Užsienis

Rusija ketvirtadienį pranešė septintą dieną iš eilės užfiksavusi rekordinį per parą registruotų naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičių. Šalyje per praėjusią parą nustatyta 88 816 naujų COVID-19 atvejų – daugiausiai per vieną dieną nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė 665 anksčiau užsikrėtę žmonės, parodė ketvirtadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 74 692 naujus COVID-19 atvejus ir 657 pacientų mirtį.

Japonijos tarptautinė inžinerijos, elektros įrangos ir elektronikos korporacija „Mitsubishi Heavy Industries“ ketvirtadienį pranešė, kad bendradarbiaudama su Japonijos atominės energijos agentūra teiks techninę pagalbą Billo Gateso vadovaujamam startuoliui, kuris Vajomingo valstijoje įrengs naujos kartos branduolinį reaktorių. Amerikiečių milijardierius B. Gatesas yra bendrovės „TerraPower“ įkūrėjas ir vadovas.

Anglijos teritorijoje ketvirtadienį reikšmingai sušvelnintos kovos su COVID-19 priemonės, pranešė transliuotojas BBC. Be kitų dalykų, atšaukiamas reikalavimas dėvėti medicinines kaukes, nebereikės ir skiepų pasų. „Mūsų vakcinos, testavimas ir antivirusiniai preparatai yra tvirta apsaugos garantija ir sudaro sąlygas mums atsargiai atkurti daugiau laisvių“, – sakė Jungtinės Karalystės sveikatos reikalų sekretorius Sajidas Javidas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gavo JAV ir NATO atsakymą į anksčiau Maskvos pateiktus reikalavimus suteikti saugumo garantijų, bet šiam dokumentui išnagrinėti reikės laiko, ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Visi šie popieriai – [jau] pas prezidentą. Aišku, reikės kažkiek laiko jiems išanalizuoti. Neskubėsime skelbti kokių nors išvadų“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Raštu išdėstyto JAV ir NATO šalių atsako į Rusijos ultimatumą turinys iš esmės jau aiškus, ir Kremliaus pageidavimų jis akivaizdžiai netenkina. Pagrindinis Maskvos noras – atsisakyti NATO plėtros į rytus – yra kategoriškai atmetamas, kaip ir buvo tikėtasi. Ekspertai pažymi, kad Rusijai pačiai joks didelio masto karas nėra nei naudingas, nei reikalingas.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 13 016 testų nustatyti 6 238 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai – daugiausiai per vieną dieną nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė penki anksčiau užsikrėtę žmonės, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Rekordinis COVID-19 atvejų paros prieaugis Estijoje fiksuotas ketvirtą dieną iš eilės. Trečiadienį infekcija testais buvo patvirtinta 5 845 žmonėms. Tą dieną taip pat skelbta apie penkių pacientų mirtį.

Jeruzalę ketvirtadienį užklojo sniegas, į aukščiau esančias regiono vietoves atslinkus pūgai.  Šventojo miesto garsioji Uolos Kupolo šventovė irgi pasidengė sniegu.  Dėl snygio buvo uždaryti pagrindiniai į Jeruzalę vedantys greitkeliai ir pagrindinės miesto eismo arterijos, taip pat mokyklos ir įmonės.    Gatves ir šaligatvius valo sniego valytuvai.  Izraelio policija dėl pavojingų eismo sąlygų taip pat uždarė pagrindinius greitkelius kalnuotame Vakarų Krante.

Pastarosiomis dienomis visiems labai rūpi klausimas – ar Vladimiras Putinas vėl puls Ukrainą? Jau beveik metai nuo 2021 m. pavasario, kai prie rytinės ir šiaurinės Ukrainos sienos, taip pat ir Kryme telkiamos didėlės Rusijos karinės pajėgos. Nors daugeliui tautiečių tokia situacija netoli Lietuvos sienų kelia nerimą, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis įsitikinęs, kad karo grėsmė nėra reali. „Nebijokime, Putinas nepuls. Rusijos ekonomika silpna – ji sudaro tik apie 2 proc.

Kinijos diplomatijos vadovas ketvirtadienį per pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi įspėjo, kad Vašingtonas turi „liautis kištis“ į Pekino žiemos olimpinių žaidynių reikalus, ir pabrėžė, jog į Rusijos nuogąstavimus, susijusius su saugumu Europoje, „turi būti žiūrima rimtai“.      Kinija viliasi, kad kitą savaitę prasidėsianti olimpiada taps jos „minkštosios galios“ triumfu.

Ukrainos teisėsaugininkai sulaikė Nacionalinės gvardijos karį, aerokosminių technologijų gamykloje šalies rytuose nušovusį penkis žmones ir pabėgusį iš įvykio vietos. Incidentas įvyko Dnipro mieste, kariui 3 val. 40 min. vietos (ir Lietuvos) laiku paleidus ugnį įmonės „Južmaš“ teritorijoje. Užpuolikas šaudė į sargybą iš Kalašnikovo automato. „Ką tik Artemijų Riabčuką policininkai sulaikė Dnipropetrovsko srityje.

Jeigu Rusija įsiverš į Ukrainą, dujotiekis „Nord Stream 2“ nepradės veikti, pareiškė JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. „Noriu aiškiai pasakyti: jei Rusija vienaip ar kitaip įsiverš į Ukrainą, „Nord Stream 2“ nejudės pirmyn“, – sakė N. Price'as radijui NPR.

NATO trečiadienį pateikė savo pasiūlymus Rusijai, kaip diplomatiniu būdu išspręsti dėl rusų pajėgų sutelkimo prie Ukrainos kilusią įtampą, bet išlieka „pasirengusi blogiausiam“ atvejui, sakė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Dar kartą kreipiamės į Rusiją bandydami eiti dialogo keliu ir surasti politinį sprendimą“, – sakė jis, Aljansui nusiuntus Maskvai rašytinį atsakymą į jos saugumo reikalavimus.

Jungtinės Valstijos trečiadienį atmetė Rusijos pagrindinį reikalavimą – kad būtų panaikinta galimybė Ukrainai įstoti į NATO, taip pat patvirtino, jog Maskva yra pasiruošus įsiveržti į šią šalį, bet pasiūlė naują „diplomatinį kelią“ iš krizės. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas nurodė, kad artimiausiomis dienomis surengs naujas derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Nyderlandai pasidavė. Ilgiau nei mėnesį dėl plintančios omikron atmainos įvedusi griežčiausius ribojimus Europoje, šalis skelbia planuojanti juos atlaisvinanti. Sprendimas priimtas susirgimų atvejams mušant visų laikų rekordus. Tuo metu Vokietijoje aistros užvirė dėl valdžios planų vakciną nuo koronaviruso padaryti privalomą. Amsterdamo barų alaus kraneliai užsukti dar nuo Kalėdų, kai Europoje ėmė kilti omikron atmainos sukelta nauja koronaviruso banga.

Didžiausio paukščio pasaulyje skrydis į laisvę: trijų metrų pločio sparnus turintis kondoras į laisvę Bolivijoje paleistas po sudėtingos gelbėjimo operacijos. Bolivijos Andų kalnuose gamtosaugininkai net suplukę neša dėžę, kurioje apie 15 kilogramų sveriantis didžiausios pasaulyje paukščių rūšies atstovas. Jis išdidžiai išskleidžia savo didžiulius sparnus. Tiesa, šis andinis kondoras dar jaunas.

Stephenas Breyeris, vienas iš trijų JAV Aukščiausiojo Teismo liberalių pažiūrų teisėjų, birželį planuoja trauktis iš pareigų, trečiadienį pranešė televizijos NBC ir CNN. Beveik tris dešimtmečius Aukščiausiajame Teisme dirbusio S. Breyerio pasitraukimas atvers kelią prezidentui Joe Bidenui iškelti pirmą kandidatūrą į AT teisėjus; ten šiuo metu dirba šeši konservatyvių ir trys liberalių pažiūrų teisėjai.

Atėnuose prie senovinės Dzeuso šventyklos nugriaudėjo galingas sprogimas. Nelaimės vietoje esantys namai nusiaubti. Įvykio liudininkai sako, kad smūgio banga buvo tokia stipri, kad nunešė gatve važiavusius automobilius. Atėnų miesto centrinėje dalyje sprogimas nugriaudėjo šešių aukštų biurų pastate. Viduje kilo didžiulis gaisras. Aplinkiniai pastatai taip pat nusiaubti. Smarkiai nukentėjo jų fasadai, taip pat ir aplink stovėję automobiliai. Gatvės nusėtos nuolaužomis.

Rusija trečiadienį pareiškė iš JAV ambasadoriaus Johno Sullivano gavusi Vašingtono rašytinį atsakymą į Maskvos reikalavimus suteikti saugumo garantijų. NATO taip pat pranešė perdavusi Maskvai savo rašytinių „pasiūlymų“ rinkinį.

Jeigu Rusija nuspręs pradėti invaziją į Ukrainą, sankcijos gresia ir pačiam Vladimirui Putinui. Taip pareiškė Baltiejų rūmai. Jie sako su sąjungininkais jau suderinę, kokias ekonomines ir politines sankcijas Rusijai įves. Jeigu Kremlius puolimą pradėtų iš Baltarusijos skaudžių sankcijų sulauktų ir Lukašenkos režimas. Įtampai prie Ukrainos sienų neslūgstant šiandien Paryžiuje Ukraina su Rusija susitiko dar vienam derybų raundui.

JAV ambasada Ukrainoje trečiadienį paragino Jungtinių Valstijų piliečius „apsvarstyti galimybę dabar išvykti“ iš Ukrainos, augant būgštavimams dėl galimos Rusijos invazijos.

Jungtinės Valstijos mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebėra pasiruošęs panaudoti jėgą prieš Ukrainą iki vasario vidurio, nepaisant spaudimo kampanijos jį sustabdyti, trečiadienį pareiškė viena aukšto rango diplomatė. „Nežinau, ar jis priėmė galutinį sprendimą, bet tikrai matome visus požymius, kad jis ketina panaudoti karinę jėgą kažkuriuo metu – galbūt (nuo) dabar iki vasario vidurio“, – viename forume sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.

Vankuverio gyventojas patyrė žiaurų išpuolį vienoje šio miesto kavinių. Eilėje laukusį vyriškį iš nugaros jam nematant puolė peiliu ginkluotas vyras ir kelis sykius dūrė į nugarą. Vietos policija pranešė, kad 25-erių nukentėjusysis su durtinėmis žaizdomis buvo nugabentas į vietos ligoninę. Skelbiama, kad šiuo metu pavojaus jo gyvybei nėra. Vietos bendruomenė liko priblokšta tokio žiaurus išpuolio.

Rusijos ir Ukrainos delegacijos trečiadienį veda derybas Paryžiuje, kuriose ieškoma būdų, kaip sumažinti įtampą, išprovokuotą Maskvos sprendimo sutelkti prie sienos su kaimynine valstybe dešimtis tūkstančių karių. Susitikime taip pat dalyvauja aukšto rango diplomatai iš Prancūzijos ir Vokietijos. Derybos rengiamos vadinamuoju Normandijos ketverto formatu, kuriame dalyvauja Vokietija, Prancūzija, Rusija ir Ukraina.

Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovė Liz Truss per artimiausias dvi savaites surengs vizitą į Maskvą, trečiadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes jau suderinome datą. Tai įvyks per dvi savaites“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas. Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Maskva rengiasi įsiveržti į kaimyninę šalį. Maskva neigia turinti tokių planų.

NATO artėja prie savo rašytinių pasiūlymų Maskvai užbaigimo ir turėtų juos pateikti dar šią savaitę, trečiadienį pranešė Aljanso diplomatai, Rusijai anksčiau iškėlus virtinę saugumo reikalavimų. „Daugelis Rusijos reikalavimų yra nepriimtini arba nerealūs, tačiau atsakyme nurodoma keletas problemų, kurias sprendžiant įmanomas bendradarbiavimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Vakarų diplomatas. „Klausimas, ar tai yra būtent tai, ko nori Rusija“, – pridūrė jis.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai antradienį apgręžė 75 asmenis, mėginusius neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, trečiadienį pranešė tarnybos atstovai. Nuo 2021-ųjų rugpjūčio 10-osios pasieniečiai užkirto kelią iš viso 5 248 bandymams neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos. Per pastarąją parą pasienyje nebuvo sulaikytas nė vienas neteisėtas migrantas.

Rusija jau sulaukė tam tikrų atsakymų į savo klausimus, susijusius su Maskvos pateiktais pasiūlymais dėl saugumo garantijų, tačiau kol kas tik žodžiu, trečiadienį pareiškė užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.   „Taip, jau sulaukėme tam tikrų atsakymų į mūsų klausimus, kol kas – tik žodžiu. Tačiau pirmiausia norėtume žinoti, kodėl kai kurie mūsų pasiūlymai yra nepriimtini“, – sakė jis žurnalistams Valstybės Dūmoje.

Danijos vyriausybė planuoja vasario 1 dieną atšaukti dėl COVID-19 įvestus suvaržymus, nors šalyje užregistruotas rekordinis užsikrėtimo atvejų skaičius, trečiadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija. Pasiskiepijus labai didelei Danijos gyventojų daliai, sveikatos apsaugos ministras Magnusas Heunicke (Magnusas Hoinikė) laiške parlamentarams rašė: „Norėčiau, kad... COVID-19 nuo vasario 1-osios nebebūtų priskiriama visuomenei pavojingų ligų kategorijai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos, sutelktos prie jo šalies sienų, nepakankamos surengti didelio masto karinei invazijai. „Rusijos pajėgų, susitelkusių prie Ukrainos sienų ir okupuotose teritorijose, didelis; jis kelia tiesioginę grėsmę Ukrainai, – žurnalistams sakė D. Kuleba. – Tačiau šiuo metu tokio kiekio nepakanka didelio masto puolimui prieš Ukrainą palei visą Ukrainos sieną.

JAV ir jų sąjungininkės Europoje jau parengė ekonomines sankcijas Rusijai, jei ji įsiveržtų į Ukrainą, sakė amerikiečių iždo sekretorės pavaduotojas Adewale Adeyemo. „Turime kruopščiai parengtą sankcijų paketą, reikšmingai paveiksiantį Rusijos ekonomiką, bet sudarysiantį sąlygas sušvelninti jų poveikį čia, Jungtinėse Valstijose“, – interviu kanalui „Bloomberg Television“ sakė A. Adeyemo. Pasak jo, sankcijos yra parengtos.

Rusija trečiadienį pranešė šeštą dieną iš eilės užfiksavusi rekordinį per parą registruotų naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičių. Šalyje per praėjusią parą nustatyti  74 692 nauji COVID-19 atvejai – daugiausiai per vieną dieną nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė 657 anksčiau užsikrėtę žmonės, parodė trečiadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 67 809 naujus COVID-19 atvejus ir 681 paciento mirtį.

Armėnijos vyriausybės vadovas Nikolas Pašinianas užsikrėtė koronavirusu, trečiadienį pranešė ministrų kabineto spaudos tarnyba.  „Armėnijos ministrui pirmininkui atlikto COVID-19 testo rezultatas buvo teigiamas. Nikolas Pašinianas pagal nustatytą tvarką izoliavosi, jam nepasireiškė jokie ligos simptomai“, – nurodė vyriausybės spaudos tarnyba.  Pasak jos, premjeras dirbs nuotoliniu būdu.

Kroatijos prezidento Zorano Milanovičiaus pasisakymai apie situaciją Ukrainoje virto tarptautiniu skandalu. Politikas pareiškė, kad Ukrainai nėra vieta NATO, o jeigu kiltų Rusijos ir Ukrainos karo veiksmai, tai jis „atšauktų iki vieno visus kroatų karius“. Dėl aštrių valstybės vadovo pasisakymų teisintis jau turėjo ir šalies premjeras. Sausio 25-ąją Z. Milanovičius pareiškė žurnalistams, kad Ukrainai nėra vietos NATO.

Ukrainos lyderiai antradienį stengėsi nuraminti gyventojus, kad kaimyninės Rusijos įsiveržimas nėra neišvengiamas, nors pripažino, kad grėsmė reali.    Tuo metu Ukrainą pasiekė JAV karinės įrangos krovinys, skirtas šalies gynybos pajėgumams sustiprinti.   Rusija neigia planuojanti pulti Ukrainą, nors pastarosiomis savaitėmis prie jos sienų sutelkė apie 100 tūkst. karių, taip pat vykdo karines pratybas keliuose savo regionuose.

Norvegija priėmė sprendimą atšaukti karantiną visiems į šalį atvykstantiems žmonėms, nepriklausomai nuo vakcinacijos statuso ir gautos vakcinos gamintojo, paskelbė vyriausybė. „Vadovaudamiesi Nacionalinio visuomenės sveikatos apsaugos instituto rekomendacijomis atšaukiame reikalavimą atvykus karantinuotis, nes jis nebelaikomas būtinu infekcijai kontroliuoti. Taisyklė įsigalioja 2022 metų sausio 26 dieną“, – sakoma pranešime.

Prancūzijoje pirmą kartą nuo pandemijos pradžios per parą išaiškinta pusė milijono COVID-19 atvejų, rodo antradienį paskelbti šalies sveikatos apsaugos tarnybų duomenys. Per ankstesnę parą Prancūzijoje užregistruota daugiau kaip 501 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, nuo COVID-19 mirė 364 žmonės. Per tas pačias 24 valandas stiprinamąją skiepų nuo COVID-19 dozę šalyje gavo daugiau kaip 312 tūkst. žmonių.

Lenkijoje įtakingas leidinys „Rzeczpospolita“ skelbia nerimą šalies ekonomikai keliančias prognozes Rusijos plataus masto karinės invazijos į Ukrainą atveju. „Rusijos ataka prieš Ukrainą susilpnintų daugelį Lenkijos įmonių“ – tokia antrašte „Rzeczpospolita“ skelbia Adomo Wozniako straipsnį, kuriame pateikiamos nerimą keliančios prognozės Lenkijos ekonomikai, jei Rusijos kariuomenė stipriai pultų Ukrainą.

Kinija šią savaitę pirmąkart pasiuntė į Taivano oro erdvės gynybos zoną modernių naikintuvų J-16D, antradienį patvirtino Taibėjus ir nurodė esąs susirūpinęs, kad dėl savo elektroninio slopinimo pajėgumų šie orlaiviai kelian naują pavojų salai. Taivanui nuolat gresia Kinijos karinė invazija. Pekinas laiko autonominę demokratinę salą savo teritorijos dalimi ir ketina ją kada nors susigrąžinti, prireikus – jėga.

Jungtinės Valstijos antradienį įspėjo Maskvą apie skaudžias sankcijas, įskaitant priemones, nukreiptas prieš asmeniškai prezidentą Vladimirą Putiną, kurių būtų imtasi, jeigu Rusija įsiveržtų į Ukrainą.    Reaguodama Maskva pareiškė, kad sankcijas V. Putinui vertintų kaip priešišką JAV žingsnį.  „Mūsų šalies piliečių supratimu, tai sankcijos ne prieš V. Putiną, bet prieš Rusijos Federacijos tautos pasirinkimą. Nieko jums nesigaus.

Jeigu kiltų karinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos, tikėtina, kad NATO tiesiogiai į jį nesikištų, sako Lietuvos kariuomenės vadas. „NATO nuostata yra vieninga, kad tiesiogiai konflikte tikrai neturėtų NATO dalyvauti, atskiros valstybės – čia jų pasirinkimas. Tačiau išlaikant NATO vienybę (...) greičiausiai, kad NATO valstybės į šitą konfliktą tiesiogiai neįsivels“, – trečiadienį LRT sakė generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Karines pajėgas prie Ukrainos sutelkusios Rusijos pagrindinis tikslas yra ne invazija į šią šalį, bet pakeisti Europos saugumo architektūrą, tad plataus karo scenarijus Ukrainoje – mažai tikėtinas, sako BNS kalbinti saugumo ekspertai, politikai. Pasak jų, neatmestina, kad Rusija vis dėlto imsis nedidelio masto karinių veiksmų Ukrainoje, taip pat toliau sieks visiškos politinės ir karinės Baltarusijos integracijos, tuo pat metu derybose su Vakarais ieškos nors nedidelės diplomatinės pergalės.

Prancūzų gynybos ministrė Florence Parly per pokalbį telefonu su Estijos gynybos ministru Kalle Laanetu patvirtino visišką Prancūzijos įsipareigojimą stiprinti Baltijos valstybėse regiono gynybą NATO priešakinių kovinių pajėgų (eFP) struktūroje. Pirmadienį vakare įvykusio pokalbio metu F. Parly pažymėjo, kad Prancūzijai NATO atgrasymo funkcijos stiprinimas Estijoje yra prioritetinis ilgalaikis indėlis į kolektyvinę gynybą.

Jungtinės Valstijos antradienį perspėjo Baltarusijos autoritarinį režimą, kad jam irgi gresia atsakomosios priemonės, jeigu Minskas padės savo sąjungininkei Rusijai įsiveržti į kaimyninę Ukrainą. „Taip pat leidome aiškiai suprasti Baltarusijai, jog jeigu ji leis naudoti savo teritoriją puolimui prieš Ukrainą, tai sulauks staigaus ir ryžtingo Jungtinių Valstijų, mūsų sąjungininkų ir partnerių atsako“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Lenkijoje smarkiai augant per parą užregistruojamų COVID-19 atvejų skaičiui, švietimo ministras Przemyslawas Czarnekas antradienį paskelbė, kad vyresni moksleiviai nuo šiol mokysis nuotoliniu būdu. „Turėjome priimti sprendimą apriboti kontaktinį mokymą... Tai, deja, diktuoja užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičiai, omikron“, – reporteriams sakė P. Czarnekas.

Plaukiojančiam Rusijos koncerno „Gazprom“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivui-saugyklai „Maršal Vasilevskij“ po dvejų metų pertraukos grįžus į Karaliaučių, energetikos ekspertai svarsto, jog tai gali reikšti ne tik Rusijos siekį užtikrinti jos anklavo aprūpinimą dujomis, bet galbūt ir paskleisti propagandą apie jos atžvilgiu neva galimas NATO aljanso ar Lietuvos sankcijas.

Lietuva, siekdama sušvelninti ginčą su Kinija, svarsto pakeisti Taivano atstovybės ​​Vilniuje pavadinimo vertimą į kinų kalbą, rašo „Reuters“, kuriam informaciją patvirtino du šaltiniai. Anksčiau lapkritį Taibėjus atidarė Vilniuje taivaniečių atstovybę – de facto ambasadą. Lietuva taip pat planuoja atidaryti savo atstovybę Taivane.

Saulėtąsias Graikiją ir Turkiją užgriuvo galinga sniego audra. Stambulo oro uoste neatlaikęs jo svorio griuvo stogas, gelbėtojai iš įstrigusių automobilių traukė sušalusius žmones, o Viduržemio jūroje esančioje saloje užfiksuotas ir sniego viesulas. Naujutėlio Stambulo oro uosto prekių terminalo stogas neatlaikė Viduržemio jūros rytinę dalį užgriuvusio galingo snygio. Vieno judriausių pasaulyje oro uosto darbas paralyžiuotas.

Peru verda aistros dėl statulos su didžiuliu falu. Visai neseniai šlovingus senovės civilizacijų laikus menanti skulptūra buvo sugadinta – bandyta falą nulaužti. Šiąnakt surengtas naujas išpuolis – erekciją vaizduojanti statula buvo sudeginta. Šalia judraus kelio, maždaug 500 km. nuo Peru sostinės, statula su didžiuliu falu pastatyta šių metų pradžioje.

Latvijos gynybos ministerija antradienį apkaltino Maskvą prisidengus COVID-19 pretekstu atšaukus šią savaitę planuotą ginkluotės patikrinimą dviejuose vakariniuose Rusijos regionuose. Ministerija nurodė, kad Latvijos pareigūnai turėjo apsilankyti Briansko ir Smolensko regionuose, vykdydami eilinius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narių patikrinimus.