtines Valstijas iš taikos derybų, kad pademonstruotų savo lyderystę, įsitikinęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tokią nuomonę prezidentas išsakė per spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“. V. Zelenskis mano, kad Maskva nėra pasirengusi tam, kam pasirengusi Ukraina, o Kremlius įsitikinęs, kad Kyjivas nėra pasirengęs imtis greitų, teisingų ir tvirtų žingsnių.

Rusija stiprina savo ginkluotąsias pajėgas ir iki 2025 m. pabaigos ketina mobilizuoti dar 300–400 tūkst. karių. Apie tai interviu „Radio NV“ sakė Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fediras Venislavskis, praneša „Ukrinform“. Pasak jo, Rusija didina savo ginkluotąsias pajėgas, dalyvaujančias kare prieš Ukrainą, o žvalgyba apie tai nuolat praneša. „Jei prieš šešis mėnesius buvo 570 000 kariškių, tai dabar – 610–615 000 kariškių.

Du balsavimo teisę rinkti naują popiežių turintys kardinolai pranešė nedalyvausiantys konklavoje. Valensijos arkivyskupas emeritas Antonio Cañizaresas negalės atvykti dėl sveikatos problemų, skelbia ispanų žiniasklaida. Jau prieš tai dėl tokios pat priežasties negalėsiantis dalyvauti atsiprašė Sarajevo arkivyskupas emeritas Vinko Puljićius.

Paprastame mediniame karste, užuot išklimnigai pašarvotas ant katafalko, kaip jo pirmtakai – Vatikanas viešina vaizdus iš Šventos Marijos rezidencijos koplyčios. Su atvirame karste pašarvotu popiežiumi Pranciškumi atsisveikina kunigai ir vienuolės, tačiau jau rytoj jis bus išgabentas į švento Petro baziliką, kur su pontifiku galės atsisveikinti pasauliečiai. Oficialiai patvirtinta, kad Pranciškaus laidotuvės įvyks šeštadienį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Paviešintame Popiežiaus Pranciškaus testamente – lietuvio vardas: Pontifiko laidotuvių ceremonija rūpinsis iš Biržų kilęs lietuvis kardinolas Rolandas Makrickas, kuris rūpinasi Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilika Romoje, kur Popiežius išreiškė norą būti palaidotas.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi tiesioginėms deryboms su Rusija po paliaubų. „Taip pat esame pasirengę užfiksuoti, kad po paliaubų esame pasirengę susėsti prie stalo bet kokiu formatu“, – spaudos konferencijoje sakė ukrainiečių lyderis.  Jis taip pat teigė, kad Ukraina nesitarė su JAV dėl jokių naujų pagalbos paketų. „Dar neturėjome galimybės susitarti su JAV dėl naujos pagalbos ar aptarti detalių“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios, siekdamos paliaubų Ukrainoje, neišnaudoja visų Vašingtono turimų svertų. „Jos turi instrumentų, kuriais gali daryti spaudimą, – sakė K. Kallas antradienį naujienų agentūrai AFP.

Trečiadienį Londone susitinkantys Ukrainos ir Europos pareigūnai susidurs su sparčiai judančiu JAV pasiūlymu pripažinti neteisėtą Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir įšaldyti fronto liniją kaip taikos susitarimo dalį, teigia keli su vidiniais svarstymais susipažinę asmenys, skelbia „The Washington Post“. Ukrainos sąjungininkai tikisi mainais į bet kokias tokias teritorines nuolaidas išsikovoti saugumo garantijas ir atstatymo programas kovojančiai šaliai.

Nuo sausio mėnesio, kai grįžo į Baltuosius rūmus, Donaldas Trumpas apvertė aukštyn kojomis JAV užsienio politiką, sukėlė chaosą finansų rinkoje ir Ovalųjį kabinetą pavertė nesibaigiančia įvykių serija.  Žemiau apžvelgiame 10 svarbiausių pirmųjų 100 D. Trumpo antrosios kadencijos dienų įvykių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė daugybę įstatymų, toliau griežtindamas susidorojimą su kitaminčiais. Pagal naująjį teisės aktą „diskredituoti“ kariuomenę arba raginti taikyti sankcijas Rusijai laikoma nusikalstama veika. Juo taip pat draudžiama „padėti įgyvendinti“ tarptautinių organizacijų, kurioms Maskva nepriklauso, sprendimus. Tai galėtų būti taikoma, pavyzdžiui, Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), kuris 2023-iųjų balandį išdavė V. Putino arešto orderį.

Ispanija dar šiais metais nori pasiekti 2 proc. NATO gynybos išlaidų tikslą. Kad šis tikslas bus būtų įgyvendintas, ketinama papildomai išleisti beveik 10,5 mlrd. eurų, Madride pareiškė ministras pirmininkas Pedro Sánchezas. Pasak jo, tam parlamento pritarimo nereikia. Iki šiol Madridas pasiekti minimalų NATO išlaidų tikslą žadėjo tik „vėliausiai iki 2029 m.“ Šiuo metu Ispanija gynybai skiria beveik 20 mlrd. eurų arba maždaug 1,3 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pranešė telefonu kalbėjęsis su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu  ir pridūrė, kad abu lyderiai buvo vieningi prekybos ir Irano klausimais. „Ką tik pasikalbėjau su Izraelio ministru pirmininku“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas. „Pokalbis praėjo labai gerai – kiekvienu klausimu esame toje pačioje pusėje“, – pridūrė jis.

Galingas sprogimas sudrebino Rusijos raketinių ir artilerijos pajėgų amunicijos sandėlį, esantį į rytus nuo Maskvos. Vladimiro srities gubernatorius Aleksandras Avdejevas patvirtino sprogimą, tačiau kol kas detalesnių duomenų pateikti nenorėjo. Jis savo „Telegram“ kanale rašė, kad incidento nuotraukų ir vaizdo medžiagos platinimas yra draudžiamas. Pasak liudininkų, dėl besitęsiančių sprogimų evakuoti keli kaimai, esantys netoli amunicijos bazės.