Derybų, į kurias susirinko 50 šalių atstovai, išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų sąjungininkes atsiųsti daugiau naikintuvų ir tolimojo nuotolio raketų, kad ukrainiečiai galėtų atremti Rusijos pajėgas.
V. Zelenskis savo prašymus pateikė tiesiogiai NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui, kuris prieš išvykdamas į susitikimą Ramšteino oro pajėgų bazėje lankėsi Kyjive.
„Mūsų parama laisvės jėgoms Ukrainoje išlieka tvirta ir tikra“, – sakė L. Austinas, pradėdamas diskusijas, surengtas praėjus metams po šio formato, skirto koordinuoti pagalbą Ukrainai, sukūrimo.
„Šiandien kontaktinės grupės posėdyje daugiausia dėmesio skirsime trims svarbiausiems klausimams – oro gynybai, šaudmenims ir priemonėms“, – teigė L. Austinas, turėdamas omenyje logistiką ir kitą paramą.
V. Zelenskis paprašė NATO padėti įveikti kai kurių valstybių narių nenorą tiekti tolimojo nuotolio raketas, modernius naikintuvus ir šarvuočius.
NATO narės yra atsiuntusios Ukrainai sovietinių laikų naikintuvų, tačiau, nepaisant Ukrainos prašymų, modernių lėktuvų, tokių kaip JAV sukurti F-16, nebuvo pažadėta.
Ukrainos rėmėjai iš Vakarų taip pat nenori siųsti tolimojo nuotolio raketų, nes baiminasi, kad Ukraina galėtų jomis smogti taikiniams Rusijoje.
J. Stoltenbergas pripažino, kad mūšiams vykstant antrus metus reikia aptarti naujas paramos platformas. Jis taip pat pabrėžė, jog būtina užtikrinti, kad jau nusiųsti ginklai ir toliau veiktų.
„Manau, jog kartais nepakankamai įvertiname visą logistiką, kuri turi būti įdiegta, kad turėtume veikiančius kovinių tankų pajėgumus, todėl... logistika yra nepaprastai svarbi“, – sakė jis.
„Dabar tai yra alinimo mūšis, o toks mūšis tampa logistikos karu“, – sakė NATO vadovas.
Oro gynyba
Savaitės pradžioje Ukraina pranešė, kad iš sąjungininkių gavo pirmą pažangių JAV oro gynybos sistemų „Patriot“ siuntą.
Vokietija taip pat pristatė žadėtą priešlėktuvinę raketų sistemą „Iris-T“.
Šis rinkinys buvo vienas svarbiausių Kyjivo reikalavimų Vakarų sąjungininkėms, Ukrainai siekiant apsisaugoti nuo Rusijos raketų atakų ir išstumti Maskvos pajėgas.
Ukrainos rytiniame Luhansko regione naujienų agentūra AFP matė grupę kariškių, naudojančių Jungtinės Karalystės tiekiamą artileriją.
Už kelių kilometrų nuo rusų pozicijų jie dirbo su į žemę įkastu artilerijos pabūklu.
Vienas karys iš netoliese esančios slėptuvės nešė sviedinius JK pagamintam ginklui, o kiti nustatė koordinates ir užtaisė pabūklą prieš galutinį įsakymą „Ugnis!“.
„Yra suplanuotų tikslų, dėl kurių dirbame. O kai kurie atsiranda netikėtai, pavyzdžiui, atremti puolimą, kai priešas žengia į priekį“, – teigė 40-metis ukrainiečių kariškis Bohdanas iš Bachmuto.
„Priešas naudoja nedaug karinės technikos. Į priekį eina pėstininkai, kurių priešas turi daug“, – sakė jis.
Paraiška stoti į NATO
Per J. Stoltenbergo vizitą Kyjive NATO vadovas taip pat buvo spaudžiamas dėl leidimo Ukrainai prisijungti prie Aljanso, tačiau pabrėžė, kad tai nėra neatidėliotinas prioritetas.
„Visos NATO sąjungininkės sutaria, kad Ukraina taps NATO nare, tačiau dabar pagrindinis dėmesys yra sutelktas į tai, kaip užtikrinti Ukrainos pergalę“, – teigė jis.
„Be suverenios, nepriklausomos Ukrainos nėra prasmės diskutuoti apie narystę“, – sakė jis.
NATO vadovas taip pat pabrėžė, kad Aljansas, teikdamas paramą Ukrainai, yra nusiteikęs būti kartu ilgą laiką, įskaitant „daugiametę programą, skirtą padėti Ukrainai pereiti nuo sovietinių laikų ginkluotės standartų ir doktrinų prie NATO standartų ir doktrinų“.
„Turime užtikrinti, kad Ukraina turėtų karinės jėgos... kad atgrasymas užkirstų kelią naujoms atakoms, nes reikia prisiminti, kad karas prasidėjo ne praėjusių metų vasarį“, o 2014 metais aneksavus Krymą, sakė J. Stoltenbergas.
Rusija penktadienio naktį dronais smogė Kyjivui – tai pirmoji tokia ataka per beveik mėnesį. Miesto pareigūnai pranešė, kad aukų nebuvo.
Ketvirtadienį Maskva patyrė nesėkmę, vienam iš jos naikintuvų pametus amuniciją virš Belgorodo netoli Ukrainos sienos. Šio Rusijos miesto valdžia pranešė, kad per sprogimą buvo sužeisti du žmonės ir liko išmuštas didžiulis krateris.
Belgorodo regionas ne kartą buvo apšaudomas nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.
