Užsienis

Milijardierius Elonas Muskas teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra minimas dokumentuose, susijusiuose su skandalingai pagarsėjusiu pedofilu finansininku Jeffrey Epsteinu, rašo „Sky news“. Panašu, kad konfliktas tarp E. Musko ir D. Trumpo gilėja. „@realDonaldTrump yra Epsteino dokumentuose. Tai tikroji priežastis, kodėl jie nebuvo paviešinti“, – savo „X“ paskyroje rašo E. Muskas.

Ukrainos parlamento narys, nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko sako, kad Rusija ruošia „atsakomąjį smūgį“ Ukrainai. Apie tai jis kalbėjo laidoje „Espresso“, rašo UNIAN. Rusija atsakomąjį smūgį gali smogti dar šiąnakt Anot jo, kol kas nežinoma, kur smogs Rusija. „Yra įvairių pranešimų, o žvalgyba informuoja, kad rusai ruošia smūgį, bet nežinoma, kada tai bus. Yra informacijos, kad tai bus šiąnakt“, – sako jis.

Danguje virš Kazachstano buvo užfiksuoti neaiškūs šviečiantys objektai. Kaip rašo nur.kz, gynybos ministerija pareikė paaiškinimą, kas tai yra. Šviečiantys objektai buvo užfiksuoti keliuose Kazachstano miestuose. „Kazachstano teritorijoje nebuvo užfiksuota jokių oro erdvės pažeidimų. Situacija yra kontroliuojama atitinkamų tarnybų. Gyventojams grėsmės nėra“, – teigiama ministerijos pranešime.

Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo susitikimas Ovaliame kabinete su JAV prezidentu Donaldu Trumpu praėjo palyginti ramiai, nepaisant tam tikrų abiejų lyderių nesutikimų dėl Ukrainos. Susitikimas prasidėjo simboliška dovana – F. Merzas įteikė D. Trumpui įrėmintą savo senelio, gimusio 1869 metais Vokietijoje, gimimo liudijimo kopiją.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad jos vyriausybė planuoja išplėsti draudimą viešose vietose dėvėti visą veidą dengiančius islamiškus šydus, pritaikydama jį ir mokyklose bei universitetuose. Premjerė taip pat sakė, kad norėtų, jog universitetuose nebeliktų maldos kambarių, tačiau neužsiminė apie jų uždraudimą. „Dievas turi pasitraukti į šalį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Vokietijos gynybos išlaidų didinimą pavadino „teigiamu dalyku“, tačiau išreiškė ir tam tikrų abejonių dėl geriau finansuojamos Vokietijos kariuomenės. „Žinau, kad dabar gynybai išleidžiate daugiau pinigų, tikrai gerokai daugiau. Tai teigiamas dalykas“, – sakė D. Trumpas Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui per spaudos brifingą Ovaliajame kabinete F. Merzo pirmojo vizito proga.

Konfliktas tarp milijardieriaus Elono Musko ir JAV prezidento Donaldo Trumpo gilėja. Ketvirtadienį D. Trumpas pareiškė, kad yra labai nusivylęs E. Musku. Musko ir Trumpo konfliktas gilėja E. Muskas anksčiau šią savaitę griežtai sukritikavo prezidento pasirašytą įstatymą. D. Trumpas užsiminė, kad E. Muskas tikriausiai pasiilgsta Baltųjų rūmų ir kenčia nuo „Trumpo manijos sindromo“. „Esu labai nusivylęs Elonu“, – ketvirtadienį sako D. Trumpas. „Aš Elonui labai padėjau“, – priduria jis.

Prieštaringai vertinamas Gazos humanitarinis fondas (GHF) pranešė vėl atidaręs savo pagalbos dalijimo centrus Gazos Ruože. Fondas ketvirtadienį jau išdavė „1,4 mln. maisto porcijų“, pranešė GHF spaudos tarnyba. Fondas trečiadienį buvo sustabdęs pagalbos dalijimą, kai netoli dviejų GHF centrų spėjamai nuo Izraelio šūvių žuvo dešimtys žmonių.

Suomijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad Helsinkis planuoja sugriežtinti leidimo nuolat gyventi šalyje išdavimo sąlygas – bus reikalaujama ilgesnio gyvenimo laikotarpio, geresnio kalbos mokėjimo ir darbo patirties.  2023 metais darbą pradėjusi Suomijos koalicinė vyriausybė pažadėjo sugriežtinti kovą su imigracija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą atsisakė įvardyti Rusiją kaip daugiau nei trejus metus trunkančio karo agresorę ir kurstytoją – priešingai nei jo svečias, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kuris visą kaltę neabejodamas suvertė Maskvai. Paklaustas, ar yra pasirengęs Rusijai įvesti dar daugiau sankcijų, D. Trumpas atsakė: „Kai pamatysiu momentą, kad tai nesiliauja, mes būsime labai griežti.“ Tačiau jis pridūrė, kad sankcijomis gali smogti ir Ukrainai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį nurodė paprašęs savo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino nesiimti atsakomųjų veiksmų po Ukrainos dronų atakų prieš oro pajėgų bazes. Žurnalistams D. Trumpas teigė pasakęs V. Putinui, kad šis neturėtų imtis atsakomųjų veiksmų. Tačiau, pasak JAV prezidento, V. Putinas atsakė neturintis jokio kito pasirinkimo – tik reaguoti. Anksčiau ketvirtadienį Maskva nurodė, kad spręs, kaip ir kada atsakyti į Ukrainos atakas prieš Rusijos oro pajėgų bazes.

Ketvirtadienį Latvijos parlamento narys Aleksejus Rosļikovs buvo pašalintas iš parlamento posėdžių salės daugumos parlamentarų balsavimu, skelbiama „Baltic News Network“. Diskusijų dėl deklaracijos „Dėl rusifikacijos pasekmių likvidavimo“ metu A. Rosļikovs Saeimos tribūnoje kalbėjo rusų kalba. Tai yra parlamentinių taisyklių pažeidimas. Parlamentaro paprašyta palikti salę Keldamas balsą A. Rosļikovs pareiškė, kad rusakalbiai piliečiai taip pat stovėjo barikadose kartu su latviais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad yra „nusivylęs“ Elonu Musku, rašo AP. E. Muskas anksčiau šią savaitę griežtai sukritikavo prezidento pasirašytą įstatymą. D. Trumpas užsiminė, kad E. Muskas tikriausiai pasiilgsta Baltųjų rūmų ir kenčia nuo „Trumpo manijos sindromo“. „Esu labai nusivylęs Elonu“, – ketvirtadienį sako D. Trumpas. „Aš Elonui labai padėjau“, – priduria jis.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį lankėsi Ovaliavaje kabinete ir susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Kaip rašo „Sky news“, F. Merzas į susitikimą atėjo su dovana. F. Merzas D. Trumpui padovanojo jo senelio gimimo liudijimą. Donaldas Trumpas turi vokiškų šaknų „Sky news“ teigia, kad D. Trumpas turi vokiškų šaknų – abu jo seneliai iš tėvo pusės buvo vokiečiai. Fredrichas ir Elizabeth Trump gimė Kallstadte, mažame kaimelyje į pietvakarius nuo Frankfurto.

Du Vokietijos naikintuvai „Eurofighter“ ketvirtadienį buvo pakelti reaguojant į Rusijos žvalgybinį lėktuvą virš Baltijos jūros. Orlaivis „Iljušin IL-20“ skrido tarptautinėje oro erdvėje be atpažinimo signalo ar radijo ryšio, sakė vienas pareigūnas. NATO perspėjo Vokietijos karinių oro pajėgų greitojo reagavimo parengties padalinį Rostoko-Lagės oro bazėje. Incidentas įvyko kaip tik tuo metu, kai Aljansas pradėjo regione dvi savaites truksiančias karinio jūrų laivyno pratybas BALTOPS.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu telefonu surengė labai gerą pokalbį apie prekybą. Jis pridūrė, kad abu lyderiai pakvietė vienas kitą apsilankyti savo šalyse.  „Pokalbis truko maždaug pusantros valandos ir baigėsi labai teigiamai abiem šalims“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ nurodė D. Trumpas.  Jis pridūrė, kad JAV ir Kinijos prekybos grupės netrukus surengs naują susitikimą.

Besitęsiančio prekybos konflikto įkarštyje JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Pekino duomenimis, kalbėjosi telefonu su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Tai pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Konkrečios detalės apie pokalbio turinį kol kas nežinomos. Baltieji rūmai pokalbio telefonu kol kas nepatvirtino.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskyrė amerikiečių generolą naujuoju vyriausiuoju NATO pajėgų vadu Europoje, taip išsklaidydamos nuogąstavimus, kad Vašingtonas gali atsisakyti svarbiausio vaidmens, kurį jis atlieka nuo pat aljanso įkūrimo laikų. Oro pajėgų generolą Alexusą Grynkewichą paskyrė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir patvirtino 32 NATO sąjungininkės, sakoma JAV gynybos departamento ir NATO pareiškimuose.

„Nutella“ pirmą kartą per 60 metų pristato naują skonį, rašo „The Sun“. Produkto gamintoja „Ferrero“ atskleidė, kad naujasis skonis parduotuvių lentynose pasirodys kitų metų pavasarį. Skonis bus žemės riešutų. Kol kas skelbiama, kad naujasis skonis bus parduodamas tik JAV. „Ferrero North America“ prezidentas Michaelis Lindsey sako, kad produktų kūrimas Šiaurės Amerikos rinkai yra lemiamas momentas įmonės istorijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo dvigubą rusų smūgį Chersonui. Žinutę jis paskelbė savo „Telegram“ kanale. „Chersonas. Regioninės valstybės administracijos pastatas. Rusijos kariai jį visiškai sunaikino. Du smūgiai iš lėktuvų bombomis. Tai buvo tikslingi smūgiai, neatsitiktiniai. Jie neturi jokios karinės prasmės. Jie atvirai griauna gyvenimus. Tai visiškai nesveiki padarai. Reikia jėgos, kad priverstų juos nustoti griauti ir žudyti.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva sakė keletą kartų kalbėjęs su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, norėdamas paraginti jį pradėti taikos derybas ir „pamiršti karo beprotybę“. Tai I. Lula pasakė ketvirtadienį kalbėdamas kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu surengtoje spaudos konferencijoje, pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. „Mačiau, kad Trumpas tviteryje rašė, jog kalbėjosi su Putinu ir tas jų pokalbis nebuvo labai vykęs.

Malaizijoje lifto šachtoje rastas kūnas, praneša „The Sun“. Anot leidinio, paaiškėjo, kad kūnas yra dingusio 25-erių britų turisto. Jaunas vyras paskutinį kartą buvo matytas sostinės Kuala Lampūro bare. Jam dingus policija ir šeima pradėjo intensyvias paieškas. Kūnas rastas lifto šachtoje Apie vyro dingimą pranešė mama, kuri teigė negavusi iš jo jokių žinių tris dienas. Policija ketvirtadienį patvirtino, kad trečiadienį lifto šachtoje rastas kūnas yra būtent šio vyro.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas, anot žiniasklaidos, pažadėjo Rusijai „besąlygišką paramą“ kare Ukrainoje. Be to, susitikime su Rusijos Nacionalinės saugumo tarybos sekretoriumi Sergejumi Šoigu jis ketvirtadienį Pchenjane pareiškė „viltį ir įsitikinimą“, kad Rusija laimės karą, pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Centrinėje Kinijoje, Henano provincijoje, įvyko sukrečiantis, bet laimingai pasibaigęs incidentas – 11 metų mergaitė paskutinę akimirką išgelbėjo savo mažametę sesutę nuo į restoraną netikėtai įlėkusio elektrinio motorolerio. Kaip praneša vietos žiniasklaida, nelaimė nutiko pirmadienį, birželio 2-ąją, Džoukou mieste. Restorano stebėjimo kamerų įraše matyti, kaip ką tik restorane pavalgęs vyras stovėjo šalia neseniai įsigyto elektrinio kabinos tipo motorolerio.

Rusų karo lėktuvai per birželio 1 d. Ukrainos dronų ataką buvo apgadinti, bet ne sunaikinti ir bus pilnai suremontuoti, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. Ukraina savo smūgių taikiniais buvo pasirinkusi Sibire ir tolimojoje šiaurėje esančius aerodromus, kuriuose stovi sunkieji Rusijos bombonešiai – jos strateginių branduolinių pajėgų dalis.

Šiandien, 2025 m. birželio 5 d., keliose Europos šalyse – Rumunijoje, Lenkijoje ir Čekijoje – užfiksuoti stiprūs lietūs ir potvyniai, sukėlę rimtų padarinių. Ypač nukentėjo Rumunija, kur liūtys ir audros sukėlė potvynius, infrastruktūros pažeidimus ir gyventojų evakuacijas. Rumunija: Praido druskos kasyklos katastrofa Centrinėje Rumunijoje, Praido miestelyje, potvyniai pažeidė užtvanką, saugančią vieną didžiausių Europos druskos kasyklų.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė komentarą, kuriame atsakė į Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino skundus dėl pražūtingų smūgių Rusijos strateginei aviacijai. „Atsakydami į Rusijos diktatoriaus skundus pabrėžiame, kad Rusija vėl painioja priežastis ir pasekmes, juodą ir baltą“, – pažymėjo ministerija, primindama, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja keliomis rezoliucijomis yra pripažinusi Rusiją šalimi, vykdančia agresiją prieš Ukrainą ir pažeidžiančia JT Chartiją.

Maldos, ašaros, tikėjimas ir milijonai žmonių – Saudo Arabijoje vyksta didžiausias religinis susibūrimas planetoje. Ant šventojo Arafato kalno šlaitų piligrimai iš viso pasaulio leidžia dieną, kuri laikoma Hadžo kulminacija. Balti drabužiai, maldos auštant ir visiško dvasinio atsinaujinimo jausmas – musulmonams tai ne šiaip apeiga, o kelias į atleidimą ir naują gyvenimą. Virš uolėto Arafato kalno teka saulė.

Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse ketvirtadienį siaučia audringi orai. Jau kliuvo Lenkijai, audros prasidėjo Lietuvoje, taip pat skelbiama, kad stiprios liūtys paskandino Baltarusijos Gardino miestą. Kaip rašo newgrodno.by, kai kurios, žemiau esančios, miesto vietos buvo užtvindytos. Anot portalo, debesys miestą apgaubė iš karto po pietų. Lietus pila kaip iš kibiro „Vandens buvo daug: tai buvo tas atvejis, kai galima pasakyti, kad lijo kaip iš kibiro“, – teigiama straipsnyje.

Praėjus kelioms dienoms po dviejų išpuolių prieš Rusijos geležinkelį, rusų institucijos vėl pranešė apie sprogimą ant bėgių. Prieš pravažiuojant traukiniui, Voržnežo srityje buvo detonuotas sprogmuo, paskelbė Federalinė saugumo tarnyba (FST). Tyrimų komitetas pranešė iškėlęs baudžiamąją bylą dėl teroro. Prieš tai su Ukraina besiribojančios srities gubernatorius Aleksandras Gusevas tinkle „Telegram“ pareiškė, kad vienoje geležinkelio atkarpoje pietuose buvo sustabdyti keli traukiniai.

Burlaiviui, kuriuo su kitais bendraminčiais keliauja klimato aktyvistė Greta Thunberg, anot Izraelio žiniasklaidos, nebus leista prisišvartuoti Gazos Ruože. Izraelio saugumo institucijos nusprendė, kad grupė negalės net priartėti prie palestiniečių teritorijos, pranešė stotis „Kan 11“. Taip esą nenorima sukurti precedento. Gynybos ministras Israelis Katzas ir aukšti kariškiai, anot stoties, tarsis dėl tolesnių žingsnių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakartotinai paskelbė kito vartotojo melagingą teiginį, kad buvęs prezidentas Joe Bidenas buvo „nužudytas“ 2020 m. ir pakeistas robotu klonu, rašoma „The New York Times“. D. Trumpas gegužės 31 dienos vakarą socialiniuose tinkluose pasidalijo keista sąmokslo teorija, teigdamas, kad buvęs prezidentas J. Bidenas buvo „nužudytas 2020 m.“ ir pakeistas robotu klonu.

Siekdamos apsisaugoti nuo grėsmių, Lenkija ir Baltijos valstybės stiprina ES išorinę sieną tankų užtvaromis ir minų laukais. Tuo tarpu Latvija mokyklose jau įvedė privalomą karinį mokymą, rašoma „Euronews“. Latvijos didžioji kaimynė Rusija kelia baimę: daugelis Baltijos valstybių gyventojų bijo, kad Maskva gali planuoti puolimą ir čia. Todėl Latvija, Estija ir Lietuva kartu pradėjo „Baltijos gynybos linijos“ statybą. Vien Latvijos pasienio įtvirtinimai kainuos 303 mln. eurų.

Rusijos atsakas į Ukrainos operaciją „Voratinklis“ ir Krymo tilto sprogdinimą bus „teatrališkas“, bet branduolinio smūgio nebus, naujienų agentūrai „LETA“ sakė buvęs Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) vadas Raimondsas Graube. Komentuodamas šias dvi operacijas R. Graube pabrėžė, kad jos niekais pavertė mitą, jog Ukrainoje knibžda rusų šnipų, o tarp pačių ukrainiečių apstu išdavikų. „Abi šios operacijos išsklaido šį teiginį, nes jose dalyvavo gana didelis asmenų skaičius.

Kremlius tikisi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasmerks Ukrainos atakas prieš Rusijos strateginių bombonešių parką. „Jei kalbame apie tarptautinį vertinimą apskritai, tai, žinoma, norėtume išgirsti bent jau griežtą šio teroro akto pasmerkimą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis atsakinėjo į klausimą, ar pakako D. Trumpo patikinimų per pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad jis nežinojo apie atakas.

Ukraina ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) pasirašė susitarimą, būtiną norint gauti 3 mlrd. dolerių pagal Nepaprastųjų įplaukų paspartinimo (ERA) paskolų iniciatyvą. Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis apie tai pranešė per „Telegram“. „Ukraina ir JICA pasirašė susitarimą, reikalingą norint gauti 3 mlrd. dolerių pagal ERA iniciatyvą. Lėšos bus grąžintos naudojant pajamas, gautas iš įšaldyto Rusijos turto.

NATO šalys susitarė dėl didžiausios persiginklavimo programos nuo Šaltojo karo laikų, naujienų agentūrai „dpa“ ketvirtadienį pranešė su derybomis susipažinę šaltiniai. Programoje numatyta ateinančiais metais smarkiai didinti atgrasymo ir gynybos pajėgumus, Rusijai toliau keliant didelę grėsmę Vakarų kariniam aljansui. NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte teigimu, pagrindinės prioritetinės sritys yra ilgojo nuotolio ginklų sistemos, oro gynyba ir mobiliosios sausumos pajėgos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas privačiai apibūdino Ukrainos dronų smūgį Rusijos strateginiams bombonešiams kaip „stiprų“ ir „kietą“, rašo „Axios“, remdamasi su jo reakcija susipažinusiais šaltiniais. Leidinys taip pat pažymi, kad D. Trumpas nerimauja, jog tai dar labiau apsunkins jo misiją siekti taikos Ukrainoje. Viešumoje jis buvo stebėtinai tylus, kai kalbama apie jo asmeninę nuomonę dėl Ukrainos puolimo Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, ribojantį pensijų mokėjimą asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, susijusius su nacionaliniu saugumu, visuomenės saugumu, taika, žmoniškumu ir tarptautine teisine tvarka.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį pareiškė, kad NATO sąjungininkės yra arti susitarimo dėl didesnių išlaidų gynybai, kad patenkintų prezidento Donaldo Trumpo reikalavimą skirti šioms reikmėms 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Šalys ten gerokai viršija du procentus, ir mes manome, kad esame labai arti, beveik šalia sutarimo dėl 5 proc. įsipareigojimo NATO Hagoje vėliau šį mėnesį“, – sakė P. Hegsethas po susitikimo su NATO kolegomis Briuselyje.

Rusijos prezidentas yra pasirengęs „padėti išspręsti“ padėtį be išeities, kurioje atsidūrė Iranas ir Jungtinės Valstijos, mėgindami susitarti dėl Teherano branduolinės programos, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Palaikome glaudžius partnerių santykius su Teheranu. Prezidentas Putinas sakė, kad yra pasirengęs pasinaudoti šiais santykiais, kad padėtų išspręsti Irano branduolinį klausimą“, – kalbėdamas su žurnalistais teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tibeto kalnyne naktį iš gegužės 31-osios į birželio 1-ąją į dangų išsiveržė itin retas atmosferos reiškinys – vadinamasis raudonasis žaibas, dar žinomas kaip „raudonasis spraitas“ (angl. red sprite). Skirtingai nuo įprastų žaibo iškrovų, kurios smogia iš debesų į žemę, „raudonieji spraitai“ šauna aukštyn – į aukštutinius atmosferos sluoksnius. Tokius reiškinius stebėti nuo žemės labai sudėtinga, nes jie vyksta aukštai virš debesų.

Maskva spręs, kaip ir kada atsakyti į Ukrainos atakas prieš rusų oro pajėgų bazes, ketvirtadienį pareiškė Kremlius, patvirtindamas, kad prezidentas Vladimiras Putinas JAV lyderiui Donaldui Trumpui pasakė Rusiją keršysiant.

Rusijos prezidentas yra pasirengęs „padėti išspręsti“ padėtį be išeities, kurioje atsidūrė Iranas ir Jungtinės Valstijos, mėgindami susitarti dėl Teherano branduolinės programos, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Palaikome glaudžius partnerių santykius su Teheranu. Prezidentas Putinas sakė, kad yra pasirengęs pasinaudoti šiais santykiais, kad padėtų išspręsti Irano branduolinį klausimą“, – kalbėdamas su žurnalistais teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Praėjo tik dešimt dienų nuo tada, kai JAV prezidentas Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną po jo masinių išpuolių Ukrainoje pavadino bepročiu. Tačiau dabar išpuoliai prasidėjo priešinga kryptimi, todėl Rusijos prezidentas suprato, kad tokiu būdu gali susigrąžinti Vašingtono palankumą, rašo „Sky News“. Pavyzdžiui, Kremlius teigė, kad V. Putino ir D. Trumpo pokalbyje daugiausia dėmesio buvo skiriama Ukrainos išpuoliams „prieš Rusijos civilius gyventojus“. Prieš tai Rusijos diktatorius, komen...

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šiandien susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tikėdamasis užmegzti asmeninius santykius nepaisant nesutarimų dėl Ukrainos ir prekybos karo grėsmės. Visgi, BBC kalbinti ekspertai iš šio susitikimo daug nesitiki.

Birželio 2 d. „Greenpeace“ (liet. „Žaliosios taikos“) aktyvistai įsiveržė į Paryžiaus žymiausią vaškinių figūrų muziejų „Grévin“ ir iš jo pagrobė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono statulą, kurią nugabeno į Rusijos ambasadą, protestuodami prieš Prancūzijos verslo ryšius su Maskva, rašoma „Politico“. „Greenpeace“ Prancūzijos aktyvistai pasiskolino Emmanuelio Macrono statulą iš „Grévin“ muziejaus, manydami, kad jis nenusipelno būti eksponuojamas šioje pasaulinio garso kultūro...

Per Rusijos dronų smūgius Ukrainos šiaurėje esančiuose Prylukuose žuvo penki žmonės, tarp jų – vietos ugniagesio žmona, dukra ir vienų metų amžiaus anūkas, dar šeši žmonės buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnas. „Pranešama, kad žuvo penki žmonės, įskaitant dvi moteris ir vienų metų vaiką, kurie buvo rasti po griuvėsiais“, – platformoje „Telegram“ teigė Černihivo administracijos pareigūnas Vjačeslavas Čausas.

Ispaniją užklupo smarkios liūtys, sukėlusios potvynį, kuris sustabdė Valjadolidos miesto eismą. Gatvės visame mieste buvo užtvindytos itin greitai, todėl tai sukėlė chaosą vairuotojams, rašoma „The Sun“. Vietos žiniasklaida pranešė, kad birželio 3 d. per vieną valandą, nuo 19 iki 20 val., gelbėjimo tarnybos gavo daugiau nei 200 skambučių. Dėl potvynio masto Ispanijos valdžios institucijos mieste paskelbė nepaprastąją padėtį.