Užsienis

Kinijos lyderiui Xi Jinpingui po trijų dienų vizito jau palikus Maskvą, JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai konstatuoja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patyrė fiasko – jam derybose su Kinija nepavyko pasiekti to, ko jis troško. Naujausioje savo ataskaitoje ISW ekspertai teigia, kad Rusijos prezidentui po susitikimo su Kinijos lyderiu nepavyko susitarti dėl glaudesnės dvišalės partnerystės.

 Dėl „vampyriško perteklinio vartojimo ir pernelyg spartaus vystymosi“ visame pasaulyje kyla vis didesnis pavojus žmonijos esminiam gyvybės šaltiniui – vandeniui, perspėjama Jungtinių Tautų ataskaitoje, paskelbtoje prieš trečiadienį prasidedantį svarbų viršūnių susitikimą šiuo klausimu.

Taivanas trečiadienį pasmerkė Pekiną ir Maskvą dėl bendro pareiškimo, kuriame savivaldi sala vadinama neatimama Kinijos dalimi, ir apkaltino Rusiją „šokant pagal Kinijos dūdelę“. Šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė Kinijos lyderį Xi Jinpingą dviejų dienų deryboms, kurių metu lyderiai pasirašė bendrą pareiškimą. Jame jiedu įsipareigojo stiprinti strateginę partnerystę ir patvirtino, kad Rusija remia Kiniją Taivano klausimu.

Rusų karinis laivynas anksti trečiadienį atrėmė antvandeninių dronų ataką prieš Sevastopolio uostą Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje, sakė Maskvos paskirtas vietos gubernatorius Michailas Razvožajevas. „Juodosios jūros laivynas atrėmė antvandeninių dronų ataką prieš Sevastopolį“, – „Telegram“ paskelbė M. Razvožajevas. „Jie bandė prasiskverbti į mūsų įlanką; mūsų kariai šaudė į juos iš mažo kalibro ginklų. Taip pat veikė oro gynybos sistema“, – rašė jis.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė nemanančios, kad Kinija galėtų būti nešališka tarpininkė tarp Maskvos ir Kyjivo dėl karo Ukrainoje. Tai kol kas buvo konkrečiausiai suformuluota JAV kritika Kinijai dėl jos siekio būti tarpininke ieškant taikaus sprendimo. „Nemanau, kad į Kiniją kokiu nors būdu pagrįstai galima žiūrėti kaip į nešališką [veikėją]“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pranešė pasiekęs susitarimą su Ukrainos pareigūnais dėl maždaug 15,6 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolų paketo, skirto palaikyti karo alinamos šalies ekonomikos atsigavimą. Ukraina buvo įtraukta į mirtiną karą su Maskva nuo tada, kai praėjusių metų vasarį Rusijos pajėgos įsiveržė į šalį.

Rusijai užpuolus Ukrainą šalį paliko tūkstančiai, o gal net dešimtys tūkstančių kvalifikuotų gydytojų, skelbiama „Sistema“ tyrime. Bendras jų procentas sudaro apie 1-2 proc., tačiau tarp jų – pasaulinio lygio medikai, žymiausių klinikų žvaigždės, mokslininkai ir šalies stipriausieji. Ekspertų manymu, Rusijos medicina „atsirito atgal“ dešimtmečiais.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ištikimiausio propagandisto Vladimiro Solovjovo laidoje skubiai prisireikė kviesti gydytoją, kai vienas iš laidos svečių netikėtai apalpo. Internete pasirodė V. Solovjovo laidos „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ ištrauka, kurioje Kremliaus propagandistas su svečiais aptaria Jungtines Valstijas.  Netikėtai vienas iš laidoje kalbintų pašnekovų tiesioginio eterio metu apalpo ir susmuko ant žemės.

Rusijos karinės pajėgos trečiadienio naktį atakavo Ukrainą, nusitaikydamos į Kyjivo sritį. Tačiau miesto valdžia skelbia, kad buvo numušti visi dronai-kamikadzės. „Šią naktį teroristinė šalis vėl paleido savo mirtinus bepiločius orlaivius sostinės kryptimi. Preliminariais duomenimis, tai buvo „Shahed“ amunicija. Visus taikinius, aptiktus oro erdvėje aplink Kyjivą, sunaikino mūsų oro gynybos pajėgos“, – „Telegram“ pranešė Kyjivo karinės miesto administracijos vadovas Sehijus Popko.

  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė surengęs produktyvias derybas su vizito į Kyjivą atvykusiu Japonijos premjeru Fumio Kishida. „Mūsų derybos su p. Kishida buvo gan produktyvios“, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis. „Taip pat išgirdau labai konkretų Japonijos norą  dirbti drauge su mumis dar aktyviau mobilizuojant pasaulį dėl tarptautinės tvarkos, saugantis nuo agresijos, saugantis nuo Rusijos teroro“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis „atsakys į kiekvieną smūgį“ po to, kai per Rusijos atakas žuvo mažiausiai septyni žmonės Kyjivo regione ir dar vienas  pietiniame Ukrainos Zaporižios mieste.

Rusijos pajėgos nesiliauja apšaudyti Chersono srities, rašo UNIAN. Antradienį okupantai nusitaikė į kapines. Rusai smogė Ukrainos pietuose, Chersono srityje, esančio Beryslavo kapinėms. „Karas prieš vaikus, senelius ir net... mirusiuosius. Tai viskas, ką reikia žinoti apie Rusijos kariuomenę. Beryslavo rajone rusų okupantai nusitaikė į kapines“, – cituojamas Chersono srities karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas. Anot jo, kapinėms smogė aštuoni rusų sviediniai.

Ukraina diplomatiniais kanalais perdavė Kinijai kvietimą dalyvauti įgyvendinant ukrainiečių taikos formulę Rusijos kare prieš Ukrainą, rašo UNIAN. Tai per spaudos konferenciją su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida Kyjive pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Paliaubos tiesiog kaip reiškinys niekam netinka, nes mes su jomis gyvenome gana ilgai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį perspėjo, kad sąjungininkės nepakankamai sparčiai didina gynybos išlaidas, sumažėjus šalių, kurios pasiekė pagrindinį išlaidų tikslą, skaičiui.

Rusijos laivynas Juodojoje jūroje tam tikra prasme atsidūrė spąstuose, rašo „Ukrinform“. Anot Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovės Natalijos Humeniuk, Azovo jūra nėra pakankamai gili, kad rusų laivai, sutelkti Juodojoje jūroje, galėtų plaukti kur nori. „Priimti tarptautiniai teisės aktai ir sankcijos neleis jiems išplaukti iš Juodosios jūros per Bosforo sąsiaurį.

Jungtinės Tautos antradienį pranešė, kad per gaujų smurtą Haityje šiais metais žuvo daugiau kaip 530 žmonių, daugelį jų nužudė snaiperiai, nesirinkdami šaudę į aukas. JT Žmogaus teisių biuras pareiškė esąs susirūpinęs, kad smurtas Haityje tampa nekontroliuojamas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį patvirtino, kad vaizdo ryšiu dalyvaus gegužės mėnesį Japonijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime. „Priėmiau ministro pirmininko kvietimą ir dalyvausiu G-7 viršūnių susitikime Hirosimoje internetiniu formatu“, – per spaudos konferenciją su Ukrainoje viešinčiu Japonijos premjeru Fumio Kishida sakė V. Zelenskis.

Rusija ir Kinija susitarė, kad niekada neturėtų kilti branduolinis karas, sakoma antradienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo Kinijos kolegos Xi Jinpingo pasirašytoje deklaracijoje. „Branduoliniame kare negali būti nugalėtojų ir jis niekada neturi būti pradėtas“, – sakoma deklaracijoje. Joje priduriama, kad abi valstybės taip pat išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio NATO buvimo Azijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį po Kremliuje įvykusių derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pasidžiaugė tuo, ką pavadino ypatingu Maskvos santykių su Pekinu pobūdžiu, bei teigė, kad jie turi neribotas galimybes. „Esu įsitikinęs, kad Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas turi tikrai neribotas galimybes ir perspektyvas“, – sakė V. Putinas po derybų surengtoje vakarienėje, per kurią kėlė tostą už rusų ir kinų klestėjimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, tuo metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje priima Kinijos vadovą Xi Jinpingą, pareiškė, kad Kyjivas pakvietė Kiniją į derybas ir laukia atsakymo iš Pekino. „Pasiūlėme Kinijai tapti partnere įgyvendinant taikos formulę. Perdavėme savo formulę visais kanalais. Kviečiame į dialogą. Laukiame jūsų atsakymo“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

Taivano prezidentė kitą savaitę aplankys diplomatinius sąjungininkus Gvatemalą ir Belizą, taip pat užsuks į Jungtines Valstijas, antradienį pranešė salos užsienio reikalų ministerija, siekianti sustiprinti ryšius Lotynų Amerikoje. Kovo 29-ąją iš Taivano Tsai Ing-wen išvyks į 10 dienų trukmės kelionę, o pakeliui į Centrinės Amerikos šalis ir iš jų sustos Niujorke ir Los Andžele, pranešė ministerija. Belizas ir Gvatemala yra dvi iš vos 14 šalių, kurios oficialiai pripažįsta Taivaną, o ne Kiniją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Kyjivą nenorint įgyvendinti Kinijos pasiūlyto taikos plano, kuriuo būtų siekiama nutraukti kovas Ukrainoje. „Daugelis Kinijos pateikto taikos plano nuostatų... gali būti laikomos taikaus susitarimo pagrindu, kai Kyjivas ir Vakarai bus tam pasirengę“, – po derybų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu sakė V. Putinas. „Tačiau kol kas tokio jų pasirengimo nematome“, – pridūrė jis.

Kinų prezidentas Xi Jinpingas šią savaitę pakvietė Vidurio Azijos šalių vadovus į pirmąjį bendrą aukščiausiojo lygio susitikimą Kinijoje, siekdamas padidinti Pekino įtaką su Rusija susijusiose šalyse. Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekistano vadovams pirmadienį ir antradienį išsiųstose panašiose telegramose, kurias gavėjai paviešino, Kinijos prezidentas pakvietė į „pirmąjį Kinijos ir Vidurio Azijos aukščiausiojo lygio susitikima“, numatyta gegužės mėnesį.

Rusijos valdžios institucijos antradienį atliko kratas kelių žmogaus teisių aktyvistų ir istorikų, priklausančių garsiai žmogaus teisių grupei „Memorial“, praėjusiais metais pelniusiai Nobelio taikos premiją, namuose ir biuruose.  Kratų banga, kurios metu policija apklausė „Memorial“ aktyvistus, yra pastaraisiais metais Kremliaus vykdomų represijų ir plataus masto agresijos prieš opoziciją dalis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva bus priversta reaguoti, jei Jungtinė Karalystė suteiks Ukrainai karinių atsargų, įskaitant šarvus pramušančius šaudmenis, kuriuose yra nusodrintojo urano. „Jungtinė Karalystė ... paskelbė ne tik apie tankų, bet ir sviedinių su nusodrintuoju uranu tiekimą Ukrainai. Jei taip atsitiks, Rusija bus priversta reaguoti“, – po Kremliuje vykusių derybų su Kinijos kolega Xi Jinpingu žurnalistams sakė V. Putinas.

Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį prisipažino, kad suklaidino parlamentą sakydamas įstatymų leidėjams, jog vakarėliai jo biure Dauningo gatvėje nepažeidė COVID-19 karantino taisyklių. Tačiau liudijime, pateiktame įtakingam parlamentiniam komitetui, tiriančiam jo pareiškimus, jis tvirtino, kad veikė sąžiningai.

Antrąją Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito Maskvoje dieną Putinas jį priėmė auksu tviskančiame Kremliuje, kur abu ir sėdo prie derybų stalo. Jie turėtų aptarti Jinpingo siūlomą pseudo taikos Ukrainoje planą. Savo ruožtu Vakarų lyderiai ragina Jinpingą paspausti Putiną, kad šis liautųsi bombardavęs civilius. Vis tik esą vien kinų valdovo vizitas pas ieškomą karo nusikaltėlį jau yra paskatinimas Putinui toliau lieti žmonių kraują Ukrainoje.

Prancūzijos sostinės gatvės pilnos degančių šiukšlių konteinerių, sudaužytų reklaminių stendų ir įsiutusių prancūzų. Šalies gyventojai širsta ne tik dėl pensijų reformos, kurią praėjusią savaitę prastūmė Prancūzijos valdžia, bet ir dėl to, kad Vyriausybė atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo. Tiesa, vos per plauką. Paryžiaus gatvėse siaubą keliantis vaizdas: čia pleška laužai, visur guli išbarstyti sudužusių reklaminių stendų stiklai ir išvartyti šiukšlių konteineriai.

Ukrainoje galingi sprogimai drebino laikinai okupuotą Krymą. Rusams strategiškai svarbiame Džankojaus mieste dronai sunaikino sparnuotųjų raketų „Kalibr“ siuntą, kuri turėjo būti pristatyta kariniams laivams Juodojoje jūroje. Visgi ukrainiečių teroro simboliu tapusios raketos tikslo jau nepasieks. Tuo metu Vašingtonas skelbia, kad spartina tankų „Abrams“ pristatymą Ukrainai. Drebina jie Džankojaus miestą laikinai okupuotame Kryme.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį paragino Pekiną atsižvelgti į Ukrainos poziciją, kai kalbama apie jos taiką su Rusija. Šis pareiškimas pasirodė po to, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas  Maskvoje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. V. Putinas svečiui sakė, kad yra pasirengęs aptarti Pekino pateiktą 12 punktų taikos pasiūlymą, kuriame raginama palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą.

Rusijos pajėgos į Juodąją jūrą atplukdė dar du raketų paleidimo įrenginius, rašo UNIAN. Dėl to raketų smūgių grėsmė Ukrainai išlieka didelė. „Laivų grupuotė Juodojoje jūroje beveik padvigubėjo ir dabar ją sudaro 12 laivų. Taip pat padidintas raketų nešėjų skaičius. Budi du antvandeniniai laivai, kuriuose gali būti įrengta iki 16 „Kalibr“, – cituojama Ukrainos Pietų operatyvinė vadovybė. Rusija ne kartą yra apšaudžiusi Ukrainą „Kalibr“ raketomis.

Rytinėje Ispanijos dalyje prie Kuleros miesto krantų pastebėtas didžiulis banginis su deformuotu stuburu. Finvalas į žvejų tinklus įsipainiojo kovo 4 dieną, o jūrų gyvūnų gerove besirūpinančios tarnybos patvirtino, kad gyvūnas serga skolioze, todėl žvejų tinklai jo sveikatos būklei įtakos neturi. Išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip 17 metrų ilgio gyvūnas buvo išlaisvintas iš žvejų tinklų. Pasak pranešimų, jo išlaisvinimas truko keletą valandų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Kremliuje surengė naują „prasmingų ir nuoširdžių“ derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ratą prieš didesnių delegacijų diskusijas. „Ką tik įvyko labai prasmingas ir nuoširdus pasikeitimas nuomonėmis apie Rusijos ir Kinijos santykių plėtros perspektyvas“, – sakė Rusijos vadovas per valstybinę televiziją.

Lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas ir Jungtinių Valstijų pareigūnai antradienį dalyvavo ceremonijoje, kurioje buvo oficialiai pakeltas JAV karinio buvimo NATO narėje Lenkijoje lygis, kaimyninėje Ukrainoje vykstant karui. Šalyje dislokuota daugiau nei 10 000 amerikiečių karių.

Italijos teismas patenkino JAV užklausą dėl Krasnojarsko krašto (Rusija) gubernatoriaus sūnaus Artiomo Uso ekstradicijos. Jis yra kaltinamas dalyvavęs nusikalstamose naftos, ginkluotės technologijų sankcijų apėjimo schemose. Po sulaikymo kaltinimus jam pateikė ir Rusijos teisėsauga. Manoma, kad tai skirta jį tokiu būdu išgelbėti iš JAV rankų. „La Repubblica“ skelbiama, kad Milano teismo generalinis prokuroras patenkino JAV prašymą išduoti anksčiau Italijoje sulaikytą Artiomą Usą.

Juodkalnijos prezidentas Milo Djukanovičius, kuris yra ilgiausiai pareigas einantis šalies lyderis, dalyvaus antrajame rinkimų ture, kuriame varžysis su proeuropietiškų pažiūrų Jakovu Milatovičiumi, rodo antradienį paskelbti oficialūs rezultatai. Prognozės, paskelbtos po sekmadienio balsavimo, kuris vyko po kelis mėnesius trukusios politinės aklavietės, jau rodė, kad šie kandidatai pateks į balandžio 2 dieną vyksiantį antrąjį balsavimo turą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį atvyko į Kremlių pradėti oficialių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rodo valstybinės televizijos transliuoti vaizdai. Xi Jinpingas į Kremlių įžengė raudonu kilimu, o didžiulėje ceremonijų salėje jį pasitiko V. Putinas ir aukšto rango Rusijos pareigūnų delegacija bei karinis pučiamųjų orkestras, kuris sugrojo abiejų šalių himnus.

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida antradienį lankėsi Bučoje, kur Rusijos pajėgos kaltinamos masinėmis civilių žudynėmis per kelias savaites trukusią Kyjivo priemiesčio okupaciją praėjusiais metais. Apie jo apsilankymą šalia Ukrainos sostinės esančioje Bučoje pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Rusijos kariai buvo kaltinami masinėmis civilių žudynėmis sostinės regiono Bučos priemiestyje, kurį 2022 metų pradžioje buvo užėmę kelioms savaitėms.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį politinių sąjungininkų susitikime pareiškė, kad neketina paleisti parlamento ar pertvarkyti vyriausybės, naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš susitikimo dalyvių. Dalyvis, pageidavęs neviešinti jo pavardės, teigė, kad prezidentas taip pat planuoja atmesti oponentų raginimus surengti referendumą dėl ginčijamos jo pensijų reformos.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagoje sprendimas išduoti arešto orderį Vladimirui Putinui Kremliuje buvo vertinamas kaip „pats netikėčiausias Vakarų žingsnis“, skelbia „Meduza“ šaltiniai, artimi Rusijos prezidento administracijai. Anot leidinio pašnekovų, Rusijos valdžia tam nesiruošė. Didžiausias galvasopis Kremliui dabar yra iškilęs pavojus visai 2023-ųjų Kremliaus viešųjų ryšių strategijai.

Ir Ukrainos, ir Rusijos laukia „kritinis pusmetis“, rašo Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis savo šaltiniais tarp NATO atstovų. Vakarų tiekiami ginklai bus naudojami jau gegužę, kad išstumtų įsiveržusią Rusijos kariuomenę iš Pietų ir Rytų Ukrainos. „Pasiruošimas, medžiagos, logistika ir duomenys iš slaptųjų tarnybų – Ukrainos partneriai šiuo metu daro viską, kas įmanoma, kad įvykdytų sėkmingą kontrpuolimą“, – „Bild“ cituoja NATO atstovą.

Buvęs Taivano prezidentas Ma Ying-jeou kitą savaitę nuvyks į Kiniją, pirmadienį sakė jo atstovas. Tai bus pirmas per daugiau kaip 70 metų Taivano esamo ar buvusio prezidento vizitas Kinijoje. Ma Ying-jeou nesilankys Pekine ir kol kas neturi planų susitikti su Kinijos vyriausybės pareigūnais, pridūrė atstovas. Kinija savarankišką demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir žada jį vieną dieną susigrąžinti, prireikus – jėga.

Japonų ministras pirmininkas Fumio Kishida antradienį atvyko į Kyjivą su netikėtu vizitu, pranešė Japonijos televizija NHK. Nacionalinio transliuotojo filmuotoje medžiagoje matyti, kaip F. Kishida eina traukinių stoties peronu, lydimas kelių žmonių, panašu – Ukrainos pareigūnų. Jo vizitas vyksta tuo metu, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitinka su Rusijos pareigūnais Maskvoje.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba praneša, kad artimiausiomis savaitėmis tūkstančiai nuteistųjų, kurie kare Ukrainoje kariavo „Wagner“ gretose, greičiausiai bus paleisti į laisvę. Naujausioje savo ataskaitoje britų žvalgai skelbia, kad kalinių verbavimu privati karinė bendrovė „Wagner“ gausiausiai užsiėmė pernai rudenį, kuomet rusų kaliniams buvo žadama sutrumpinti jų bausmes už pusmetį tarnybos kariaujant Ukrainoje.

Buvęs apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ gynybos ministras ir FST agentas Igoris Girkinas, daug prisidėjęs prie 2014-aisiais vykdytos Rusijos agresijos Ukrainos rytuose, liepė Rusijos prezidentui V. Putinui „užsičiaupti ir nedaryti gėdos“. „Užsičiaupk! Užsičiaupk Vladimirai Vladimirovičiau…“, – emocingai kalbėjo buvęs smogikų vadas Igoris Girkinas.

Ukrainos karinė žvalgyba – Vyriausioji žvalgybos valdyba – neabejoja, kad Rusijos Federacijoje įvyks režimo pasikeitimas. Pasak Valdybos atstovo Andrijaus Jusovo, yra keletas būdų tai pasiekti. Anot A. Jusovo, režimo pasikeitimą palengvina Tarptautinio baudžiamojo teismo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui iki gyvos galvos išduotas arešto orderis.

Rusijos biudžete dėl karo Ukrainoje ir vėliau paskelbtų ekonominių sankcijų atsivėrus milžiniškai skylei šalies politikai ėmėsi siūlymų, kaip pagerinti ekonominę situaciją. Jeigu kalbos apie papildomą verslo apmokestinimą jau tapo įprastomis, tai neseniai rusus pasiekė naujiena, kad gali tekti kompensuoti negaunamas „Gazprom“ pajamas iš savo kišenės.

Vengrija melagienomis vadina pranešimus, kad ji sutrukdė paskelbti bendrą Europos Sąjungos šalių narių pareiškimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio. Pasak Vengrijos vyriausybės atstovo Zaltano Kovacso, šalis pritarė TBT sprendimui dėl arešto orderio ir daugiau komentarų šia tema nepanoro pateikti.  „Vengrija sutiko su TBT sprendimu ir nenori jo kaip nors komentuoti.

Britų transliuotojas BBC pirmadienį pranešė, kad nurodė savo darbuotojams ištrinti Kinijos įmonei priklausančią vaizdo įrašų dalijimosi programėlę „TikTok“ iš bendrovės įrenginių, išskyrus atvejus, kai ji reikalinga dėl verslo priežasčių, vis daugiau Vakarų institucijų laikantis griežtesnės pozicijos dėl susirūpinimo duomenų rinkimu.