Užsienis

Turkija dujų žvalgymą prie savo Viduržemio jūros kranto atnaujins rugpjūčio 9 dieną, pranešė šalies energetikos ministerija. „Turkijos gręžimo laivas „Adbulhamid Han“ misiją Viduržemio jūroje pradės rugpjūčio 9 dieną, kai išplauks iš Mersino uosto“ pietinėje šalies dalyje, rašoma antradienį paskelbtame ministerijos pranešime.

Žydų bendruomenės atstovai antradienį reiškė nerimą dėl Vengrijos premjero Viktoro Orbano pastabų, kad nereikia kurti „maišytos rasės žmonių“. Sakydamas kalbą Rumunijos Transilvanijos regione, kur gyvena didelė vengrų bendruomenė, 59 metų ultrakonservatorius kritikavo maišymąsi su „ne europiečiais“. Tarptautinis Aušvico komitetas (IAC) pavadino V. Orbano kalbą „kvaila ir pavojinga“, be to, paragino Europos Sąjungą toliau atsiriboti nuo „Orbano rasistinių atspalvių ir aiškiai parodyti pasauliui...

Prieš pusantrų metų Baltuosius rūmus palikęs Donaldas Trumpas antradienį pirmą kartą sugrįžo į Vašingtoną ir pasakė ugningą kalbą, kurioje netrūko aiškių užuominų, kad 2024 metais jis gali vėl kandidatuoti į prezidento postą. 76 metų D. Trumpas nepaskelbė tikrai kandidatuosiąs, tačiau išdėstė, kokie, jo nuomone, turėtų būti „kito respublikonų prezidento“ prioritetai.

Rusijos teisininkas ir žmogaus teisių aktyvistas Markas Feiginas tvirtina, kad Kremlius baiminasi rugpjūčio pradžios, nes būtent šį mėnesį esą gali sulaukti lūžio taško kare. „Rugpjūtis, kaip jau ne kartą sakiau, yra kritinis, lemtingas Rusijai mėnuo. Rusijoje jo bijo, rugpjūčio. Anksčiau spalio bijojo – dabar rugpjūčio. Kadangi rugpjūtį laukia reikšmingiausi įvykiai“, – interviu Ukrainos žurnalistui Dmitrijui Gordonui sakė M. Feiginas.

JAV ir Kinijos prezidentai Joe Bidenas ir Xi Jinpingas ketvirtadienį kalbėsis telefonu, pranešė vienas amerikiečių pareigūnas. Jųdviejų pirmas pokalbis per keturis mėnesius įvyks tvyrant įtampai tarp Vašingtono ir Pekino dėl Kinijos pretenzijų į Taivaną. Šis pokalbis buvo planuojamas jau kelias savaites.

Tunise patvirtinta nauja konstitucija, suteikianti praktiškai neribotus įgaliojimus prezidentui, po vangiai vykusio referendumo paskelbė rinkimų komisija. Prezidento Kaiso Saiedo varžovai apkaltino jo kontroliuojamą rinkimų komisiją sukčiavimu ir sakė, kad pirmadienį surengtas referendumas žlugo.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Chersono srityje rusų oro gynyba numušė jų pačių rusišką sraigtasparnį Ka-52. „Per pastarąją parą trys Rusijos Ka-52 Chersono srityje ketino pulti mūsų dalinius, bet... pataikė į save. Grįžtant įsibrovėlių sraigtasparnius „draugiškai“ apšaudė išsigandusi Rusijos priešlėktuvinė gynyba.

Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad Ukrainos pajėgoms pavyko išvaduoti Chersono srities Andrijivkos ir Lozovės gyvenvietes nuo rusų pajėgų. Kaip OV „Pietūs“ rašo „Facebook“, Ukrainos aviacija keturis kartus smogė rusams, naudodama antžeminius atakos lėktuvus, bombonešius ir sraigtasparnius. Nukentėjo rusų įtvirtinimai Andrijivkos, Bilohirkos ir Blahodatno apylinkėse. „Taigi Andrijivka buvo išlaisvinta ir visiškai išvalyta nuo Rusijos okupacinės kariuomenės.

Jungtinės Valstijos antradienį išreiškė apgailestavimą dėl Rusijos pareiškimo, kad ji po 2024 metų pasitrauks iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) projekto, ir sakė, kad šis pareiškimas buvo netikėtas.

Teksaso valstijoje, netoli Krouelio miesto audros metu užsidegė vėjo jėgainė, o netoliese esantį mobiliojo ryšio bokštą tvarkęs specialistas danguje išvydo intriguojantį reginį. Amerikietis Brentas Havinsas netrukus į rankas čiupo savo mobilujį telefoną ir šią nekasdienišką situaciją nufilmavo. Pranešama, kad į vėjo turbiną trenkė žaibas, o ugnis greitai persimetė ir į vėjo turbinos mentę. Vėjo jėgainei toliau sukantis netrukus danguje susiformavo dideli dūmų žiedai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją Rusija jau neteko 40 000 savo karių. „Keturis mėnesius Rusijos valstybė savo piliečiams neteikia jokios – net cenzūruotos – informacijos apie okupacinio kontingento nuostolius. Visiška tyla. Daugelyje interviu ir kalbų politiniu ir kariniu lygiu niekas nebuvo paskelbta ar pasakyta.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį pranešė pateikęs susitarimo dėl Irano branduolinės programos projektą ir paragino sutarties dalyves jam pritarti, nes priešingu atveju gali susidurti su „pavojingos branduolinės krizės“ grėsme. J. Borrellis tai pranešė Iranui pirmadienį perspėjus, kad jis neskubės sudaryti „greito“ susitarimo, kuris atgaivintų 2015 metais Teherano su pasaulio galybėmis pasirašytą branduolinę sutartį.

Rusijoje buvo pasiūlyta iš šalies išvykusių prekių ženklų prekes pakeisti rusų kalinių gaminiais. Viena iš taip siūlomų išpildyti nišų – baldų gamyba, kadangi baldų prekybos įmonė IKEA paliko šalį dėl Rusijos inicijuoto karo Ukrainoje. Toks pareiškimas buvo padarytas Sverdlovsko srities federalinėje bausmių vykdymo tarnyboje. Nuteistųjų darbo adaptacijos skyriaus vedėjas teigė, kad prekių iš Rusijos kolonijų kainos ir kokybės santykis yra aukštesnis nei užsienio įmonių, skelbia UNIAN.

Šiauriniame Maroko regione, kurį šį mėnesį jau nusiaubė gamtiniai gaisrai, per miškų gaisrus žuvo dvi moterys, antradienį pranešė pareigūnai. Kaip pranešama, jos mirė įkvėpusios nuodingų dūmų. Šios dvi moterys „nereagavo į vietos pareigūnų raginimus evakuotis iš namų, kuriems gaisrai kėlė pavojų“, naujienų agentūrai AFP sakė valdžios institucijos. Žmonių, žuvusių per miškų gaisrus, kurie nuo liepos vidurio vargina Araišo provinciją, padaugėjo iki keturių.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Europos Sąjunga nepasiduos Maskvos „šantažui“, kai Rusijos kompanija „Gazprom“ paskelbė dar labiau sumažinanti dujų tiekimą Rusiją ir Vokietiją jungiančius „Nord Stream 1“ dujotiekiu.

Stambule Rusijai ir Ukrainai pasiekus susitarimą dėl grūdų išvežimo iš įstrigusių Ukrainos uostų, žemės ūkio produkcija iš šios šalies toliau bus vežama ir per Klaipėdos uostą, nes tiekėjai kol kas nori turėti alternatyvas, sako vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Bega“ vadovas.

Laikinai Rusijos užimtame pietiniame Ukrainos mieste Chersone pranešama apie sprogimus ir galimą strategiškai svarbaus Antonivkos tilto apšaudymą. Vietos „Telegram“ kanalų duomenimis, vietos gyventojai praneša apie sprogimus, girdėtus Antonivkos tilto apylinkėse arba toje vietoje, kur rusų pajėgos laikė savo karinę įrangą, skelbia UNIAN. Naujienų agentūros teigimu, yra pranešimų, kad Antonivkos tiltas buvo sunaikintas.

Jungtinės Valstijos antradienį paragino Ukrainą parinkti patikimą generalinį prokurorą į prezidento Volodymyro Zelenskio atleistos pareigūnės vietą ir paragino imtis veiksmų kovai su korupcija net ir tokiu metu, kai Kyjivui tenka kautis su Rusijos pajėgomis. „Prisidedame prie Ukrainos žmonių, pabrėždami, kad svarbu skaidriai paskirti aukštos kvalifikacijos ir tikrai nepriklausomą generalinės prokurorės įpėdinį“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as.

Filipinų šiaurėje trečiadienį ryte įvykęs 7 balų žemės drebėjimas sukėlė nuošliaužų, apgadino daug pastatų ir pražudė mažiausiai keturis žmones, pranešė pareigūnai. Dar dešimtys žmonių buvo sužeisti. Sostinėje Maniloje buvo evakuoti ligoninių pacientai, siaubo apimti gyventojai puolė į gatves.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europą ir pasaulį išplėsti sankcijas Rusijos Federacijai, kuri ėmėsi „teroro“ dujų kainomis. „Šiandienos pranešimai apie dar vieną išprovokuotą dujų kainų kilimą Europos biržoje virš 2000 USD (1971 euro) už 1000 kubinių metrų yra pakankama priežastis išplėsti sankcijas Rusijai“, – naujausioje savo naktinėje kalboje sakė V. Zelenskis.

Rusija „galutinai“ prarado iniciatyvą mūšyje dėl Donbaso, sako Vakarų pareigūnai. Anot jų, visos Donecko srities užėmimas tebėra „minimalus politinis Donbaso kampanijos tikslas“, tačiau „vis mažiau tikėtina“, kad Rusija jį pasieks per ateinančius kelis mėnesius. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:53 | Apšaudytas kaimas Charkivo srityje Rusijos kariuomenė padegamaisiais sviediniais apšaudė Charkivo srities Pečenežo kaimą, „Telegram“ pranešė kaimo vadovas Oleksandras Husarovas, rašo UNIAN.

Antradienį vykusius debatus tarp kandidatų į Jungtinės Karalystės (JK) premjerus reikėjo skubiai nutraukti, praneša CNBC. Antradienio vakarą „Talk TV“ trasnliavo debatus tarp Rishi Sunako ir Liz Truss. Jie abu pretenduota pakeisti dabartinį JK premjerą Borisą Johnsoną. Internete plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip debatų metu kalbant dabartinei JK užsienio reikalų ministrei L. Truss pasigirsta triukšmas.

Tikėtina, kad karui Ukrainoje besitęsiant, Kremlius manipuliuos dujų tiekimu Europai ir jį toliau išlaikys minimalų, „Bloomberg“ cituoja UNIAN. „Rusija viešai teigia, kad pastarosiomis savaitėmis buvo priversta nutraukti tiekimą dėl techninių problemų, pavyzdžiui, dokumentų trūkumo ir turbinų techninės priežiūros.

Izraelio senienų tarnyba (IAA)  pirmadienį pranešė, kad per povandeninius tyrimus prie Haifos miesto aptikta reta 1 850 metų senumo bronzinė moneta su zodiako ženklu. Ant monetos pavaizduotas už mėnulio deivės Lunos atvaizdo matyti Vėžio zodiako ženklas.  Ekspertai teigia, kad moneta buvo nukaldinta Aleksandrijoje, Egipte, 138–161 metais, valdant Romos imperatoriui Antoninui Pijui. Ši moneta priklauso 13 monetų, vaizduojančių 12 Zodiako ženklų ir visą Zodiako ratą, serijai.

Ispanija antradienį supaprastino darbuotojų iš užsienio legalizavimą, bandydama mažinti „šešėlį“ ir reguliuoti įdarbinimą darbo jėgos stokojančiuose sektoriuose, įskaitant svetingumo ir žemės ūkio sritis. Vyriausybės įsakymu reformuojamas imigracijos įstatymas ir palengvinamos sąlygos Ispanijos darbdaviams samdyti darbuotojus jų šalyse. Taip pat supaprastintas darbo leidimų išdavimas Ispanijoje jau esantiems darbuotojams.

JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno kvietimu Vašingtone apsilankiusi nužudytos palestiniečių ir amerikiečių žurnalistės Shireen Abu Akleh šeima primygtinai pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos atliktų nepriklausomą tyrimą, o Izraelis prisiimtų atsakomybę už šį nužudymą. Žurnalistės šeima, taip pat susitinkanti su įstatymų leidėjais, sakė raginanti Jungtines Valstijas pradėti savo „išsamų, patikimą, nepriklausomą ir skaidrų tyrimą“ dėl Sh. Abu Akleh nužudymo.

Marokas ir Izraelis antradienį pasirašė teisinio bendradarbiavimo sutartį ir dar labiau išplėtė dvišalius ryšius po santykių normalizavimo 2020 metais. Rabate viešintis Izraelio teisingumo ministras Gideonas Saaras dokumentą pasirašė su kolega marokiečiu Abdellatifu Ouahbi. Bendrame pranešime sakoma, kad abi šalys dalysis patirtimi ir modernizuos savo teisines sistemas, diegdamos skaitmeninimą, taip pat bendradarbiaus kovodamos su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir prekyba žmonėmis.

Rusija antradienį paskelbė apie tolesnius žingsnius perimant užsienio valdomas energijos projektų akcijas ir sakė, kad išpirks vieno Arkties naftos telkinio akcijas, dabar priklausančias prancūzų ir norvegų kompanijoms. Rusijos vyriausybė sakė pritarusi pasiūlymui šalies naftos kompanijai „Zarubežneft“ išpirkti prancūzų „TotalEnergies“ ir norvegų „Equinor“ akcijas projekte „Charjaga“. Tuo būdu „Zarubežneft“ turės 90 proc. projekto akcijų; likusios priklauso kitai rusų kompanijai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas savo kolegoms aukščiausio lygio partijos posėdyje pareiškė, kad Vladimiras Putinas Teherane pasiūlė sudaryti karinį susitarimą. Kremliaus režimo lyderis nori Rusijoje įsteigti „Bayraktar“ bepiločių gamyklą. Apie tai, kaip rašo UNIAN, remdamasis savo šaltiniais pranešė CNN Turk. V. Putinas esą aiškino, kad JAE jau yra tokia gamykla, o „Baykar“ galėtų atidaryti dar vieną, tačiau Rusijoje.

Rusijos teisingumo ministerija įtraukė į šalyje „nepageidaujamų“ organizacijų sąrašą tiriamosios žurnalistikos projektus „Bellingcat“ ir „Insider“, antradienį pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti' ir nepriklausoma televizija „Dožd“. Tai įvyko Rusijos generalinei prokuratūrai paskelbus, kad „užsienio agentų leidinių“ „Bellingcat“, „Insider“ ir Čekijos instituto CEELI darbas yra nepageidaujamas Rusijoje.

Rusija oficialiai pranešė, kad jau nuo trečiadienio ryto šildymui, maisto ruošimui ir elektros gamybai reikalingos dujos į Europą tekės vos 20 procentų pajėgumu. Maskva meluoja apie neva sugedusių turbinų remontus, o Europos energetikos ministrai Briuselyje svarsto, kaip padėti nuo rusiškų dujų labiausiai priklausomai Vokietijai atlaikyti dujų spaudimą. Ir panašu, kad ne visos šalys nori padėti vokiečiams.

Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas antradienį turi išvykti vizito Graikijoje ir Prancūzijoje, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tai bus pirma jo kelionė į Europos Sąjungą po 2018 metais Stambule įvykdyto žurnalisto ir disidento Jamalo Khashoggi nužudymo. J. Khashoggi – karališkosios šeimos aplinkos žmogų, vėliau tapusį Rijado kritiku – Saudo Arabijos konsulate žiauriai nužudė karalystės agentai.

Ukraina turi susigrąžinti Rusijos užgrobtas teritorijas per artimiausias tris–šešias savaites. Priešingu atveju tai padaryti bus sunku. Tai po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė JAV Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komiteto vadovas Adamas Smithas, rašo „Politico“. Anot jo, Ukrainos pareigūnai nori taikos susitarimo su rusais, tačiau tam pirmiausia reikia susigrąžinti okupuotas Ukrainos teritorijas.

Aplinkosaugos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ antradienį padavė į teismą Jungtinės Karalystės vyriausybę tvirtindama, kad bendrovei „Shell“ buvo leista vystyti vieną dujų telkinį Šiaurės jūroje neatlikus reikiamo poveikio aplinkai vertinimo. Grupė sakė, kad leidimas eksploatuoti telkinį „Jackdaw“ netoli Škotijos krantų buvo suteiktas neįvertinus išgautų dujų deginimo žalos.

Dėl besitęsiančios sausros 90 iš 96 žemyninės Prancūzijos regionų karščio ir mažo kritulių kiekio ribojamas vandens naudojimas, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Apribojimai netaikomi tik keletui „departamentų“ visoje šalyje, įskaitant Paryžiaus regioną, skelbiama vyriausybinėje interneto svetainėje „Propluvia“, pateikiančioje duomenis apie sausringumo situaciją šalyje.

Rusijos kariuomenė šalies rytuose surengs dideles pratybas, tęsdama karių mokymą net ir karo Ukrainoje metu, antradienį pranešė Gynybos ministerija. Pranešime sakoma, kad pratybos „Vostok 2022“ („Rytai 2022“) nuo rugpjūčio 30-osios iki rugsėjo 5-osios vyks 13-oje Rytų karinės apygardos poligonų ir kad jose dalyvaus oro desantininkai, tolimojo veikimo bombonešiai ir kariniai transportiniai lėktuvai. Ministerija nurodė, kad pratybose taip pat bus karių iš neįvardytų užsienio šalių.

Rusų okupantai ne tik ruošiasi suklastotiems referendumams užgrobtose Ukrainos teritorijose, bet jau svarsto kartu su pseudo-referendumu pakeisti ir Mariupolio pavadinimą. Bet ramiai kurti planų ukrainiečiai okupantams neleidžia – rusai priversti aktyviai ruoštis gynybai Pietuose, kur Kyjivo pajėgos ir vėl taikliai smūgiuoja rusų vadavietėms ir sandėliams. O Rusijos kariai toliau gyvena iliuzijose.

Vienas Lenkijos mokslo tyrimų institutas namines kates priskyrė prie „svetimų invazinių rūšių“, argumentuodamas, kad jos daro didelę žalą paukščiams ir kitiems laukiniams gyvūnams. Kai kurie kačių mylėtojai emocingai sureagavo į anksčiau šį mėnesį paskelbtą sprendimą ir privertė už jį atsakingą mokslininką teisintis.

Ukrainiečiai JAV atsiųstomis HIMARS sistemomis likvidavo du geriausius Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pilotus, praneša „Daily Mail“. Vienas pilotas įvardijamas kaip 41-erių Maksimas Potiominas. Jis pilotavo naikintuvą ir turėjo pulkininko leitenanto laipsnį. M. Potiominas žuvo liepos 8-ąją Donecke, kai į jo kortežą pataikė tiksliai valdoma HIMARS raketa. Manoma, kad per tą pačią ataką žuvo ir 54 metų pulkininkas Anatolijus Stasyukevichius, taip pat pilotavęs naikintuvą.

Irano oro erdvėje dėl skrydžių kontrolierių klaidos vos nesusidūrė du dideliame aukštyje buvę Pakistano keleiviniai lėktuvai, antradienį pranešė oro linijų pareigūnas. Valstybinė oro bendrovė „Pakistan International Airlines“ (PIA) nurodė, kad lėktuvai pavojingai priartėjo vienas prie kito sekmadienį, kai iraniečių skrydžių kontrolė (ATC) leido į Pešavarą reisu PK-268 skridusiam PIA lėktuvui nusileisti iš 11 tūkst. m aukščio į 6 tūkst. m aukštį. Tačiau apačioje, 10,7 tūkst.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pradėdamas kelionę po tris Afrikos valstybes paskelbė, kad jo šalis liks įsipareigojusi dėl šio žemyno saugumo. „Mes neatsisakysime Afrikos žemyno saugumo“, – sakė E. Macronas Kamerūne, buvusioje Prancūzijos kolonijoje ir artimoje sąjungininkėje, susiduriančioje su išpuolių problema.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas susitiks su Rusijos kolega Vladimiru Putinu rugpjūčio 5 dieną Juodosios jūros pakrantės kurorte Sočyje, pranešė Turkijos prezidentūra. Abu vadovai pirmą kartą po Rusijos invazijos į Ukrainą susitiko liepos 19 dieną Teherane vykusiame aukščiausiojo lygio susitikimo dėl Sirijos kuluaruose.

Poilsiautojas negalėjo patikėti savo akimis, kai pamatė, kas nutiko priešais jo akis. Vyriškis nufilmavo, kaip į vandenį rėžėsi mažas lėktuvas. Liepos 22-osios popietę Kalifornijos valstijos Hantington Biče poilsiautojas nufilmavo nerimą keliantį įrašą. Vaizdelyje matyti, kaip į vandenį rėžiasi reklaminį plakatą danguje tempęs lėktuvas. „Aš tai nufilmavau, aš tai nufilmavau!“, – įraše girdėti, kaip tai sako jį filmavęs vyriškis.

Daugiau nei 100 Rusijos karių artimųjų kreipėsi į Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, rašo severreal.org. Šeimos reikalauja surasti į karą Ukrainoje išsiųstus jų vyrus: sūnus, brolius ir tėvus. Pažymima, kad valdžios institucijos dingusiųjų šeimoms pateikia šabloniškus atsakymus. Vieniems teigiama, kad jų artimieji yra gyvi, kitiems aiškinama, kad vyrai yra dingę arba mirę. „Jų paieška nevykdoma, nes jie laikomi dingusiais be žinios.

Vokietijai susidūrus su energetinės krizės grėsme, šalyje atsinaujino diskusijos dėl paskutinių trijų šalies atominių elektrinių uždarymo tikslingumo, ir net valdančiosios koalicijos nariams tų jėgainių eksploatavimo pratęsimas nebėra tabu. Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad prieš priimdama sprendimą toliau laikytis seniai užsibrėžto branduolinės energijos atsisakymo plano ji palauks naujo nacionalinio elektros tinklo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų.

Maroko karinis jūrų laivynas prie šalies krantų sulaikė daugiau kaip 350 migrantų, įskaitant keturis vaikus, antradienį pranešė kariuomenės pareigūnas. Nuo šeštadienio iki pirmadienio Viduržemio jūroje ir Atlanto vandenyne išgelbėti 359 žmonės buvo „savadarbėse valtyse, baidarėse arba plaukė“ patys, sakė neįvardytas pareigūnas. Jį citavo naujienų agentūra MAP.

Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas pareiškė, kad šalis yra pasiruošusi „prevenciniam smūgiui Iranui“ dėl šios šalies vystomos branduolinės programos. Jis taip pat pažymėjo, kad tai nėra tik Izraelio, o viso pasaulio problema. Kalbėdamas vietos televizijai „Channel 13“ jis pažymėjo, kad dabartinis siūlomas susitarimas dėl Irano netenkina Izraelio, nes suteikia Iranui galimybę sugrįžti į pasaulines rinkas su galimybe po poros metų atnaujinti savo branduolinę programą.

Kalifornijoje ugniagesiai pirmadienį toliau grūmėsi su didžiausiu valstijos gaisru šią vasarą, siaučiančiu netoli garsiojo Josemičio nacionalinio parko ir privertusio evakuotis tūkstančius žmonių, pranešė pareigūnai. Vadinamasis Ouko gaisras kilo penktadienį po pietų Mariposos apygardoje centrinėje Kalifornijos dalyje ir tebeliepsnoja, kai kuriose JAV dalyse tęsiantis didelių karščių bangai. Gaisras jau apėmė 6 977 ha plotą, iki šiol jo suvaldyta tik 16 proc.

Ispanijos Aukščiausiasis Teismas antradienį paliko galioti apkaltinamuosius nuosprendžius 16-ai buvusių valdančiosios Socialistų partijos aukšto rango pareigūnų Andalūzijoje, paskelbtus vienoje didžiausių kyšininkavimo bylų šiuolaikinėje šalies istorijoje.    Šis sprendimas priimtas ministro pirmininko Pedro Sanchezo socialistams sparčiai prarandant populiarumą prieš ateinančių metų pabaigoje numatytus visuotinius rinkimus.