Užsienis

Baltarusijos opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius, pernai suimtas po priverstinio „Ryanair“ lainerio nutupdymo Minske, ketvirtadienį pareiškė ruošiantis pareikšti ieškinį šiai oro linijų bendrovei.

Ukraina ir Turkija ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl bendros bepiločių orlaivių gamybos plėtros, pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien ypatingą dėmesį skyrėme bendradarbiavimui aviacijos ir gynybos pramonėje. Tai vienas iš mūsų strateginės partnerystės lokomotyvų“, – Kijeve per bendrą spaudos konferenciją su vizito atvykusiu Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdobanu kalbėjo V. Zelenskis.

Kremlius ketvirtadienį neigė praradęs kontrolę Čečėnijoje, kuriai geležiniu kumščiu vadovaujantis Ramzanas Kadyrovas prievarta iš Rusijos susigrąžino vieną moterį, kurios šeima pateko į jo nemalonę. Šis įžūlus poelgis sukėlė būgštavimų, kad R. Kadyrovas yra pajėgus veikti toli už jo griežtai kontroliuojamos, Rusijai priklausančios Šiaurės Kaukazo respublikos ribų.

Šiaurės Airijos unionistų pirmasis ministras Paulas Givanas ketvirtadienį paskelbė atsistatydinantis, tuo pačiu priversdamas pasitraukti savo pavaduotoją nacionalistę. Šis sprendimas, priimtas Šiaurės Airijai įtemptu metu, sukėlė sąmyšį Belfasto vienybės vyriausybėje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį dar kartą pasisiūlė tarpininkauti Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimui, per kurį būtų aptarta krizė prie abiejų šalių sienos. Per savo vizitą Kijeve R. T. Erdoganas taip pat pasinaudojo proga išreikšti palaikymą Ukrainos teritoriniam vientisumui.

Kanada svarsto galimybę pasiųsti daugiau karių į Lenkiją ir Baltijos šalis priklausomai nuo saugumo padėties regione, ketvirtadienį per vizitą Latvijoje sakė šios NATO sąjungininkės gynybos ministrė Anita Anand. „Privalome pagalvoti, kad Kanada galbūt galėtų pasiųsti daugiau karių į Lenkiją ir Baltijos šalis“, – A. Anand sakė apsilankiusi Adažių karinėje bazėje, kur Kanada vadovauja NATO priešakinių kovinių pajėgų grupei. „Mūsų buvimas Baltijos regione yra svarbus.

Rusija ketvirtadienį pranešė uždarysianti Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ biurą ir atšauksianti jos darbuotojų akreditacijas Rusijoje, reaguodama į Berlyno sprendimą uždrausti Rusijos valstybinio televizijos tinklo RT kanalą vokiečių kalba. Šis pranešimas skelbiamas tarp Rusijos ir Vakarų tvyrant įtampai, taip pat nerimstant būgštavimams dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 25 514 testų patvirtintas 9 831 naujas COVID-19 atvejis, taip pat mirė 12 anksčiau koronavirusu užsikrėtusių žmonės, ketvirtadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo šalyje buvo užfiksuotas didžiausias nuo pandemijos pradžios COVID-19 atvejų paros prieaugis, infekciją patvirtinus 10 610 žmonių. Be to, buvo skelbta apie 23 pacientų mirtį.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad Londono parengtas sankcijų Rusijai paketas bus pritaikytas automatiškai, jei Maskva įsiverš į Ukrainą. „Noriu pasirūpinti, kad žmonės suprastų – sankcijos bus taikomos automatiškai“, – televizijai „Sky News“ sakė B. Johnsonas. Pasak premjero, šių priemonių būtų imtasi be jokių išankstinių diskusijų.

 JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pranešė, kad amerikiečių specialiosios pajėgos surengė naktinį reidą Sirijos šiaurės vakaruose, per kurį džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) lyderis buvo „pašalintas iš mūšio lauko“. Operacija, kurioje dalyvavo ir kurdų pajėgos, buvo įvykdyta Idlibo regione, kur per panašų reidą 2019 metų buvo nukautas jo geriau žinomas pirmtakas Abu Bakras al Baghdadi (Abu Bakras Bagdadis). „Praėjusią naktį JAV karinės pajėgos Sirijos šiaurės vakaruose ma...

Graikijoje ketvirtadienį mirė buvęs šalies prezidentas Christas Sardzetakis, kuris karinės diktatūros laikotarpiu iš prokuroro virto kankinimų auka ir filmo herojumi, o vėliau tapo valstybės vadovu. Jam buvo 92 metai. 1985–1990 metais prezidento pareigas ėjęs Ch. Sardzetakis mirė nuo ūmaus kvėpavimo nepakankamumo, pranešė jį gydžiusi Atėnų ligoninė.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Rusija tebetelkia savo pajėgas aplink Ukrainą ir kad Baltarusijoje šiuo metu dislokuota daugiausiai rusų karių ir karinės įrangos per pastaruosius tris dešimtmečius. Maskvoje ir Kijeve laukiama tolesnių aukšto lygio diplomatinių susitikimų, tvyrant dideliam netikrumui dėl Kremliaus ketinimų.

Rusija planuoja surengti karines pratybas 240 km nuo Airijos krantų. Airijos žvejybos laivai planuoja taikiai sutrikdyti Rusijos karinio jūrų laivyno karines pratybas, pranešė Airijos Pietų ir Vakarų žuvų gamintojų organizacijos vadovas Patrickas Murphy, rašo politico.eu. Vasarį karinės pratybos vyks tarptautiniuose vandenyse, 240 kilometrų nuo Airijos pietvakarių pakrantės.

JAV ligoninė negali atlikti širdies transplantacijos pacientui, kuris atsisako pasiskiepyti nuo COVID-19. Nors šis žingsnis sukėlė tam tikrų ginčų, ligoninė teigia, kad vadovaujasi klinikinėmis gairėmis, kurias remia mokslas. DJ Fergusonui, 31 metų dviejų vaikų tėvui, kurio žmona laukiasi ir trečiojo, labai reikalinga širdies persodinimo operacija.

Vokietija ketvirtadienį rekomendavo ketvirtą skiepų nuo COVID-19 dozę didesnės rizikos grupėms, šiuo sprendimu pasekdama Izraelio ir kelių Europos šalių pavyzdžiu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį atvyko į Ukrainą dalyvauti Strateginės tarybos posėdyje. „Atvykome į Kijevą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimu dalyvauti 10-ajame Strateginės tarybos posėdyje.

Švedija ketvirtadienį paskelbė, kad vasario 9-ąją atšauks daugumą šalyje dėl COVID-19 įvestų suvaržymų, nes su itin užkrečiamu, bet lengvesnius simptomus sukeliančiu koronaviruso omikron variantu prasideda „visiškai nauja“ pandemijos fazė. Tarp suvaržymų, kurie bus panaikinti, yra reikalavimas barams ir restoranams darbą baigti iki 23 valandos, susibūrimų dalyvių skaičiaus apribojimai.

Praėjus dvejiems metams nuo COVID-19 protrūkio Europa netrukus gali įžengti į „ilgą ramybės laikotarpį“ dėl aukštų vakcinacijos rodiklių, mažiau pavojingesnės koronaviruso omikron atmainos ir žiemos pabaigos, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „Tokia situacija, kokios dar nesame turėję per šią pandemiją, leidžia mums tikėtis ilgo ramybės laikotarpio“, – sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge.

Kremlius ketvirtadienį sukritikavo Vokietijos transliuotojų priežiūros institucijos sprendimą uždrausti šalies teritorijoje Rusijos valstybinės televizijos RT transliacijas vokiečių kalba, tarp Maskvos ir Vakarų tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos. „Dabar situacija visiškai akivaizdi: Rusijos visuomenės informavimo priemonei, netgi, pasakyčiau, tarptautinei visuomenės informavimo priemonei uždraudžia transliuoti Vokietijoje. Tai ne kas kita, kaip kėsinimasis į žodžio laisvę.

Kremlius ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas „liautis kursčius įtampą“, po to, kai Vašingtonas pasiuntė kelis tūkstančius karių NATO pajėgoms Rytų Europoje pastiprinti, Vakarams susirūpinus invazijos į Ukrainą grėsme.

Neseniai robotas dulkių siurblys bandė pabėgti iš Jungtinės Karalystės viešbučio, kur buvo priverstas sutvarkyti žmonių paliktą netvarką. Kembridžo įmonės „Travelodge“ neseniai įsigytas dulkių siurblys kuriam laikui išvažiavo iš viešbučio ketvirtadienį. Bandymas pabėgti nebuvo pastebėtas ištisas 15 minučių, praneša „BBC News“, o roboto paieškos iš pradžių atrodė bevaisės.

Jungtinė Karalystė dėl Rusijos keliamos grėsmės padvigubins Estijoje dislokuotų savo karių skaičių, sakė estų ministrė pirmininkė Kaja Kallas. Komentuodama Estijos Valstybės gynimo tarybos trečiadienio posėdį, per kurį buvo aptartos Rusijos sulaikymo priemonės, K. Kallas sakė, kad „sąjungininkės taip pat turi suvaidinti svarbų vaidmenį“. „Mes seniai kalbame apie atgrasymo potencialo ir NATO rytinio sparno gynybos stiprinimą.

Sutelkdamas dešimtis tūkstančių karių, tankų, lėktuvų prie Ukrainos ir NATO valstybių sienų Vladimiras Putinas supranta, kad gali sulaukti Vakarų atsako ar sankcijų. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas grasina, kad sankcijos būtų sunkios ir nepakeliamos. Tik viena bėda – Europa šiuo klausimu nėra tokia vieninga ir ryžtinga kaip Amerika. Tad kas gresia V. Putino režimui? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Kremlius kariauja su Ukraina naudodamasis Vakarais, taip pat kariauja su Vakarais naudodamasis Ukraina. Jo ginklai – daugiausiai psichologiniai, o ne kariniai. Tikslas – pasėti baimę, netikrumą, abejones ir neviltį. Ukrainos atveju Vladimiras Putinas siekia primesti vienišumo ir pažeminimo jausmą. Ukrainos didžiausias troškimas – tapti Vakarų dalimi, kitaip tariant, mėgautis gyvenimo laisvoje visuomenėje kultūriniais, teisiniais, politiniais ir socialiniais privalumais.

Slovėnijos užsienio reikalų ministras Anže Logaras paaiškino šalies poziciją Taivano klausimais ir paskelbė, kad salos atstovybė bus atidaromas „Taipėjaus“ pavadinimu ir bus skirta ekonominiam bei kultūriniam bendradarbiavimui skatinti. Lietuva yra kol kas pirmoji ir vienintelė šalis Europoje, kurioje yra atidaryta Taivano, o ne Taipėjaus regiono atstovybė ir tai pykdo Kinijos valdžią.

Iki 2 mln. žmonių, gyvenančių palei fronto liniją Rytų Ukrainoje, gali būti priversti palikti savo namus, jei konfliktas eskaluotųsi, ketvirtadienį įspėjo norvegų nevyriausybinė humanitarinė organizacija „Norwegian Refugee Council“ (NRC), tvyrant įtampai dėl didžiulio rusų kontingento, sutelkto pasienyje su Ukraina.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas ketvirtadienį sakė, kad Pekino olimpiada „visiems laikams pakeis žiemos sporto padėtį“. Pasak Th. Bacho, olimpiada paskatins žiemos sporto bumą Kinijoje, negarsėjančioje masiniu potraukiu slidinėjimui ar kitoms žiemos sporto šakoms. Pekino olimpiados atidarymo išvakarėse Th. Bachas TOK susirinkime pasakė: „Kinija jau pateko į istoriją pasiekdama tikslą sudominti 300 mln. kinų sportu ant sniego ir ledo.

Jungtinės Valstijos trečiadienį dislokavo kelis tūkstančius karių NATO pajėgoms Rytų Europoje pastiprinti, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams galvojant apie keliones į Maskvą dėl Vakarų susirūpinimo invazijos į Ukrainą grėsme. Rusijai atsisakant atitraukti 100 tūkst. karių, sutelktų prie Ukrainos sienos, 1 tūkst. Vokietijoje dislokuotų JAV karių siunčiami į Rumuniją, o 2 tūkst. pačiose JAV esančių karių skraidinami į Vokietiją ir Lenkiją.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas trečiadienį pažadėjo koordinuoti savo atsaką į Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų, pranešė Baltieji rūmai. Netrukus po to, kai E. Macronas pareiškė, kad gali aplankyti Rusiją ieškoti diplomatinio sprendimo, Prancūzijos lyderis ir J. Bidenas kalbėdami telefonu „patvirtino remiantys Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, nurodė Baltieji rūmai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė artimiausiu metu vyksiantis į Maskvą aptarti krizės Rusijos ir Ukrainos pasienyje. „Netrukus keliausiu į Jungtines Valstijas,.. o greitai taip pat nuvyksiu į Maskvą derybų“ dėl krizės, interviu transliuotojui ZDF sakė kancleris. O. Scholzo vizitas į JAV suplanuotas vasario 7 dieną, bet kancleris nenurodė, kada jis vyks į Rusiją.

Daugiau nei mėnesį tylėjęs Vladimiras Putinas pareiškė, neva Amerikai Ukrainos saugumas nerūpi, o pagrindinis Vašingtono tikslas esą susilpninti Rusiją ir išprovokuoti karinį konfliktą. Tačiau Ukrainos prezidentas sako, kad jei Putinas ryšis įsiveržti – šįkart Rusija kovos ne tik su Ukraina ir gaus rimtą atkirtį. Nors iki oficialios Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Sąjungos ryžtas“ pradžios liko dar savaitė, abiejų šalių kariai rankų sudėję nesėdi ir dabar.

Istorinės priešininkės Turkija ir Armėnija trečiadienį po dvejų metų pertraukos atnaujina komercinius skrydžius tarp šalių, tęsdamos atsargias pastangas normalizuoti įtemptus santykius.  Armėnija ir Turkija niekada nebuvo užmezgusios diplomatinių ryšių, o jų bendra siena uždaryta nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio. Įtampa tarp abiejų šalių tvyro dėl per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijos vykdytų masinių armėnų žudynių.

Europos Komisija, nepaisydama aplinkosaugininkų protestų ir nesutarimų tarp savo pačios narių, trečiadienį palaikė sprendimą įvardyti investicijas tiek į gamtinių dujų, tiek į branduolinės energijos projektus tvariu finansavimu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo Kinijos kolega Xi Jinpingas per susitikimą Pekino žiemos olimpinių žaidynių metu išsakys bendrą poziciją dėl tarptautinio saugumo, trečiadienį pranešė Kremliaus patarėjas.  Abu lyderiai susitiks penktadienį Kinijos sostinėje, jų šalims siekiant palaikyti kuo glaudesnius ryšius ir sulaukiant vis daugiau kritikos iš Vakarų.

Jungtinės Valstijos jau svarsto „Pfizer“ vakcina nuo koronaviruso skiepyti vaikus nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Tiesa, tam žalią šviesą dar turi uždengti atsakingos institucijos. Praėjusių metų lapkritį Jungtinės Valstijos skiepus nuo koronaviruso patvirtino 5–11 metų vaikams. Ir dabar ketina žengti dar vieną žingsnį. Farmacijos milžinė „Pfizer“ kreipiasi į Amerikos Maisto ir vaistų administraciją su prašymu patvirtinti šią vakciną vaikams nuo šešių mėnesių.

Šiaurės Korėja springsta nuo diktatoriaus Kim Čen Uno propagandos. Save šlovinantį dokumentinį filmą jis pristatė šalies gyventojams. Jame Kim Čen Unas ne tik rūpestingas bei progresyvus, bet ir romatiškas lyderis. Lyg princas ant balto žirgo prie jūros stebintis saulėtekį – tai įžanginiai propagandinio filmo „Didžioji 2021-ųjų pergalė“ kadrai. Jį Šiaurės Korėjos gyventojai išvydo likus porai dienų iki įžengiant į Naujuosius Juodojo vandens tigro metus.

Kiek daugiausia esate sumokėję už savo sportinius batelius? Keliasdešimt, o gal kelis šimtus eurų? Visgi yra žmonių, kurie už sportbačius yra pasiryžę pakloti ir dešimtis tūkstančių. Kuo jie „stebuklingi“? Grožis – skonio reikalas, tačiau kainą įvertinti gali kiekvienas. Ar patikėtumėte, kad sportinių batelių kaina „Sotheby’s“ aukcione jau perkopė 80 tūkstančių eurų? Skamba neįtikėtinai, tačiau tai tiesa.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį kalbėdamiesi telefonu susitarė siekti Ukrainos krizės „taikaus sprendinio“, pranešė Dauningo gatvė. „Lyderiai susitarė, kad padėties pablogėjimas neatitinka niekieno interesų“, – sakoma pranešime.

Karu Ukrainai grasinančių rusų ir baltarusių propagandos mašina pasiekė absurdišką lygį. Jau rengia reportažus, kuriuose už gryną pinigą bando parduoti fantazijas, neva amerikiečiai Ukrainoje kuria mirtinus virusus ir juos testuoja ant Ukrainos karių. Propagandos ekspertai sako, kad tokie Lukašenkos ir Putino režimų smegenų plovimo metodai jau seniai nestebina.

NATO stiprinant savo rytinio sparno gynybą į Lenkiją bus perkelta dar 1,7 tūkst. JAV karių, trečiadienį pranešė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas, Aljansui nerimaujant dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. „Kaip buvo pranešta, 1,7 tūkst. papildomų Jungtinių Valstijų karių bus perkelti į Lenkiją“, – per „Twitter“ parašė M. Blaszczakas. „Tai stiprus solidarumo signalas į padėtį Ukrainoje, – pridūrė jis.

Maskva trečiadienį pasmerkė „destruktyvų“ JAV sprendimą dislokuoti dar kelis tūkstančius amerikiečių karių Rytų Europoje, išliekant nuogąstavimams, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą. „Niekuo nepagrįsti destruktyvūs žingsniai, didinantys karinę įtampą ir mažinantys erdvę politiniams sprendimams“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.

Austrija užginčys Europos Komisijos sprendimą suteikti aplinkai palankaus finansavimo žymą investicijoms į branduolinę energiją, trečiadienį pranešė jos aplinkos ministrė. Europos Komisija trečiadienį, nepaisydama žaliųjų aktyvistų protestų ir nesutarimų pačioje institucijoje, pritarė siūlymui laikytis pozicijos, kad kai kurios investicijos į dujų ir branduolinę energetiką atitinka ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį telefonu aptarė Ukrainos krizę ir Maskvos reikalavimus, kad Vakarai suteiktų jai saugumo garantijų, nurodė Kremlius. „Įvyko gana nuodugnus apsikeitimas nuomonėmis Ukrainos vidaus krizės ir ilgalaikių teisiškai įtvirtintų saugumo garantijų Rusijos Federacijai kontekstu“, – sakoma Kremliaus pranešime. „Rusijos prezidentas išdėstė principines nuostatas dėl šių klausimų.

Prancūzija pranešė, kad jau šią savaitę pradės platinti farmacijos bendrovės „Pfizer“ vaistus nuo koronaviruso – pirmąjį 27 ES valstybėse patvirtintą geriamą preparatą COVID-19 gydyti. Pagal dienos užsikrėtimų skaičių, tenkančių vienam gyventojui, šalis yra viena pirmaujančių pasaulyje, tačiau kritinių hospitalizacijos atvejų mažėja. Todėl Prancūzijos vyriausybė trečiadienį pradėjo laisvinti suvaržymus, kurie buvo įvesti kilus omikron atmainos sukeltai užsikrėtimų bangai.

Šiaurės Karolinoje trečiadienį tebesiaučia nekontroliuojamas gaisras vienoje trąšų gamykloje, o dėl didelio sprogimo grėsmės ugniagesiai ir tūkstančiai evakuotų gyventojų negali būti arčiau nei už 1,6 km nuo įmonės. „Sprogimo tikimybė nesumažėjo“, – paryčiais žurnalistams sakė Vinstono-Seilemo miesto priešgaisrinės tarnybos vadovas Bobby Wade'as. „Įvykio vietoje tebevyksta aktyvus degimas, – nurodė B. Wade'as. – Sąlygos naktį nepagerėjo.

 JAV naujienų televizijos CNN prezidentas Jeffas Zuckeris trečiadienį pranešė, kad pasitrauks iš pareigų, nes neatskleidė palaikęs romantiškus ryšius su viena bendradarbe. „Tikrai norėjau, kad mano darbas čia pasibaigtų kitaip, – sakoma J. Zuckerio žinutėje televizijos darbuotojams. – Tačiau šis laikas buvo nuostabus. Ir aš mėgavausi kiekviena minute.“ 56 metų J. Zuckeris nurodė, kad darbą baigia nedelsiant.

Kol pasaulio dėmesys sutelktas į Ukrainą, Rusija de facto okupavo kitą savo kaimynę Baltarusiją, antradienį atvirame laiške kitų ES institucijų vadovams perspėjo Europos Parlamento nariai. „Neseniai Baltarusijoje dislokuoti Rusijos kariai kelia grėsmę Ukrainai, Lenkijai, Lietuvai, Latvijai ir visai Europai.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras), atšaukusi vizitą į Ukrainą, nes užsikrėtė pandeminiu koronavirusu, pranešė, kad nuvyks į Kijevą pirmai progai pasitaikius, be to, pažadėjo artimiausiu metu apsilankyti ir Maskvoje. „Ji išreiškė didelį apgailestavimą, kad šią savaitę negalėjo apsilankyti Ukrainoje, tačiau tikisi vizitą surengti artimiausioje ateityje.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 27 869 testus patvirtinta 10 610 naujų COVID-19 atvejų – daugiausiai per vieną dieną nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė 23 anksčiau koronavirusu užsikrėtę žmonės, trečiadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 9 028 naujus užsikrėtimo atvejus ir 15 pacientų mirtį. Ankstesnis rekordinis COVID-19 atvejų paros prieaugis buvo nustatytas sausio 29 dieną, kai buvo nustatyti 9 626 infekcijos atvejai.