Planuotas kaip pergalingas blickrygas, kurio metu Kyjivas turėjo kristi „per tris dienas“, karas virto kruvina kampanija, dėl kurios Rusija tapo pasaulio rekordininke pagal įvestų sankcijų skaičių ir patyrė žmonių nuostolius, kelis kartus viršijančius Afganistano ir Čečėnijos karus kartu sudėjus, rašoma „The Moscow Times“.
NATO vertinimais, iki 2025 m. gruodžio mėn. Rusijos Federacijos kariuomenė prarado 1,15 mln. žuvusių ir sužeistų karių. Iš sužeistųjų apie 400 tūkst. žmonių tapo neįgaliais, o tai prilygsta Briansko ar Tverės gyventojų skaičiui. Ketveri karo metai Rusijos mokesčių mokėtojams kainavo 42,3 trilijono rublių (apie 460 mlrd. eurų) – tai 24 metiniai visos aukštojo mokslo sistemos biudžetai ir 80 metinių didžiųjų regionų, tokių kaip Sverdlovsko sritis ar Krasnodaro kraštas, biudžetų.
Nepaisant milžiniškos sumokėtos kainos, dabartinė politinė ir ekonominė Rusijos padėtis yra „gerokai blogesnė“ nei buvo 2022 m. vasario 21 d., teigia karo ekspertas Pavelas Luzinas: „Demografiškai blogesnė, technologiniu požiūriu. <…> Nėra nė vieno aspekto, apie kurį būtų galima pasakyti, kad čia Rusija pagerėjo, o čia Rusija tapo stipresnė. Pagal visus parametrus ji tapo silpnesnė ir labiau degeneravusi“.
Karo tikslai vis dar nepasiekti
„SVO“ kariniai tikslai taip pat lieka nepasiekti: Rusijos Federacijos armija vis dar nekontroliuoja nė vieno iš keturių regionų, kuriuos Kremlius formaliai aneksavo 2022 m. Per pastaruosius metus kariuomenei pavyko užimti mažiau nei 1 % Ukrainos teritorijos, o iš viso Rusija kontroliuoja apie 20 proc. – mažiau nei per pirmuosius karo mėnesius, kuomet dėl per didelių nuostolių teko trauktis ir pereiti į varginantį priešo sekinimo karą.
Ekonominis bumas, už kurį sumokėta trilijonais į gynybos gamyklas, iki trečiųjų karo metų pabaigos išseko: BVP augimas sulėtėjo beveik iki nulio, pramonė smuko į neigiamą teritoriją, o civilinės pramonės šakos įklimpsta į gilią recesiją. Nacionalinio gerovės fondo, kuris buvo kaupiamas metai iš metų iš naftos perteklių, likvidžių aktyvų atsargos sumažėjo tris kartus. Norėdama užlopyti biudžetą, nuo 2026 m. vyriausybė padidino PVM ir mokesčius smulkiajam verslui.
Karas išsiurbia iš ekonomikos finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius, o Vakarų sankcijų spaudimas ribojant prieigą prie šiuolaikinių technologijų ir įrangos daro gamybos potencialą senesniu ir mažiau efektyviu, pažymi ekonomistas Sergejus Aleksašenka, buvęs finansų viceministras ir Rusijos centrinio banko pirmininko pavaduotojas.
Karo pabaiga ekonomikai žada neišvengiamą recesiją, mano jis: „Armijos mažinimas lems gyventojų pajamų sumažėjimą, o net nedidelis ginklų gamybos apimčių sumažėjimas – pramonės gamybos nuosmukį“.
Kremlius turi du veiksmų variantus – arba fiksuoti nuostolius, arba bandyti juos kompensuoti, pažymi P. Luzinas: „Rusijos valdžia bando kompensuoti bent dalį patirtų nuostolių, užuot fiksuodama juos. O kaina Rusijai tuo tarpu auga, auga, auga“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
