Užsienis

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paragino surengti tiesiogines derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, jei būtų nutraukta ugnis per ilgiau kaip trejus metus trunkančią Maskvos invaziją. Jei bus sudarytos 30 dienų paliaubos, kaip siūlė Vakarų šalys, „mes sieksime tiesioginių Ukrainos ir Rusijos derybų, esame pasirengę padėti“, sakė E. Macronas interviu Prancūzijos naujienų televizijoms TF1 ir LCI, atvykęs į Kyjivą su Europos lyderiais.

Pakistano užsienio reikalų ministras šeštadienį pareiškė, kad jo šalis svarstytų deeskalacijos galimybę, jei Indija nutrauktų tolesnes atakas. Tačiau Ishaqas Daras perspėjo, kad jei Indija tęs smūgius, ji „sulauks mūsų atsako“. Pakistano televizijai „Geo News“ I. Daras sakė, kad šią žinią jis taip pat perdavė JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio, kai šis su juo susisiekė po pokalbio su Naujuoju Deliu. „Mes atsakėme, nes mūsų kantrybė pasiekė ribą.

Rusijos kariuomenė pastarąją parą kare Ukrainoje prarado dar 1 310 kareivių. Naujausius duomenis šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 10 d. Rusija iš viso neteko apie 964 580 kareivių.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paragino Indiją ir Pakistaną atkurti tiesioginį bendravimą, kad būtų „išvengta apsiskaičiavimų“, konfliktui tarp šių dviejų valstybių atsidūrus ant plataus masto karo slenksčio, anksti šeštadienį pranešė Valstybės departamentas. M. Rubio telefonu kalbėjosi su varžovių diplomatijos vadovais ir pirmą kartą nuo konflikto pradžios kalbėjosi su Pakistano kariuomenės vadu, kuris laikomas itin įtakingu veikėju šalyje.

Pakistano oro erdvė, kariškiams šeštadienį pareiškus, kad Indija surengė kelias atakas prieš oro bazes, liks uždaryta mažiausiai parą. „Pakistano oro erdvė bus uždaryta visų rūšių skrydžiams iki sekmadienio vidurdienio“, – sakoma aviacijos agentūros pareiškime.

JAV institucijos pranešė, kad anksti penktadienį Niuarko oro uoste, kuris yra vienas iš trijų Niujorko metropolinės zonos oro uostų, pusantros minutės buvo sutrikusios komunikacijos. Panašus incidentas šiame tarptautiniame oro uoste jau įvyko balandžio 28 dieną, kai Filadelfijoje esantys skrydžių dispečeriai negalėjo susisiekti su lėktuvais, tąkart teko atidėti ir atšaukti skrydžių.

Prancūzijos, Britanijos, Vokietijos ir Lenkijos vadovai šeštadienį su precedento neturinčiu bendru vizitu atvyko į Ukrainą derybų su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, žadėdami didinti spaudimą Rusijai, kol ši sutiks nutraukti ugnį. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo, Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko ir Jungtinės Karalystės (JK) premjero Keiro Starmerio kelionė yra pirmas kartas, kai keturių Europos valstybių vadovai kartu lankosi Ukrainoje.

Didžiojo septyneto (G7) valstybės ir Kinija ragina Indiją ir Pakistaną susilaikyti nuo karinių veiksmų, o JAV valstybės sekretorius siūlo diplomatinę pagalbą sprendžiant konfliktą. G7 valstybės penktadienį paragino abi branduolinį ginklą turinčias puses deeskaluoti padėtį ir „maksimaliai susilaikyti“ nuo karinių veiksmų po to, kai Indija ir Pakistanas apsikeitė kariniais smūgiais ir sukėlė nerimą dėl galinčio kilti karo.

Pasak legendos, kadaise buvo kėdė su skyle – sedes stercoraria, ant kurios turėjo sėdėti naujai išrinktas popiežius tam, kad būtų apžiūrėtos jo intymios kūno vietos, rašoma „Big Thing“. Tai buvo daroma ne sveikatos sumetimais, o siekiant patikrinti, ar Katalikų bažnyčios vadovas yra vyras. Vizualinis patikrinimas užtikrindavo, kad persirengusios moterys negalėtų patekti į Vatikaną ir užgrobti valdžią.

Pakistano karinės pajėgos šeštadienio rytą paskelbė surengusios smūgius prieš taikinius Indijoje po to, kai Indija paleido raketas į tris Pakistano karinių oro pajėgų bazes Pakistano Pundžabo provincijoje, praneša „The Washington Post“. Pakistanas teigė smogęs kelioms bazėms Indijos Pundžabo provincijoje. Pasak analitikų, Naujasis Delis smūgius prieš Indijos teritoriją vertins rimčiau nei karinius veiksmus Indijos administruojamame Kašmyre ir galima tolesnė įvykių eskalacija.

Tarptautiniame Niuarko oro uoste į vakarus nuo Niujorko antrą kartą per dvi savaites įvyko rimtas saugumo incidentas. JAV Federalinė aviacijos administracija penktadienį pranešė, kad oro dispečeriai pusantros minutės negalėjo bendrauti su tūpiančių ir kylančių lėktuvų pilotais. Buvo paveikti radarų ekranai bei telekomunikacijų sistema žemėje. Sutrikimas įvyko penktadienio rytą 3.55 val. (vietos laiku) ir „truko maždaug 90 sekundžių“, sakoma trumpame FAA pranešime.

Penktadienį du vyrai buvo pripažinti kaltais dėl tyčinio vieno žymiausių Jungtinės Karalystės (JK) medžių nupjovimo, sukėlusio nacionalinį pasipiktinimą. Prisiekusieji Niukaslo karūnos teisme pripažino buvusius draugus 39 metų Danielį Grahamą ir 32 metų Adamą Carruthersą kaltais dėl nusikalstamos žalos, padarytos 2023-iaisiais nukirtus medį Platano tarpeklyje, kuris beveik 200 metų stovėjo Šiaurės Anglijoje šalia Hadriano sienos, įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pareiškė, kad be jo kontaktų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu neįmanoma sustabdyti karo Ukrainoje. Šią mintį jis išreiškė interviu „Breitbart News“, atsakydamas į jam adresuotą kritiką dėl asmeninių susitikimų su Kremliaus vadovu, rašo UNIAN. „Mano susitikimuose su Putinu nedalyvavo pašaliniai asmenys.

 Aukščiausiame pasaulio kalne prasidėjo šiųmetis alpinizmo sezonas: aštuoni Nepalo alpinistai pasiekė Everesto viršūnę, taip atverdami maršrutą šimtams kitų alpinistų, penktadienį pranešė Nepalo ekspedicijų bendrovė „8K“. Šiųmečiam pavasario sezonui  Nepalas jau išdavė 456 leidimus kopti į Everestą. „Maršrutas atidarytas šiek tiek anksčiau, – Everesto bazinėje stovykloje sakė alpinistė Purnima Shrestha.

Pakistaniečių kariuomenės atstovas penktadienį pareiškė, kad kelias dienas besitęsiant apsikeitimui ugnimi su Indija Pakistano kariuomenė nesiruošia deeskaluoti situacijos. „Mes nedeskaluosime – su žala, kurią Indija padarė mūsų pusei, jie turėtų prisiimti smūgį“, – sakė Ahmedas Sharifas Chaudhry žiniasklaidai. „Iki šiol mes gynėmės patys, bet jie gaus atsakymą mūsų laiku“, – pridūrė jis.

Pasaulio lyderių dalyvavimas kasmetinėje parade gegužės 9 d. Rusijoje parodė, kad Vakarų pastangos izoliuoti Vladimirą Putiną ir nugalėti Rusiją žlugo. Tokią nuomonę išreiškė leidiniui „The Washington Post“ išreiškė rusų politologė Tatjana Stanovaja, cituoja UNIAN. „Tai Rusijos pozicionavimas kaip svarbios pasaulio dalies, neizoliuotos, turinčios daug partnerių ir draugų, o Vakarai nedominuoja pasaulio darbotvarkėje“, – kalbėjo ji.

Europos Sąjungos (ES) ambasadorius penktadienį pareiškė, kad Kinija nededa pakankamai pastangų kuriant sąžiningą prekybos aplinką bloko bendrovėms, pasaulyje verdant muitų karams. JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) paskelbus didelius muitus prekybos partneriams visame pasaulyje, o kai kurioms kiniškoms prekėms nustačius iki 245 proc. siekiančius tarifus, Pekinas teigia, kad ryšiai su Europa suteikia vertingo stabilumo.

Ukraina penktadienį paskelbė išsiuntusi du vengrų diplomatus, atsakydama į tai, kad Budapeštas išsiuntė du ukrainiečių diplomatus, ir taip paaštrino ginčą po to, kai Kyjivas sulaikė du įtariamus vengrų šnipus. „Du Vengrijos diplomatai turi palikti mūsų šalį per 48 valandas“, – socialiniame tinkle „X“ teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.  „Reaguojame į Vengrijos veiksmus, remdamiesi abipusiškumo principu ir savo nacionaliniais interesais“, – pridūrė jis.

Izraelio gynybos ministras pažadėjo griežtą atsaką po to, kai penktadienį buvo perimta iš Jemeno paleista raketa, kurią, kaip teigiama, paleido Irano remiami husių sukilėliai. „Husiai toliau leidžia Irano raketas į Izraelį. Kaip ir žadėjome, mes griežtai atsakysime Jemene ir visur, kur tik reikės“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Israelis Katzas.

Rusija penktadienį surengė Pergalės dienos koncertą, nukreiptą į Estijos pasienio miestą Narvą, kuriame gyvena didelė rusakalbių bendruomenė. Minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-metį, Kremlius naudoja minėjimus, kad pakurstytų patriotizmą namuose ir parodytų savo jėgą užsienyje, kai jos pajėgos kariauja Ukrainoje. Jubiliejaus proga Rusija surengė patriotinius koncertus scenoje, esančioje priešais Narvą – miestą, kuriame gyvena 56 000 žmonių ir 96 proc. jų yra rusakalbiai.

Indijos Kašmyro teritorija, įskaitant Džamu miestą, penktadienį, jau antrą vakarą iš eilės, buvo atakuojama dronais, naujienų agentūrai AFP sakė Indijos gynybos šaltinis. Pakistanas anksčiau neigė vykdęs tokias atakas.  Šaltinis sakė, kad „dronai buvo pastebėti Džamu, Samboje“ Indijos administruojamoje Kašmyro dalyje ir Pathankote kaimyninėje Pandžabo valstijoje.

1972 m. Veneros kryptimi paleistas sovietų zondas greičiausiai šį savaitgalį nukris į Žemę – jis savo tikslo taip niekada ir nepasiekė. Europos kosmoso agentūros ESA duomenimis, zondo „Kosmos–482“ kapsulė sugrįžti turėtų šeštadienį. Kur tiksliai Žemėje nukris beveik 500 kg svorio ir maždaug metro skersmens zondas, tiksliau bus galima prognozuoti tik likus nedaug laiko iki to.  Tačiau ESA patikino, jog rizika, kad krentant zondui kas nors nukentės, yra labai maža.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Nyderlandų duomenimis, nori įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 m. gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). M. Rutte visoms šalims narėms išsiuntė laišką, kuriame ragina 3,5 proc. numatyti „tvirtoms karinėms išlaidoms“ ir 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir „panašiems dalykams“, penktadienį sakė Nyderlandų premjeras Dickas Schoofas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pasmerkė užsienio lyderius, dalyvavusius Rusijos Pergalės dienos minėjimuose Maskvoje, įskaitant karinį paradą, sakydamas, kad vykti į tokius renginius yra gėdinga.  „Dalyvauti pergalės parade tų, kurie sprogdino miestus, ligonines, vaikų darželius, dėl kurių žuvo daugiau nei milijonas žmonių (...) Dalyvauti tokios šalies karių parade yra gėdinga“, – Šiaurės rytų Prancūzijoje esančiame Nansi mieste žurnalistams sakė D. Tuskas.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva penktadienį per susitikimą Kremliuje su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu paragino stiprinti savo šalies „strateginę partnerystę“ su Rusija. Lula taip pat pažėrė kritikos Donaldo Trumpo muitų tarifams per savo kelionę į Maskvą, kur kartu su maždaug dviem dešimtimis kitų pasaulio lyderių minėjo pergalės prieš nacistinę Vokietiją 80-metį. „Mano vizitas čia skirtas mūsų strateginei partnerystei stiprinti ir atkurti“, – sakė jis V. Putinui.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ant veido pastebėta keista žymė. Neseniai paskelbtoje nuotraukoje ant jo smilkinio matyti gana ilga juosta. Socialiniuose tinkluose ši žymė sukėlę diskusijas ir svarstymus, kas tai gali būti – miego žymė, žymė nuo masažo stalo ar telefono. Yra ir ironiškas variantas – „ukrainiečių pėdsakas“, rašo „Telegraf“. Tačiau iš tikrųjų viskas yra daug paprasčiau. Tai greičiausiai ausinių žymė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas remia karą, o ne taiką, ir pasmerkė, jo teigimu, karingus Rusijos lyderio komentarus, išsakytus per paradą Maskvoje, skirtą pergalei Antrajame pasauliniame kare pažymėti. „Prezidentas Putinas yra karo, o ne taikos pusėje. Karingi komentarai, kuriuos jis išsakė, kasdienė tikrovė tai tik pabrėžia“, – sakė E. Macronas per renginį kartu su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku.

Katalikų pasaulis atidžiai stebi pirmojo amerikiečio popiežiaus Leono XIV žodžius ir veiksmus. Toliau apžvelgiame, kas žinoma apie jo darbotvarkę per artimiausias dienas Vatikane. Pirmosios mišios Penktadienio rytą iš JAV kilęs Robertas Francis Prevostas Siksto koplyčioje, kur ketvirtadienio vakarą jį išrinko kiti kardinolai, celebravo pirmąsias mišias kaip popiežius Leonas XIV.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atleido vyriausiąją šalies bibliotekininkę, nutraukdamas vienintelės moters ir pirmosios afroamerikietės, užėmusios šias pareigas, kadenciją, pranešė vienas senatorius. Naujosios Meksikos senatorius Martinas Heinrichas ketvirtadienį vakare pasidalijo el. laišku, kurį, jo teigimu, gavo Carla Hayden, jame pranešama apie jos atleidimą iš Kongreso bibliotekininkės pareigų „nedelsiant“. „Per savo kadenciją dr.

Maskvos centre praūžė Putino propagandinis karinis paradas į kurį sugūžėjo daugiau nei dvidešimties su Rusija draugaujančių šalių lyderiai. Rusijos vadovas iškilmingai sveikino žudikiško karo sąjungininkus – Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Šiaurės Korėjos kariuomenės vadus ir skaldyti Europą padedančius Serbijos ir Slovakijos lyderius.  Jei viskas vyktų pagal Vladimiro Putino užgaidas – propagandinis gegužės 9-osios paradas neabejotinai vyktų ne tik Maskvoje, bet ir Kyjive.

Prancūzija ir Lenkija penktadienį pasirašė naują bendradarbiavimo ir draugystės sutartį, abiem Europos sąjungininkėms siekiant stiprinti gynybos ryšius po Rusijos invazijos į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Sutartį, panašią į tas, kurias Prancūzija jau yra pasirašiusi su Vokietija, Italija ir Ispanija, Prancūzijos rytuose esančiame Nansi mieste pasirašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

NATO nepažadėjo, kad taikos susitarimo dėl Rusijos karo Ukrainoje nutraukimo rezultatas bus Ukrainos narystės Aljanse įtvirtinimas. Apie tai sakė Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte, praneša UNIAN. Bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu Briuselyje jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainos narystės perspektyva išlieka ilgalaikė. „Visi NATO nariai sutiko, kad Ukrainos kelias į NATO bus negrįžtamas.

Rusijai minint Pergalės dieną, proukrainietiškai nusiteikę aktyvistai surengė protesto akciją prie sovietų karių memorialo Varšuvoje, prie kurio Maskvos ambasadorius padėjo vainiką. Maždaug dvi dešimtys protestuotojų, užsiklojusių baltomis paklodėmis ir išsitepusių veidus bei rankas raudonais dažais, imituojančiais kraują, gulėjo prie paminklo Sovietų armijos karių kapinėse Lenkijos sostinėje.

Anot vieno genealogo, tarp Roberto Francio Prevosto, ketvirtadienį tapusio pirmuoju iš Amerikos kilusiu popiežiumi, protėvių būta ir Naujajame Orleane gyvenusių tamsiaodžių kreolų. Naujai išrinktasis pontifikas savo kreolų kilmės viešai nėra komentavęs, tačiau jo brolis leidiniui „The New York Times“ sakė, kad šeima savęs juodaodžiais nelaiko.

Anot vieno genealogo, tarp Roberto Francio Prevosto, ketvirtadienį tapusio pirmuoju iš Amerikos kilusiu popiežiumi, protėvių būta ir Naujajame Orleane gyvenusių tamsiaodžių kreolų. Naujai išrinktasis pontifikas savo kreolų kilmės viešai nėra komentavęs, tačiau jo brolis leidiniui „The New York Times“ sakė, kad šeima savęs juodaodžiais nelaiko.

Vietos gyventojų teigimu, penktadienio renginių, skirtų pergalės prieš nacistinę Vokietiją aštuoniasdešimtmečiui paminėti, išvakarėse Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos dalyje buvo atidengtas sovietų diktatoriaus Josifo Stalino paminklas. Nepaisant milijonus žmonių pražudžiusių represijų, bado ir teroro, daugelis rusų Staliną tebelaiko didvyriu, padėjusiu Sovietų Sąjungai laimėti Antrąjį pasaulinį karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šeštadienį Ukrainoje susitiks „norinčiųjų koalicijos“ – šalių, kurios įsipareigojo sustiprinti paramą Kyjivą, vadovai europiečiai. „Ukrainoje taip pat ruošiamės susitikti su „norinčiųjų koalicijos“ lyderiais (...) Rytoj mūsų laukia susitikimai“, – vaizdo ryšiu Osle vykusiame viršūnių susitikime sakė V. Zelenskis, nenurodydamas, kas jame dalyvaus.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį paragino Bendrijos valstybes nares migracijos problemą spręsti kartu. Taip ji pareiškė priimdama naująjį Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, kurio vyriausybė pradėjo apgręžinėti prieglobsčio prašytojus prie savo sienų. „Migracija yra bendras Europos iššūkis, kuriam reikia bendro europinio sprendimo“, – spaudos konferencijoje kartu su Vokietijos kancleriu sakė EK pirmininkė.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį lankydamasis Briuselyje pirmą kartą po to, kai šią savaitę pradėjo eiti pareigas, pareiškė, kad nesitiki, jog Ukraina artimiausiu metu įstos į NATO. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Kyjivas pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje ir paragino NATO sąjungininkes paskelbti kvietimą prisijungti prie karinio aljanso.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį sakė, kad po pokalbio su JAV prezidentu palankiai vertina Donaldo Trumpo raginimą nutraukti ugnį Ukrainoje. „Vakar vakare kelis kartus kalbėjausi su @POTUS. Teigiamai vertinu jo ryžtingą raginimą 30 dienų besąlygiškai nutraukti ugnį“, – sakė E. Macronas socialiniame tinkle „X“, turėdamas omenyje savo kolegą iš JAV. „Visi turime siekti šio tikslo be delsimo, netikrų pretenzijų ar vilkinimo taktikos“, – teigė jis.

Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas pareiškė remiantis JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyvą dėl 30 dienų besąlygiškų paliaubų Ukrainoje ir pagrasino Rusijai naujomis sankcijomis, jei ši nesutiks nutraukti ugnį. „Ypač Rusija dabar raginama pagaliau sutikti su ilgesnėmis paliaubomis, kurios suteiktų erdvės tikrai taikos sutarčiai, – sakė politikas per savo prisistatymo vizitą Briuselyje po pokalbio su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos yra būtinai reikalingos Europos saugumui, nors anksčiau reiškė abejones Vašingtono patikimumu. „Amerika yra esminė Europos saugumui, yra būtinai reikalinga Europos saugumui šiandien ir ilgam laikui“, – lankydamasis NATO būstinėje sakė F. Merzas.

Vengrija penktadienį paskelbė išsiuntusi du ukrainiečių diplomatus, kaltindama juos šnipinėjimu po to, kai Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė sulaikiusi du įtariamus vengrų šnipus. „Šiandien iš Vengrijos išsiuntėme du šnipus, dirbusius su diplomatine priedanga Ukrainos ambasadoje Budapešte“, – feisbuke paskelbtame vaizdo įraše sakė vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Danijos ministrė pirmininkė penktadienį išreiškė pasipiktinimą, pasirodžius žiniasklaidos pranešimams, kad Vašingtonas ketina sustiprinti šnipinėjimą Danijos autonominėje Grenlandijos teritorijoje, kurios trokšta JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „The Wall Street Journal“ šią savaitę pranešė, kad JAV žvalgybos agentūroms buvo nurodyta daugiau sužinoti apie salos nepriklausomybės judėjimą ir ką jos gyventojai mano apie amerikiečių vykdomą išteklių ekploatavimą.

Kyjivo sąjungininkai Europos Sąjungoje (ES) penktadienį pritarė tam, kad būtų įkurtas specialus tribunolas Rusijos vadovams už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą teisti. ES užsienio reikalų ministrai simboliškai susirinko Lvive tą pačią dieną, kai Rusija mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą didžiuliu kariniu paradu Maskvoje.

Prancūzija ketina pasinaudoti pajamomis už įšaldytą Rusijos turtą, kad finansuotų maždaug 60 Ukrainai pristatytų prancūzų gamybos haubicų „Caesar“ techninę priežiūrą, penktadienį pasakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras. Apie tai jis pranešė Ukrainos Lvivo mieste, kur susitikę ES užsienio reikalų ministrai sutarė steigti specialųjį tribunolą patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukščiausiojo rango Rusijos vadovybę už 2022 m. pradėtą Ukrainos invaziją.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU penktadienį pranešė, kad atskleidė Vengrijos valstybės valdomą šnipų tinklą, kurio tikslas buvo rinkti žvalgybos informaciją apie Ukrainos gynybą, rašo „Reuters“. SBU pareiškime nurodė, kad sulaikė du įtariamus agentus, kurie, jos teigimu, buvo valdomi Vengrijos karinės žvalgybos.

Popiežiaus Leono XIV inauguracijos mišios įvyks sekmadienį, gegužės 18 dieną, Šv. Petro aikštėje, penktadienį paskelbė Vatikanas. Į mišias, kurios vyks 10 dienų po amerikiečių kardinolo Roberto Francis Prevosto išrinkimo, turėtų atvykti pasaulio lyderiai. R. F. Prevostas ketvirtadienį buvo išrinktas pirmuoju popiežiumi iš Jungtinių Valstijų ir nusprendė pasirinkti Leono XIV vardą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po Pergalės dienos parado Raudonojoje aikštėje Maskvoje susitiko su aukštais Šiaurės Korėjos kariuomenės atstovais. Jis sveikinosi su generolais paspausdamas jiems rankas, o vieną net apkabino – tai neįprastas Rusijos prezidento elgesys. Paprastai jis vengia fizinio kontakto, išskyrus privalomą rankos paspaudimą. Šiltas pasisveikinimas gali rodyti didėjantį karinį artumą tarp Maskvos ir Pchenjano.