Užsienis

Socialiniame tinkle „Instagram“ ukrainietis Viktoras Onoshko patalpino jaudinantį vaizdo įrašą, kuriame parodė, kaip jo akimis atrodė pirmoji karo diena. „Kiekvieną kartą žiūrėdamas įrašą verkiu“, – savo paskyroje rašė Viktoras. Šis vaizdo įrašas netrukus ėmė žaibiškai plisti įvairiose socialinėse medijose. Įrašas sumontuotas iš vasario 24-ąją nufilmuotos video medžiagos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva toliau vykdys savo planus dėl „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje, Kyjivui ruošiantis prognozuojamam naujam dideliam rusų pajėgų puolimui Ukrainos rytuose. „Mūsų uždavinys – vykdyti ir išpildyti visus nustatytus tikslus, kiek įmanoma sumažinant nuostolius.

Bučos meras Anatolijus Fedorukas pranešė, kad mieste iki šiol rasti 403 mirusių žmonių kūnai. Įtariama, kad civilius nužudė Rusijos karinės pajėgos.  Miesto meras A. Fedorukas taip pat pastebi, kad aukų skaičius nuolat didėja, o gyventojams vis dar per anksti grįžti į miestą dėl jų pačių saugumo, nors okupantai atsitraukė, rašo „The Guardian“. B. Johnsonas: V. Putino reputacija po žiaurumų Bučoje yra „suteršta visam laikui“ Ukrainos miestuose aptikti civilių kūnai „visam laikui suteršė“ ...

Niujorko Bruklino rajone mažiausiai 16 žmonių buvo sužeisti antradienį per šaudymo incidentą vienoje metropoliteno stotyje, kur panikos apimtiems ir sužeistiems keleiviams puolant iš dūmų prirūkusio traukinio kilo chaosas.  „8 val. 27 min. (vietos, 15 val. 27 min. Lietuvos laiku) policija reagavo į skambutį [pagalbos numeriu] 911 apie asmenį, pašautą metropolitene“ Brukline, naujienų agentūrai AFP sakė viena Niujorko policijos atstovė.

Pirmadienio vakarą pasaulį apskriejo šokiruojanti žinia: karą prieš Ukrainą paskelbusi ir karo nusikaltimus aktyviai demonstruojanti Rusija galėjo imtis drastiškos priemonės – panaudoti cheminį ginklą Mariupolyje. Nors šie faktai dar nėra patvirtinti, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako į juos žiūrintys rimtai. Uždrausto ginklo panaudojimo tikimybės neatmeta ir Lietuvos karybos ekspertai.

2010 metų aviakatastrofą prie Smolensko, per kurią žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas, sukėlė lėktuve buvę sprogstamieji įtaisai, antradienį paskelbė speciali Lenkijos tyrimo komisija. Per tą lėktuvo katastrofą Rusijos vakaruose be prezidento Lecho Kaczynskio žuvo dar 95 žmonės. Oficiali delegacija skrido į atminimo renginius Katynėje, kur palaidoti tūkstančiai lenkų kariškių, 1940 metais sušaudytų Sovietų Sąjungos NKVD.

Karščiausias taškas Ukrainos žemėlapyje dabar yra Mariupolis. Miestą Azovo jūros pakrantėje blokuoja Rusijos kariuomenė, kuri reguliariai apšaudo ne tik miesto infrastruktūrą, bet ir gyvenamuosius rajonus. Žmonės pabėgę iš Mariupolio sako, kad jo gyventojai atsidūrė humanitarinės katastrofos akivaizdoje. Mieste jau kuris laikas nėra elektros ir mobiliojo ryšio, trūksta maisto ir vaistų. Mirusiųjų lavonai guli gatvėse, o namų kiemai tampa masinėmis kapavietėmis.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir iždo kancleris Rishi Sunakas turės sumokėti baudas už COVID-19 karantino tvarkos pažeidimus Dauningo gatvėse, antradienį pranešė premjero biuro atstovė. „Ministras pirmininkas ir iždo kancleris šiandien gavo pranešimą, kad Londono policija ketina skirti jiems fiksuoto dydžio baudas“, – nurodė atstovė.

Balandžio 12-ąją Tolimuosiuose Rytuose esančiame kosmodrome susitiko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Po tris valandas trukusių derybų buvo paskelbta, kad buvo aptartas „vieningos gynybinės erdvės formavimas ir saugumo klausimai“. V. Putinas pareiškė, kad su A. Lukašenka aptarė vieningos gynybinės erdvės, saugumo klausimus ir patikslino karinių pratybų klausimus.

Vokietijos koalicinės vyriausybės delegacija antradienį išvyko į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP šaltinis, augant spaudimui kancleriui Olafui Scholzui nuvykti į Kyjivą paskui kitus Vakarų šalių lyderius.

Lenkijos prokurorai pareiškė kaltinimus karo policijos sulaikytą ir šnipinėjimu Rusijai įtariamą vyrą, antradienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas. Įtariamąjį, 18 metų Lenkijoje gyvenantį Rusijos pilietį, teismas sugrąžino kardomajam kalinimui trims mėnesiams, Nacionalinę valstybinę prokuratūrą citavo radijas.

Rusų apsupto Mariupolio gynėjai prabilo apie kritinę padėtį mieste. Jie pasakoja, kad jiems trūksta maisto ir amunicijos, jūrų pėstininkai laikosi iš paskutiniųjų. Ukrainiečių jūrų pėstininkai Mariupolyje yra apsupti rusų pajėgų, jiems trūksta maisto ir amunicijos atsargų. „Mes esame Mariupolio gynėjai, 36-oji brigada, kuri iki galo gins miestą“, – pėstininką cituoja CNN. „Mes neužleisime savo pozicijų. Saugojome kiekvieną miesto centimetrą geriausiai, kaip sugebėjome.

Ukrainos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl karo nusikaltimo, susijusį su 64 metų vyro žūtimi sprogus minai neseniai rusų pajėgų paliktame rajone. Vienas vietos gyventojas pirmadienį važiavo netoli Krasnės kaimo Ukrainos šiaurėje ir sustabdė automobilį, kad pasisveikintų su pažįstamais, bet kliudė pakelėje paliktą prieštankinę miną, sakoma policijos pranešime. Ukrainos pareigūnai ne kartą įspėjo dėl minų ir sprogmenų, tyčia paliktų rajonuose, kur veikė Rusijos pajėgos.

Antradienį į Lietuvos parlamentą nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jūs buvote pirmieji, kurie atėjo į pagalbą Ukrainai ir liekate iš tų, kurie daugiausiai rūpinasi taika ir saugumu Europoje“, – kalbėjo V. Zelenskis ir neslėpė padėkų Lietuvos žmonėms.

Pirmadienį vakare paskelbus, kad Rusija Mariupolyje panaudojo cheminį ginklą, antradienį tęsiasi svarstymai, ar tai yra tiesa. Vakarai sako tiriantys šį teiginį, o prorusiški separatistai atmeta kaltinimus. Karinė organizacija „Azov“ skelbia, kad atakos metu nukentėję žmonės yra patenkinamos būklės.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė siūlymams reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą uždrausti totalitarinių ir autoritarinių režimų naudojamus karinės agresijos simbolius, Georgijaus juostą. Kad šie simboliai Lietuvoje būtų galutinai uždrausti, o už jų naudojimą grėstų administracinė atsakomybė, Seimas balsuos dar kartą. Už Rusijos karo simbolių draudimą po svarstymo balsavo 118 Seimo narių, 13 parlamentarų susilaikė.

Rusijos prezidentas pareiškė, kad Kremliaus „karinė operacija Ukrainoje“ (taip Rusijoje vadinamas karas Ukrainoje, – red. past.) neišvengiamai pasieks savo „kilnius tikslus“. Jis taip pat aiškino, kad produkciją, kurią anksčiau pirkosi iš Vakarų Rusija išmoks gamintis pati.

Antradienį prieš pat rezoliucijos, kuria smerkiama Rusijos vykdoma karinė agresija ir karo nusikaltimai Ukrainoje svarstymą Seimo rytiniame posėdyje, į Lietuvos parlamentą nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, jo išsakytus žodžius buvo „sunku girdėti“. „Apie prievartavimus, apie žudynes, apie nekaltas Ukrainos aukas. Sunku šiuos žodžius girdėti.

Pirmadienį Ukrainoje apsilankiusi premjerė Ingrida Šimonytė, antradienį Seime klausėsi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbo. Vyriausybės vadovė pasidalino savo patirtimis iš vizito apgriautame Ukrainos mieste Borodiankoje. Premjerė Ingrida Šimonytė į Volodymyro Zelenskio kalbą Seime atvyko ką tik grįžusi iš vizito Kyjive. „Tiesiai iš Spartano“, – teigė I. Šimonytė.

Į Ukrainą praėjusį penktadienį grįžo pirma nelydimų vaikų grupė, teigia Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. „Penktadienį 34 vaikai išvyko į Ukrainą ir jie ją tikrai saugiai pasiekė, buvo perduoti savo tėvams. Tai pirma grupė, kuri grįžo į Ukrainą“, – BNS antradienį teigė tarnybos vadovė. Jos teigimu, tokį norą pareiškė šių vaikų tėvai, taip pat grįžti ruošiasi ir dalis ukrainiečių šeimų.

Suomijos telekomunikacijų milžinė „Nokia“ antradienį paskelbė karo Ukrainoje fone pasitraukianti iš jį sukėlusios Rusijos, pažymėdama, jog toks sprendimas įtakos bendrovės finansiniams rodikliams neturės. „Nuo pat pirmųjų invazijos į Ukrainą dienų mums buvo aišku, kad toliau veikti Rusijoje negalėsime. Pastarosiomis savaitėmis sustabdėme tiekimą, nutraukėme naujų sandorių sudarymą ir iškeliame savo ribotos apimties mokslinių tyrimų bei vystymo veiklą iš Rusijos.

Antradienį per Lietuvos Seimo posėdį nuotoliniu būdu kalbą pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  V. Zelenskis kalbą pradėjo nuo padėkų Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerei Ingridai Šimonytei, kurie lankėsi Kyjive. „Gerbiamoji Lietuvos tauta, kad galiu kreiptis į jus Ukrainos tautos vardu, kuri visą laiką prisimins jūsų nuoširdumą ir palaikymą, kai yra pats sunkiausias laikas mūsų valstybei.

Po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Austrijos kancleris Karlas Nehammeris sako nepastebėjęs jokių teigiamų ženklų. Atvirkščiai – viskas rodo, kad artėja audra, „Kurier“ cituoja ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN. V. Putino ir K. Nehammerio susitikimas vyko balandžio 11-ąją. Skelbiama, kad pokalbis truko pusantros valandos. Pasak Austrijos kanclerio, susitikimas nebuvo draugiškas. K. Nehammeris sakė norėjęs pažiūrėti V. Putinui į akis ir papasakoti, ką jis pamatė Bučoje.

Sovietų laikais taikyta represijų priemonė – pilietybės atėmimas – vėl atgyja Rusijos lyderių idėjose. Siūloma „idealogiškai nepatikimiems“ rusams naikinti jų pilietybes, o „pabėgusių į užsienį“ – nebeįleisti atgal. Politinė Kremliaus nomenklatūra vis labiau grimzta į totalią savidestrukciją ir priešų viduje paieškas.

Ukrainos kaimuose į rytus nuo Kyjivo gyventojai po truputį lenda iš savo slėptuvių. Vis dėlto išėję iš jų susiduria su nauja realybe – suniokotais namais. CNN žurnalistė Clarissa Ward apsilankė keliuose Ukrainos kamuose, kurie ilgiau nei mėnesį buvo okupuoti rusų. Pasak jos, žmonės pasakoja susidūrę su siaubingu žiaurumu, egzekucijomis ir sulaikymais. Netikėta žinutė ant lentos V. Putino armija perėmė vieną vietos mokyklą, o jos pastatą panaudojo kaip bazę.

Nesėkminga, kelias dienas turėjusi trukti Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau šešias savaites. Antra stipriausia pasaulio kariuomene laikyta Rusija stebina pasaulį savo neprofesionalumu, tad buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas į ateitį žvelgia optimistiškai ir sako, kad rusai savo tikslų nepasieks.

Rusijos karas Ukrainoje, o ne dėl to Maskvai įvestos sankcijos, skatina pasaulinę maisto krizę, pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas. „Tai formuoja [maisto] nepriteklių. Jie bombarduoja Ukrainos miestus ir provokuoja badą pasaulyje“, – kalbėjo Josepas Borrellis, pirmininkavęs bloko užsienio reikalų ministrų susitikimiui pirmadienį.

Italijos premjeras Mario Draghi pirmadienį Alžyre paskelbė apie pasirašytus susitarimų dėl gamtinių dujų, siekiant sumažinti didelę savo šalies energetinę priklausomybė nuo Rusijos. Kreipdamasis į žurnalistus po susitikimo su Alžyro prezidentu Abdelmadjidu Tebboune, M. Draghi sakė, kad pasirašytas tarpvyriausybinis preliminarus susitarimas dėl ilgalaikio bendradarbiavimo energetikos srityje, o Italijos ENI ir Alžyro „Sonatrach“ pasirašė susitarimą dėl dujų eksporto į Italiją didinimo.

Besitęsiant karui Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sako, kad Rusija tęsia plataus masto agresiją prieš Ukrainą. Štabo duomenimis, buvo užfiksuota atvejų, kai rusų kariai kovojo vilkėdami civiliais drabužiais. Apie tai štabas pranešė savo Facebook įraše. Pasak štabo, okupantai bando persigrupuoti ir perskirstyti techniką į Belgorodo ir Voronežo regionuose Rusijoje. Taip pat perskirstomos oro pajėgos.

Popiežius Pranciškus rugsėjį lankysis didžiausioje Vidurio Azijos valstybėje Kazachstane, pirmadienį pranešė šalies prezidentūra. Remiantis jos pranešimu, pontifikas per vaizdo konferenciją su prezidentu Kassymu-Jomartu Tokayevu „patvirtino savo oficialų vizitą į Kazachstaną, taip pat dalyvavimą 7-ajame Pasaulio ir tradicinių religijų kongrese“, vyksiančiame rugsėjo 14–15 dienomis.

Rusų apgulto Mariupolio meras skaičiuoja, kad nuo karo pradžios dėl rusų atakų mieste žuvo mažiausiai 10 tūkst. civilių. Taip Mariupolio meras Vadym Boychenko pirmadienį teigė Associated Press. Interviu meras davė ne Mariupolyje, o už jo ribų, nežinomoje vietoje. Pasak jo, žmonių lavonai buvo tiesiog suguldyti gatvėse. Jo teigimu, Mariupolyje vis dar yra apie 120 tūkst. civilių. Visiems jiems kuo skubiau reikia maisto, vandens ir medikamentų.

UNICEF sako, kad beveik du trečdaliai visų ukrainiečių vaikų nuo karo pradžios paliko savo namus. JT yra patvirtinusi 142 vaikų mirtis. Įspėjama, kad skaičius toli gražu nėra tikslus, o realybė gali būti kur kas žiauresnė, rašo BBC. Neseniai iš Ukrainos grįžęs UNICEF pagalbos programų direktorius Manuelis Fontaine’as sako, kad iš 7,5 mln. Ukrainos vaikų bent laikinai savo namus buvo polikę 4,8 mln.

Ukrainos pajėgos galėtų užbaigti Mariupolio apgultį, jei gautų sunkiosios ginkluotės, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Kalbant apie būtinuosius ginklus, mums vis dar reikia tiekimo iš mūsų partnerių. Deja, mes negauname tiek, kiek mums reikia, kad galėtume užbaigti šį karą anksčiau. Kad galutinai sutriuškintume priešą mūsų žemėje ir išpildytume kiekvieno mūsų tikslus. Jei tiksliau – atblokuoti Mariupolį“, – sako V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlyvą pirmadienio vakarą pareiškė, kad rusų kariai užminavo ukrainiečių namus, gatves ir laukus. Minos gali sprogti bet kada, todėl gyventojai yra raginami saugotis. Tęsiantis Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Rusija yra vis labiau izoliuojama, pastebi Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Pasak jo, Rusija Ukrainoje kasdien imasi vis brutalesnių veiksmų. V. Zelenskis įspėjo, kad Rusija Ukrainoje paliko dešimtis tūkstančių pavojingų minų.

Okupantų apgultame Ukrainos mieste Mariupolyje padėtis itin sudėtinga – pranešama, kad mirusių civilių skaičius, kuriuos, įtariama, nužudė Rusijos kariuomenė, gali siekti daugiau kaip 20 tūkst. Kviečiame sekti svarbiausius įvykius: 00:10 | JAV diplomatai kalbėjo su Ukrainos atstovais JAV su Ukrainos atstovais 2 valandų pokalbio metu aptarė situaciją dėl artilerijos tiekimo Ukrainos karinėms pajėgoms.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro atstovai tvirtina, kad nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios iš viso okupantai pražudė mažiausiai 1842 civilius, tarp kurių buvo 148 vaikai. Be to, pabrėžiama, kad dar 2493 žmonės buvo sužaloti, tarp jų – 233 vaikai.

Ukrainos pietrytiniame mieste Mariupolyje Rusija pirmadienį galbūt panaudojo cheminį ginklą, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Azovo pulkas praneša, kad Rusija Mariupolyje panaudojo neaiškios kilmės nuodingą medžiagą prieš Ukrainos karius ir civilius“, – feisbuke rašė ministras. Jo teigimu, medžiaga buvo išplatinta bepiločiu orlaiviu, o aukos patiria dusulį ir vestibiuliarinį nepakankamumą.

Kroatija dėl karo Ukrainoje išvarys 24 Rusijos diplomatus ir ambasados darbuotojus, pirmadienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija. Anksčiau panašių žingsnių ėmėsi virtinė kitų Europos šalių. Kroatijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių ir „griežčiausiai pasmerkė brutalią agresiją prieš Ukrainą“. Ministerija pareikalavo, kad iš šalies išvyktų 18 rusų diplomatų ir šeši administraciniai darbuotojai.

Lenkijos sostinės meras pirmadienį perėmė „šnipų lizdu“ vadinamo buvusio Rusijos diplomatinio pastato kontrolę ir perdavė jį naudotis Ukrainai. „Džiaugiuosi, kad taip simboliškai galime parodyti, kad Varšuva padeda mūsų draugams ukrainiečiams“, – žurnalistams sakė Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis.

Prancūzijos prezidento rinkimai toliau kaitina aistras. Emanuelis Makronas ir ultradešiniųjų atstovė Marine Le Pen kausis antrąjame rinkimų ture. Dėl skirtingų kandidatų vizijų prancūzai juos praminė kova tarp gėrio ir blogio. Pirmajame ture pirmauja Makronas, tiesa, labai maža persvara – vos kiek daugiau nei 4 procentais rinkėjų balsų. Laukdami antrojo rinkimų turo, susiskaldę ne tik paprasti prancūzai – į kitą turą nepatekę kandidatai pasidalijo favoritais ir ėmė už juos agituoti.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pirmadienį sakė paraginęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną baigti invaziją Ukrainoje, taip pat iškėlęs toje šalyje Rusijos pajėgų įvykdytų „sunkių karo nusikaltimų“ klausimą. K. Nehammeris tapo pirmuoju Europos lyderiu, susitikusiu su V. Putinu Maskvoje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas, opozicionierius, išgyvenęs du įtariamus apnuodijimus, Vladimiras Kara-Murza pirmadienį buvo sulaikytas prie savo daugiabučio Maskvoje, rašo CNN. Apie sulaikytą politiką socialiniame tinkle pranešė kitas Rusijos opozicionierius Ilja Jašinas. „Policija sulaikė Vladimirą Kara-Murzą Maskvoje netoli savo namų.

Kodėl mes turėtume kaltinti rusus, jei vienas ligotas žmogus fantazijose regi visą pasaulį po savo kojomis? Už ką atsakingi paprasti žmonės, jei valdžia nusprendžia pradėti karą? Neapsigaukime, tai ne vieno žmogaus, o milijonų svajonė matyti savo šalį gerbiamą, didžią ir galingą. Deja, didelei daliai rusų visai nesvarbu, kokiomis priemonėmis ši svajonė bus įgyvendinta.

Ukrainoje žuvo dar vienas aukšto rango Rusijos karininkas, praneša BBC. Pasak žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, žuvo pulkininkas Aleksandras Bespalovas, kuris buvo 59-ojo gvardijos tankų pulko vadas. Tiesa, nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis ir kur tiksliai buvo nužudytas rusų pulkininkas.   Teigiama, kad A. Bespalovas buvo palaidotas Ozersko mieste.

Stokholmo valdančioji partija pirmadienį pradėjo vidaus diskusiją, ar šalis turėtų prašyti narystės NATO. Nors dar prieš kelis mėnesius toks svarstymas būtų neįsivaizduojamas, padėtį keičia dėl Rusijos invazijos į Ukrainą auganti visuomenės parama narystei gynybiniame Aljanse.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pradėjo dvi savaites truksiančią lemiamą kampaniją, ruošdamasis valstybės vadovo rinkimų antrajam ratui, kuriame susigrums su kraštutinės dešiniosios stovyklos lydere Marine Le Pen. Sekmadienį įvykusio rinkimų pirmojo turo galutiniai rezultatai rodo, kad E. Macronas pirmauja, surinkęs 27,85 proc. balsų, o M. Le Pen liko antra, gavusi 23,15 proc. balsų.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį teigė, kad Europos Sąjungos šalys Ukrainai perduos dar daugiau ginklų. „Kaip Europos Sąjunga, kaip Ukrainos draugai, ateityje sustiprinsime ginklų tiekimą“, – žurnalistams po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge sakė  A. Baerbock.

Rusija telkia gausybę karinės technikos ir dešimtis tūkstančių karių Rytų Ukrainos puolimui, o Ukrainos kariai ruošiasi paskutiniam mūšiui Mariupolyje: jie praneša, kad šiame mieste nebeturi kuo gintis ir yra apsupti okupantų, o tai reiškia, kad kariai žus arba pateks į nelaisvę. Tiesa, Ukrainos kariuomenės susigrąžintose teritorijose žmonės pasakoja apie rusų karių tamsumą. Zelenskis pirmą kartą prabilo apie tai, kad Mariupolyje aukų gali būti ir dešimtys tūkstančių.

Ukrainos karo pradžioje daugelis dėl žūvančių ukrainiečių kaltino tik Vladimirą Putiną ir jo režimą. Tačiau prasidėjus žiaurioms civilių žudynėms, o paprastiems rusams tylint arba garsiai palaikant V. Putiną mitinguose vis daugiau žmonių kelia klausimą – ar už šį žudikišką karą atsakomybę turi prisiimti tik V. Putinas ar ir imperialistinėmis nuotaikomis gyvenanti ir kraugerišką žudimą pateisinanti rusų tauta? Tad kokią atsakomybę dėl V. Putino įsigalėjimo ir kaimyninių tautų žudimą turi prisiim...