Turkija dėl sulaikytų aktyvistų smerkia „barbarišką“ Izraelio vyriausybę
Turkija trečiadienį griežtai pasmerkė Izraelio vyriausybę po to, kai vienas iš jos ministrų paskelbė vaizdo įrašą, kuriame aktyvistai iš perimtos į Gazos Ruožą plaukusios flotilės matomi klūpantys surištomis rankomis.
Užsienio reikalų ministerija Ankaroje pareiškė, kad kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras „dar kartą atvirai parodė pasauliui smurtingą ir barbarišką (Benjamino) Netanyahu (Benjamino Netanjahu) vyriausybės mentalitetą“.
Izraelio ministras pirmininkas anksčiau trečiadienį pats sukritikavo nacionalinio saugumo ministrą dėl jo elgesio su sulaikytais flotilės aktyvistais ir pridūrė, kad nurodė juos deportuoti.
„Tai, kaip ministras Ben Gviras elgėsi su flotilės aktyvistais, neatitinka Izraelio vertybių ir normų. Nurodžiau atitinkamoms institucijoms kuo greičiau deportuoti provokatorius (aktyvistus)“, – pareiškime teigė B. Netanyahu, I. Ben Gvirui paskelbus minėtą vaizdo įrašą.
Izraelio pareigūnai trečiadienį pietiniame Ašdodo uoste pradėjo šimtų aktyvistų iš į Gazos Ruožą plaukusios flotilės sulaikymą, pranešė žmogaus teisių grupė, Izraelio pajėgoms jūroje perėmus jų laivus.
Praėjusią savaitę iš Turkijos išplaukę „Global Sumud Flotilla“ laivai žymi naujausią aktyvistų bandymą pralaužti Izraelio vykdomą palestiniečių teritorijos blokadą. Praėjusį mėnesį Izraelio pajėgos perėmė ankstesnę flotilę.
Izraelio pareigūnai teigė, kad 430 flotilėje buvusių aktyvistų pakeliui į Izraelį, o žmogaus teisių grupė „Adalah“ nurodė, kad dalis jų jau atvyko į Ašdodo uostą ir yra ten laikomi.
Vaizdo įraše, paskelbtame I. Ben Gviro paskyroje socialiniame tinkle „X“ su prierašu „Sveiki atvykę į Izraelį“, matyti dešimtys aktyvistų ant karinio laivo denio, skambant Izraelio himnui, o ministras matomas mojuojantis Izraelio vėliava.
Jo pasidalintame vaizdo įraše matyti, kaip jis drąsina sulaikymo centro darbuotojus, kai šie pargriauna aktyvistą, kuris, jam einant pro šalį, atsistojo ir pasakė „Laisva, laisva Palestina“.
Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras pasmerkė I. Ben Gvirą po šio vaizdo įrašo paskelbimo.
„Izraelis taiko nusikalstamą prievartos ir žeminimo politiką prieš aktyvistus, siekiančius pasipriešinti Izraelio vykdomiems nusikaltimams prieš Palestinos žmones“, – pareiškime, reaguodamas į vaizdo įrašą, teigė teisių centras „Adalah“.
Izraelis kontroliuoja visus įvažiavimo į Gazos Ruožą punktus. Šiai teritorijai Izraelio blokada taikoma nuo 2007 metų.
Per karą Gazos Ruože, kurį išprovokavo 2023 metų spalį įvykdytas „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį, anklavas susidūrė su dideliu maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių trūkumu, o Izraelis kartais visiškai sustabdydavo pagalbos tiekimą.
Ankstesnis flotilės bandymas praėjusį mėnesį buvo sužlugdytas tarptautiniuose vandenyse netoli Graikijos, o dauguma tos flotilės aktyvistų buvo deportuoti į Europą.
Du iš jų buvo atgabenti į Izraelį, kelias dienas sulaikyti, o vėliau deportuoti.
Izraelio ministras, paskelbęs vaizdo įrašą su flotilės aktyvistais surištomis rankomis, sukėlė pasipiktinimą
Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalinio saugumo ministras trečiadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti sulaikyti į Gazos Ruožą plaukusios flotilės aktyvistai, klūpantys surištomis rankomis ir į žemę įremtomis kaktomis. Dėl to pasigirdo smerkiantys balsai, bet kartu ir raginimai greitai juos deportuoti.
Filmuota medžiaga, kuria tinkle „X“ pasidalijo kovingasis ministras Itamaras Ben Gviras, buvo paskelbta po to, kai Izraelio pajėgos jūroje perėmė flotilės laivus ir pietiniame Ašdodo uoste pradėjo sulaikyti šimtus užsienio aktyvistų.
Šį vaizdo įrašą, be kita ko, greitai pasmerkė Italija, o I. Ben Gvirą sukritikavo paties Izraelio užsienio reikalų ministras ir premjeras Benjaminas Netanyahu.
Filmuotoje medžiagoje, prie kurios buvo pridėtas prierašas „Sveiki atvykę į Izraelį“, matyti dešimtys aktyvistų karo laivo denyje, klūpančių surištomis rankomis ir į žemę įremtomis kaktomis, o fone groja Izraelio nacionalinis himnas.
Filmuotoje medžiagoje I. Ben Gviras taip pat šūkauja ir mojuoja Izraelio vėliava tarp sulaikytų aktyvistų.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pavadino Izraelio elgesį su aktyvistais nepriimtinu ir paragino nedelsiant paleisti visus sulaikytus Italijos piliečius bei pareikalavo Izraelio atsiprašymo.
„Netoleruotina, kad šie protestuotojai, tarp kurių yra daug Italijos piliečių, patiria tokį elgesį, kuris pažeidžia žmogaus orumą“, – pranešime teigė G. Meloni.
I. Ben Gviras taip pat užsitraukė ministro pirmininko B. Netanyahu nemalonę – premjeras pareiškė, kad ministro elgesys su aktyvistais „neatitinka Izraelio vertybių ir normų“.
„Nurodžiau atitinkamoms institucijoms kuo greičiau deportuoti provokatorius (aktyvistus)“, – pranešime cituojamas B. Netanyahu.
Užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras taip pat pažėrė kritikos I. Ben Gvirui „X“ paskyroje ir nurodė, kad jis „sąmoningai padarė žalą mūsų valstybei šiuo gėdingu pasirodymu, ir jau ne pirmą kartą“.
„Priekabiavimas ir žeminimas“
Tačiau I. Ben Gviras atsikirto G. Saarui.
„Didžiuojuosi būdamas ministru, atsakingu už organizacijas, kurios šiandien ėmėsi veiksmų prieš tuos terorizmo rėmėjus“, – parlamente tvirtino I. Ben Gviras.
„Taip, bus visokių vaizdų, kurie nepatiks Gideonui Saarui, bet manau, kad jie kelia didelį pasididžiavimą“, – tikino jis.
Apie 50 „Global Sumud Flotilla“ laivų praėjusią savaitę išplaukė iš Turkijos. Tai buvo naujausias aktyvistų bandymas pralaužti Izraelio vykdomą Gazos Ruožo blokadą, nes žydų valstybės pajėgos praėjusį mėnesį sulaikė ankstesnę laivų vilkstinę.
Izraelio valdžios institucijos teigė, kad į Izraelį plaukė 430 flotilės aktyvistų, o teisių gynimo organizacija „Adalah“ nurodė, jog kai kurie iš jų jau atvyko į Ašdodo uostą ir buvo jame laikomi.
Grupuotė „Hamas“, kuri kontroliuoja mažiau nei pusę Gazos Ruožo ir kurios išpuolis prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d. sukėlė karą šioje palestiniečių teritorijoje, pareiškė, kad paskelbta filmuota medžiaga liudija Izraelio lyderių „moralinį nuopuolį ir sadizmą“.
„Adalah“ taip pat sukritikavo Izraelio valdžios institucijas dėl šio vaizdo įrašo.
„Izraelis vykdo nusikalstamą priekabiavimo ir žeminimo politiką prieš aktyvistus, siekiančius kovoti su nuolatiniais Izraelio nusikaltimais prieš palestiniečius“, – pranešime pažymėjo „Adalah“, kurios teisininkai nuvyko į sulaikymo centrą susitikti su sulaikytais asmenimis.
„Šie dalyviai civiliai, kurie išplaukė į Gazos Ruožą, kad pristatytų humanitarinę pagalbą ir mestų iššūkį neteisėtai blokadai, buvo jėga pagrobti tarptautiniuose vandenyse ir išgabenti į Izraelio teritoriją visiškai prieš jų valią“, – nurodė „Adalah“.
Izraelio užsienio reikalų ministerija atmetė šią flotilę kaip viešųjų ryšių akciją, naudingą „Hamas“.
„Baigėsi dar viena viešųjų ryšių flotilė. Visi 430 aktyvistų buvo perkelti į Izraelio laivus ir keliauja į Izraelį, kur galės susitikti su konsuliniais atstovais“, – antradienio vakarą sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas.
„Piktavališka schema“
B. Netanyahu anksčiau pasmerkė flotilę kaip „piktavališką schemą, skirtą pralaužti blokadą, kurią įvedėme „Hamas“ teroristams Gazos Ruože“.
Turkija ir Ispanija pasmerkė jos perėmimą, o Indonezija paragino paleisti visus laivus ir įgulą.
Organizatoriai teigė, kad flotilėje taip pat dalyvavo 15 Airijos piliečių, tarp jų – prezidentės Catherine Connolly sesuo Margaret Connolly.
Izraelis kontroliuoja visus įvažiavimo į Gazos Ruožą, kuriam nuo 2007 m. taikoma Izraelio blokada, punktus.
Gazos karo metu ši teritorija patyrė didelį maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių stygių, o Izraelis kartais visiškai nutraukdavo pagalbos tiekimą.
Ankstesnė flotilė praėjusį mėnesį buvo perimta tarptautiniuose vandenyse prie Graikijos krantų, o dauguma aktyvistų buvo išsiųsti į Europą. Du buvo atgabenti į Izraelį, kelioms dienoms sulaikyti ir tada deportuoti.
Irano derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas: JAV siekia pradėti naują karą
Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siekia atnaujinti karą ir vis dar tikisi, jog šiitiška respublika pasiduos.
„Priešo judėjimas, tiek atviras, tiek slaptas, rodo, kad nepaisant ekonominio ir politinio spaudimo, jis neatsisakė savo karinių tikslų ir siekia pradėti naują karą“, – garso pranešime, kurį transliavo Irano žiniasklaida, sakė M. B. Ghalibafas.
„Atidus situacijos Jungtinėse Valstijose stebėjimas sustiprina tikimybę, kad jie vis dar tikisi Irano tautos pasidavimo“, – sakė jis.
M. B. Ghalibafas trečiadienį taip pat pareiškė, kad Irano pajėgos ruošiasi „stipriam atsakui“ į galimus atnaujintus Jungtinių Valstijų ir Izraelio išpuolius.
„Privalome sustiprinti savo pasirengimą veiksmingam ir stipriam atsakui į bet kokius galimus išpuolius“, – pranešime sakė derybininkas, pridurdamas, kad „Iranas niekada nepasiduos bauginimui jokiomis aplinkybėmis“.
Irano Revoliucinė gvardija teigia, kad nuo antradienio leido 26 laivams perplaukti Hormuzo sąsiaurį
Irano Revoliucinės gvardijos karinis jūrų laivynas trečiadienį pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas leido daugiau nei 25 laivams, įskaitant naftos tanklaivius, perplaukti Hormuzo sąsiaurį.
Iranas iš esmės blokuoja laivybą šiame gyvybiškai svarbiame sąsiauryje nuo karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu pradžios vasario 28 d.
Iranas, kuriam, nepaisant paliaubų, nuo balandžio 13 d. taikoma JAV jūrų blokada, tvirtino, kad per šį vandens kelią plaukiantys laivai turi gauti Irano ginkluotųjų pajėgų leidimus.
„Per pastarąsias 24 valandas Hormuzo sąsiaurį perplaukė 26 laivai, įskaitant naftos tanklaivius, konteinerinius laivus ir kitus komercinius laivus“, – tinkle „X“ tvirtino gvardijos karinis jūrų laivynas.
Jis pridūrė, kad laivai praplaukė po „veiksmų derinimo ir saugumo, kurį užtikrino IRGC karinis jūrų laivynas“.
Trečiadienį Pietų Korėja pranešė, kad vienas jos naftos tanklaivis perplaukė šį sąsiaurį, ir tai buvo pirmas šios šalies laivo praplaukimo atvejis nuo karo pradžios.
Pirmadienį Iranas paskelbė apie oficialų Persijos įlankos sąsiaurio administracijos – naujos institucijos, kuriai pavesta valdyti eismą per minimą vandens kelią – įkūrimą.
Praėjusią savaitę Iranas teigė, kad buvo leista praplaukti „daugiau kaip 30-čiai laivų“, įskaitant kai kuriuos Kinijos laivus.
Benjaminas Netanyahu: ministro elgesys su flotilės aktyvistais neatitinka Izraelio vertybių
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį sukritikavo nacionalinio saugumo ministrą Itamarą Ben Gvirą dėl jo elgesio su sulaikytais flotilės aktyvistais ir pridūrė, kad nurodė juos deportuoti.
„Tai, kaip ministras Ben Gviras elgėsi su flotilės aktyvistais, neatitinka Izraelio vertybių ir normų. Nurodžiau atitinkamoms institucijoms kuo greičiau deportuoti provokatorius (aktyvistus)“, – pareiškime teigė B. Netanyahu, I. Ben Gvirui paskelbus vaizdo įrašą, kuriame aktyvistai matomi klūpantys surištomis rankomis.
Izraelio pareigūnai trečiadienį pietiniame Ašdodo uoste pradėjo šimtų aktyvistų iš į Gazos Ruožą plaukusios flotilės sulaikymą, pranešė žmogaus teisių grupė, Izraelio pajėgoms jūroje perėmus jų laivus.
Praėjusią savaitę iš Turkijos išplaukę „Global Sumud Flotilla“ laivai žymi naujausią aktyvistų bandymą pralaužti Izraelio vykdomą palestiniečių teritorijos blokadą. Praėjusį mėnesį Izraelio pajėgos perėmė ankstesnę flotilę.
Izraelio pareigūnai teigė, kad 430 flotilėje buvusių aktyvistų pakeliui į Izraelį, o žmogaus teisių grupė „Adalah“ nurodė, kad dalis jų jau atvyko į Ašdodo uostą ir yra ten laikomi.
Vaizdo įraše, paskelbtame I. Ben Gviro paskyroje socialiniame tinkle „X“ su prierašu „Sveiki atvykę į Izraelį“, matyti dešimtys aktyvistų ant karinio laivo denio, skambant Izraelio himnui, o ministras matomas mojuojantis Izraelio vėliava.
Jo pasidalintame vaizdo įraše matyti, kaip jis drąsina sulaikymo centro darbuotojus, kai šie pargriauna aktyvistą, kuris, jam einant pro šalį, atsistojo ir pasakė „Laisva, laisva Palestina“.
Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras pasmerkė I. Ben Gvirą po šio vaizdo įrašo paskelbimo.
„Izraelis taiko nusikalstamą prievartos ir žeminimo politiką prieš aktyvistus, siekiančius pasipriešinti Izraelio vykdomiems nusikaltimams prieš Palestinos žmones“, – pareiškime, reaguodamas į vaizdo įrašą, teigė teisių centras „Adalah“.
Izraelis kontroliuoja visus įvažiavimo į Gazos Ruožą punktus. Šiai teritorijai Izraelio blokada taikoma nuo 2007 metų.
Per karą Gazos Ruože, kurį išprovokavo 2023 metų spalį įvykdytas „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį, anklavas susidūrė su dideliu maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių trūkumu, o Izraelis kartais visiškai sustabdydavo pagalbos tiekimą.
Ankstesnis flotilės bandymas praėjusį mėnesį buvo sužlugdytas tarptautiniuose vandenyse netoli Graikijos, o dauguma tos flotilės aktyvistų buvo deportuoti į Europą.
Du iš jų buvo atgabenti į Izraelį, kelias dienas sulaikyti, o vėliau deportuoti.
Per Izraelio antskrydžius Libane žuvo 19 žmonių
Libane, oficialiais duomenimis, per Izraelio oro antskrydžius žuvo mažiausiai 19 žmonių ir 32 buvo sužeisti. Per vieną smūgių pietuose žuvo 10 vieno namo gyventojų, įskaitant tris vaikus, naktį pranešė Sveikatos ministerija.
„Hezbollah“ savo ruožtu tęsė atakas prieš Izraelio taikinius. Irano remiama grupuotė pareiškė surengusi kelias atakas prieš Izraelio karius Pietų Libane. Buvo panaudotos raketos ir dronai, antradienį pranešė „Hezbollah“. Kovotojai vėl smogė ir taikiniams Izraelyje netoli sienos.
Prasidėjus Irano karui, vėl atviras karas įsiplieskė ir tarp Izraelio bei „Hezbollah“ Libane. Nuo tada Libane, institucijų duomenimis, jau žuvo daugiau kaip 3 tūkst. žmonių. Nėra aišku, kiek tarp jų yra civilių ir kiek „Hezbollah“ narių.
Balandžio viduryje sudarytos paliaubos tarp Libano ir Izraelio jau buvo du kartus pratęstos, tačiau tiek „Hezbollah“, tiek Izraelis tęsia apsišaudymus.
Per Hormuzo sąsiaurį plaukia Pietų Korėjos naftos tanklaivis
Šiuo metu per Hormuzo sąsiaurį plaukia Pietų Korėjos naftos tanklaivis, trečiadienį pranešė šalies vyriausiasis diplomatas.
„Šiuo metu mūsų naftos tanklaivis plaukia per Hormuzo sąsiaurį“, – Seule įstatymų leidėjams sakė užsienio reikalų ministras Cho Hyunas (Čo Hjunas).
Laivų stebėjimo svetainė „MarineTraffic“ parodė, kad su Pietų Korėjos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Universal Win“ yra rytinėje Hormuzo sąsiaurio pusėje netoli įplaukimo į Omano įlanką ir plaukia į pietrytinį Pietų Korėjos Ulsano miestą.
Tanklaivis išplaukė iš Kuveito Mina al Ahmadi uosto.
Ši kelionė vyksta praėjus kelioms savaitėms po to, kai netoli Hormuzo sąsiaurio į vieną Pietų Korėjos valdomą laivą pataikė iš oro paleisti objektai. Tai pakurstė Seulo susirūpinimą dėl Pietų Korėjos laivybos saugumo regione.
JAV Senatas priėmė rezoliuciją, apribojančią Trumpo įgaliojimus kare su Iranu
Didėjant susirūpinimui dėl sparčiai augančių konflikto išlaidų ir neaiškių jo perspektyvų, antradienį JAV Senatas priėmė simbolinę, tačiau politiškai reikšmingą rezoliuciją, kuria siekiama apriboti prezidento Donaldo Trumpo įgaliojimus kariauti su Iranu.
Ši priemonė, kuri taptų retu karo metu pareikštu priekaištu pareigas einančiam vyriausiajam kariuomenės vadui, sėkmingai įveikė svarbų procedūrinį balsavimą – tai pirmas kartas, kai kurie nors iš Kongreso rūmų pateikė teisės aktą, kuriuo siekiama apriboti D. Trumpo karines operacijas prieš Teheraną nuo tada, kai daugiau nei prieš 11 savaičių prasidėjo karas.
Tačiau ši rezoliucija dar turi būti patvirtinta galutiniu balsavimu, o net jei tai ir įvyks, vis tiek susidurs su dideliais sunkumais respublikonų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose, kurie jau yra atmetę panašias iniciatyvas.
Be to, jei šis projektas pasiektų D. Trumpo stalą, prezidentas beveik neabejotinai jį vetuotų.
Vis dėlto balsavimas parodė, kad prezidento partijos viduje auga nerimas, nes konfliktas tęsiasi jau trečią mėnesį, jo metu eikvojamos JAV ginklų atsargos, kyla abejonių dėl karinės parengties, o oficialios išlaidų sąmatos jau viršija 30 milijardų dolerių.
Pagal šią rezoliuciją, remiantis 1973 m. Karo įgaliojimų įstatymu, priimtu po Vietnamo karo siekiant apriboti ilgalaikes karines operacijas, pradėtas be įstatymų leidėjų pritarimo, vyriausybė būtų įpareigota sustabdyti karinius veiksmus prieš Iraną, nebent Kongresas aiškiai patvirtintų šį konfliktą.
„Šis prezidentas yra lyg mažas vaikas, žaidžiantis su užtaisytu ginklu“, – prieš prasidedant balsavimui sakė Demokratų partijos Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris.
„Jei kada nors ir buvo tinkamas metas paremti mūsų rezoliuciją dėl karo įgaliojimų, kuria būtų siekiama išvesti karius iš karo veiksmų su Iranu, tas metas yra dabar“, – pridūrė jis.
JAV ir Iranas apsikeitė grasinimais, nors Trumpas sako, kad Teheranas nori susitarimo
Prezidentas Donaldas Trumpas antradienį įspėjo, kad Jungtinės Valstijos gali vėl smogti Iranui, praėjus dienai po to, kai jis pareiškė sustabdęs didelį puolimą tikėdamasis taikos susitarimo.
Tačiau Teherano kariuomenė pagrasino atidaryti „naujus frontus“, jei jis tai padarys.
D. Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad jam trūko vos „valandos“ iki Vašingtono atakų prieš Iraną atnaujinimo, kol jis atidėjo įsakymą po kelias savaites trukusių trapių paliaubų ir derybų dėl vasario 28 dieną prasidėjusio karo užbaigimo.
„Žinote, kaip yra derėtis su šalimi, kurią smarkiai mušate. Jie sėda prie stalo, maldauja sudaryti susitarimą“, – sakė jis.
„Tikiuosi, kad mums nereikės kariauti, bet gali tekti jiems suduoti dar vieną didelį smūgį. Dar nesu tikras“, – teigė jis.
Iranas, kaip ir daugelis stebėtojų, ginčija D. Trumpo požiūrį į galios dinamiką ir pažymi, kad Teheranas sugebėjo daryti įtaką kontroliuodamas gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, taip padidindamas pasaulines naftos kainas.
Irano kariuomenės atstovas Mohammadas Akraminia įspėjo, kad ši islamo respublika „atidarys naujus frontus prieš“ Jungtines Valstijas, jei šios atnaujins atakas.
Jis pridūrė, kad Irano kariuomenė pasinaudojo paliaubomis kaip galimybe „sustiprinti savo kovinius pajėgumus“.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi anksti trečiadienį pareiškė, kad patvirtinta, jog Irano pajėgos pirmosios numušė amerikiečių naikintuvą F-35, remdamasis JAV Kongreso ataskaita apie orlaivių kovinius nuostolius.
„Pasimokius ir įgijus žinių, grįžimas prie karo pateiks daug daugiau staigmenų“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Araghchi.
D. Trumpas pasiūlė kelių dienų terminą smūgiams atnaujinti, jei nebus susitarta.
„Sakau, dvi ar trys dienos, galbūt penktadienis, šeštadienis, sekmadienis, kažkas tokio, galbūt kitos savaitės pradžia, ribotas laikotarpis“, – sakė jis.
Pirmadienį D. Trumpas teigė, kad Persijos įlankos arabų šalių lyderiai paprašė jo paskutinę minutę susilaikyti nuo atakos.
Viceprezidentas J. D. Vance'as, kuris derėjosi su Iranu per žlugusias derybas Pakistane, taip pat sakė, kad Jungtinės Valstijos yra „pasiruošusios“, tačiau išreiškė viltį dėl diplomatinio sprendimo.
„Daroma daug geros pažangos, bet mes tiesiog toliau ties tuo dirbsime ir galiausiai arba pasieksime susitarimą, arba ne“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose teigė J. D. Vance'as, apibūdinamas kaip šio nepopuliaraus karo skeptikas.
D. Trumpas jau buvo neribotam laikui pratęsęs paliaubas ir leido suprasti, kad nori pasitraukti iš karo, kuris tapo politine našta, amerikiečiams mokant daugiau už degalus, esant nusivylusiems karu ir laukiant lapkritį vyksiančių Kongreso rinkimų.
Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadis socialiniame tinkle „X“ parašė, kad D. Trumpo komentarai reiškia, jog JAV lyderis „grėsmę vadina taikos galimybe!“.
Jinpingas Putinui: tolesni karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose nepatartini
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad tolesni karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose yra nepatartini, ir paragino paskelbti visapusiškas paliaubas, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Tai Kinijos lyderis sakė trečiadienį Pekine kalbėdamasis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
„Visapusiškos paliaubos yra itin skubus dalykas, atnaujinti karo veiksmus yra dar labiau nepatartina, o palaikyti derybas yra ypač svarbu“, – V. Putinui sakė X. Jinpingas, kurį citavo naujienų agentūra „Xinhua“.
Iš Irano – įspėjimas JAV: „ Grįžimas į karą atneš dar daugiau netikėtumų“
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad „grįžimas į karą atneš dar daugiau netikėtumų“, rašo „Sky News“.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše A. Araghchi teigė, kad JAV Kongresas pripažino „dešimčių milijardų vertės lėktuvų praradimą“ nuo karo pradžios, ir tvirtino, kad Irano pajėgos buvo pirmosios, kurios „nukovė garsųjį F-35 [kovinį lėktuvą]“.
„Atsižvelgiant į įgytą patirtį ir žinias, grįžimas į karą atneš dar daugiau netikėtumų“, – pridūrė jis.
Tai įvyko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė atšaukęs smūgius JAV, kad būtų galima tęsti „rimtas derybas“.
D. Trumpas tvirtino, kad Iranas „maldauja“ pasiekti susitarimą, tačiau įspėjo, kad JAV ruošiasi „visapusiškam puolimui“, jei Teheranas nesudarys susitarimo.
Baltieji rūmai: Trumpas dalyvaus Didžiojo septyneto susitikime Prancūzijoje
Nepaisant įtampos tarp Vašingtono ir jo sąjungininkų dėl daugybės klausimų – nuo Irano iki muitų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą mėnesį vyks į Didžiojo septyneto šalių viršūnių susitikimą Prancūzijoje, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė Baltųjų rūmų atstovas.
Kol kas nebuvo patvirtinta, ar D. Trumpas dalyvaus birželio 15–17 d. Prancūzijos Alpėse įsikūrusiame Eviano kurorte vyksiančiame Didžiojo septyneto (D7) susitikime.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Axios“, JAV prezidentas viršūnių susitikime nori aptarti tokias temas kaip dirbtinis intelektas, prekyba ir kova su nusikalstamumu.
Tačiau šiam aukščiausiojo lygio susitikimui papildomo konteksto suteikia Jungtinių Valstijų ir kitų D7 narių santykiuose tvyranti įtampa – ypač dėl karo, kurį D. Trumpas vasario mėnesį pradėjo prieš Iraną.
D. Trumpas griežtai sukritikavo JAV sąjungininkus už tai, kad nepuolė padėti atverti Hormuzo sąsiaurio – strateginio vandens kelio, kurį Iranas faktiškai užblokavo, visame pasaulyje sukeldamas naftos kainų augimą.
Savo ruožtu Vakarų sąjungininkai, įskaitant D7 šalis, išreiškė susirūpinimą dėl to, kokį poveikį JAV ir Izraelio karas daro jų pačių ekonomikoms, ypač dabar, kai susiduriama su D. Trumpo įvestais muitais.
Dar nėra patvirtinta, ar D. Trumpas dalyvaus ir liepos pradžioje Turkijoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Didžiojo septyneto šalių grupę sudaro Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos.
Kiekviena šalis vadovauja grupei pagal rotaciją, kasmet organizuodama viršūnių susitikimus bei ministrų susitikimus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iranas įspėja dėl karo išplitimo: „Mūsų smūgiai jus sutriuškins“
Irano revoliucinė gvardija trečiadienį įspėjo, kad karas Artimuosiuose Rytuose išplis už regiono ribų, jei JAV ir Izraelis atnaujins atakas prieš Islamo Respubliką.
„Jei agresija prieš Iraną pasikartos, žadėtas regioninis karas šį kartą išplis toli už regiono ribų, o mūsų niokojantys smūgiai jus sutriuškins“, – sakoma Gvardijos pareiškime, paskelbtame jos interneto svetainėje „Sepah News“.
Šis įspėjimas nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas gali vėl smogti Iranui, jei artimiausiomis dienomis nebus pasiektas susitarimas dėl ilgalaikio konflikto sureguliavimo.
Abi pusės suintensyvino grasinimus, tuo pat metu keisdamosi pasiūlymais, kokiomis sąlygomis užbaigti vasario 28 dieną prasidėjusį karą. Paliaubos galioja nuo balandžio 8 dienos.
„Priešai amerikiečiai ir sionistai (...) turi žinoti, kad nepaisant prieš mus vykdomo puolimo, kuriam naudojami visi dviejų brangiausių pasaulio armijų pajėgumai, mes nepanaudojome visos islamo revoliucijos galios“, – teigė Gvardija.
Per beveik 40 dienų trukusį karą žuvo aukščiausi Irano lyderiai, įskaitant aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei, o tai išprovokavo atsakomąsias Teherano raketų ir dronų atakas visame regione.
Antradienį D. Trumpas nustatė kelių dienų terminą atnaujinti smūgius, jei nebus susitarta. Dieną prieš tai jis sakė, kad Persijos įlankos arabų šalių lyderiai paprašė jo paskutinę minutę susilaikyti nuo atakos.
„Sakau, kad dvi ar trys dienos, galbūt penktadienis, šeštadienis, sekmadienis, kažkas tokio, galbūt kitos savaitės pradžia, ribotas laikotarpis“, – kalbėjo jis.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „grįžimas prie karo atneš daug daugiau staigmenų“.