Užsienis

 Europos Sąjunga iki kitų metų vasario pabaigos pratęsė sankcijas autoritariškam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai ir jo aplinkos žmonėms, skelbiama ES oficialiajame leidinyje.  „Atsižvelgiant į esamą padėtį Baltarusijoje... ir Baltarusijos prisidėjimą prie Rusijos Federacijos neteisėtos agresijos Ukrainos atžvilgiu tikslinga išlaikyti visas priemones, kurių ėmėsi Sąjunga... [Jos] pratęsiamos iki 2024 metų vasario 28 dienos“, – sakoma pranešime.

Jeigu Ukrainos narystė NATO būtų tik karinis klausimas, šalis jau būtų Aljanso narė, sako buvęs NATO pajėgų Europoje vadas generolas Todas D. Woltersas ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Vytautas Jonas Žukas. Apie tai jie pirmadienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Viskas yra politikų rankose“ Šių metų viduryje Lietuvoje vyks NATO vadovų susitikimas. Šiuo metu vyksta diskusijos apie Ukrainos galimybę įstoti į NATO.

Sirijoje per džihadistų padėtos sausumos minos sprogimą pirmadienį žuvo devyni civiliai, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tai dar viena tragedija, šioje karo draskomoje šalyje ištikusi trumų rinkėjus. „Devyni piliečiai žuvo, o dar du buvo sužeisti... kaimiškojoje Salamijoje“ centrinėje Chamos provincijoje, kai po jų automobiliu sprogo grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojų palikta sausumos mina, sakoma oficialiosios naujienų agentūros SANA pranešime.

Kroatijoje šimtai žmonių naktį iš sekmadienio į pirmadienį praleido automobiliuose arba degalinėse ir specialiuose priėmimo centruose, kai dėl savaitgalį siautusios pūgos didelėje šalies dalyje sustojo eismas. Staigi orų permaina po šiltų ir malonių dienų taip pat sutrikdė eismą kaimyninėse Serbijoje ir Bosnijoje. Vakariniai Serbijos regionai liko be elektros energijos, nebevažiuoja traukiniai į Juodkalniją.

Rusija rado, kuo pakeis rusų prieš karą mėgtą IKEA. Į šalį žengia Baltarusijos bendrovė „Swed House“, prekiaujanti švedų bendrovės IKEA baldų kopijomis, rašo UNIAN. Rusijos propagandos agentūros TASS duomenimis, jau pasirašyta sutartis su „Swed House“. Skelbiama, kad dar iki šių metų pabaigos Maskvoje bus atidaryta iki 10 parduotuvių, o per ateinančius metus – iki 50 parduotuvių visoje Rusijoje.

Malaizijoje duris atvėrė išskirtinė kavinė, kurioje nejaukiai jaustųsi visi, bijantys gyvačių ar driežų. Tačiau ten traukiantys roplių entuziastai nenustygsta vietoje – ima gyvates ant rankų, su jomis fotografuojasi.  O pats kavinės savininkas įsitikinęs – net tie, kurie bijo gyvačių, driežų ar vorų, turėtų ten atvykti. Visai šalia Malaizijos sostinės Kvala Lumpūro vienos desertinės lankytojus pasitinka žvitrios gyvačių akytės.

Baltarusijoje Putinas, o su juo ir Lukašenka, gavo po skaudų antausį. Kariniame aerodrome prie Minsko baltarusių partizanai sunaikino 300 milijonų eurų kainuojantį rusų karinį orlaivį A-50. Baltarusijos opozicija tai vadina didžiausia diversija šalies istorijoje, o iš gėdos raudonuojantis Lukašenkos režimas apie tai neprasitaria nė žodžiu.

Kiniją ir pasaulį sukrėtė siaubingas nusikaltimas – žiaurus 28-erių metų modelio nužudymas. Policija skelbia, kad ją nužudė ir jos kūną supjaustė buvęs modelio vyras su broliu ir tėvais. Hongkongo pakraštyje, Kinijoje, policininkai name atlieka kratą. Ten įvyko siaubingas nusikaltimas, o tai liudija šaldytuvas. Būtent jame pareigūnai rado nužudytos jaunos moters kūno dalis – kojas. Tačiau policininkai atskleidžia ir dar daugiau šiurpaus nusikaltimo detalių.

Internete plinta nutekintas vaizdo įrašas, kuriame, kaip manoma, užfiksuotas erotinis rusų generolo Aleksandro Matovnikovo šokis. Kaip rašo UNIAN, vaizdo įrašu pasidalijo projektas VChK-OGPU. A. Matovnikovas yra Rusijos Sausumos pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas ir režimo lyderio Vladimiro Putino apdovanotas pareigūnas. Vaizdo įraše užfiksuotas vyras iš pradžių šoka prisidengęs baltu rankšluosčiu, galiausiai ima demonstruoti savo lytinius organus.

„Nelaimėlis latvių pensininkas gauna 1,4 tūkst. eurų sąskaitą už dujas, o jo namuose temperatūra tesiekia 12 laipsnių šilumos“, – toks vaizdo įrašas išplito „TikTok“ tinkle. Pasirodo, kad istorijos autorius ir ją tiražavę prokremliški propagandininkai nutylėjo svarbų faktorių – tokia suma pateikta už 1524 kv. m. pastato apšildymą. Vaizdo įrašas, kuriame buvęs latvių premjeras Vilis Krištopanas skundžiasi dėl gautos sąskaitos už sausio mėnesį dydžio išpopuliarėjo „TikTok“ tinkle.

Sekmadienio naktį į Dubliną besileidžiančio lėktuvo keleivė pro langą išvydo neeilinį reginį, kuriuo negalėjo atsigrožėti – Šiaurės pašvaistę. Moteris šiuo vaizdeliu pasidalijo savo „Twitter“ paskyroje. „Šiaurės pašvaistė virš Dublino, užfiksuota skrydžio Liverpulis–Dublinas metu“, – rašė moteris. Šiaurės pašvaistę išvydo ne tik airiai, bet ir britai.

Jungtinių Tautų vadovas pirmadienį perspėjo, kad pagarba žmogaus teisėms pasuko priešinga kryptimi, ir paragino atnaujinti Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, praėjus 75 metams po jos pasirašymo. Akcentuodamas Ukrainoje siaučiantį karą ir grėsmes teisėms dėl didėjančio skurdo, bado ir klimato katastrofų, Antonio Guterresas pareiškė, kad deklaracija „puolama iš visų pusių“. „Kai kurios vyriausybės jos atsisako.

Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį sutarė peržiūrėti prekybos Šiaurės Airijoje taisykles po „Brexito“, pranešė Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga. Susitarimas pasiektas per Vindzore į vakarus nuo Londono įvykusį susitikimą, po daugiau kaip metus trukusių Londono ir Briuselio derybų. Jis sudarys sąlygas abiem šalims „perkrauti“ santykius po „Brexito“ išprovokuotos įtampos.

Kokių pajėgumų reikia ukrainiečiams, kad iš aklavietės išjudintų įstrigusią fronto liniją? „Dėmesio centre“ svečiai – buvęs NATO pajėgų Europoje vadas generolas Todas D. Woltersas ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Vytautas Jonas Žukas.

Maskvos sąjungininkės Baltarusijos prokurorai paprašė teismo įkalinti baltarusių opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają ir jos artimą padėjėją beveik dviem dešimtmečiams už grotų, jiems esant teisiamiems už akių. Baltarusijos valstybinėje žiniasklaidoje paskelbta rekomendacija yra dalis ilgalaikės brutalios kampanijos, kuria siekiama nutildyti kritikus, 2020 metais surengusius istorinius mitingus prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.

Praėjusią savaitę JAV paskelbė naują sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketą, kuriame, be asmeninių ribojimų ir sankcijų Rusijos karinei pramonei bei bankams, buvo įvesti „prabangos prekių“ apribojimai. Atnaujintas tokių prekių sąrašas pasipildė dar 276 prekių rūšimis, įskaitant ir brangesnius nei 300 eurų telefonus.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įdėmiai stebi Rusijos patirtį kare Ukrainoje ir „prablaivėjo nuo to, ką išvydo“, interviu „CBS News“ pasakojo JAV centrinės žvalgybos agentūros vadas Williamas Burnsas. „Aš manau, kad nėra jokio užsienio lyderio, kuris įdėmiau būtų stebėjęs Vladimiro Putino patirtį Ukrainoje, karo eigą, negu Xi Jinpingas. Aš manau, kad daugeliu atvejų jis buvo sunerimęs ir „išblaivintas“ dėl to, ką pamatė.

Rytų Turkijoje pirmadienį įvyko 5,6 balo žemės drebėjimas, dėl kurio sugriuvo kai kurie pastatai, jau apgadinti anksčiau šį mėnesį įvykusio galingo drebėjimo, taip pat žuvo vienas ir buvo sužeista dešimtys žmonių, pranešė vyriausybinė krizių valdymo agentūra. Drebėjimo epicentras buvo Ješiljurto rajonas Malatijos provincijoje, kuris nukentėjo nuo vasario 6 dienos žemės drebėjimo, per kurį Turkijoje žuvo daugiau kaip 44 000 žmonių, o kaimyninėje Sirijoje – dar keli tūkstančiai.

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarai ėmė skelbti vis daugiau sankcijų Rusijai. Tačiau praėjus metams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios pastebima, kad sankcijos Vladimiro Putino režimui yra skylėtos ir jos dažnu atveju yra apeinamos. Ar sugebėsime tai sustabdyti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja diplomatas Albinas Januška ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Po pranešimų apie susprogdintą Rusijos karinį lėktuvą – iškalbinga A. Lukašenkos ir V. Putino tyla. Kremlius atsisakė komentuoti Mačuliščių aerodrome įvykdytą baltarusių partizanų diversiją, o A. Lukašenka tuo metu sušaukė šalies kariuomenės ir saugumo struktūrų vadų pasitarimą, tačiau taip pat niekaip nekomentuoja įvykių.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu savaitgalį pareiškė savo pasipiktinimą Rusijos ambasadoriaus elgesiu, kai penktadienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje buvo paraginta tylos minute pagerbti karo Ukrainoje aukas.  „Niujorko Metropoliteno Opera surengė atminimo koncertą per karo metines“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė U. Reinsalu.  „Taip pat buvo pakviesti Europos šalių užsienio reikalų ministrai.

Kazachstanas penktadienį pranešė aptaręs dujotiekio tarp Rusijos ir Kinijos statybos galimybę, Maskvai gręžiantis į Aziją konflikto su Vakarais fone. Dujotiekis taip pat galėtų aprūpinti paties Kazachstano regionus, kuris, nepaisant didžiulių išteklių, dažnai susiduria su energijos trūkumu.

Japonų ministras pirmininkas Fumio Kishida pirmadienį pareiškė, kad Japonija iš Jungtinių Valstijų įsigis 400 sparnuotųjų raketų „Tomahawk“, jo vyriausybei stiprinant šalies gynybą grėsmių, tokių kaip Kinija, akivaizdoje. „Mūsų šalies planas yra [įsigyti] 400 vienetų“ sparnuotųjų raketų, – sakė F. Kishida žemųjų rūmų biudžeto komitetui, tačiau nepateikė išsamesnių detalių, nurodydamas, kad šis pirkinys yra jautrus kariniu požiūriu.

Vakaruose nepripažįstamas autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka žurnalistams pareiškė, kad Baltarusijos kaimynės Lietuva ir Lenkija esą nori gyventi taip, kaip Baltarusija.

Po didelio masto karo Ukrainoje praėjus metams rusams pabodo žiūrėti naujienas iš fronto ir politinių-propagandinių šou laidas, todėl jie pasirinko vietoje nežinomybės fronte antgamtinius dalykus, rašoma „The Insider“ tyrime. Rusijos žurnalistų teigimu, taip vadinamieji „Z ekstrasensai“ televizijos laidose tapo propagandos dalimi, kuomet Kremliaus veiksmus šlovinančios karinės-politologinės laidos susidūrė su krintančių reitingų problema.

Praėjusių metų vasario 24 dieną, apie 1 valandą nakties, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sulaukė nerimą keliančio telefono skambučio. Praleidęs mėnesius telkdamas daugiau nei 100 000 karių pasienyje su Ukraina, Vladimiras Putinas davė įsakymą pulti. Toks sprendimas nustebino S. Lavrovą.

Turkija pirmadienį pranešė, kad derybos dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija bus surengtos kitą mėnesį po to, kai jos buvo atidėtos sausį dėl Stokholme vykusių antiislamiškų protestų. „Susitikimas įvyks kovo 9 dieną“, – spaudos konferencijoje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Paraiškas stoti į NATO turi ratifikuoti visos Aljanso, kuriam priklauso ir Turkija, narės.

Vašingtonas derasi su Berlynu ir Varšuva dėl bendrų karinių manevrų Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos keliamą grėsmę rytinei NATO aljanso sienai, sekmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. B. Pistorius visuomeniniam transliuotojui ARD sakė, kad buvo „svarstoma“ surengti pratybas, tačiau „kol kas“ nepatvirtino ir nepateikė jokių detalių.

JAV Karo studijų institutas (ISW) skaičiuoja, kad artimiausiais metais Rusijos Federacijoje gali pritrūkti šauktinių. Siekiant tai kompensuoti, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui greičiausiai reikės padidinti mobilizuojamų karių skaičių.  Analitikų teigimu, kasmet Rusijoje į karo tarnybą pašaukiama 260 000 naujų karių. Tačiau ateityje šis skaičius gali būti padidintas, kad mobilizacinis rezervas proporcingai augtų.

Jungtinės Tautos prieš pirmadienį įvyksiančią donorų konferenciją pareiškė, kad šiemet milijonams žmonių karo nuniokotame Jemene padėti reikia 4,3 mlrd. JAV dolerių (4,08 mlrd. eurų). Pagalbos agentūroms reikia šių pinigų, kad galėtų padėti daugiau kaip 17 mln. žmonių aštuonerius metus trunkančio pilietinio karo nuniokotoje šalyje. Konfliktas nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir skurdžiausią Arabijos pusiasalio šalį įstūmė į vieną didžiausių humanitarinių tragedijų pasaulyje.

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas eilinį kartą grasina, kad iškilus Rusijos egzistavimo klausimui, kils abejonių dėl pačios žmonių civilizacijos egzistavimo. „Jei rimtai iškils pačios Rusijos egzistavimo klausimas, jis bus sprendžiamas ne fronte Ukrainoje, bet kartu su visos žmonijos tolesnio egzistavimo klausimu. Ir čia neturėtų būti dviprasmybių. Mums nereikia pasaulio be Rusijos“, – straipsnyje rusų leidiniui „Izvestija“ rašė D. Medvedevas.

Sekmadienio popietę Baltarusijos kariniame aerodrome Mačuliškiuose pasigirdo sprogimai ir tuomet buvo pranešta apie apgadintą Rusijos lėktuvą. Aiškėja, kad tai galėjo būti vietinių partizanų darbas. Apie tai pranešė prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą nusistačiusių buvusių jėgos struktūrų pareigūnų grupės BYPOL vadovas Aliaksandras Azarovas. Jis vietos žiniasklaidai patvirtino, kad išpuolį baltarusių aerodrome surengė Baltarusijos partizanai.

Prieš savaitę pietryčių Brazilijoje kilusių potvynių ir nuošliaužų aukų skaičius sekmadienį oficialiai padidėjo iki 64, bet toliau ieškoma vieno dingusio žmogaus. Tarp patvirtintų žuvusiųjų yra 18 vaikų, sakoma San Paulo valstijos vyriausybės pranešime. Praėjusį savaitgalį vaizdingame kurortiniame San Sebastiauno paplūdimio miestelyje ir jo apylinkėse per 24 valandas iškrito lietaus daugiau nei per visą vasarį.

Rusijos pajėgos intensyvina puolimą, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar. Anot jos, rusai naikina viską, tačiau patiria didžiulių nuostolių – per parą netenka nuo 600 iki 1 000 karių.

Žudikiška invazija į Ukrainą Putinui per metus kainavo daugiau nei šimtą milijardų eurų – vien tiesioginių išlaidų. Beveik tiek, kiek Vakarų šalys skyrė paramos Ukrainai per karo metus. O Kyjivas skelbia, kad sulaukęs Vakarų ginkluotės pavasarį pradės kontrpuolimą ir nesustos, kol okupantai nebus išvaryti ir iš Donbaso, ir iš Krymo.

Neįtikėtinas pasiūlymas svajojantiems apie trumpą pabėgimą į Paryžių. Jau vasarą turistus ten pasitiks ypatinga pramoga: galimybė apsistoti ištaiginguose rūmuose – didžiausiame operos ir baleto teatre pasaulyje. Dvivietis kambarys įrengtas pagrindinėje Paryžiaus operos ir baleto teatro ložėje. Dar daugiau nuostabos kelia tai, kad vasarą šiuose Garnjė rūmuose vienai nakčiai apsistoti galės Paryžių lankantys turistai. „Tai tikriausiai yra viena gražiausių vietų, kurias galime pasiūlyti.

Prieš metus, kelios dienos prieš prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą, garsus „New Yorker“ žurnalistas ir knygų apie Putiną autorės Mashos Gessen brolis lankėsi Maskvoje, ten, kur gimė ir iš kur išvyko dar būdamas vaikas. Jis rašo, kokios tuomet vyravo nuotaikos, kaip beveik niekas netikėjo, kad karas bus ir kaip viskas atrodo šiandien, kas pasikeitė. „Prieš metus, sausio mėnesį, išvykau į Maskvą sužinoti, ką galiu parašyti apie artėjantį karą – visų pirma, ar jis įvyks.

Minint vienos didžiausių šio amžiaus tragedijų – karo Ukrainoje – metines, vasario 24-26 dienomis TV3 ir naujos kartos televizija Go3 savo žiūrovus kviečia dokumentiniam ciklui „Karo metai“, kuris dar kartą nupieš agresorės Rusijos ir didvyriškos Ukrainos bei jų lyderių portretus. Šioje dalyje daugiausiai dėmesio skiriama V. Zelenskio istorijai jau prasidėjus plataus masto karui.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį paragino imtis priemonių, kad būtų padaryta pažanga įgyvendinant užsitęsusią Europos Sąjungos prieglobsčio taisyklių reformą po to, kai prie Italijos krantų žuvo daugiau kaip 40 migrantų.

Kai praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko į Vakarų Europą, siekdamas užsitikrinti palaikymą Ukrainos kare su Rusija, jis nusprendė trumpam sustoti Paryžiuje. Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui tai tapo svarbia galimybe, rašo „Politico“. E. Macrono požiūris į karą Ukrainoje sąjungininkams dažnai yra nesuprantamas.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigia, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nekontroliuoja nei Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo, nei „Wagner“ karinės bendrovės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino veiksmų, o situacija ateityje gali tik paaštrėti. O. Danilovas, stebėdamas bendrą situaciją, paaiškino, kad V. Putino pradėta karinė invazija lems Rusijos žlugimą.

Rusų nelaisvėje 10 mėnesių išbuvęs 62 metų baltarusis, kuris atvyko į Ukrainą savanoriškai padėti šalies gynėjams, sako, kad dabar jis vėl yra pasirengęs „ginti savo antruosius namus“, rašo UNIAN. Žurnalistas Dmitrijus Komarovas savo filme „Metai“ parodė pokalbį su savanoriu baltarusiu, kuriam netrukus švęs 63 metų sukaktį. „Aš atvykau ginti savo gimtinės. Mano antrų gimtųjų namų... Nes aš esu baltarusis“, – kalbėjo jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai paskelbė, kad jo šalis sustabdo dalyvavimą „New START“ sutartyje su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, priversdamas pasaulį suabejoti dėl paskutinio likusio ginklų kontrolės susitarimo tarp dviejų didžiausių branduolinių valstybių ateities. Sutartis, kuri įsigaliojo 2011 m., apriboja tarpžemyninių branduolinių ginklų, kuriuos kiekviena šalis gali turėti, skaičių. 2021 m. ji buvo pratęsta dar penkeriems metams.

Sekmadienį pasklido žinia apie neva Rusijos teritorijoje sudužusį šturmo lėktuvą Su-25. Visgi vėliau paaiškėjo, kad rusų lėktuvas buvo numuštas virš Avdiivkos. Nepatvirtintais duomenimis, „Obozrevatel“ rašo, kad rusų lėktuvą virš Avdiivkos galėjo numušti Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o pilotas buvo paimtas į nelaisvę. Kiek anksičiau viename iš „Telegram“ kanalų anonimu išlikęs autorius skelbė, kad lėktuvo pilotas spėjo katapultuotis ir neva liko nesužeistas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius skeptiškai sureagavo į Kinijos siūlymą nutraukti ugnį Rusijos pradėtame kare Ukrainoje. „Kai aš girdžiu pranešimus, nežinau, ar jie yra teisingi, kuriais remiantis Kinija galbūt planuoja perduoti dronus kamikadzes Rusijai ir tuo pat metu pristato taikos planą, tokiu atveju siūlau vertinti Kiniją pagal jos veiksmus, o ne išsakomus žodžius“, – teigė jis.

Kalbant apie Vladimiro Putino karą Ukrainoje, niekas niekada nėra taip, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jau nuo pat pradžių Rusijos pajėgumai buvo pervertinti. Jos kariuomenės dydis ir jos tariama modernizacija daugeliui stebėtojų sudarė įspūdį, kad Rusija lengvai triumfuos.

Britų žvalgyba paviešino palydovinę nuotrauką, kurioje matyti itin didelė dalis sunaikintos rusų kariuomenės technikos Vuhledaro kryptimi. Kaip rašo UNIAN, cituodama britų žvalgybinę informaciją, buvo sunaikinta technika kuria naudojosi rusų kariuomenės 155-oji jūrų pėstininkų brigada. Teigiama, kad šios brigados kariai laikomi rusų kariuomenės elitiniais kovotojais.

Kalnuotoje vietovėje Nevados šiaurėje penktadienio vakarą sudužus medicininio transporto lėktuvui žuvo visi penki juo skridę žmonės, įskaitant pacientą. Lajono apygardos šerifo biuras teigė, kad apie 21 val. 15 min. vietos (7 val. 15 min. Lietuvos) laiku pareigūnai pradėjo gauti skambučius apie avariją netoli Steidžkaučo, Nevadoje, o po dviejų valandų rado nuolaužas. Steidžkaučas, kaimo bendruomenė, kurioje gyvena apie 2 500 gyventojų, yra maždaug už 72 km į pietryčius nuo Rino miesto.

Daugiau kaip 59 migrantų, tarp jų vos kelių mėnesių kūdikis, žuvo anksti sekmadienį perkrautai valčiai nuskendus audringoje jūroje prie Italijos pietinio Kalabrijos regiono, pranešė gelbėjimo tarnybos.  „Šiuo metu pavyko išgelbėti 80 žmonių, įskaitant tuos, kuriems po nuskendimo pavyko pasiekti krantą“, – sakoma pakrančių apsaugos tarnybos pranešime. „Pakrantėje buvo rasti 43 kūnai“, – priduriama jame.