Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:40 | Reznikovas: nėra reikalo skelbti naują mobilizacijos bangą
Šiandien Ukrainos kariuomenės mobilizaciniame rezerve nėra kritinės situacijos, todėl nėra reikalo skelbti naujos mobilizacijos bangos, sako Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, rašo UNIAN.
„Mums nereikia skelbti naujos mobilizacijos, kad padidintume jų skaičių, mes vis dar turime išteklių“, – cituojamas jis.
23:11 | Čenihivo srityje sprogus automobiliui žuvo du žmonės
Ukrainos Černihivo srityje užvažiavęs ant minos sprogo automobilis, rašo UNIAN.
Ukrainos policija pirmadienį vakare gavo pranešimą, kad Černihivo rajone sprogo civilinis lengvasis automobilis. Nustatyta, kad automobilis važiavo miško keliu ir užvažiavo ant minos.
Dėl sprogimo automobilis užsidegė. Vairuotojas ir keleivė žuvo. Du mažamečiai vaikai patyrė sužalojimų.
22:55 | Rusai Donecko srityje nužudė moterį
Rusijos pajėgos apšaudė Torecką, esantį Donecko srityje, rašo UNIAN. Per apšaudymą vienas žmogus žuvo, dar trys buvo sužeisti.
Apšaudymas įvyko apie 18 valandą, pranešė Donecko srities prokuratūra. Per apšaudymą žuvo 39 metų moteris, kuri tuo metu dirbo namų ruošos darbus savo kieme.
Trys vietiniai senyvo amžiaus gyventojai buvo sužeisti.
22:31 | Zelenskis: Ukraina didina savo ginkluotės gamybos apimtis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina planuoja maksimaliai padidinti savo ginkluotės apimtis, rašo UNIAN. Jis pažymėjo, kad valstybė tam turi lėšų.
„Ginklai, kurie gaminami Ukrainoje. Šoviniai, kurie gaminami Ukrainoje. Dronai, raketos, šarvuočiai. Mes maksimaliai didiname gamybos apimtis. Ukraina gali tai padaryti. Mūsų gynyba duos didesnį rezultatą“, – cituojamas jis.
21:59 | Ukrainiečiai sunaikino rusų oro gynybos sistemą už 25 mln.
Luhansko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino Rusijos oro gynybos sistemą „Tor-M1“, kurios vertė – apie 25 mln. dolerių, rašo „Ukrinform“.
Anot Luhansko srities karinės administracijos vadovo Artiomo Lysogoro, sistemą sunaikino ukrainiečių bepiločių brigados nariai.
Internete teigiama, kad tokia oro gynybos sistema kainuoja apie 24–25 mln. dolerių.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 261 310 karių, 4 400 tankų, 8 562 šarvuočių, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 383 dronų, 5 425 artilerijos sistemų, 730 daugkartinių raketų paleidimo sistemų ir daugybės kitos technikos.
21:10 | Fronte verda karštos kovos: ukrainiečiai vardija naujausius smūgius rusų vadavietėms ir daliniams
Paskutinės 24 valandos fronte buvo karštos, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN.
Per pastarąją parą Ukrainos kariai sudavė dar vieną sėkmingą smūgį rusų pozicijoms. Ukrainiečiams pavyko sunaikinti rusų valdymo centrus, raketų žemė-oras sistemas ir artileriją.
Generalinio štabo duomenimis, Ukrainos aviacija per parą sudavė aštuonis smūgius į rusų pajėgų koncentracijos vietas, taip pat vieną į kontrolės punktą ir tris smūgius į rusų priešlėktuvinių raketų sistemas.
Ukrainos raketinės pajėgos ir artilerija per naktį smogė dviem rusų kontrolės punktams, vienam priešlėktuvinės gynybos daliniui ir vienam priešo artilerijos daliniui.
Tuo pat metu Rusija per parą sudavė aštuonis raketinius ir 30 oro smūgių, taip pat surengė 19 apšaudymų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių į Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves.
Yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų. Taip pat buvo sugriauti ir apgadinti gyvenamieji pastatai, mokyklos ir kita civilinė infrastruktūra.
20:17 | Ukraina priekaištauja kaimynėms dėl plano apriboti grūdų importą
Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį užsipuolė kaimynines šalis dėl planų apriboti grūdų importą iš jo šalies po to, kai nustos galioti Europos Sąjungos draudimas, ir pažadėjo „įnirtingai ginti savo teises“.
Lenkija, Rumunija, Slovakija, Vengrija ir Bulgarija, kuri nėra tiesioginė Ukrainos kaimynė, praėjusią savaitę pareiškė norinčios, kad Europos Sąjunga iki metų pabaigos pratęstų draudimą, kurio galiojimas baigsis rugsėjo 15-ąją.
Jos pagrasino imtis individualių priemonių nacionaliniu mastu, jei ES nesiims veiksmų.
„Visiškai griežtai tam nepritariame, nes šis žingsnis pažeis bendrosios rinkos taisykles“, – sakė Prahoje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Ši taisyklė pažeis Ukrainos ir ES asociacijos susitarimą, tačiau svarbiausia, kad šis žingsnis prieštaraus solidarumo principui, kuriuo grindžiama Europos Sąjunga“, – sakė jis žurnalistams.
D. Kuleba sakė, kad jo šalis yra pasirengusi bendradarbiauti su penkiomis ES narėmis, kad būtų rastas sprendimas.
Jis taip pat paragino jas „nelaikyti grūdų eksporto klausimo savo vidaus politinių procesų įkaitu“, Lenkijai ruošiantis visuotiniams rinkimams.
„Jei jie taip elgsis, mums neliks nieko kito, kaip tik įnirtingai ginti savo ir Ukrainos ūkininkų teises“, – pridūrė D. Kuleba.
Nors ir būdama Ukrainos sąjungininkė, Lenkija ginčijasi su Kyjivu dėl grūdų importo ir šis klausimas net sukėlė diplomatinį kaimyninių šalių konfliktą.
Lenkijos prezidento padėjėjas Marcinas Przydaczas (Marcinas Pšydačas) praėjusį mėnesį pareiškė, kad Varšuva teikia pirmenybę „Lenkijos ūkininkų interesams“, ir paragino Ukrainą „įvertinti Lenkijos vaidmenį“ remiant karo draskomą šalį.
Kyjivas į tai reagavo iškviesdamas Lenkijos ambasadorių į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją.
Nuo 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos ES tapo vienu pagrindinių Ukrainos grūdų tranzito kelių ir eksporto krypčių.
19:43 | Rusai atakavo Nikopolį
Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos pietuose esantį Nikopolį, rašo „Ukrinform“. Buvo sužeisti keturi žmonės, apgadintas administracinis pastatas.
„Rusijos kariuomenė artilerijos ugnimi apšaudė Marhaneco gyvenvietę Nikopolio srityje. Patį Nikopolį atakavo dronas kamikadzė“, – cituojamas Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Rajono centre buvo sužeisti keturi žmonės, apgadintas administracinis pastatas. Jame kilo gaisras. Taip pat apgadinti penki automobiliai.
19:25 | Rusijos opozicionierius: jau aišku, ką kitą patraukti bandys Kremlius
Žuvus „Wagner“ vadovui Jevgenijui Prigožinui, Kremliaus taikiniu gali tapti Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, pareiškė rusų opozicionierius Dmitrijus Gudkovas, rašo UNIAN.
Jo nuomone, Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas nebesusitvarko, o visi kivirčai iškyla į viešumą. D. Gudkovo įsitikinimu, dabar Kremliaus laukia pykčiai su R. Kadyrovu.
„Šiandien Kadyrovas yra pagrindinis Rusijos valstybingumo, valstybinių struktūrų priešininkas. Nes jis turi gerai apmokytą privačią kariuomenę. Ir Kadyrovas turi rimtą įtaką, aplenkdamas visas jėgos struktūras (Rusijos Federacijoje – UNIAN).
Daugeliui žmonių tai nepatinka, ir manau, kad ateityje matysime dar daug įvairių konfliktų. Tai Federalinė saugumo tarnyba (FSB) prieš Gynybos ministeriją, teisėsaugininkai prieš Kadyrovą...“ – svarsto D. Gudkovas.
Pasak jo, R. Kadyrovas jau dabar kelia nestabilumą visoje Rusijoje ir nebėra „caras tik savo darže“. Vis dėlto D. Gudkovas pastebi, kad jei V. Putinas norės pašalinti R. Kadyrovą, pastarojo Čečėnijoje niekas negins.
Praėjusią savaitę įvyko lėktuvo avarija, kurios metu žuvo dešimt žmonių, tarp jų – J. Prigožinas ir keli artimiausios jo aplinkos žmonės. Avarijos aplinkybės paskatino įnirtingas spekuliacijas apie galimą nužudymą.
Po to, kai birželį „Wagner“ pradėjo sukilimą, kuris buvo laikomas didžiausiu iššūkiu V. Putino galiai nuo pat jo atėjimo į valdžią, V. Putinas pavadino J. Prigožiną išdaviku.
Tarp žuvusiųjų per avariją buvo Dmitrijus Utkinas – dešinioji J. Prigožino ranka, vadovavusi „Wagner“ operacijoms ir, kaip įtariama, tarnavusi Rusijos karinėje žvalgyboje.
Kremlius penktadienį griežtai atmetė gandus, kad užsakė nužudyti privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosą J. Prigožiną.
18:20 | Žiniasklaida: Rusija ruošiasi naujai mobilizacijos bangai
Rusija jau parengė Vladimiro Putino dekreto projektą, kuriuo būtų skelbiama nauja didelio masto mobilizacijos banga, remdamasis ZN.ua, rašo UNIAN. Anot šaltinių Ukrainos saugumo tarnybose, dekretą V. Putinas gali pasirašyti jau rugsėjo pabaigoje.
Leidinio teigimu, data pasirinkta neatsitiktinai – tai susiję su artėjančiais rinkimais.
„Pirma, Rusijoje jau vyks balsavimas, todėl neigiama rusų reakcija į dekretą neturės įtakos jų paramai „Vieningosios Rusijos“ kandidatams. Antra, tikimasi, kad dekreto pasirašymo metu dauguma Rusijos piliečių grįš iš atostogų ir švenčių“, – cituojamas leidinys.
Teigiama, kad dekretu Rusijoje planuojama ne tik paskelbti plataus masto mobilizaciją, bet ir pasiūlyti rusams, kuriems taikoma mobilizacija ir kurie yra užsienyje, grįžti į šalį per savaitę nuo V. Putino dokumento pasirašymo. Jie turės vienerius metus tarnauti Rusijos kariuomenėje.
17:52 | Michelis: ES iki 2030-ųjų turėtų pasirengti naujų narių priėmimui
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų iki 2030 metų pasirengti naujų narių iš Rytų Europos ir Balkanų šalių priėmimui.
Rusijos invazija į Ukrainą atkreipė Briuselio dėmesį į tai, kad reikia naujo politinio postūmio, kuris paremtų kelių kandidačių į ES siekius.
Tačiau Ukrainoje tebesitęsiant kovoms, o Moldovos provakarietiškai vyriausybei stengiantis vykdyti reformas, aukšto rango pareigūnai anksčiau nenorėjo nurodyti tikslių datų.
„Kad būtume patikimi, manau, turime kalbėti apie laiką ir namų darbus“, – kalbėdamas Bledo strateginiame forume Slovėnijoje sakė Ch. Michelis.
„Rengdami kitą ES strateginę darbotvarkę turime išsikelti aiškų tikslą. Manau, kad iki 2030 metų abi pusės turi būti pasirengusios plėtrai“, – teigė jis.
„Tai ambicinga, bet būtina. Tai rodo, kad esame rimtai nusiteikę“, – pridūrė jis.
Ch. Michelis pažymėjo, kad Vakarų Balkanų šalys, susikūrusios po kruvino Jugoslavijos subyrėjimo, pradėjo siekti narystės ES daugiau nei prieš du dešimtmečius.
EVT pirmininkas pritarė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo nuomonei, kad Europa turėtų laikytis pažadų, kuriuos Briuselis davė šalims kandidatėms.
Tačiau jis taip pat pritarė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono argumentui, kad Bendrija, prieš integruodama naujas nares, taip pat turėtų supaprastinti savo sprendimų priėmimo procesus.
17:36 | Ukrainiečiai atskleidė, kaip „pasveikino“ rusus: po galingo smūgio kūnai buvo vežami sunkvežimiais
16:58 | „Bloomberg“: Erdoganas turėtų susitikti su Putinu
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kitą savaitę Rusijoje turėtų susitikti su režimo lyderiu Vladimiru Putinu ir aptarti Juodosios jūros grūdų sandorio atnaujinimo klausimą, „Bloomberg“ teigia du su šiuo klausimu susipažinę Turkijos pareigūnai.
16:31 | Įvertino, kur Ukrainoje laukia naujas didelis mūšis
Pirmadienį Ukraina paskelbė išvadavusi Robotynės kaimą, esantį Zaporižios regione. „Sky news“ gynybos ir saugumo analitikas Michaelas Clarke'as įvertino, kur gali įvykti kitas didelis mūšis.
Ekspertas aiškina, kad Robotynės kaimas yra aukštumoje, eina palei kalnagūbrį, besidriekiantį iš šiaurės į pietus.
„Iš Robotynės, kurią rusai buvo gana stipriai įtvirtinę, matyti likusi lygumos dalis, o jie gali matyti 15 mylių (apie 24 km – red. past.) iki Tokmako, esančio į pietus nuo Robotynės“, – nurodo jis.
Todėl Tokmake turėtų kilti kitas didelis mūšis.
M. Clarke‘o vertinimu, pastarąsias šešias savaites ukrainiečiams buvo „labai sunku“, tačiau dabar jie pradeda veržtis į pietus Novoprokopivkos link. Po to, jo manymu, Ukrainos pajėgos tikisi užimti Očeretuvatę.
Jo teigimu, kelias iš Novoprokopivkos į Tokmaką yra labai svarbus.
„Tai reiškia, kad rusai bandys gana greitai atsitraukti į patį Tokmaką – tai bus kitas didelis mūšis“, – nurodo M. Clarke‘as.
„Jei ukrainiečiai tai pasieks, tada jie judės į priekį, bet jei jie įstrigs Tokmake dviem ar trim savaitėms, tada gali būti kitaip“, – svarsto ekspertas.
Ukrainai prireikė maždaug 10 dienų, kad atkovotų Robotynę. M. Clarke‘as mano, kad Novoprokopivkai išlaisvinti gali prireikti vos poros dienų.
„Ukrainiečiai dabar juda greičiau. Jie judėjo lėčiau, nes turėjo nulipti, išlipti iš transporto priemonių, užimti griovį po griovio granatomis, raketiniais granatsvaidžiais ir t.t.“ – kalba specialistas.
„Rusai surengė kontrataką ir, atrodo, viską jau pademonstravo – atrodo, kad jie neturi daug rezervo“, – sako M. Clarke‘as.
Rusai Robotynę užėmė pernai kovą. Nuo šio kaimo iki okupuoto Tokmako – didelio Rusijos kariuomenės logistikos mazgo – apie 20 km, o visai netoliese – ir rusų užimtas Melitopolio miestas.
16:13 | Suomijoje sulaikytas įtariamas rusų galvažudys: turėjo leidimą gyventi, norėjo skristi į Nicą
14:40 | Maliar: ukrainiečiai prasiveržė pietuose
Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar pirmadienį oficialiai patvirtino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Robotynės kaimą Zaporižios srityje. Tai reiškia, kad Ukrainos kariai pralaužė rusų gynybą pietuose ir juda gilyn link kitų okupuotų žemių.
Rusai Robotynę užėmė pernai kovą. Nuo šio kaimo iki okupuoto Tokmako – didelio Rusijos kariuomenės logistikos mazgo – apie 20 km, o visai netoliese – ir rusų užimtas Melitopolio miestas. Jį ukrainiečiai tikisi išlaisvinti per vasarą pradėtą kontrpuolimą.
„Mūsų puolimo operacijos tęsiasi... Be to, mūsų kariai juda į pietryčius nuo Robotynės ir į pietus nuo Mala Tokmačkos“, – pirmadienį sakė H. Maliar, rašo „Focus“.
Dėl stipraus ukrainiečių proveržio jau ėmė nerimauti rusų kariniai tinklaraštininkai. Jie nerimauja, kad ukrainiečiai prasiveržė pro gynybos užtvarą pietuose. Vienas garsesnių rusų tinklaraštininkų rašo, kad Tokmakas ukrainiečiams jau ranka pasiekiamas.
14:03 | Ukrainos Poltavos srityje per rusų surengtą apšaudymą žuvo trys žmonės
Ukrainos šiaurės rytinėje Poltavos srityje per rusų surengtą apšaudymą žuvo trys žmonės, pirmadienį pranešė pareigūnai.
„Rusai raketomis atakavo Hoholevės kaimą Myrhorodo rajone, Poltavos srityje. Sprogimas sukėlė gaisrą aliejaus spaudykloje“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
13:03 | Skandalas Ukrainoje: ministerijos darbuotojas pareiškė, kad Lietuvai pasisekė būti okupuotai sovietų
12:34 | Karinė žvalgyba: nori pasiduoti 24 tūkst. rusų
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Andrijus Jusovas ukrainiečių kanalui ISLND TV pasakojo, kad per ukrainiečių projektą „Aš noriu gyventi“ beveik 24 tūkst. rusų karių išreiškė norą pasiduoti.
Jo teigimu, projektas veikia „itin efektyviai“ – tai rodo pasiduoti norinčių karių skaičius.
„Nuo projekto pradžios jau pateikta beveik 24 000 norinčiųjų pasiduoti paraiškų – tai šaunus rodiklis“, – sakė A. Jusovas.
„Noriu gyventi“ – tai valstybinis Koordinacinės štabo projektas, sukurtas remiant Ukrainos Gynybos ministerijai ir karinei žvalgybai, skatinantis rusų karius susisiekti su Ukraina ir pasiduoti savanoriškai.
11:57 | Rusija skelbia sunaikinusi dronų okupuotame Kryme
Rusijos oro gynyba sunaikino du dronus okupuotame Krymo pusiasalyje, pirmadienį pranešė pareigūnai.
Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad pirmadienį apie 10 val. 30 min. buvo numušti du Ukrainos dronai, bet nepatikslino, kur tai įvyko.
Anksčiau pirmadienį rusų pareigūnai tvirtino, kad oro gynyba sunaikino prie Maskvos artėjusį droną ir dar du dronus regione prie Ukrainos sienos.
Liubercų rajone į pietryčius nuo sostinės oro gynyba sunaikino Maskvos link skridusį droną, platformoje „Telegram“ parašė miesto meras Sergejus Sobianinas. Kas paleido šį droną, meras nenurodė. Pasak jo, aukų ar žalos nebuvo.
Rusijos gynybos ministerija taip pat nurodė, kad oro gynyba Liubercų rajone maždaug 4 val. 30 min. (ir Lietuvos laiku) sunaikino droną, ir apkaltino Kyjivą bandymu surengti ataką.
Kitus du dronus oro gynyba sunaikino Briansko regione prie Ukrainos sienos, per „Telegram“ pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Ji nenurodė, ar kas nors nukentėjo ir ar buvo padaryta žalos.
11:12 | Rusija sulaikė vyrą, įtariamą perdavus JAV diplomatams duomenų apie karą Ukrainoje
Maskva pirmadienį paskelbė Vladivostoke sulaikiusi vieną Rusijos pilietį, buvusį JAV konsulato darbuotoją, įtariamą informacijos apie karą Ukrainoje perdavimu amerikiečių diplomatams.
Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareiškime sakoma, kad ji nutraukė neteisėtą Roberto Šonovo veiklą ir kad jis buvo JAV ambasados Maskvoje informatorius.
Tai naujausias diplomatinis ginčas, kurstantis įtampą tarp Maskvos ir Vašingtono, ypač dėl karo Ukrainoje.
FSB teigimu, R. Šonovas pernai rugsėjį pradėjo perdavinėti JAV diplomatams informaciją apie karą Ukrainoje ir mobilizaciją. Ši buvo nepopuliari Rusijoje ir paskatino daug karo tarnybai tinkamo amžiaus vyrų išvykti iš šalies.
FSB pranešime priduriama, kad R. Šonovui buvo pavesta vertinti nuotaikas Rusijos regionuose prieš kitais metais numatomus prezidento rinkimus.
R. Šonovas, kurį ketinama apklausti, pranešinėdavo dviem diplomatams JAV ambasados politikos departamente, Jeffrey Sillinui ir Davidui Bernsteinui, nurodė FSB.
Diplomatinė įtampa tarp Rusijos ir Vakarų šalių, ypač JAV, auga jau daug metų; abi šalys nurodė viena kitai sumažinti savo diplomatinių įstaigų darbuotojų skaičių.
10:38 | Britų žvalgyba: tikėtina, kad Rusija atšaukė pratybas „Zapad 2023“
Tikėtina, kad Rusija atšaukė šiemet planuotas savo svarbias reguliariai rengiamas karines pratybas „Zapad“ („Vakarai“), pirmadienį skelbia britų žvalgyba.
Pratybos, turėjusios tapti rusų karinių mokymų metų kulminacija, turėjo įvykti šį rugsėjį, sakoma socialiniame tinkle „X“ pirmadienį paskelbtame britų žvalgybos pranešime.
Kaip pažymima jame, nuo 2010-ųjų Rusija kas ketverius metus rengdavo didelius manevrus, rotuodama juos po šalį. Tačiau 2021 metais pratybos surengtos vakaruose, Maskvai tvirtinant, kad pirmenybę teikia kovai su, jos nuomone, NATO keliama grėsme.
Pastarosiose pratybose dalyvavo Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos kariai, taip pat kai kurių kitų šalių kariškiai. Jos buvo vienos didžiausių pastaraisiais metais. Tuomet skelbta, kad „Zapad 2021“ aktyvioji fazė vyko devyniuose poligonuose Rusijoje ir penkiuose poligonuose Baltarusijoje.
Šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.
„Nepakankami Rusijos kariuomenės rezultatai Ukrainoje parodė, kad bendros pratybos turėjo ribotą mokomąją vertę ir iš esmės buvo parodomosios. Tikėtina, kad Rusija atšaukė „Zapad 2023“, nes turi per mažai karių ir įrangos“, – sako britų žvalgyba.
„Esama realios galimybės, kad Rusijos vadovybė taip pat jautriai reaguoja į vidaus kritiką, kuri gali kilti dėl dar vienų nepriekaištingai pateiktų bendrų pratybų karo metu“, – priduriama jos pranešime.
10:02 | Ukrainos Poltavos srityje per apšaudymą žuvo du žmonės
Ukrainos šiaurės rytinėje Poltavos srityje per rusų surengtą apšaudymą žuvo du žmonės, pirmadienį pranešė pareigūnai.
„Rusai raketomis atakavo Hoholevės kaimą Myrhorodo rajone, Poltavos srityje. Sprogimas sukėlė gaisrą aliejaus spaudykloje. Žuvo du žmonės ir penki buvo sužeisti. Tie žmonės dirbo naktinėje pamainoje“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
09:34 | ISW: Prigožino mirtis labiau galėjo rūpėti gynybos ministerijai
JAV Karo studijų institutas (ISW) naujausioje savo ataskaitoje teigia, kad Rusijos gynybos ministerija galėjo būti labiau suinteresuota „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino mirtimi nei Vladimiras Putinas.
Rusijos kariniai korespondentai tvirtina, kad Rusijos gynybos ministerija dar prieš Prigožino mirtį aktyviai kėlė sąlygas „Wagner“ veiklai Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje nutraukti.
Pasak vieno iš rusų karinių korespondentų, Rusijos gynybos ministerijos atstovai derybose bijojo daryti tiesioginį spaudimą „Wagner“ ir vietoj to darė spaudimą Artimųjų Rytų ir Afrikos pareigūnams, kad šie nutrauktų ryšius su karine grupuote.
Taigi ISW analitikai padarė išvadą, kad Rusijos gynybos ministerija gali būti labiau suinteresuota „Wagner“ išformavimu nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
ISW negali patvirtinti šių pranešimų autentiškumo, tačiau jei jie teisingi, tai gali reikšti, kad V. Putinas nevadovauja „Wagner“ išformavimo procesui, o perkėlė šią atsakomybę Rusijos gynybos ministerijai.
Tačiau, kaip pažymi analitikai, tokiais pranešimais taip pat gali būti bandoma atskirti V. Putiną nuo J. Prigožino nužudymo ir galimo „Wagner“ grupės išformavimo.
08:36 | Ukrainos pajėgos išlaisvino Robotynės kaimą Zaporižios srityje
Ukrainos pajėgos išlaisvino rusų užimtą Robotynę Zaporižios regione, pirmadienį per televiziją pranešė gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.
Pasak jos, Ukrainos pajėgos, nepaisant įnirtingo pasipriešinimo, žengia link į pietryčius nuo Zaporižios miesto esančių Novoprokopivkos ir Očeretuvatės.
07:41 | Rusija paleido į Ukrainą sparnuotųjų raketų „Kalibr“
Rusija praėjusią naktį iš Juodosios jūros paleido į Ukrainą sparnuotųjų raketų „Kalibr“, keliose Ukrainos srityse dėl to buvo paskelbtas oro pavojus.
Apie tai savo „Telegram“ kanalu maždaug 4 val. pranešė ukrainiečių oro pajėgos.
Raketų pavojus buvo paskelbtas Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Odesos, Kirovohrado (Kropyvnyckio), Čerkasų, Donecko, Charkivo, Poltavos ir Sumų srityse.
Apie 5 val. raketų pavojus buvo atšauktas.
Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad per praėjusią parą rusai bandė pulti Lymano, Bachmuto ir Marjinkos kryptimis, bet buvo atremti. Generalinio štabo teigimu, per parą įvyko 34 koviniai susirėmimai.
07:00 | Rusija skelbia sunaikinusi dronų netoli Ukrainos sienos ir Maskvos
Rusijos oro gynyba sunaikino prie Maskvos artėjusį droną ir dar du dronus regione prie Ukrainos sienos, anksti pirmadienį paskelbė pareigūnai.
Liubercų rajone į pietryčius nuo sostinės oro gynyba sunaikino Maskvos link skridusį droną, platformoje „Telegram“ parašė miesto meras Sergejus Sobianinas. Kas paleido šį droną, meras nenurodė.
„Pradiniais pranešimais, aukų ar žalos nebuvo. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – sakė jis.
Rusijos gynybos ministerija taip pat nurodė, kad oro gynyba Liubercų rajone maždaug 4 val. 30 min. (ir Lietuvos laiku) sunaikino droną, ir apkaltino Kyjivą bandymu surengti ataką.
Skrydžiai Maskvos Domodedovo ir Vnukovo oro uostuose buvo sustabdyti, anksčiau pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi aviacijos tarnyba.
Kitus du dronus oro gynyba sunaikino Briansko regione prie Ukrainos sienos, per „Telegram“ pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Ji nenurodė, ar kas nors nukentėjo ir ar buvo padaryta žalos.
Ukraina pastarosiomis dienomis surengė nemažai dronų atakų prieš Rusijos sostinę ir kitus regionus, Kyjivui anksčiau šią vasarą pažadėjus, jo žodžiais, sugrąžinti karą į Rusiją.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Rusijoje sudužus lėktuvui buvo patvirtinta sukarintos grupuotės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino mirtis, atlikus oficialią genetinę analizę, sekmadienį pranešė Rusijos tyrimų komitetas.
► Ukraina šeštadienį pranešė, kad penktadienį per dviejų orlaivių susidūrimą ore žuvo trys šalies oro pajėgų pilotai, tarp kurių buvo ir garsus naikintuvo pilotas šaukiniu „Juice“.
► Rusijai apšaudžius Ukrainos kaimą netoli Šiaurės rytų Kupjansko, du žmonės žuvo ir vienas buvo sužeistas, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius.
