Užsienis

Japonijos premjeras Fumio Kishida pirmadienį sakė, kad vasario 24-ąją – per Rusijos invazijos į Ukrainą metines – internetu surengs Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderių ir ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai pasakė, kad viena didžiausių rizikų Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą – tai galimybė laimėti diktatoriui Vladimirui Putinui. Pasak NATO vadovo, Putinas net nesvarsto apie taiką, planuoja eskaluoti karinę situaciją ir vykdyti naujus puolimus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras sako esąs tikras, jog nusprendusi tiekti ginklus su Ukraina kariaujančiai Rusijai, Kinija sulauktų Vakarų bendruomenės sankcijų. Taip Gabrielius Landsbergis pirmadienį kalbėjo po Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškimo sekmadienį, kad Kinija svarsto tokią galimybę. „Buvo manančių, jog Vakarai nebus vieningi, kai Rusija puolė Ukrainą. Mes buvome vieningi, ir iš to galima pasimokyti.

Vladimiro Putino metinio pranešimo išvakarėse esminis klausimas rusams: kaip JAV prezidentas Joe Bidenas „išdrįso“ apsilankyti Kyjive, ir ką tai reiškia.

Likus kelioms dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių, Japonija skirs Ukrainai naują 5,5 mlrd. dolerių (apie 5,18 mlrd. eurų) vertės finansinę paramą, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Fumio Kishida. „Vis dar reikia padėti žmonėms, kurių pragyvenimo šaltinius sugriovė karas, ir atkurti sugriautą infrastruktūrą. Nusprendėme skirti papildomą 5,5 mlrd. dolerių finansinę paramą“, – sakė jis kalbėdamas analitinio centro simpoziume.

Žvalgybinių duomenų dėl galimo Rusijos puolimo nėra, bet pavojus yra realus, nes situacija gali pasikeisti, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip ministras komentavo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio pasisakymą, kad Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ gali bandyti testuoti Vakarų gynybos mechanizmus, įsiverždama į Baltijos šalis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pakartojo Vašingtono pažadą pristatyti Turkijai lėktuvų F-16, o Ankara tvirtina, kad jų patvirtinimas neturėtų priklausyti nuo jos pozicijos dėl Švedijos narystės NATO. Turkija savo senstančioms oro pajėgoms nori modernizuotos versijos naikintuvų F-16, bet jų pardavimui turi pritarti JAV Kongresas.

Praėjusią savaitę iš Lietuvos į Ukrainą išsiųstas specialus mikroautobusas su 6240 vienetų kraujo surinkimo maišelių siunta sėkmingai pasiekė Kyjivą. Nacionalinio kraujo centro (NKC) kartu TV3 televizija vykdomos paramos akcijos dėka, siunta pristatyta į Kyjive įsikūrusį Ukrainos transplantacijos koordinavimo centrą, kuris atsakingas už kraujo surinkimą ir jo paskirstymą.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį perspėjo Kiniją nesiųsti Rusijai ginklų karui Ukrainoje, Pekinui atmetus JAV pareiškimus, kad Kinija svarsto tokią galimybę. J. Borrellis nurodė Kinijos diplomatijos vadovui Wang Yi pasakęs, kad „mūsų santykiuose mums tai būtų raudona linija“ „Jis man pasakė, kad jie neketina to daryti, kad jie neplanuoja to daryti. Tačiau mes išliksime budrūs“, – sakė ES diplomatijos vadovas.

JAV prezidentas atvyko netikėto vizito į Kyjivą, tuo pademonstruodamas ukrainiečių palaikymą kovoje su agresore Rusija. Skambant oro pavojaus sirenoms Joe Bidenas pagerbė žuvusius Ukrainos karius.  Ukrainos žiniasklaida pirmadienį dalijasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš sostinės, kuriuose matyti prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega iš JAV Joe Bidenas. Vokietijos leidinio „Bild“ žurnalistas Julianas Roepcke kiek anksčiau tviteryje parašė, kad į Kyjivą atvyko JAV prezidentas.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) ir humanitarinės pagalbos partneriai pirmadienį paragino padidinti finansinę paramą karo pabėgėliams ukrainiečiams, skaičiuojama, kad vien Lietuvoje tam reikėtų 16,8 mln. eurų. Beveik metus besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, savo namus turėjo palikti milijonai Ukrainos gyventojų. Skaičiuojama, kad nuo pernai vasario apie 5 mln. žmonių pabėgo į Europą, nors dalis jų taip pat sugrįžo atgal. Vien Lietuvoje registruota per 72 tūkst.

Pagrindiniai Kinijos ir Jungtinių Valstijų pramonės ir ekonomikos centrai yra vieni iš labiausiai pažeidžiamų regionų pasaulyje, kalbant apie klimato kaitos lemiamus ir vis daugiau žalos padarančius ekstremalius orų reiškinius, teigiama pirmadienį paviešintoje išsamioje analizėje.

Bulgarija dėl ją apėmusios politinės krizės gali nuo 2024-ųjų neprisijungti prie euro zonos, nors šią datą planavo trejus metus, skelbia leidinys „Euractiv“, cituodamas Bulgarijos finansų ministrę Rosicą Velkovą. Pasak jos, Bulgarija turėjo paskelbti apie savo pasirengimą įsivesti eurą nuo ateinančių metų vasario 13-ąją Euro grupės posėdyje, tačiau negalėjo to padaryti, nes ji pavėlavo priimti reikiamus teisės aktus bei neatitiko infliacijos kriterijų.

Pekinas pirmadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų teiginius, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, ir pavadino juos melagingais.

Rusijos futbolo klubo „Arsenal“ atstovo sūnus Artiomas Ovsianikovas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame skundžiasi šveicarų nesvetingumu. Atėjęs į vietos futbolo varžybas jis susidūrė su nedraugišku vietos sirgalių elgesiu jo atžvilgiu kai nusprendė garsiai rusiškai komentuoti įvykius aikštėje. Vokietijoje studijuojantis A. Ovsianikovas „savaitgaliais lankosi įvairiose Europos šalyse“, o šį nusprendė pasižiūrėti, kaip žaidžia šveicarų „Bazel“ ir „Servette“ futbolo klubai.

Lenkų ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad Lenkija derasi su Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija dėl JAV karių buvimo šalyje padidinimo. Kaip pranešė Lenkijos radijas, prieš artėjantį J. Bideno vizitą į Varšuvą M. Morawieckis interviu televizijos CBS laidoje „Face the Nation“ kalbėjo apie JAV karius Lenkijoje: „Mes diskutuojame su prezidento Bideno administracija apie tai, kad jų buvimas taptų nuolatinis ir kad jų skaičius būtų padidintas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pasauliui gresia Trečiasis pasaulinis karas, jeigu Kinija padės agresorei Rusijai kariauti prieš Ukrainą. Jis išreiškė viltį, kad Pekinas šiuo klausimu išlaikys pragmatišką poziciją. Kalbėdamas italų leidiniui „Corriere della Sera“ Ukrainos vadovas pažymėjo, kad viešai kreipėsi į Kinijos valdžią prašydamas nesuteikti Kremliui palaikymo.

Brazilijos pietrytinėje San Paulo valstijoje karnavalo savaitgalį per liūčių sukeltus potvynius ir nuošliaužas žuvo mažiausiai 24 žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai. Televizijos reportažuose ir socialinėje žiniasklaidoje paskelbtoje vaizdo medžiagoje iš San Sebastiauno miesto matyti užlieti ištisi rajonai ir keliai, nuošliaužos sugriauti namai, nuvirtusių medžių sumaitoti automobiliai. San Sebastiaune žuvo mažiausiai 23 žmonės, pranešė meras Felipe Augusto.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sekmadienį pareiškė kalbanti su Iranu, kuris, kaip pranešama, paspartino urano sodrinimą. Naujienų agentūra „Bloomberg“ anksčiau pranešė, kad TATENA inspektoriai praėjusią savaitę Irane rado iki 84 proc. prisodrinto urano. Iki tol buvo žinoma, kad Iranas gali sodrinti iki 60 procentų. Norint panaudoti uraną ginklui, būtina 90 proc. riba. „Bloomberg“ pranešimas pasirodė įstrigus deryboms dėl svarbaus susitarimo su Iranu atgaivinimo.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuomone, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas be reikalo gaišta laiką bandymams užmegzti dialogą su Vladimiru Putinu. Italų laikraščio „Corriere della Sera“ korespondentas V. Zelenskio paklausė, ar jis sutinka su E. Macrono pozicija, kad Rusiją „reikia nugalėti, bet ne sutriuškinti“ ir kad reikia palikti dialogo su Rusijos lyderiu galimybę. „Tai būtų nenaudingas dialogas; iš tikrųjų Macronas be reikalo gaišta laiką.

Šiaurės Korėja pirmadienį paleido dvi raketas iš savo naujausio paleidimo įrenginio, tvirtindama, kad ji gali surengti „taktinę branduolinę ataką“, galinčią sunaikinti ištisas priešo oro bazes.

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, kad Rusija turės atsakyti už visus savo nusikaltimus, jeigu norės normalių santykių su Vakarais po karo Ukrainoje. Estų politikės teigimu, kuomet karas Ukrainoje baigsis, Rusija turės būti patraukta atsakomybėn už visus savo karo nusikaltimus, o taip pat už sprendimą užpulti savo kaimynę, jeigu ji tikisi turėti bent menkiausią galimybę vystyti normalius santykius su Vakarais.

Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ gali bandyti testuoti Vakarų gynybos mechanizmus, įsiveržiant į Baltijos šalis, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Atsakant į jūsų klausimą – taip, jos gali testuoti [Vakarų] reagavimo mechanizmus ir suteikti galimybę Kremliui politiškai aiškinti, kad jis čia niekuo dėtas. Kaip kad vyksta Afrikoje“, – interviu „Delfi“ sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas.

Kinija užsiminė apie neva parengtą taikos planą, siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karinę invaziją Ukrainoje. Visgi atkreipiamas dėmesys, kad taikos plane nurodytos įdėjos gali atitikti diktatoriaus Vladimiro Putino siekius. Svarbiausi įvykiai: 23:28 | Kremlius apkaltino Moldovą Kremlius pirmadienį apkaltino Moldovą „antirusiška isterija“ po to, kai jos ministras pirmininkas paragino demilitarizuoti Maskvos remiamą separatistinį Padniestrės regioną.

Artėjant žiemai Lietuva ruošėsi karo pabėgėlių iš Ukrainos bangai, tačiau šios prognozės nepasitvirtino. Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad iš viso nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko apie 74,3 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Pastaruoju metu vidutiniškai per parą atvyksta apie 50 pabėgėlių, per savaitę – iki trijų šimtų. Šie rodikliai yra mažesni nei rudenį, rodo oficiali statistika.

Rio de Žaneire sekmadienį prasidėjo garsieji karnavalo paradai – pirmą kartą po COVID-19 pandemijos ir Brazilijoje vykusių rinkimų, sukėlusių visuomenės susiskaldymą.  Didžiausias pasaulio karnavalas oficialiai prasidėjo penktadienį. Siautulingas vakarėlis su paradų varžybomis tęsis nuo sekmadienio iki pirmadienio.

Į Lietuvą iš Turkijos sugrįžo po galingo žemės drebėjimo gelbėjimo operacijoje dalyvavę mūsų ugniagesiai gelbėtojai, medikai. Atrodytų, visko matę ugniagesiai po patirties, kuomet iš griuvėsių teko traukti žmones, sako esantys sukrėsti. Mat tokius vaizdus, anot gelbėtojų, teko matyti tik filmuose. Lietuviai ypač pasižymėjo žvalgyboje, jiems talkino ir į Turkiją vykę kinologai su šunimis, kurie ieškojo žmonių kūnų. Tiesa, visi griuvėsiuose rasti žmonės nebegyvi.

Pietiniame Ukrainos Chersono regione per Rusijos apšaudymą sekmadienį žuvo trys suaugę šeimos nariai, pranešė regiono pareigūnai. Dar keturi žmonės, įskaitant du vaikus, buvo sužeisti, kai į namo kiemą Burgunkos kaime įskriejo sviedinys, pranešė pareigūnai. „Rusų okupantai išžudė šeimą Chersono regione, – sakoma regiono administracijos pareiškime. – Trys žmonės – tėvas, motina ir dėdė – žuvo tragedijos vietoje.

Prancūzija sekmadienį pranešė, kad iki kito savaitgalio pradės tiekti šarvuočius, kuriuos pažadėjo Ukrainai karui su Rusija. Šios AMX-10 tipo transporto priemonės, kartais vadinamos „lengvaisiais tankais“, naudojamos ginkluotai žvalgybai ir atakoms prieš priešo tankus. Pirmieji šarvuočiai į Ukrainą bus išsiųsti „iki kitos savaitės pabaigos“, sakė gynybos ministras Sebastienas Lecornu laikraščio „Le Parisien“ sekmadieniniam leidiniui.

Chersono srities karinės administracijos atstovai pranešė, kad Rusijos pajėgos, paleisdamos artilerijos šūvius, sekmadienį smogė Burhunkos kaimui. Vienas iš sviedinių pataikė į šeimos namo kiemą, rašo „Ukrinform“. Tuo metu namuose buvo trys suaugę asmenys ir dar du vaikai. Rusų surengtos atakos metu žuvo vaikų tėtis ir mama, taip pat dėdė. Tuo metu 13-metis vaikas buvo sužeistas ir nugabentas į ligoninę, o 8-erių metukų berniukas per stebuklą liko nesužeistas.

Po praėjusią savaitę įvykusio galingo žemės drebėjimo, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, Turkija baigė gelbėjimo darbus visose provincijose, išskyrus dvi labiausiai nukentėjusias, sekmadienį pranešė šalies nelaimių agentūra. „Daugelyje mūsų provincijų paieškos ir gelbėjimo darbai jau baigti. Jie tęsiami Kachramanmarašo ir Hatajaus provincijose“, – Ankaroje žurnalistams sakė agentūros vadovas Yunusas Sezeras.

Laikinai okuputame Kryme rusų karininkai mobilizuotiems asmenims leidžia išvykti trumpų atostogų už nustatytą mokestį, rašo „Obozrevatel“. Teigiama, kad Kryme karininkai siūlo mobilizuotiems rusams išvykti trumpalaikių atostogų namo už 1 tūkst. JAV dolerių. Tvirtinima, kad Rusijos ginybos ministerijos atstovai šį karininkų vykdomą „verslo“ planą žino, tačiau tokia veikla vis tiek nėra kontroliuojama, pažymėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF), į Sirijos šiaurės vakarus pristatydama konvojų su skubia pagalba, sekmadienį paragino „skubiai padidinti“ pagalbą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai šaliai. Nuo vasario 6-ąją įvykusio žemės drebėjimo, per kurį Turkijoje ir Sirijoje iš viso žuvo daugiau kaip 44 tūkst. žmonių, pagalba Sirijos sukilėlių kontroliuojamas teritorijas pasiekia lėtai.

Bulgarijos prokurorai šeštadienį pareiškė kaltinimus šešiems asmenims dėl 18 afganistaniečių, kurie užduso sunkvežimyje, vėliau paliktame prie šalies sostinės Sofijos, mirties. Šis penktadienį aptiktas radinys yra didžiausias aukų atžvilgiu su neteisėtu žmonių gabenimu susijęs incidentas Bulgarijoje, šaliai kovojant su nelegalių sienos kirtimų augimu.

Pilkoje vėsaus sausio mėnesio ryto niūrumoje atsiduriame uždraustoje vietoje. Jos lokacija yra kruopščiai saugoma. Galima išduoti tik tai, kad ji yra Ukrainos šiaurės rytuose, Charkivo srityje. Čia veikia vienintelis šalyje potrauminio streso sutrikimui (PTSS) gydyti skirtas karių reabilitacijos centras, rašo „The Economist“.  Į jį atvykstantys arba jį paliekantys kariai yra sodinami į civilinius automobilius, siekiant neatkreipti papildomo dėmesio.

Premjerė Ingrida Šimonytė Miuncheno saugumo konferencijoje susitikusi su JAV Atstovų rūmų nare Nancy Pelosi pabrėžė jos asmeninį ilgametį indėlį sustiprinant Lietuvos ir regiono saugumą bei JAV lyderystę remiant Ukrainą, sekmadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.  „Jungtinių Valstijų vaidmuo sustiprinant mūsų šalies ir regiono saugumą yra ypatingai didelis ir labai vertiname jūsų asmeninį ilgametį indėlį šioje srityje“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

Okupuotame Berdiansko poilsio centre kilo gaisras, kur rusų kariai buvo įrengę ligoninę, kilo gaisras, praneša „Obozrevatel“. Teigiama, kad laikinai Rusijos kariuomenės okupuotame Berdainsko mieste, Zaporižios regione, užsiliepsnojo poilsio centras „Rojaus kampelis“. Čia okupantai buvo įkūrę ligoninę, kad būtų galima gydyti sužeistus savo karius. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pradėjo viešinti vaizdus iš įvykio vietos.

Japonijos ir Kinijos pareigūnai kitą savaitę pirmą kartą nuo 2019-ųjų vasario surengs aukšto lygio diskusijas saugumo klausimais, šeštadienį pranešė Tokijo diplomatijos vadovas. Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi ir jo kolega iš Kinijos Wang Yi šeštadienį beveik valandą kalbėjosi Miuncheno saugumo konferencijos Vokietijoje kuluaruose, sakoma jo biuro pranešime.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį paragino Armėniją ir Azerbaidžaną pasinaudoti „istorine galimybe“ užbaigti dešimtmečius besitęsiantį šių šalių ginčą dėl Kalnų Karabacho regiono. Abi valstybės yra kariavusios du karus dėl Azerbaidžano armėnų gyvenamo anklavo kontrolės, per kuriuos žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Nuo to laiko tarptautinės taikos derybos tarp buvusių sovietinių respublikų nedavė beveik jokių rezultatų.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį kalbėjosi su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu ir dar kartą patvirtino, kad Vašingtonas remia „dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą“ regione nuolatinio jame tvyrančio smurto metu.

Rusijos propagandistas prabilo apie norą užpulti Lenkijos teritoriją. Kremliaus planui užimti Kyjivą per tris dienas žlugus ir karinei invazijai tęsiantis jau beveik metus, rusų propagandistas vienos televizinės laidos metu prabilo, kad Rusija neva galėtų „Lenkiją parklupdyti ant kelių per valandą“. Propagandisto teigimu, Kremlius turi tokių ginklų, kad neva „Lenkija būtų sugrąžinta į akmens amžių“. „Lenkija galėtų būti parklupdyta ant kelių per valandą, ji būtų sugąžinta į akmens a...

Ukraina skelbia naujausius duomenis apie patirtus Rusijos kariuomenės nuostolius karinės invazijos Ukrainoje metu. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą mūšio lauke buvo nukauta 590 rusų karių. Be to, šalies gynėjai sunaikino 7 priešo tankus (nuo karinės invazijos pradžios 3 310), 12 šarvuočių (6 545), 1 artilerijos sistemą (2 327) ir kitą karinę techniką.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, vėlai šeštadienį surengęs retas derybas su Kinijos diplomatijos vadovu Wang Yi, perspėjo Kiniją nekartoti „neatsakingo veiksmo“, kai į Amerikos oro erdvę buvo nuskraidintas šnipinėjimo balionas. Itin lauktas abiejų pareigūnų susitikimas įvyko Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, didėjančios įtampos tarp Vašingtono ir Pekino akivaizdoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad viena didžiausių rizikų Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą – tai galimybė laimėti diktatoriui Vladimirui Putinui. Kaip rašo „Ukrinform“, šį pareiškimą J. Stoltenbergas išsakė Miunchene vykstančios saugumo konferencijos metu.  „Nerizikingų variantų nėra. Tačiau didžiausia riziką iš visų – tai Putino pergalė“, – kalbėjo jis.

Jau beveik metus Ukraina žiauriame kare ginasi nuo okupantų. Pradėdama puolimą Rusija tikėjosi užimti daug didelių miestų, tačiau šiuo metu ji nekontroliuoja nė vieno regioninio centro, neskaitant 2014-aisiais užgrobto Donbaso ir Krymo. Charkivas, esantis už pusvalandžio kelio automobiliu nuo Rusijos sienos, taip pat tapo okupantų gėdos objektu. Vieną kartą Rusijos kariuomenei pavyko pralaužti miesto gynybą, tačiau vėliau užpuolikai buvo vis labiau stumiami atgal prie savo šalies sienų.

Irano teismai persekioja moterį už „nepagarbą“ islamiškam galvos apdangalui po to, kai ji per viešą susirinkimą jį numetė ant žemės, šeštadienį pranešė Irano naujienų agentūra. Netrukus po 1979-ųjų islamo revoliucijos įstatymu įtvirtintas reikalavimas moterims viešumoje dėvėti hidžabą visoje šalyje išprovokavo protestus po to, kai rugsėjį mirė 22 metų kurdų kilmės iranietė Mahsa Amini, moralės policijos suimta už tariamą aprangos taisyklių pažeidimą.

JAV valstybės atstovas įvardijo, kiek rusų karių jau galėjo žūti Ukrainoje. Kaip rašo UNIAN, JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas Miuncheno saugumos konferencijos metu teigė, kad Rusija pradėtos karinės invazijos Ukrainoje metu neteko 200 tūkst. savo karių. Pasak jo, Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pasirinkta taktika Kremlių skandina į gilesnę krizę. „Kryptis, kurią pasirinko Putinas, tai yra kryptis link strateginio pralaimėjimo“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paskelbtame interviu teigė norintis, kad Rusija būtų nugalėta kare su Ukraina, bet ne „sutriuškinta“. Jis kalbėjo grįžęs iš Miuncheno saugumo konferencijos, kurioje paragino sąjungininkus aktyviau remti Ukrainą ir sakė, kad Prancūzija yra pasirengusi užsitęsusiam konfliktui.

Rusijoje ryškėjant nutylėtiems konfliktams tarp valdžios atstovų ir iki šiol laikytų ištikimiausių diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikų, vienas jų – Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas – užsiminė apie naujos karinės bendrovės įkūrimą. Svarbiausi įvykiai: 19:22 | Pietų Ukrainoje per Rusijos apšaudymą žuvo trys žmonės Pietiniame Ukrainos Chersono regione per Rusijos apšaudymą sekmadienį žuvo trys suaugę šeimos nariai, pranešė regiono pareigūnai.