Užsienis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo apie „gerus kontaktus“ su JAV, kuriais remdamasis išreiškė viltį, kad bus atnaujintos taikos derybos su Rusija, įskaitant galimą europiečių dalyvavimą. Apie tai valstybės vadovas pareiškė trečiadienio vakariniame kreipimesi. „Mūsų komanda turėjo gerų kontaktų su amerikiečių puse – tiek mūsų bendradarbiavimo saugumo srityje klausimais, tiek dėl diplomatijos rusų atžvilgiu.

Dėl Ukrainos smūgių į Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą sumažėjo naftos produktų eksportas, o tai smarkiai paveikė Rusijos biudžeto pajamas. Tai duodamas interviu agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Energetikos politikos tyrimų fondo perdirbimo, transporto degalų, gamtinių dujų ir elektros projektų direktorius Maxas Pyziuras. Jis akcentavo, kad per Ukrainos atakas buvo padaryta didelė žala Rusijos perdirbimo ir naftos eksporto sektoriui.

Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas pareiškė, kad incidentai su dronais Baltijos šalyse yra eskalacija, apie kurią jis perspėjo dar prieš daugelį mėnesių. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį per spaudos konferenciją su Vengrijos premjeru; jį cituoja „Polsat News“. Be kita ko, spaudos konferencijoje buvo aptartas trečiadienį Lietuvoje įvykęs incidentas. Ryte ten dėl dronų grėsmės buvo paskelbtas oro pavojus: gyventojų paprašyta slėptis, o sostinės oro uosto eismas buvo sustabdytas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad Berlynas dar negavo jokių įpareigojančių planų iš JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos dėl amerikiečių karių išvedimo iš Vokietijos. „Vis dar nėra tikrai patikimo patvirtinimo“, – po parlamento gynybos komiteto posėdžio sakė ministras. Jis nurodė, kad Vokietija girdėjo, jog Europoje dislokuotų JAV brigadų skaičius gali būti sumažintas viena formuote.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pagrasino, kad Rusijos kariuomenė rengia „atitinkamą“ atsaką dėl menamo Ukrainos naudojimosi Baltijos šalių teritorija dronų atakoms Rusijoje vykdyti, praneša portalas „The Moscow Times“. „Ši problema egzistuoja, ir mūsų atitinkamos tarnybos, šiuo atveju pirmiausia kariuomenė, atidžiai stebi situaciją ir rengia reikalingą mūsų šalies atsaką“,  – Kremliui palankiam bulvariniam leidiniui „Izvestia“ sakė D. Peskovas, priemonių apimties...

Per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos Xi Jinpingo derybas Pekine Rusija ir Kinija nesusitarė dėl naujojo kelių milijardų dolerių vertės dujotiekio „Power of Siberia 2“, trečiadienį Rusijos valstybinei žiniasklaidai pranešė Kremlius. Po 2022 m. vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą vis labiau nuo Kinijos ekonomikos priklausanti Maskva šio dujotiekio statybos darbų pradžios siekia jau kelerius metus, tačiau dėl Pekino dvejonių pažanga vyksta lėtai.

Antradienį „Google“ pristatė naujus planus, kaip savo garsiąją paieškos juostą paversti dirbtinio intelekto asistentu, galėsiančiu užsakyti stalą restorane, sekti naujienas ir susisiekti su įmonėmis – jums tereikės tiesiog paprašyti. Trejus metus vargusi, mėgindama neatsilikti nuo dirbtinio intelekto įrankio „ChatGPT“, „Google“ skuba diegti savas dirbtinio intelekto priemones, naudodamasi dominuojančia padėtimi internetinės paieškos rinkoje.

Po Lietuvoje paskelbto oro pavojaus signalo Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad tiesioginė atsakomybė dėl daugybės dronų įskridimų į Europos Sąjungos (ES) šalis tenka Rusijai ir Baltarusijai. „Rusijos vieši grasinimai mūsų Baltijos valstybėms yra visiškai nepriimtini“, – platformoje „X“ rašė U. von der Leyen.

Trumpas Pekine kalbėjo apie verslą, sojas, naftą ir lėktuvus, tačiau tikrasis šio vizito svoris – ne pasirašytuose pažaduose. Po devynerių metų pertraukos Amerikos prezidento kelionė pas Xi Jinpingą parodė, kad pasaulio politinė trauka keičiasi: į Kiniją šiandien važiuoja ne tik sąjungininkai, bet ir konkurentai. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Rusijos Federacijos Taryba trečiadienį patvirtino įstatymą, kuris reikšmingai išplečia Kremliaus vadovo Vladimiro Putino įgaliojimus siųsti ginkluotąsias pajėgas į užsienį, praneša „The Moscow Times“. Remiantis dokumentu, kurį praėjusią savaitę vienbalsiai patvirtino Rusijos Valstybės Dūma, nuo šiol V. Putinas galės pasitelkti kariuomenę „Rusijos Federacijos piliečių apsaugai“ tuo atveju, jei jie užsienyje būtų „suimti, sulaikyti, baudžiamai ar kitaip persekiojami“. Kalbama apie atvejus, kai...

Dvi didžiausios Maskvą ir Maskvos regioną aprūpinančios naftos perdirbimo gamyklos po praėjusios savaitės pabaigoje įvykusios dronų atakų serijos sustabdė savo veiklą, remdamasi pramonės šaltiniais praneša „Reuters“. Kaip praneša naujienų portalas „Moscow Times“, naujienų agentūros duomenimis, gegužės 15 d. naftos perdirbimą nutraukė įmonei „Rosneft“ priklausanti Riazanės naftos perdirbimo gamykla, o gegužės 17 d. – įmonei „Gazprom Neft“ priklausanti Maskvos naftos perdirbimo gamykla.

Rusija neatmeta prezidento Vladimiro Putino susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu galimybės lapkritį Kinijoje vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumo (APEC) viršūnių susitikime. „Teoriškai taip.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės svarsto buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel paskirti bloko pasiuntine Rusijai, skelbia laikraštis „Financial Times“ (FT). Taip bandoma atgaivinti derybas su Maskva dėl karo Ukrainoje. Remdamasis anoniminiais šaltiniais, leidinys trečiadienį pranešė, kad ES šalių užsienio reikalų ministrai šį klausimą ketina svarstyti kitą savaitę vyksiančiame susitikime Kipre.

Jungtinės Karalystės vyriausybė, atsižvelgdama į sparčiai augančias kainas, sušvelnino sankcijas Rusijos žaliavinei naftai ir leido importuoti trečiosiose šalyse perdirbtus reaktyvinių variklių degalus bei dyzeliną. Trečiadienį įsigaliojusi prekybos licencija leidžia šias prekes importuoti „neribotą laiką“. Licencijoje numatyta, kad sankcijų išimtis bus periodiškai peržiūrima, atsižvelgiant į kuro kainas, kylančias dėl uždaryto Hormuzo sąsiaurio ir besitęsiančios krizės Artimuosiuose Rytuose.

Trečiadienio rytą paskelbta galima grėsmė oro erdvei Latvijos Kraslavos, Ludzos ir Rėzeknės savivaldybėse bei Rėzeknės mieste atšaukta, pranešama portale 112.lv. Kaip pranešta, apie galimą pavojų Latvijos oro erdvei buvo paskelbta trečiadienį, netrukus po 9 val. ryto. Skelbiama, kad trečiadienį Latvijos oro erdvėje nebuvo aptikta jokių užsienio šalių dronų.

NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichas Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) teiginį, neva Ukraina iš Baltijos valstybių teritorijos rengia smūgius Rusijos užnugario regionams ir kad į Latviją jau išsiųsti Ukrainos kariai, antradienį pavadino įprastu rusų triuku. „Kalbant apie Rusijos grasinimus – tai įprastas rusų triukas.

Naujos prognozės rodo vis didesnį įsitikinimą, kad tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje besiformuojantis El Nino reiškinys gali būti vienas stipriausių per visą stebėjimų istoriją. Įspėjama apie rekordinius karščius ir didžiulį humanitarinį poveikį. Kai kurios Ramiojo vandenyno dalys sparčiai šyla. Šios savaitės duomenys rodo, kad jūros paviršiaus temperatūra yra maždaug 0,5 °C aukštesnė nei įprasta.

Irano revoliucinė gvardija trečiadienį įspėjo, kad karas Artimuosiuose Rytuose išplis už regiono ribų, jei JAV ir Izraelis atnaujins atakas prieš Islamo Respubliką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per vyriausiosios karinės vadovybės posėdį buvo svarstomas Rusijos puolamųjų operacijų planavimas Černihivo–Kyjivo kryptimi.

 Kinijos lyderis Xi Jinpingas trečiadienį Pekine prie Didžiosios liaudies salės pasitiko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir paspaudė jam ranką, rodo Rusijos žiniasklaidos paskelbta vaizdo medžiaga. Sutikimas su raudonuoju kilimu surengtas prieš Kinijos ir Rusijos lyderių derybas. V. Putinas ir Xi Jinpingas ramiai stovėjo, kol karinis orkestras grojo abiejų šalių himnus.

Gynybos departamentas antradienį pranešė, kad JAV kariuomenės brigadų skaičių Europoje mažina nuo keturių iki trijų – 2021 m. egzistavusio lygio, Vašingtonui spaudžiant žemyną labiau pasirūpinti savo paties gynyba. Pentagonas „sumažino Europoje dislokuotų kovinių brigadų (BCT) skaičių nuo keturių iki trijų“, – teigiama jo pranešime. Remiantis Kongreso ataskaita, vieną kovinę brigadą sudaro nuo 4 iki 4,7 tūkst. karių.

Daugiau nei 300 pasaulio turizmo sektoriaus lyderių susirinko į precedento neturintį kruizą Sueco kanalu Egipte, siekdami rasti sprendimus dėl karo Irane sukeltos krizės, kuri gali pasireikšti jau vasarą pabrangusiais bilietais, maršrutų mažinimu ir retesniais skrydžiais dėl aviacinių degalų stygiaus, rašo „Euronews“. Pasaulinė kelionių ir turizmo taryba (WTTC) trims dienoms subūrė 300 viešo ir privataus turizmo sektorių lyderių prabangiame kruiziniame laive Sueco kanale.

Latvijos ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Sanita Pavluta-Deslandes antradienį JT Saugumo Tarybai (JTST) pareiškė, kad Rusijos melas, agresyvi dezinformacija ir grasinimai yra nevilties bei silpnumo ženklas. Pažymėdama panašų melą, nukreiptą prieš kitas JT Saugumo Tarybos nares ankstesniuose posėdžiuose, ji sakė: „Man didelė garbė, kad šiandien dėmesys buvo skirtas mano šaliai.

Nigerijos kariuomenė antradienį pranešė, kad per bendrus oro smūgius, kuriuos ji savaitgalį surengė su JAV pajėgomis, Nigerijoje žuvo 175 „Islamo valstybės“ (IS) grupuotės džihadistai. Tarp nukautų – antrasis pagal rangą grupuotės vadas pasaulyje. JAV ir Nigerijos kariuomenės praėjusį savaitgalį atokiame kaimelyje šiaurės rytų Nigerijoje nukovė Abu-Bilalą al Minukį, IS lyderį, apibūdinamą kaip „aktyviausią teroristą“ pasaulyje. „Primename, kad bendri smūgiai prasidėjo prieš kelias dienas.

Putino režimą sauganti oro gynyba jau nebeapsaugo Maskvos ir jos apylinkių – savaitgalinė Ukrainos dronų ataka Pamaskvėje buvo didžiausia nuo karo pradžios, o maskviečiai turbūt ir dabar jaučia naftos objektų ir karo pramonės gamyklos degėsio kvapą. Zelenskis sako, kad šiame kare keičiasi jėgų balansas. Savo ruožtu Putinas, jausdamas didėjantį spaudimą, griebiasi atominio vėzdo – skelbia apie branduolines pratybas su Baltarusija.

Lenkijos vyriausybė teigia, kad JAV gynybos departamentas nepriėmė jokio sprendimo dėl karių skaičiaus mažinimo šioje NATO šalyje.  Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas socialiniame tinkle X parašė apie tai sužinojęs per pokalbį su kolega iš JAV Pete'u Hegsethu. „JAV gynybos sekretorius patvirtino, kad JAV įsipareigojimas Lenkijos gynybai ir saugumui išlieka nepakitęs“, – parašė jis.

Kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos leidžiasi vis keistesnėse vietose – šį kartą Gilužio ežere, Trakuose, du balionus pamatė išsimaudyti atėjusi Seimo narė Edita Rudelienė. O savaitgalį kontrabandinis krovinys įstrigo ir pakibo elektros laiduose Kupiškio rajone. Anot Nacionalinio krizių valdymo centro, kontrabandininkai keičia taktiką – siunčia mažiau balionų, bet su didesniais kontrabandinių cigarečių kiekiais.

Rusija turi dvigubai daugiau brigadų ir pulkų nei Ukraina, o fronto linija jau driekiasi daugiau nei 1200 kilometrų ir yra rizika, kad bus išplėsta, interviu „Militarnyj“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Operacijos šiaurėje yra galimos. Tai tikra. Iš žvalgybos duomenų žinome, kad Rusijos generalinis štabas šiuo metu aktyviai skaičiuoja ir planuoja operacijas“, – sakė jis.

NATO sąjungininkai virš Estijos numušė karinį droną. Tai pirmas toks Baltijos šalių oro erdvę saugančių oro misijų laimikis. Tą padarė iš Šiaulių pakilę rumunai. O Lietuvai dėl skraidančių dronų praėjusią savaitę buvo kilęs rimtas pavojus iš Rusijos. Prezidento patarėjas užsiminė, kad rusai, kaltindami Baltijos šalis, kad šios leidžia naudoti savo oro erdvę ukrainiečiams, nuo piktų žodžių planavo pereiti prie veiksmų.

Antradienį Lenkijos europarlamentarai iš „Teisės ir teisingumo“ partijos (PiS ) Europos Parlamente (EP) boikotavo buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel apdovanojimo ceremoniją.  Boikotą pasmerkė Lenkijos valdančiosios Piliečių koalicijos politikų delegacija, jos vadovas Andrzejus Halickis protestą pavadino apgailėtinu ir apkaltino opozicijoje esančią PiS aptemdžius Lenkijai istorinę akimirką.

Vyriausiasis NATO vadas antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas išvesti 5 tūkst. karių iš Vokietijos nekenkia aljanso gynybai. „Norėčiau pabrėžti, kad šis sprendimas neturi įtakos mūsų regioninių planų įgyvendinimui“, – žurnalistams sakė JAV generolas Alexusas Grynkewichius, vyriausiasis NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienio naktį atvyko į Pekiną, kur susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Šiuo vizitu siekiama pademonstruoti tvirtus santykius praėjus vos kelioms dienoms po geopolitinio varžovo Donaldo Trumpo vizito. V. Putinas nusileido Pekino tarptautiniame oro uoste netrukus po 23 val. 15 min. vietos (5 val. 15 min. Lietuvos) laiku, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Antradienio vakarą paskelbta galima grėsmė oro erdvei Ludzos ir Balvų savivaldybėse baigėsi, naujienų agentūrą LETA informavo Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS). Dėl šios situacijos buvo aktyvuoti NATO Baltijos šalių oro erdvės policijos misijos naikintuvai. Jie tikrino, ar radarų užfiksuotas objektas įskrido į Latvijos oro erdvę, nurodė NBS.

Rusija jau kelerius metus siekia nutiesti naują dujotiekį į Kiniją, kad savo artimai sąjungininkei galėtų tiekti gamtinių dujų už milijardus dolerių. Tačiau projektas lėtai juda į priekį dėl Pekino dvejonių. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykus derybų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, štai kas žinoma apie siūlomą dujotiekį: 50 milijardų kubinių metrų 2600 kilometrų ilgio dujotiekis driektųsi nuo Jamalo pusiasalio šiaurės Sibire per Mongoliją į Kiniją.

JAV derasi su Ukraina dėl ukrainietiškų dronų ir elektroninės kovos sistemų bandymų bei galimo įsigijimo, taip pat dėl prieigos prie tam tikrų karinių technologijų, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Agentūros duomenimis, Pentagonas jau kreipėsi su prašymu išbandyti kelis Ukrainos kurtų gynybinių ginklų JAV teritorijoje. Kalbama apie dronus ir elektroninės kovos sistemas, kurios įrodė savo vertę kare su Rusija.

Europa turi pasimokyti iš Ukrainos atsparumo atremiant atakas prieš energetikos infrastruktūrą, antradienį Berlyne vykusioje tarptautinėje energetinio saugumo konferencijoje pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.  „Šiandien būtina išklausyti Ukrainos politinius ir ekonominius sprendimus priimančius asmenis, bendruomenes, piliečių visuomenę ir ekspertus, kad pasimokytume iš jų patirties, lankstumo, atkaklumo ir novatoriškumo“, – sakė J. Wadephulas.

Duodamas interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ), Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad NATO yra stipriausia kada nors sukurta organizacija ir teigė neturintis abejonių dėl kolektyvinės gynybos įsipareigojimo. K. Budrys taip pat pasiuntė griežtą perspėjimą rusams dėl Kaliningrado: pasak jo, NATO turi visas reikalingas priemones, kad prireikus visiškai sunaikintų ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes.

 NATO oro policijos įvykdytas į Estijos oro erdvę įskridusio drono numušimas rodo, kad misija veikia ir įgyvendina savo tikslą užtikrinti mūsų kolektyvinį saugumą, pareiškė užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Į grėsmę F-16 naikintuvais reagavo Šiauliuose dislokuotas Rumunijos oro policijos padalinys. „Tai aiškiai rodo, kad NATO oro policija veikia ir kad sąjungininkai kolektyviai saugo mūsų saugumą“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras.

Baltijos oro policijos misijoje dalyvavęs Rumunijos naikintuvas antradienį apie vidurdienį Vidurio Estijoje numušė į Estiją patekusį droną. Hannas Pevkuras ERR sakė, kad informacija gauta iš Latvijos gynybos pajėgų, o Estijos radarai taip pat užfiksavo vieno drono judėjimą į Pietų Estiją. „Mūsų oro radarai ir oro pajėgų sistemos dar prieš jam įskrendant į Estiją nustatė vieną galimą grėsmę. Tai buvo apie vidurdienį, ir ši oro grėsmė tapo reali, kai dronas įskrido į Estijos teritoriją.

Baltijos oro policijos misiją vykdantis Rumunijos naikintuvas antradienį apie vidurdienį Vidurio Estijoje numušė į Estiją patekusį droną. Drono nuolaužos nukrito Poltsamaamoje, Kablakula kaime. Hanno Pevkuras ERR sakė, kad informacija gauta iš Latvijos gynybos pajėgų, o Estijos radarai taip pat užfiksavo vieno drono judėjimą į Pietų Estiją. „Mūsų oro radarai ir oro pajėgų sistemos dar prieš jam patenkant į Estiją nustatė vieną galimą grėsmę.

Estijos ir Latvijos pareigūnai antradienį pranešė apie oro erdvėje pastebėtus dronus: keliose abiejų šalių savivaldybėse buvo paskelbtas oro pavojus, o estų pajėgos pranešė, kad bepilotį numušė naikintuvas. Estų gynybos ministras Hanno Pevkuras pranešė, kad į Estijos oro erdvę įskrido dronas ir kad jis buvo numuštas. „Gavome išankstinę informaciją iš Latvijos pareigūnų, o mūsų radarai taip pat užfiksavo į pietų Estiją judantį droną.

Baltijos oro policijos misijos naikintuvas antradienį apie vidurdienį virš Vortsjervo ežero numušė į Estiją nuklydusį droną. Pasak gynybos ministro Hanno Pevkuro, pranešimų apie žalą civiliams šiuo metu nėra. Pevkuras ERR sakė, kad informacija buvo gauta iš Latvijos gynybos pajėgų, o Estijos radarai taip pat užfiksavo vieno drono judėjimą į Pietų Estiją. „Ėmėmės reikalingų priemonių, ir Baltijos oro policijos naikintuvas tą droną numušė“, – sakė H. Pevkuras.

Kraslavos, Preilių, Ludzos, Rėzeknės ir taip pat Maduonos savivaldybėse paskelbta apie galimą grėsmę oro erdvei. Šių savivaldybių gyventojams buvo išsiųsti pranešimai, informavo Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS). Baltijos oro erdvėje aktyvuoti NATO oro erdvės patruliavimo naikintuvai, rašo LSM. NBS pulkininkas Maris Tūtins Latvijos radijo laidoje „Pusdiena“ nurodė, kad, tikėtina, į Latviją įskrido vienas dronas ir jis yra Preilių savivaldybėje.

Estijos kariuomenė antradienį per pietus išsiuntė pranešimą apie oro pavojų Pietų Estijoje, tačiau pranešimus gavo ir Taline buvę žmonės. ERR naujienoms apie gautą įspėjimą dėl dronų pavojaus pranešė žmonės iš Tartu, Veru ir Jegevos apskrities, taip pat keli žmonės Talino mieste gavo tokį pranešimą. Paskelbtas oro pavojus Pagal pranešimą, dronų pavojus yra Tartu, Jegevos, Viljandžio, Valgos, Veru ir Pelvos apylinkėse.

Buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas savo „Telegram“ kanale pasidalijo agresyviu įrašu, nukreiptu prieš Baltijos šalis, Ukrainą ir Lietuvos užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Įraše D. Medvedevas Estijos ir Lietuvos politikus vadino menkinančiais bei įžeidžiančiais žodžiais, kaltino juos „rusofobija“ ir tyčiojosi iš Baltijos šalių pozicijos Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.

Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai (Afrikos LKC) vėlai pirmadienį išplatintame pranešime paskelbė Ebolos viruso protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje (Kongo DR) ir Ugandoje žemyno lygio ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Kongo Demokratinėje Respublikoje užregistruotas 131 mirties atvejis iš 513 įtariamų užsikrėtimo Ebolos virusu atvejų, o kaimyninėje Ugandoje nuo šio viruso mirė vienas žmogus.

Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pripažino besijaučiantis suglumintas JAV sprendimo stabdyti planuotą rotacinį karių dislokavimą Lenkijoje, praneša naujienų portalas „TVP World“. Gen. B. Hodgesas teigė, kad JAV Gynybos departamento sprendimas buvo priimtas nepateikus aiškios informacijos apie platesnę strategiją, todėl buvo netikėtas ne tik Lenkijai ir kitoms sąjungininkėms Aljanse, bet ir JAV Kongresui.

Europa „nededa pakankamai diplomatinių pastangų“ Rusijos atžvilgiu ir kartu turėtų labiau stengtis didinti paramą Ukrainai. Pasak „Ukrinform“, buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel šias pastabas išsakė Berlyne vykusiame WDR Europos forume, skaitmeninės konferencijos „re:publica“ metu. A. Merkel paragino Europą „dėti daugiau diplomatinių pastangų“ dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir „labiau pasitikėti savo jėgomis“. „Nuvertinti Putiną ir europiečių klaidas dabar būtų tokia pat klaida.

Naujos prognozės rodo vis didesnį įsitikinimą, kad tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje besiformuojantis El Nino reiškinys gali būti vienas stipriausių per visą stebėjimų istoriją. Įspėjama apie rekordines pasaulines temperatūras ir didžiulį humanitarinį poveikį. Kai kurios Ramiojo vandenyno dalys sparčiai šyla. Šios savaitės duomenys rodo, kad jūros paviršiaus temperatūra yra maždaug 0,5 °C aukštesnė nei įprasta.