Užsienis

Libano kariuomenė šeštadienį pranešė, kad nepaisydamas paliaubų su „Hezbollah“ Izraelis atakavo jos kareivines šalies pietuose ir sužeidė karį. „Kareivis patyrė vidutinio sunkumo sužalojimų per priešiško Izraelio smūgį į kareivines Nabatijoje“, – socialiniuose tinkluose skelbė kariuomenė. Izraelis šeštadienį įspėjo 10-ties kaimų pietų Libane gyventojus nedelsiant evakuotis, nes planuojami antskrydžiai prieš numanomus „Hezbollah“ taikinius.

Kinijos vyriausybė pradėjo „bekompromisį“ tyrimą dėl anglies kasykloje įvykusio sprogimo, kurio metu žuvo mažiausiai 90 žmonių, ir pažadėjo nubausti atsakingus asmenis, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Istorinis tamplierių ordinas, kurio nariai oficialiai vadinti „vargšais Kristaus ir Saliamono šventyklos kariais“, buvo viena svarbiausių Vakarų krikščionybės karinių organizacijų. Įkurtas 1118 metais Jeruzalėje siekiant apsaugoti į Šventąją Žemę keliaujančius piligrimus, ordinas gyvavo beveik du šimtmečius, kol XIV amžiaus pradžioje buvo dramatiškai panaikintas. Nors tamplieriai geriausiai žinomi dėl savo karinių žygių, didžioji jų dalis buvo nekovojantys nariai (apie 90 proc.

Taivano saugumo vadovas šeštadienį pareiškė, kad Kinija dislokavo daugiau nei 100 karinio jūrų laivyno, pakrančių apsaugos ir kitų laivų regiono vandenyse nuo Geltonosios jūros iki Pietų Kinijos jūros ir vakarinės Ramiojo vandenyno dalies. Žinia pasirodė praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu Pekine.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas mato rimtą Rusijos ekonomikos nuosmukį. Ką jis atsakytų skeptikams, teigiantiems, kad tokios kalbos tėra savęs apgaudinėjimas? Apie tai – pokalbis su Ž. Mauricu TV3 Žinių „Dienos komentare“.  Teigiate, kad Rusijos ekonomikos būklė smarkiai prastėja ir kad jau matyti šviesa tunelio gale.

Grupė JAV senatorių iš abiejų partijų penktadienį nusiuntė laišką gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui, kuriame kritikuoja Gynybos departamento delsimą išsiųsti 600 mln. JAV dolerių vertės saugumo paramą Ukrainai ir kitiems sąjungininkams Rytų Europoje. Trintis tarp Kongreso ir prezidento Donaldo Trumpo administracijos padidėjo pastarosiomis savaitėmis, įstatymų leidėjams pareikalavus pateikti naujausią informaciją apie tai, kas nutiko su 400 mln.

Šią savaitę Lietuvoje – pirmasis pranešimas apie oro pavojų. Internete žmonės diskutuoja: kaip pastarosios savaitės įvykiai paveiks ekonomiką. Ar pasikartojantys oro pavojai keis nekilnojamojo turto rinką Lietuvoje? Apie tai ir kitas užsienio bei Lietuvos savaitės aktualijas tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjosi naujienų portalo tv3.lt žurnalistės Toma Andrulytė ir Ona Šniukštaitė.

Šeštadienį, gegužės 23 d., apie 8 val. ryto Latvijos Valstybinė policija gavo gyventojų pranešimų apie bepilotės skraidyklės kritimą į Dridzės ežerą, esantį Kraslavos savivaldybėje. Nukritęs į vandenį dronas esą detonavo. Skelbiama, kad per incidentą žmonės nenukentėjo. Policija nedelsdama išvyko į įvykio vietą ir pradėjo teritorijos apžiūrą. Vietoje jau rasta galimų bepiločio orlaivio nuolaužų.

 Laikinajam JAV karinio jūrų laivyno sekretoriui pareiškus, kad Vašingtonas sustabdė ginklų pardavimą Taivanui siekdamas pasilikti pakankamai šaudmenų operacijoms Irane, šaltinis penktadienį paneigė, kad sprendimas susijęs su karu Artimuosiuose Rytuose. „Šiuo metu darome pertrauką, kad užtikrintume, jog turime reikiamų šaudmenų operacijai „Epinis įniršis“ – kurių turime daug“, – Kongreso posėdyje paklaustas apie sustabdytą 14 mlrd.

Kinijos pareigūnai šeštadienį pranešė, kad per sprogimą anglių kasykloje žuvo 82 žmonės, sumažindami anksčiau skelbtą žuvusiųjų skaičių, sakoma valstybinės žiniasklaidos pranešimuose. „Per incidentą žuvo 82 žmonės. Du žmonės vis dar dingę be žinios, vyksta intensyvios paieškos. Dar 128 žmonės buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę“, – sakė Šansi provincijos Čangdži miesto meras Chen Xiangyangas (Čen Siangjangas), praneša valstybinis transliuotojas CCTV.

Naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė atšaukia sprendimą pasitraukti iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT). Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įrašė P. Magyaras teigė, kad „vyriausybė atsisako Vengrijos ketinimų trauktis iš Tarptautinio baudžiamojo teismo“, bet daugiau detalių nepateikė. Nuo 2002 m. Hagoje įsikūręs TBT tiria pačius sunkiausius nusikaltimus – genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

JAV ambasada įspėjo dėl galimo didelio masto Rusijos oro smūgio Ukrainai per artimiausias 24 valandas, pranešė leidinys „Ukrainska Pravda“. „JAV ambasada Kyjive gavo informacijos apie galimą reikšmingą oro ataką, galinčią įvykti bet kuriuo metu per artimiausias 24 valandas. Ambasada, kaip visada, rekomenduoja JAV piliečiams būti pasirengusiems nedelsiant slėptis, jei bus paskelbtas oro pavojus“, – sakoma įspėjime.

Rusijai iš esmės nepavyko suversti kaltę dėl dronų incidentų Baltijos šalyse Ukrainai ir taip atmušti jų paramą ukrainiečiams. Nepaisant to, kad į Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę įskrenda dronai, sąjungininkai laikosi tvirtai, pastebi „Politico“. Rusija bando dronų incidentus Baltijos šalyse paversti politine krize tarp Ukrainos ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Tačiau kol kas rusams nepavyko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuo metų pradžios Ukrainos kariai atkovojo 590 kv. kilometrų teritorijos, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai jis kalbėjo penktadienį kreipdamasis į ukrainiečius. „Iš tiesų, Ukrainos pozicijos dabar yra stipresnės nei ankstesniais metais. Nuo metų pradžios 590 kilometrų mūsų teritorijos yra atkovota ir kontroliuojama.

Prieš kelias dienas laikinai sustabdęs karių rotaciją į Lenkiją, Trumpas pareiškė, kad savo artimam draugui Lenkijos prezidentui Nawrockiui siunčia 5 tūkstančius amerikiečių. Tiesa, ar tai papildomi 5 tūkstančiai karių lenkams, ar tiesiog išliks tiek pat karių, kiek ir planuota – tapo mįsle už saugumą atsakingiems politikams. Tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministras leidžia suprasti, jog amerikiečių pajėgų skaičius Lenkijoje reikšmingai nesikeis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad praleis savo sūnaus Donaldo Trumpo jaunesniojo vestuves. Apie tai jis penktadienį pranešė savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Nors labai norėjau būti kartu su savo sūnumi Donu jaunesniuoju ir naujausia Trumpų šeimos nare, jo būsima žmona Bettina, tačiau dėl su vyriausybe susijusių aplinkybių ir mano meilės Jungtinėms Amerikos Valstijoms to padaryti negaliu.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard atsistatydina, teigia trys su šiuo klausimu susipažinę asmenys, kuriais remiasi CNN. T. Gabbard informavo bendražygius, kad traukiasi, nes jos vyras kovoja su vėžiu, nurodė šie asmenys. Baltieji rūmai ir T. Gabbard biuras kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti. Pasak vieno iš šaltinių, T. Gabbard apie savo sprendimą informavo prezidentą Donaldą Trumpą.

Sukilėliai Malio šiaurėje gegužės 18 d. numušė Rusijoje pagamintą kovinį droną „Shahed-136“ („Garpija-A1“), kurį naudojo su Rusija susiję samdiniai. Jame aptikta Kinijos bendrovių pagaminta elektronika ir kitos užsienio gamybos detalės, pranešė Ukrainos prezidento sankcijų politikos komisaras Vladyslavas Vlasiukas.  „Gegužės 18 d. Malio šiaurėje sukilėliai numušė rusišką kovinį droną „Shahed-136“ („Garpija-A1“), naudotą paremti su Rusija susijusius samdinius regione.

Ukrainos šiaurinė pasienio zona yra gana gerai įtvirtinta, todėl didelio masto priešo puolimas mažai tikėtinas, nors smūgiai pasienio regionams ar įvairūs sabotažo veiksmai siekiant suvaržyti Ukrainos pajėgas neatmetami, mano karo ekspertas Pavlo Narožnas. Jis pakomentavo puolimo iš Baltarusijos ir Černihivo-Kyjivo kryptimi tikimybę. „Visų pirma, šiame sektoriuje, esančiame labai arti Kyjivo, yra dvi upės. Vienoje atkarpoje siena eina į rytus palei Dnipro upę.

Ukraina perspėja, kad Rusija skleidžia propagandinę informaciją apie tariamus ukrainiečių smūgius civilinės infrastruktūros objektams laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Apie tai penktadienio vakarą „Facebook“ puslapyje paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukraina perspėja dėl rusų propagandos Štabas pabrėžia, kad ukrainiečių smūgių taikinyje yra Rusijos karinė infrastruktūra ir objektai, kurie yra naudojami kariniams tikslams.

Rusijoje ir Baltarusijoje baigėsi vienos didžiausių branduolinių pratybų – jų metu diktatoriai išbandė įvairias raketas be branduolino užtaiso. Lukašenka giriasi, kad dabar turi ne vieną sistemą, kuri gali iššauti raketas su branduoliniu užtaisu pusės tūkstančio kilometrų atstumu. Pasak ekspertų, Rusijos branduolinis šantažas skirtas pirmiausia Vakarams, Putinas nori įbauginti šalis, kad šios neremtų Ukrainos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Didelė Vakarų Europos dalis ruošiasi pirmajai reikšmingai vasaros karščių bangai, skelbia „The Guardian“. Prognozuojama, kad temperatūra normą viršys net 10 laipsnių, turėtų būti pagerinti gegužės rekordai. Prognozuojama, kad kitą savaitę temperatūra Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje viršys 30 laipsnių, Paryžiuje ir Londone pasieks 32 laipsnius.

NATO vadovas Markas Rutte pakomentavo padėtį Ukrainoje. Anot jo, Ukraina stipriai ginasi. „Jei pažiūrėtume į fronto liniją, jie stabilizuoja. Yra pranešimų, kad Ukraina atgauna teritoriją. Ne masiškai, bet bent jau stabilizuoja, potencialiai juda teisinga kryptimi“, – sako M. Rutte. Jis priduria, kad Ukraina pastaruoju metu pasižymi inovatyvumu, kai kurių dalykų sąjungininkai mokosi iš Ukrainos.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sureagavo į Rusijos veiksmus prieš Baltijos šalis, skelbia „The Guardian“. Anot jo, veiksmai kelia susirūpinimą ir baimę dėl eskalacijos. M. Rubio buvo paklausta apie besitęsiančius Rusijos kaltinimus Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Nepaisant to, kad Baltijos šalys tai neigia, Rusija ir toliau skleidžia propagandinius teiginius, jog Baltijos šalys bendradarbiauja su Ukraina ir rengia dronų atakas prieš Rusiją.

Europos Sąjunga (ES) pareiškė išlaikanti būdrumą dėl bet kokių grėsmių, susijusių su Rusijos ir Baltarusijos vykdomomis bendromis karinėmis pratybomis, ir paragino abi šalis susilaikyti nuo branduolinių grasinimų.  „Kalbant apie bendras branduolines pratybas, matėme, ką Rusija gali padaryti. Raginame visus dalyvius susilaikyti nuo šių branduolinių grasinimų ir vengti veiksmų, kurie galėtų sukelti daugiau problemų regione tokiu mastu.

Ketvirtadienį į Latgalą iš Baltarusijos įskridęs bepilotis orlaivis arba paliko Latvijos oro erdvę, arba sudužo nežinomoje vietoje, naujienų agentūrai LETA pareiškė Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (LGNP). Techninė įranga neužfiksavo nei objekto išskridimo iš Latvijos oro erdvės, nei jo sudužimo ar nusileidimo. Šioje situacijoje galima daryti prielaidą, kad išsipildė vienas iš šių scenarijų, teigė LNGP. LNGP šiuo metu nevykdo antžeminės bepiločio orlaivio paieškos.

Ukrainos padėtis mūšio lauke gerėja, todėl Europos Sąjungos (ES) tęsiama parama gali paskatinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną iš naujo įvertinti savo lūkesčius dėl karo, prieš penktadienį Helsingborge vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis. „Klausėmės (Ukrainos) užsienio reikalų ministro (Andrijaus) Sybihos pranešimo. Padėtis gerėja.

Padėtis dėl oficialių priedangų Rygoje dronų grėsmės atveju yra gerokai prastesnė nei skelbta anksčiau, penktadienį žurnalistams sakė Rygos miesto tarybos Saugumo, viešosios tvarkos ir korupcijos prevencijos komiteto vadovybė. Pernai balandį tuometinis Civilinės saugos ir operatyvinės informacijos valdybos vadovas Gintas Reinsonas Saugumo, viešosios tvarkos ir korupcijos prevencijos komitetui pranešė, kad sostinės priedangose telpa kiek daugiau nei 200 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje viešėjo Švedijos karališkoji pora – karalius Karlas XVI Gustavas su karaliene Silvija. Oras nepavydėtinas: monarchai raudonuoju kilimu žengė pilant lietui. Šią vasarą 50-ąsias vestuvių metines švęsianti karališkoji pora Lietuvoje lankėsi ne pirmą kartą. Karalius pabrėžė šalių draugystės svarbą, šalių vadovai aptarė bendradarbiavimą ir partnerystę.

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas Vladyslavas Selezniovas pažymėjo, kad pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklauso karo veiksmai, yra ištekliai. Tačiau, pasak jo, šiuo metu nei Ukrainos žvalgyba, nei pasieniečiai, nei kitų šalių žvalgybos nepraneša apie rusų pajėgų ir priemonių telkimą Baltarusijos teritorijoje. V. Selezniovas pridūrė, kad panaši situacija stebima ir Rusijos Briansko srityje.

Gegužės 22-osios naktį Ukrainos dronai smogė Jaroslavliui, todėl valdžios institucijos buvo priverstos ties Maskvos prospekto ir Pietvakarių aplinkkelio sankryža uždaryti kelią į Maskvą. Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Jevrajevas teigė, kad priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir elektroninės kovos sistemos ataką atrėmė ir aukų nebuvo.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) paskelbus apie sprendimą Lenkijoje dislokuoti 5 tūkst. karių, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tvirtina, kad tai yra viena efektyviausių atgrasymo priemonių regione. „Tai pigiausias būdas užtikrinti taiką žemyne, be to, tai teikia karinės naudos ir Jungtinėms Valstijoms. Mes suinteresuoti juos turėti fronto linijoje, nes tai yra veiksmingiausia atgrasymo priemonė.

Mados ženklą „Mango“ purto kraupus šeimos skandalas — prekės ženklo paveldėtojas Jonathanas Andicas kaltinamas nužudęs savo tėvą milijardierių Isaką Andico. Verslininkas žuvo kalnuose, nukritęs nuo 100 metrų aukščio skardžio. Tyrėjai mano, kad tai visai ne nelaimingas atsitikimas, o nužudymas dėl pinigų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Pirmoji šio sezono karščio banga kitą savaitę turėtų užkaitinti Europą, o temperatūra Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Ispanijoje gali priartėti prie mėnesio rekordų, praneša „Bloomberg“. Prognozuojama, kad aukšto slėgio karščio kupolas, kuris šildo orą jam spaudžiantis žemyn link žemės paviršiaus, išsilaikys ilgesnį laiką ir pakels temperatūrą net iki 11 °C aukščiau įprastos, rodo orų modeliai ir meteorologų vertinimai.

Vengrijos MOL naftos perdirbimo gamykloje įvyko sprogimas, per kurį žuvo žmogus. Apie tai „Facebook“ pranešė šalies ministras pirmininkas Peteris Magyaras. Penktadienį, gegužės 22 d., P. Magyaras pareiškė, kad MOL naftos perdirbimo gamykloje įvyko sprogimas, per kurį vienas žmogus žuvo, o dar keli patyrė sunkių sužalojimų. Pasak premjero, energetikos ministras Ištvanas Kapitany kartu su MOL generaliniu direktoriumi Zsoltu Hernadiu išvyko į įvykio vietą.

Kai kurie aukšto rango Kremliaus pareigūnai mano, kad karas prieš Ukrainą pasiekė aklavietę, o Rusija šiuo metu nemato aiškaus būdo, kaip jį užbaigti, praneša „Bloomberg“. „Ukraina ir jos sąjungininkai vis labiau įsitikinę, kad Rusijos invazija praranda pagreitį, nes Kyjivas stabilizuoja fronto liniją ir stabdo Maskvos pavasario puolimą“, – rašo agentūra.

Latvijos užsienio reikalų ministerijos vadovė Baiba Braže pabrėžė, kad NATO šalims svarbu greitai diegti savo kariuomenėse naujausias technologijas, išvystytas per Rusijos ir Ukrainos karo metus, kad jos būtų pasirengusios Rusijos keliamoms grėsmėms. Apie tai ji kalbėjo prieš NATO šalių ministrų susitikimą Švedijos Helsingborge.

Rusija ir Baltarusija baigė bendras branduolines pratybas, kurių metu buvo mokomasi vykdyti raketų paleidimus ir perkelti amuniciją. Remiantis Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaita, Kremlius vis aktyviau naudoja Baltarusiją savo kariniams tikslams. Gegužės 21 d. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka dalyvavo antrajame bendrų branduolinių pajėgų pratybų etape.

Valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį įspėjo Kubą, kad Jungtinės Valstijos yra itin susitelkusios į komunistinės sistemos pakeitimą. Tai įvyko po to, kai salą sukrėtė JAV pateikti kaltinimai buvusiam jos prezidentui Rauliui Castro. JAV kariuomenė paskelbė, kad lėktuvnešis „USS Nimitz“ ir jį lydintys karo laivai įplaukė į Karibų jūrą, nors prezidentas Donaldas Trumpas, paklaustas, ar šiuo dislokavimu siekiama įbauginti Kubą, atsakė: „Ne, visiškai ne.

NATO žvalgyba sekė Rusijos Šiaurės laivyno veiklą, kuri gali rodyti, kad Maskva mėgina dislokuoti branduolines raketas jūros dugne, praneša „Tagesschau“, remdamasi dviejų Vokietijos televizijos stočių WDR ir NDR tyrimu. Pasak laidos, žurnalistai kelis mėnesius tyrė slaptą projektą, kodiniu pavadinimu „Skif“. Siekdami suprasti situaciją, jie analizavo palydovines nuotraukas, nagrinėjo mokslines duomenų bazes ir istorinius dokumentus iš Rusijos, taip pat kalbėjosi su kariškiais ir ekspertais.

Lūžio taškas Rusijos ir Ukrainos kare jau ryškėja, o taikai pasiekti reikės trijų pagrindinių elementų, teigia Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jis sakė dalyvavęs neformaliame NATO ir Ukrainos tarybos ministrų susitikime Helsingborge, kuriame dalyvavo NATO sąjungininkių šalių užsienio reikalų ministrai. Jis pažymėjo, kad Rusijos gyvosios jėgos pranašumas kare nebėra lemiamas. „Esame esminiame karo momente, o spaudimas Maskvai didėja.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Rusija neturi teisės be pagrindo kaltinti Baltijos šalių. Apie tai jis ketvirtadienį parašė socialiniame tinkle „X“. R. Sikorskis pabrėžė, kad Rusijos grasinimai Lenkijos sąjungininkams negali būti priimtini. „Jūs neturite teisės be pagrindo kaltinti Baltijos šalių. Visiškai akivaizdu, kas yra agresorius, o kas – auka.

Nuo metų pradžios, kai buvo išjungti tūkstančiai palydovinio ryšio „Starlink“ terminalų, kuriuos naudojo Rusijos kariai, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atkovojo apie 400 kvadratinių kilometrų teritorijos.

Po Ukrainos dronų atakos Rusijos naftos perdirbimo gamykla, esanti Žemutinio Naugarduko srityje iš dalies sustabdė darbą. Kalbama apie vieną didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, priklausančią „Lukoil“. Apie tai, remdamasi pramonės šaltiniais, praneša „Reuters“. Agentūros duomenimis, po smūgio buvo sustabdytas pagrindinis pirminio naftos perdirbimo įrenginys CDU-6. Būtent jis užtikrina daugiau nei pusę įmonės pajėgumų.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Švedijoje paragino parengti „planą B“ Hormuzo sąsiauriui atverti.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pripažino, kad JAV tarpininkaujamos Ukrainos ir Rusijos derybos dėl taikos nebuvo vaisingos ir yra pristabdytos, pranešė „The Kyiv Independent“. „Jei matysime galimybę atnaujinti našias, o ne bergždžias derybas, kurios turėtų galimybę būti vaisingos, esame pasirengę atlikti šį vaidmenį“, – sakė M. Rubio po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Helsingborge, Švedijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad į Lenkiją dislokuoja 5 tūkst. amerikiečių karių. Tai įvyko po to, kai Vašingtonas pranešė, jog anksčiau planuotas dislokavimas buvo atšauktas, spaudžiant Europą apsiginti pačiai. D. Trumpas teigė, kad šis žingsnis grindžiamas jo santykiais su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu – nacionalistų sąjungininku, kurį jis teigė „didžiuojasi galėdamas paremti“ praėjusiais metais K. Nawrockio laimėtuose rinkimuose.

Įvairios žvalgybos agentūros praneša apie eskalacijos riziką šiaurės Ukrainoje. Kyjivas į tai reaguoja ir sustiprins šį regioną taip, kad priešas būtų atgrasytas nuo bet kokios naujos agresijos, per susitikimą su Kyjivo ir Černihivo sričių bendruomenių vadovais sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Valstybės vadovas pabrėžė, kad silpnumas gali tapti prielaida bet kokiai eskalacijai.

Visapusiška invazija į Ukrainą, kuri turėjo grąžinti Rusijai „supervalstybės“ statusą, penktaisiais karo metais Kremliui virto katastrofiška problema. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Bild“. Analizuodami dabartinę karo situaciją, publikacijos autoriai mato 3 dideles V. Putino problemas, kurių įveikti kol kas neatrodo įmanoma. Pirma, tai milžiniški karių nuostoliai. Vakarų vertinimais, Rusija šiuo metu kas mėnesį netenka apie 35 tūkst. karių: žuvusių ir sužeistų.