Naujosios išvados pabrėžia, kad vyriausybėms būtina skubiai sutelkti dėmesį į anglies dvideginio išmetimo mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, pavyzdžiui, apsaugą nuo potvynių, ir rodo, kad klimato kaita gali turėti rimtų ir plataus masto ekonominių padarinių.
Devyni iš dešimties didžiausią riziką patiriančių regionų yra Kinijoje, o du didžiausi šalies regionai – Dziangsu ir Šandongas – pirmauja bendrovės „Cross Dependency Initiative“ (XDI) sudarytame pasauliniame reitinge.
Po Kinijos JAV turi didžiausią riziką patiriančių valstijų. Didžiausias pavojus gresia Floridai, pasauliniame reitinge užimančiai 10 vietą; po jos seka Kalifornija ir Teksasas.
Kinijoje, Indijoje ir JAV yra daugiau nei pusė pirmojo šimtuko valstijų ir provincijų.
„Iš tokių šalių, kaip Kinija, JAV ir Indija, gauname nepaprastai stiprų signalą ir matome, kad iš esmės tai yra pasaulio ekonomikos varikliai, kur sukurta daug infrastruktūros“, – sakė XDI mokslo ir inovacijų skyriaus vadovas Karlas Mallonas.
Atlikus analizę nustatyta, kad didžiausią pavojų fizinei infrastruktūrai kelia vidaus ir pakrančių potvyniai. Ataskaitoje taip pat nagrinėjami ekstremalaus karščio, miškų gaisrų, dirvožemio judėjimo, ekstremalaus vėjo ir erozijos pavojai.
Analizė apima daugiau kaip 2 600 teritorijų visame pasaulyje, o žala modeliuojama 1990–2050 metų laikotarpiui, remiantis pesimistiniu Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos parengtu scenarijumi, pagal kurį iki šimtmečio pabaigos pasaulio klimatas atšils trimis Celsijaus laipsniais.
Kapitalo nutekėjimas?
Tyrėjai teigia, kad tai išsamiausias tokio pobūdžio duomenų rinkinys, ir tikisi, kad jis bus naudingas būsimai klimato ir ekonomikos politikai.
Tai taip pat gali turėti įtakos investiciniams sprendimams, nes įmonės iš naujo įvertins finansinę riziką, atsižvelgdamos į su klimato kaita susijusią riziką pažeidžiamose vietovėse.
„Žmonės, norintys statyti gamyklą, sukurti tiekimo grandinę, kuri apimtų šias valstijas ir provincijas, du kartus pagalvos, kur jie yra“, – sakė K. Mallonas.
Jis teigė, kad geriausiu atveju tie regionai gali būti siejami su didelėmis rizikomis, o blogiausiu – galimas kapitalo nutekėjimas, „nes investuotojai ieškos saugesnio prieglobsčio“.
Į pirmąjį šimtuką taip pat pateko tokie ekonominiai centrai kaip Pekinas, Buenos Airės, Ho Či Minis, Džakarta, Mumbajus, San Paulas ir Taivanas.
Australija, Belgija, Kanada, Vokietija ir Italija taip pat turi valstijų ar provincijų, patenkančių į pirmąjį šimtuką.
Europoje didžiausia rizika kyla Vokietijos Žemutinės Saksonijos regionui, o Italijos Veneto regionas, kuriame įsikūrusi Venecija, užima ketvirtą vietą žemyne.
Remiantis modeliavimo duomenimis, nuo 1990-ųjų iki 2050-ųjų žala labiausiai didės Pietryčių Azijoje.
XDI teigė, kad analizę paskelbė reaguodama į investuotojų prašymus.
„Kadangi didelės apimties pastatyta infrastruktūra paprastai sutampa su didele ekonomine veikla ir kapitalo verte, būtina tinkamai suprasti ir įvertinti fizinę klimato kaitos riziką“, – pranešime spaudai sakė XDI generalinis direktorius Rohanas Hamdenas.
