Užsienis

Ispanijos pietiniame Andalūzijos regione susidūrus dviem greitiesiems traukiniams, žuvo 39 žmognės ir daugiau nei 70 buvo sužeista. Ispanų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas reiškė užuojautą dėl naktį įvykusios avarijos.  Ispanijos geležinkelių tinklo operatorius „Adif“ socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad nelaimė įvyko sekmadienio vakarą, kai iš Malagos į Madridą vykęs traukinys netoli Adamuzo nuvažiavo nuo bėgių ir rėžėsi į atvažiuojantį traukinį.

Ukrainos saugumo vadovas sekmadienį pranešė, kad Kyjivas surengė turiningas derybas su Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, o diskusijos turėtų būti pratęstos kitą savaitę Davose. „Surengėme turiningas diskusijas dėl ekonominės plėtros ir klestėjimo plano, taip pat saugumo garantijų Ukrainai“, – socialiniuose tinkluose teigė Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.

Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa atšaukė šią savaitę planuotą vizitą į Berlyną, sekmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Vokietijos vyriausybės atstovė. Antradienį numatytas vizitas, kurio metu daugiausia dėmesio turėjo būti skirta Vokietijos pastangoms paspartinti sirų repatriaciją, „buvo atidėtas Sirijos pusės“, sakė atstovė.

Rusijos Bogorodsko miestą sukrėtė šiurpi žudiko maniako istorija. Kaip rašoma Rusijos žiniasklaidoje, vyras samdydavo jaunas merginas prižiūrėti jo sūnų, jas apgyvendindavo. Po to jas kankindavo ir nužudydavo. Kaip Rusijos žiniasklaidai papasakojo maniako auka turėjusi tapti mergina, 19-metė Anna, vaikas buvo šalia savo tėvo net ir tuo metu, kai buvo kankinamos merginos. Rusijos teisėsauga nurodo, kad kaltinamasis – 46-metis Dmitrijus Artamosinas. Tyrėjai neseniai rado dviejų aukų kūnus.

Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa pasiekė susitarimą dėl paliaubų tarp vyriausybės pajėgų ir kurdų kovotojų Sirijos rytuose ir šiaurėje. Sirijos valstybinė naujienų agentūra SANA sekmadienį paskelbė, kad susitarta dėl visapusiškų ir neatidėliotinų paliaubų tarp vyriausybės pajėgų ir Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) visose fronto vietose. SDF, kurdų pajėgos, taip pat sutiko pasitraukti į rytus nuo Eufrato upės.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas ilgai nedelsė – dar ką tik vos užsiminęs apie tarifus Europos šalims, nesutinkančioms su jo Grenlandijos aneksijos planais – dabar D. Trumpas jau skelbia, kad nauji tarifai įsigalios vasarį. Pirma, jie sieks 10 proc., o nuo birželio padidės iki 25 proc. ir galios tol, kol šalys nesutiks su jo planais pasigviešti Arkties salą. Europos Sąjunga skuba smerkti naują Vašingtono tarifų šantažą ir žada atsaką.

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas sekmadienį pareiškė, kad NATO aljansui kyla pavojus dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų įvesti muitus NATO sąjungininkėms, reiškiančioms paramą Danijai dėl Grenlandijos. Vizito Norvegijoje – vienoje iš šalių, į kurią taip pat nukreipti D. Trumpo grasinimai – metu ministras teigė, kad pavojus gresia nusistovėjusiai pasaulinei geopolitinei tvarkai ir NATO ateičiai.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sekmadienį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė padėtį Grenlandijoje ir Arktyje, praneša „Sky News“. NATO vadovas žiniasklaidai išsamiai nekomentavo apie pokalbį, bet sakė, kad darbas Grenlandijos tema tęsiasi ir jis laukia artėjančio susitikimo su D. Trumpu Davose. Pasaulio lyderiai vyks į Šveicariją, kur dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume.

Pietinėje Čilės dalyje siaučiantys miškų gaisrai pražudė mažiausiai 15 žmonių, o 50 tūkst. gyventojų teko evakuotis. Saugumo ministras Luisas Cordero sekmadienį paskelbė naujausią informaciją apie gaisrus Njublės ir Bio Bijaus regionuose, maždaug už 500 km į pietus nuo šalies sostinės Santjago. Prezidentas Gabrielis Boricas anksčiau šioje Čilės dalyje paskelbė nepaprastąją padėtį dėl gaisrų, kuriuos kursto gūsingi vėjai ir karšti orai, nes Pietų pusrutulyje dabar vasara.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas sekmadienį pareiškė, kad išpuolis prieš Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei prilygtų karo paskelbimui. „Ataka prieš mūsų šalies aukščiausiąjį lyderį būtų tolygi pilno masto karui su Irano tauta“, – prezidentas pareiškė socialinėje platformoje „X“. Tokia žinutė pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, kad Iranui atėjo laikas susirasti naują lyderį.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus papildomais importo muitais toms šalims, kurios priešinasi jo ketinimams prisijungti Grenlandiją, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas bandė paaiškinti Vašingtono poziciją, praneša „Sky News“. Jis davė interviu kanalui „NBC News“, kurio žurnalistė Kristen Welker paklausė, kuo JAV jėgos panaudojimas prieš Grenlandiją skirtųsi nuo 2014 m. Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos.

Remiantis medikų surinktais duomenimis, kuriuos paskelbė Didžiosios Britanijos dienraštis „Sunday Times“, per Irane vykusius masinius protestus prieš vyriausybę galėjo žūti nuo 16,5 tūkst. iki 18 tūkst. žmonių, tačiau nepriklausomą šių skaičių patikrinimą atlikti nėra galimybių. Anot dienraščio, šiuos duomenis surinko aštuonių didžiausių visos šalies akių ligoninių ir 16 skubiosios pagalbos skyrių darbuotojai. Dar 330-360 tūkst. žmonių buvo sužeisti, o mažiausiai 700-1 tūkst.

Dabartinis Donaldo Trumpo administracijos Jungtinėse Valstijose ir ES šalių ginčas dėl Grenlandijos statuso gali baigtis tuo, kad partneriai ims skirti mažiau dėmesio pastangoms užtikrinti taiką Ukrainoje. Tai socialinių tinklų platformoje „X“ pareiškė vyriausioji ES įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas. „Kinija ir Rusija tikriausiai džiūgauja. Būtent jos yra naudingi sąjungininkų nesutarimai“, – rašė K. Kallas.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sekmadienį griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą ginče dėl Grenlandijos įvesti naujus muitus, sakydama, kad Europa spaudimui nepasiduos. „Ne mes siekiame šio konflikto“, – Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė M. Frederiksen, pridurdama, kad ji palankiai vertina panašius signalus iš kitų Europos šalių. „Europos nepašantažuosi“, – sakė ji.

Šalys, kurioms JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti muitus dėl jų nepritarimo jo planams Grenlandijos atžvilgiu, imdamosi atsakomųjų veiksmų laikysis išvien, teigiama sekmadienį paskelbtame bendrame pareiškime. „Grasinimai muitais kenkia transatlantiniams santykiams ir kelia pavojingos nuosmukio spiralės riziką“, – pareiškė Didžioji Britanija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija. „Mes ir toliau laikysimės išvien ir koordinuosime savo atsaką.

Protestai Irane buvo žiauriai numalšinti, vietos opozicijos teigimu, aukų skaičius siekia tūkstančius žmonių. Sausio 8-osios protestai Teherane vietos gyventojo Rezos šeimai baigėsi tragedija – grįždamas namo jis bandė savo kūnu apsaugoti žmoną Maryam, tačiau netikėta kulka ją mirtinai sužeidė, rašoma BBC. Kaip buvo rašoma BBC, tądien po protesto grįždamas namo Reza apkabino savo žmoną Maryam, norėdamas ją apsaugoti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina reikalauti, kad Europa imtųsi atsakomųjų priemonių, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti naujus muitus keletui ES valstybių, prieštaraujančių jo planams dėl Grenlandijos likimo, sekmadienį pranešė šaltiniai Prancūzijos prezidentūroje. Šaltinių teigimu, E. Macronas palaiko ryšius su kitais savo kolegomis Europoje ir oficialiai sieks aktyvuoti Europos Sąjungos priemonę, skirtą kovoti su prievarta (angl.

Gelbėtojai sekmadienį surado nedidelio lėktuvo, kuriuo skrido 10 žmonių ir kuris sudužo Rytų Indonezijoje, nuolaužas ir vienos aukos palaikus, pranešė pareigūnai. Bendrovės „Indonesian Air Transport“ turbopropelerinis lėktuvas šeštadienio popietę prarado ryšį su oro eismo kontrolieriais pakeliui iš Džokjakartos į Makasaro miestą Sulavesio saloje.

Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas šeštadienį Londone pasakytoje kalboje, skirtoje paminėti pirmosios JT Generalinės Asamblėjos 80-ąsias metines, apgailestavo dėl daugybės „galingų jėgų, susitelkusių pakenkti pasauliniam bendradarbiavimui“. A. Guterresas, kurio generalinio sekretoriaus kadencija baigsis gruodžio 31 dieną, šį įspėjimą išsakė Londono Centrinėje metodistų salėje, kur 1946 metų sausio 10 dieną į pirmąją Generalinės Asamblėjos sesiją susirinko 51 šalies atstovai.

Vokietijos karinės žvalgybos komanda, sudaryta iš 15 karių ir neseniai išsiųsta į Grenlandiją, šiandien iš šios Arkties salos turi išvykti į Kopenhagą, sekmadienį naujienų agentūrai „dpa“ pranešė kariuomenės atstovas. Komanda į Grenlandiją atvyko penktadienį ir prieš planuojamas karines pratybas turėjo dalyvauti Danijos vadovaujamoje žvalgybos misijoje. Nedideles savo kariškių komandas buvo atsiuntę ir dar keletas NATO aljansui priklausančių Europos šalių.

Danijos užsienio reikalų ministras lankysis NATO narėse Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje, kad aptartų Aljanso Arkties saugumo strategiją, sekmadienį pranešė jo ministerija. Užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas) sekmadienį lankysis Osle, pirmadienį vyks į Londoną, o ketvirtadienį – į Stokholmą.

Irano valdžios institucijos pareiškė svarstančios galimybę „palaipsniui“ atkurti prieigą prie interneto po to, kai prieš daugiau nei savaitę visoje šalyje buvo visiškai išjungtas ryšys, pranešė vietos žiniasklaida. Sekmadienio rytą naujienų agentūros AFP žurnalistams pavyko prisijungti prie interneto iš savo biuro Teherane, nors didžioji dauguma interneto paslaugų teikėjų ir mobilusis internetas tebėra atjungti. Kol kas neaišku, kodėl atsirado ši ribota ryšio galimybė.

Šį savaitgalį per viename Paryžiaus bute vykusį vakarėlį, kuriame dalyvavo gausus būrys žmonių, įgriuvo grindys, dėl to vienas asmuo buvo sunkiai sužeistas, sekmadienį pranešė policija, gelbėjimo tarnybos ir prokurorai. Jų teigimu, Prancūzijos sostinės 11-ajame rajone esančio buto grindys šeštadienį vakare įgriuvo, kai į bute vykusį vakarėlį susirinko apie 50 svečių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prašys Europos Sąjungos (ES) aktyvuoti galingą „priemonę kovai su prievarta“, jei Jungtinės Valstijos įves tarifus dėl priešpriešos Grenlandijos klausimu, sekmadienį pranešė jo komanda.

„Google“ šią savaitę pristatė naujovę: į jūsų pašto dėžutę įdiegia daugiau dirbtinio intelekto (DI), nes siekia paversti „Gmail“ asmeniniu asistentu, skelbia „AOL“. Paskelbtos naujos funkcijos gali pagerinti rašymą, apibendrinti pašto dėžutėse paslėptą informaciją ir pateikti kasdienius užduočių sąrašus. Šie atnaujinimai gali būti lemiamas momentas „Gmail“ paslaugai, kuri prieš beveik 22 metus pakeitė elektroninio pašto paslaugas.

Italijos ministrė pirmininkė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą įvesti muitus jo planų užimti Grenlandiją priešininkams sekmadienį pavadino klaida ir pridūrė išsakiusi jam savo nuomonę. „Manau, kad naujų sankcijų įvedimas šiandien būtų klaida“, – viešėdama Seule žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Ji pridūrė: „Prieš kelias valandas kalbėjausi su Donaldu Trumpu ir pasakiau jam, ką galvoju.

Jungtinės Valstijos taip pat nukentės, jei prezidentas Donaldas Trumpas įgyvendins grasinimus įvesti muitus Europos šalims, besipriešinančioms jo planams įsigyti Grenlandiją, sekmadienį pareiškė Prancūzijos žemės ūkio ministrė. „Vykstant šiai muitų eskalacijai jis taip pat turi daug ką prarasti, kaip ir jo paties ūkininkai bei pramonininkai“, – transliuotojams „Europe 1“ ir „CNews“ sakė Annie Genevard.

Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto (SWP) vyresniosios mokslo darbuotojos teigimu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti muitus aštuonioms europinėms NATO sąjungininkėms, nes siekia suskaldyti Europą. „Trumpas tai daro, nes gali, o Grenlandija jam yra svarbus „trofėjus“, – naujienų agentūra „dpa“ sakė Laura von Daniels.

JAV Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeris pareiškė, kad sieks užblokuoti muitus, kuriuos prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti jo planams dėl Grenlandijos prieštaraujantiems sąjungininkams Europoje. „Dėl neapgalvotų Donaldo Trumpo muitų jau pakilo kainos ir nukentėjo mūsų ekonomika, o dabar jis tik dar labiau blogina padėtį“, – šeštadienį paskelbtame pareiškime teigė Ch. Schumeris.

Sidnėjaus uoste ryklys sekmadienį sunkiai sužalojo paauglį, kurio būklė yra kritinė, pranešė policija. Naujojo Pietų Velso valstijos teisėsaugos pareigūnai nurodė, kad plėšrūnas vėlyvą popietę ties vienu paplūdimiu rytinėje Sidnėjaus dalyje smarkiai sužalojo koją maždaug 13 metų amžiaus vaikui. Ryklys užpuolė vaiką Pareigūnai paauglį iš vandens ištraukė praėjus vos kelioms minutėms po to, kai buvo gautas pranešimas apie incidentą.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas sureagavo į Europos veiksmus dėl augančių JAV prezidento Donaldo Trumpo ambicijų Grenlandijoje. Europos Sąjungos lyderiai šeštadienį įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą negrasinti įvesti muitus Europos šalims, kol jis įgyvendins savo tikslą įsigyti Grenlandiją.

Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad europiečių gėrimo įpročiai, kurie yra vieni iš didžiausių pasaulyje, kelia pavojų jų sveikatai, tačiau vyriausybės nesugeba panaudoti didesnių mokesčių, kad sumažintų alkoholio vartojimą, skelbia „Politico“. Nuo 2022 m. alus tapo prieinamesnis 11-ai Europos Sąjungos (ES) šalių, o šešiose šalyse – mažiau prieinamas, antradienį atskleidė PSO ataskaita.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti muitus dėl Grenlandijos, sekmadienį įvyks specialioji ES valstybių narių atstovų sesija. Kipras, kuris šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES, šeštadienį vakare pranešė, kad, reaguojant į naujausius Jungtinių Valstijų pareiškimus, sekmadienį po pietų bus surengtas neeilinis ambasadorių lygio susitikimas. Trumpas svaidosi grasinimais D. Trumpas pareiškė, kad JAV nuo vasario 1 d. aštuonioms Europos šalims ims taikyti papildomą 10 proc.

Sekmadienį Portugalijoje vyksta pirmasis prezidento rinkimų turas ir po jo kraštutinių dešiniųjų kandidatas pirmą kartą gali patekti į antrąjį turą. Vis dėlto galutinį rinkimų rezultatą nuspėti sunku. Apklausos prognozuoja, kad Andre Ventura (Andrė Ventura), kraštutinių dešiniųjų partijos „Chega“ („Gana“) lyderis, gali laimėti pirmąjį turą, tačiau pralaimėtų antrajame, nesvarbu, su kuriuo iš kitų kandidatų jame susiremtų.

Sirijos kariuomenė užėmė didelius šalies šiaurės plotus, išstumdama kurdų pajėgas iš teritorijos, kurioje jos daugiau nei dešimtmetį turėjo faktinę autonomiją. Panašu, kad vyriausybė plečia savo kontrolę kurdų valdomose srityse po to, kai prezidentas Ahmedas al Sharaa išleido dekretą, kuriuo kurdų kalba paskelbta viena iš nacionalinių kalbų ir kuriuo suteikiamas oficialus pripažinimas šiai mažumai.

Izraelis šeštadienį pranešė, kad nepritaria Gazos Ruožo komiteto, kuris veiks vadovaujant JAV prezidento Donaldo Trumpo sudarytai Taikos tarybai, sudėčiai. Baltųjų rūmų penktadienį pristatytoje grupėje, vadinamoje Gazos vykdomąja valdyba, be kitų asmenų, yra Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas ir vienas Kataro pareigūnas.

Šeštadienį Austrijoje trijose sniego lavinose žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, pranešė kalnų gelbėjimo tarnybos ir policija. Ant Finsterkopfo kalno Grosarlo slėnyje Zalcburgo žemėje kilusi lavina po savimi palaidojo septynis žmones, pranešė Zalcburgo kalnų gelbėjimo tarnybos atstovė spaudai. Kalnų gelbėjimo tarnyba pranešė, kad keturi vienos slidininkų grupės nariai buvo rasti negyvi, keletas kitų buvo sunkiai sužeisti. Pirmiau tą patį šeštadienį lavina pražudė moterį Bad Hofgaštaino regione.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis teigia, kad Rusija ketina padidinti bepiločių orlaivių gamybą ir kasdien į Ukrainą paleisti po 1 tūkst. dronų. „Priešas planuoja itin padidinti gamybą, kad galėtų panaudoti iki 1 tūkst. dronų per dieną.

Grenlandijos ministrė Naaja Nathanielsen šeštadienį pasveikino Europos šalių, kurioms Donaldas Trumpas grasina įvesti naujus muitus, nebent šios Arkties salos ateities klausimas būtų išspręstas jo naudai, reakciją į tokį JAV prezidento žingsnį. „Esu sužavėta, matydama pirmąsias šalių, kurioms buvo skirti šie grasinimai, reakcijas, – tinkle „LinkedIn“ paskelbtoje žinutėje rašė mineralinių išteklių ministrė. – Esu dėkinga ir tikiuosi, kad diplomatija ir sąjungininkų pagalba nugalės.

Europos Sąjungos lyderiai šeštadienį įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą negrasinti įvesti muitus Europos šalims, kol jis įgyvendins savo tikslą įsigyti Grenlandiją. Kipras, kuris šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai, paskelbė, kad sekmadienį po pietų Briuselyje įvyks neeilinis ES ambasadorių susitikimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai paskelbė savo planą – perimti svarbiausių Venesuelos naftos gavybos ir pardavimo procesų kontrolę. Iki šiol svarbiausias Venesuelos partneris šioje srityje buvo Rusija. Rusijos bendrovės į naftos projektus investavo labai daug pinigų. Tačiau realios finansinės naudos iš to beveik negavo. Tai reiškia galimą didelį geopolitinį poslinkį: Venesuelos naftos sektorius gali pereiti iš Rusijos, kuri įstrigo varginančiame kare Ukrainoje, įtakos zonos į JAV rankas.

Ar 2026-ieji gali būti metai, kai karas Ukrainoje pagaliau bus baigtas? Ko gero, tai dalykas, apie kurį svajotų ne tik patys ukrainiečiai, bet ir daugelis Vakarų gyventojų. Vis dėlto portalo tv3.lt kalbinti ekspertai šiuo klausimu gana pesimistiški – tam, kad karas šiemet bus visiškai baigtas, vilčių daug nededama, tačiau tikimasi, jog šiemet galiausiai prasidės rimtos derybos dėl jo pabaigos. Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas šeštadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus įvesti didelius muitus Europos šalims, jei jos neleis jam įsigyti Grenlandijos. „Mes nesileisime bauginami, – pažymėjo jis naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime. – Tik Danija ir Grenlandija priima sprendimus joms aktualiais klausimais.

Kyjive prasidėjo teismo procesas dėl žiauriomis aplinkybėmis nužudyto Charkivo mero pavaduotojo sūnaus. Vaikinas buvo nužudytas Austrijos sostinėje Vienoje, o teismas jau turi ir pagrindinį įtariamąjį – kitą Ukrainos pilietį, rašo „informator.ua“. Daniilas Kuzminas, Charkivo mero pavaduotojo Sergejaus Kuzmino sūnus, nužudytas 2025 m. naktį iš lapkričio 25 į 26 d. Pagrindinis įtariamasis – Odesos srities muitinės institucijose vadovaujančias pareigas ėjęs Aleksandras Agojevas.

Ir Danijoje, ir Grenlandijoje šiandien ūžia protestai prieš Amerikos prezidento užmojus pasisavinti didžiulę Arkties salą. O tuo metu į pačią Grenlandiją atvyksta daugiau sąjungininkų karių – ten jau išsilaipino vokiečiai. Jungtinės Arkties vadavietės viršininkas netiki, kad tarp NATO sąjungininkų gali kilti konfliktas.

„Specialioji karinė operacija“ prieš Ukrainą, kurią Vladimiras Putinas pradėjo 2022 m. vasario 24 d., trunka jau ilgiau nei Didysis Tėvynės karas Sovietų Sąjungai.

Šis trumpas testas kviečia prisiminti ketverius karo Ukrainoje metus – laikotarpį, kuris iš esmės pakeitė ne tik pačios šalies, bet ir visos Europos saugumo realybę. Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį iki ilgalaikio išsekimo karo, Ukrainos pasipriešinimas tapo vienu ryškiausių XXI amžiaus politinių ir karinių įvykių. Kiekvieną dieną – naujas testas Kiekvieną dieną naujas testas – didžiausiame nemokamame naujienų portale tv3.lt.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Irako Kurdistano prezidentas Nechirvanas Barzani per šeštadienį surengtą pokalbį telefonu paragino nutraukti kovas Sirijoje, pranešė Prancūzijos prezidentūra. Jie „paragino visas šalis nedelsiant deeskaluoti padėtį ir paskelbti nuolatines paliaubas“, teigiama prezidentūros pranešime, kuris buvo paskelbtas po pastarųjų dienų kovų tarp kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) ir vyriausybės pajėgų šalies šiaurėje.

Šeštadienį per dvi lavinas Austrijos Alpėse žuvo penki žmonės, pranešė Austrijos transliuotojas ORF. Nuo praėjusios savaitės po gausaus snygio Alpėse žuvo jau keli žmonės. Už trasų ribų nuslinkusi lavina Pongau regione, netoli Zalcburgo, užvirto septynių slidininkų grupę – keturi žmonės žuvo, o dar vienas buvo sunkiai sužeistas, pranešė ORF. Anksčiau šeštadienį toje pačioje vietovėje kita už trasų ribų nuslinkusi lavina nusinešė slidininkę.