Užsienis

Vienas iš „OceanGate“ investuotojų, verslininkas Aaaronas Newmanas CNN papasakojo, kad povandeninė kapsulė buvo suprojektuota taip, kad po 24 valandų automatiškai išplauktų į paviršių. Dėl informacijos apie povandeninio aparato dingimo aplinkybes trūkumo kol kas nėra žinoma, ar ši automatinė sistema suveikė.

Airija ketvirtadienį pradeda viešus debatus dėl tarptautinio saugumo politikos, įskaitant jos ilgalaikį karinį neutralumą, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą vis labiau kertasi su Europos sąjungininkių politika. Konsultacijos, kurios baigsis ateinantį antradienį, rengiamos po to, kai anksčiau karinio neprisijungimo politikos besilaikiusios Suomija ir Švedija nusprendė iš naujo įvertinti dešimtmečius trukusį neutralumą Kremliaus agresijos akivaizdoje.

Maskvos teismas ketvirtadienį atmetė Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu kalinamo amerikiečių dienraščio „The Wall Street Journal“ reporterio Evano Gershkovicho apeliaciją dėl jo suėmimo pratęsimo. 31-erių JAV pilietis E. Gershkovichas buvo sulaikytas kovo pabaigoje, komandiruotės metu. Praėjusį mėnesį Maskvos teismas prokurorų prašymu sutiko palikti jį suimtą iki rugpjūčio 30 dienos.

Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu kalinamas amerikiečių dienraščio „The Wall Street Journal“ reporteris ketvirtadienį atvyko į teismą, kad apskųstų pratęstą suėmimą. 31-erių JAV pilietis Evanas Gershkovichas buvo sulaikytas kovo pabaigoje, komandiruotės metu. Praėjusį mėnesį Maskvos teismas prokurorų prašymu sutiko palikti jį suimtą iki rugpjūčio 30 dienos. Žurnalisto advokatai apskundė šį sprendimą, ir Maskvos miesto teismas ketvirtadienį turėtų nagrinėti apeliacinį skundą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos svarsto galimybę surengti teroro išpuolį Rusijos kontroliuojamoje Zaporižios atominėje elektrinėje, kuri per visą Rusijos invazijos laikotarpį yra tapusi nuolatiniu karštuoju tašku. „Žvalgybos tarnybos gavo informacijos, kad Rusija svarsto teroro akto Zaporižios atominėje elektrinėje scenarijų – teroro akto su radiacijos išmetimu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasirašė įstatymą, kuriuo apribojo knygų iš Rusijos Federacijos bei Baltarusijos importą į Ukrainą ir šių knygų platinimą šalyje. Apie tai V. Zelenskis pranešė savo „Telegram“ paskyroje. „Manau, kad įstatymas yra teisingas“, – rašė Ukrainos lyderis. Jis taip pat pridūrė, kad įstatymo tekstas buvo išsiųstas įvertinti Europos Sąjungos institucijoms, ar įstatymas nepažeidžia kalbinių mažumų teisių.

Viso pasaulio dėmesį pritraukė tragiška turistų kelionė į Atlanto vandenyno dugną, kuomet dingo ryšys su povandenine kapsule „Titan“ ir penkiais žmonėmis joje. Ekspertai pripažįsta, kad paieškų darbai šiuo metu yra „toje pačioje vietoje, kaip buvo dar pirmadienį“. 250 tūkst. dolerių vertės vienam asmeniui kelionė link „Titaniko“ nuolaužų, su visu pasiruošimu ir grįžimu į krantą, trunka 8 dienas ir prasideda Kanados Niufaundlendo salyne.

Rusijos pajėgos praėjusią naktį paleido keturis dronus kamikadzes, tris sparnuotąsias raketas „Ch-22“ ir tris iš lėktuvų leidžiamas balistines raketas „Ch-47M2 Kinžal“, ketvirtadienį pranešė Ukrainos oro pajėgos. Apie tai skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Trys iš dronų „Shahed-161/131“ buvo numušti Odesos srityje, bet vienas smogė sandėliui, sakė srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė nebūsiantis kitu NATO vadovu, Aljansui galvojant kol kas pratęsti Jenso Stoltenbergo darbą šiame poste. „To nebus“, – interviu savaitraščiui „The Economist“ sakė B. Wallace'as. Pasak jo, JAV nori, kad NATO generalinio sekretoriaus poste liktų J. Stoltenbergas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pradėjo aukščiausiojo lygio susitikimą dėl klimato kaitos ir finansų teigdamas, kad reikia keisti pasaulinę skolinimo sistemą ir užtikrinti, kad mažas pajamas gaunančios šalys neturėtų rinktis tarp kovos su klimato kaita ir skurdo.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paragino liepą Vilniuje susitiksiančius NATO lyderius didžiausią dėmesį skirti kontrpuolimą vykdančios Ukrainos kovinių pajėgumų didinimui. „Ukrainiečių vyriausybė pati yra sakiusi, kad narystė NATO nesvarstoma, kol Rusija vykdo savo karą prieš Ukrainą“, – įstatymų leidėjams sakė O. Scholzas. „Štai kodėl siūlau mums Vilniuje sutelkti dėmesį į tai, kas dabar yra absoliutus prioritetas – į Ukrainos kovinės galios didinimą“, – pabrėžė jis.

Po vandeniu Atlanto vandenyne įstrigęs povandeninės kapsulės „Titan“ kūrėjas Stocktonas Rushas dar pernai kalbėjo, kad didžiausia jo baimė – įstrigti povandeniniame laive per vieną iš savo ekspedicijų. Kompanijos „OceanGate Expeditions“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus pernykštis interviu vėl tapo aktualus po to, kai nuskendusio laivo „Titaniko“ nuolaužų tyrinėti išplaukusi kapsulė „Titan“ dingo be žinios kartu su S. Rushu ir dar keliais asmenimis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paragino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą atsisakyti prieštaravimo Švedijos siekiui įstoti į NATO. Švedija turėtų sėsti prie aukščiausiojo lygio susitikimų stalo kaip naujoji NATO sąjungininkė, sakė O. Scholzas įstatymų leidėjams Berlyne. „Ir aš raginu perrinktą Turkijos prezidentą Erdoganą dabar nutiesti tam kelią, kaip visi kartu nusprendėme pernai Madride“, – pabrėžė kancleris.

Riaušių prie Seimo bylos posėdyje trečiadienį nacistines tatuiruotes demonstravusio kaltinamojo Andriaus Lobovo atžvilgiu pradėta administracinė teisena dėl draudžiamų simbolių, BNS ketvirtadienį informavo policija. „Tam asmeniui pradėta administracinė nusižengimo bylos teisena pagal ANK 524 straipsnio pirmą dalį, tai yra nacistinių, komunistinių simbolių demonstravimą, platinimą“, – BNS sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.

Kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Vokietija kitąmet pasieks NATO nustatytą 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos reikmėms tikslą, dėl Rusijos karo Ukrainoje Berlynui iš esmės pertvarkius gynybos politiką. „Užtikrinsime, kad Bundesveras pagaliau gautų reikiamą įrangą... taip pat pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius nuo kitų metų gynybai skirdami du procentus BVP“, – sakė O. Scholzas įstatymų leidėjams parlamente.

Maskvos centre rastas negyvas 92-ejų branduolinės fizikos vienas pradininkų Grigorijus Klinišovas – jis buvo vienas iš pirmosios Sovietų Sąjungos termobranduolinės bombos RDS-37 kūrėjų. Teigiama, kad mokslininkas nusižudė. TASS šaltiniai teisėsaugoje patvirtino, kad mokslininkas nusižudė, paliko priešmirtinę žinutę, kurioje atsisveikino su artimaisiais.

Europos Sąjunga kol kas neranda būdų, kaip teisėtai panaudoti daugiau kaip 200 mlrd. eurų vertės Bendrijoje įšaldytus Rusijos centrinio banko aktyvus Ukrainos labui, skelbia „Bloomberg“, remdamasi Europos Komisijos dokumentu. Specialiai suformuota darbo grupė neįžvelgia „jokio patikimo teisinio pagrindo, kuris leistų įšaldytą ar imobilizuotą turtą konfiskuoti vien dėl to, kad tam turtui taikomos ES ribojamosios priemonės“, dokumentą cituoja agentūra.

Rusų okupuotoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje apsilankęs Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi padėtį elektrinėje pavadino „labai nestabilia“. „Branduolinės saugos situacija Zaporižios atominėje elektrinėje (ZAE) yra itin nestabili. Kachovkos rezervuaro praradimas buvo katastrofa visam regionui ir taip pat sukėlė rimtų sunkumų šiai didelei atominei elektrinei.

Po sprogimo Paryžiaus centre esančiame pastate, kurį galėjo sukelti dujų nuotėkis, keturių žmonių būklė yra kritinė, trečiadienį pranešė pareigūnai.  Pasak Prancūzijos vidaus reikalų ministro Geraldo Darmanino, vakare gelbėtojai nesėkmingai tebeieškojo dviejų dingusių žmonių. Žurnalistams įvykio vietoje jis sakė, kad keturių sunkiai sužeistų aukų gyvybei gresia pavojus, o dar 33 nukentėjusieji patyrė lengvesnius sužalojimus.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienio naktį atakavo Čonharo tiltą Kryme. Vietinės „valdžios“ – Kremliaus statytinių – teigimu, pasienyje su Chersono sritimi per apšaudymą buvo apgadinti keli tiltai. Rusai tvirtina, kad buvo apšaudyti britų Ukrainai perduotomis ilgojo nuotolio raketomis „Storm Shadow“. Kol kas eismas per tiltą laikinai sustabdytas, vietos tarnybos tikrina važiuojamąją tilto dalį.

Pasaulį sukaustė drama beveik 4 km gylyje Atlanto vandenyne, kur sekmadienį dingo povandeninė kapsulė „Titan“ su penkiais joje buvusiais keleiviais. Teoriškai jiems jau turėjo baigtis deguonis, tačiau vienas iš „OceanGate“ įkūrėjų tikino, kad patyrę nardytojai pasinaudos galimybėmis taupyti likusį deguonį ir taip dar išlošti papildomo laiko.

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maljar teigia, kad Rusijos kariams Rytų fronte nepavyksta pasistūmėti nė metro į priekį, o dėl patiriamų didelių nuostolių jiems tenka naudoti rezervus, skelbia UNIAN.  Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:52 | Duda: Vakarai turi kankinti Putiną Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako, kad Vakarai turi varginti Rusijos viduomenę ir kankinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Kinijos šiaurės vakaruose esančiame Jinčuane nugriaudėjus sprogimui restorane žuvo mažiausiai 31 žmogus, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. „Suskystintų naftos dujų nuotėkis... sukėlė sprogimą kepsnių restorane“, – apie trečiadienio vakarą įvykusį sprogimą pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, remdamasi regiono Komunistų partijos komitetu. Agentūra pranešė, kad dar septyniems žmonėms teikiama medicininė pagalba, o vieno iš jų būklė yra kritinė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime pristatė situaciją fronte.  Pasak jo, šalyje vyksta įnirtingos kovos.  „Pietuose – sunaikiname priešą. Donecko kryptis – sunaikiname priešą. Kupjansko kryptis – ką ten beplanuotų rusų teroristai, mes sunaikinsime priešą. Pietuose mūsiškiai juda į priekį. Ačiū, kariai! Rytuose mes esame gynyboje. Ir aš, vaikinai, esu ypač dėkingas už kiekvieną numuštą rusų sraigtasparnį... Kiekvienas yra svarbus.

„Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas pripažino, kad Rusija kare su Ukraina patiria didelius nuostolius ir turi daugybę problemų, o visą tai Kremliaus valdžia slepia nuo visuomenės, skelbia „Belsat“. „Kariai dienų dienas rašo laiškus, kad jiems reikia sviedinių, reikia prieštankinių ginklų, granatų ir šarvus prašaunančių šovinių“, – sakė J. Prigožinas. Jis teigė, kad sėkmingo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo atveju okupuotos teritorijos vėl gali būti Ukrainos kontrolėje.

Rusijos kariškiai pagrindines jėgas sutelkia Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinsko kryptimis – čia vyksta sunkios kovos, o per šiandien dieną įvyko daugiau nei 30 kovinių susirėmimų. Apie tai skelbiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje, praneša „Ukrinform“. „Priešas ir toliau sutelkia savo pajėgas Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinsko  kryptimis, sunkūs mūšiai tęsiasi. Per dieną įvyko daugiau nei 30 kovinių susirėmimų", - sakoma pranešime.

Estija tapo pirmąja buvusio sovietinio bloko šalimi, įteisinusia tos pačios lyties santuokas. Homoseksualai tuoktis galės jau nuo kitų metų sausio 1-osios. Tai kartu atveria duris ir homoseksualų įsivaikinimui. Po šio sprendimo LGBT atstovai džiaugiasi, kad juos valstybė pagaliau mato, o jie patys tapo lygiateisiais visuomenės nariais. Annely ir Eeva yra partnerės ir kartu gyvena jau 6-erius metus. Tačiau jos savo romantinių santykių Estijoje įteisinti negalėjo – bent jau iki šiol.

Niujorko valstijos įstatymų leidžiamoji valdžia, kurioje daugumą turi demokratai, antradienį paskelbė priėmusi įstatymo projektą, kuriuo suteikiama teisinė apsauga gydytojams, išrašantiems ir siunčiantiems aborto tabletes pacientėms valstijose, kur ši procedūra draudžiama. Įstatymo projektą dar turi pasirašyti valstijos gubernatorė, demokratė Kathy Hochul (Keiti Houkul). Ji yra išreiškusi paramą tokiam žingsniui.

Ukrainos karinė žvalgyba perėmė rusų kario pokalbį su draugu, kuriame skundėsi nesulaukiantis algos.  Pokalbio metu karys skundžiasi, kad valstybė jam jau neišmokėjo virš pusės milijonų rublių.  „Jie rado mane, kad esu čia, aš pasakiau, kad kovoju.<...> Man jau pusė milijono „kyšo“ (skolingi, – red.), kažkur apie 600 tūkst.“, – kalbėjo okupantas.

Baltarusijos teismas trečiadienį skyrė ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes aštuoniolikai masinių antivyriausybinių protestų, sukrėtusių šalį 2020 metais, dalyvių. Aktyvistai, iš kurių trys išvyko iš šalies ir buvo teisiami jiems nedalyvaujant, yra kaltinami teisėsaugos pareigūnų užpuolimu, sąmokslu nuversti vyriausybę ir teroro akto vykdymu.

Trečiadienį Ukrainos kariai numušė Rusijos atakos sraigtasparnį Mi-24, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Gera žinia. Šiandien po pietų mūsų kariai numušė Rusijos sraigtasparnį Mi-24. Mes atsilaikysime ir laimėsime!" – pažymėjo Generalinis štabas. Septyni – vos per tris savaites: rusai birželį neteko „Aligatorių“ už 112 mln. eurų Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmadienį sunaikino dar vieną rusų sraigtasparnį Ka-52, geriau žinomą „Aligatoriaus“ pavadinimu.

Paryžiaus centre trečiadienį kilo didelis gaisras, dėl kurio dalinai suniokotas vienas pastatas ir sužeista 16 žmonių, septyni iš jų – sunkiai, pranešė policija. Gaisras kilo istoriniame sostinės 5-ajame rajone, o prieš jį įvyko dujų nuotėkis, socialiniame tinkle Twitter pranešė rajono meras.

Ukrainos karo ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka sako, kad rusai Ukrainos pietuose ruošiasi bėgti, skelbia UNIAN.  Pasak jo, Rusija nesitiki sulaikyti žemyninės pietų Ukrainos dalies ir ruošia savo kariams pabėgimo kelią į laikinai okupuotą Krymą, kur tankiai stato gynybos linijas. „Rusijos karių kontingentas, kuris dabar dislokuotas Kryme, nepajėgus užpildyti ir išlaikyti gynybos šioje daugybėje linijų“, – sakė jis.

Rusijos pajėgų gėdingas atsitraukimas iš Charkivo srities 2022-ųjų rugsėjį, kuomet rusų kariai turėjo bėgti iš jau okupuotų Kupjansko, Iziumo ir Limano miestų, gali būti aiškinama V. Putino įgeidžiu pasipuikuoti savo kariuomenės pratybomis. „The Moscow Times“ šaltinio, turinčio ryšių Rusijos gynybos ministerijoje, teigimu, katastrofiška Rusijos kariuomenės nesėkmė Ukrainoje buvo susijusi su kariuomenės dalinių atitraukimu „Vostok 2022“ pratyboms.

Europos Sąjunga trečiadienį susitarė pridėti 3,5 mlrd. eurų prie fondo, iš kurio mokama už Ukrainai skirtus ginklus, blokui siekiant tęsti paramą Kyjivui. ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Švedija pranešė, kad Briuselyje vykusiame posėdyje buvo pritarta Europos taikos priemonės (ETP) – vieno iš bendros užsienio ir saugumo politikos finansavimo instrumentų – stiprinimui.

Beveik 11 mln. eurų vertės ištaiginga vila Austrijos kurorte Kicbiuhelyje galimai priklauso vyriausiajai Vladimiro Putino dukrai Marijai Voroncovai, nustatyta tarptautinio žurnalistų tyrimo metu. Dviejų aukštų, 800 kv. m pločio prabangus pastatas itin vaizdingoje kalnų vietovėje Austrijos kurorte oficialiai priklauso V. Putino vaikystės draugui ir vienam įtakingiausių šalies oligarchų Arkadijui Rotenbergui.

Vakarų sąjungininkės trečiadienį pareiškė, kad privers Rusiją sumokėti už jos plataus masto invaziją į Ukrainą. Vyriausybės ir privatūs investuotojai surengė susitikimą, kuriame aptarė, kaip finansuoti atstatymą Ukrainoje po Maskvos karo. Pasaulio banko (PB) vertinimu, neatidėliotini Ukrainos poreikiai atlyginti žiaurių mūšių padarytą žalą siekia 14 mlrd. dolerių (12,82 mlrd.

Įtakingas Lenkijos konservatyvios valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis  trečiadienį vėl pradeda dirbti vyriausybėje kaip vienintelis vicepremjeras ministrų kabinete. Dėl naujųjų pareigų sustiprėjo jo pozicijos artėjant rudenį vyksiantiems visuotiniams rinkimams. J. Kaczynskis yra nuo 2015 metų Lenkiją valdančios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovas.

Kremlius trečiadienį užsipuolė Jungtines Valstijas, jų prezidentui Joe Bidenui prilyginus kolegą iš Kinijos Xi Jinpingą diktatoriams, ir teigė, kad šie JAV lyderio komentarai atspindi esą neprognozuojamą Vašingtono užsienio politiką. „Tai labai prieštaringa JAV užsienio politikos apraiška, parodanti reikšmingą nenuspėjamumo elementą“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Bellingcat“ tyrėjai įvardijo vieną iš įtariamųjų susprogdinus dujotiekį „Nord Stream“. Anot Vokietijos teisėsaugos ir savo pačių surinktos informacijos – sabotažo misijoje dalyvavo karys Valerijus Kolesnikas. Tyrimų grupės „Bellingcat“ atstovas Aricas Toleris užsiminė, kad vokiečių leidinys „Bild“ jau iš esmės atskleidė ukrainiečių kario Valerijaus K. tapatybę, o skandinavų „Expressen“ paviešino jo nuotrauką. Vyras yra įtariamas surengęs diversiją prieš „Nord Stream“ dujotiekį.

Rusija dukart raketomis atakavo Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pastatą. Paskutinis išpuolis įvyko gegužės pabaigoje, skelbia „The Economist“. Leidinio teigimu, gegužės 29 dieną Rusijai nepavyko sėkmingai atakuoti Ukrainos karinės žvalgybos pastato. Nors į pastatą buvo paleistos balistinės ir sparnuotosios raketos, taip pat dronai, pastatas ir šalia jo esantis greitkelis išvengė žalos.

Kinijos lėktuvnešis „Shandong“ kartu su karinių laivų grupe trečiadienį praplaukė Taivano sąsiauriu, pranešė Taibėjaus Gynybos ministerija. Pastaraisiais metais Pekinas suintensyvino įsibrovimus į vandenis ir oro erdvę aplink savivaldų Taivaną. Į šią demokratinę salą jis pretenduoja kaip į savo teritoriją, tačiau „Shandong“ pasiuntimas plaukti vandens keliu, skiriančiu Taivaną nuo žemyninės Kinijos, yra retas dalykas.

Pentagonas antradienį pareiškė, kad per pastaruosius dvejus metus Ukrainai tiektų ginklų kainą pervertino 6,2 mlrd. dolerių (5,67 mlrd. eurų), todėl susidarė perteklius ir jis bus panaudotas būsimiems saugumo paketams. Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh teigė, kad atlikus išsamią apskaitos klaidos peržiūrą nustatyta, jog karinės tarnybos vertino įrangos, paimtos iš Pentagono atsargų ir išsiųstos į Ukrainą, atkuriamąją, o ne balansinę vertę.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus istorinis, sako Gabrielius Landsbergis. Arba dėl pasiektų sprendimų, arba dėl iššvaistytų progų. Panašu, kad Ukraina liepą negaus oficialaus pakvietimo į Aljansą. Kodėl Vakarų lyderiai spaudžia stabdį Ukrainos narystei ir kodėl labiausiai to nenori Jungtinės Valstijos? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Londone trečiadienį laukiama daugiau kaip 60 šalių vadovų ir atstovų, dalyvausiančių dvi dienas truksiančioje konferencijoje dėl finansinės paramos karo nualintai Ukrainai. Tarptautinė Ukrainos atstatymui skirta konferencija, kurią rengia britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas, yra antroji nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Okupuotuose Ukrainos miestuose Berdianske ir Melitopolyje vaikai verčiami rašyti laiškus rusų okupantams, skelbia Ukrainos Nacionalinės rezistencijos centras. „Laikinai okupuotose teritorijose okupacinė administracija per jiems pavaldžius mokytojus verčia vaikus ikimokyklinio ugdymo stovyklose rašyti laiškus rusų okupantams. Visų pirma, atitinkami laiškai buvo rašomi centralizuotai Berdiansko ir Melitopolio stovyklose.

Krymo okupacinės administracijos atstovai prabilo apie sėkmingai veikiančių ukrainiečių partizanų pasekmes – dėl sugadintų bėgių teko atšaukti dalies traukinių judėjimą Feodosijoje. Partizanai okupuotoje Krymo teritorijoje, netoli Feodosijos miesto, tikėtina, susprogdino bėgius, skelbiama naujienų kanale telegrame „Krymkij veter“. Vietos okupacinės valdžios atstovas Sergejus Aksionovas patvirtino, kad traukinių judėjimą šiame ruože „teko laikinai sustabdyti“. Žmonės įvykio metu nenukentėjo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, antradienį susitikę Paryžiuje taisyti ryšių, pažadėjo glaudžiau bendradarbiauti. Nuo 2022 metų, kai G. Meloni buvo išrinkta labiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų į politinio spektro dešinę pasislinkusios Italijos koalicijos lydere, kaimyninės šalys ne kartą konfliktavo dėl imigracijos klausimų.

Dėl didžiulės ukrainiečių Kachovkos užtvankos griūties Rusijos kontroliuojamose Ukrainos dalyse žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 41, trečiadienį sakė vienas rusų okupacinės valdžios pareigūnas. „Žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 41“, – sakė Rusijos primestos administracijos aukšto rango pareigūnas Andrejus Aleksejenka. Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje griuvus užtvankai žuvo mažiausiai 16 žmonių, dar 31 dingo, rodo naujausi Kyjivo skaičiai.