Rusija

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Europos nebijo, jis bijo D. Trumpo vadovaujamų Jungtinių Amerikos Valstijų. Paklaustas, ar svarstytų Rusijoje atlikti panašią karinę operaciją kaip Venesueloje, JAV prezidentas atsakė, kad tikisi, jog to neprireiks, praneša naujienų portalas „RBC-Ukraine“. „Europa daro labai daug Ukrainos labui, bet to nepakako.

Beveik ketverius metus trunkantis Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje neleidžia Europai atsipalaiduoti. Šalių generolai, saugumo vadai įspėja gyventojus apie Rusijos grėsmę, tačiau toliau nuo Ukrainos gyvenantys žmonės mano, kad grėsmė tai dalykas, kurį „galima stebėti per televizorių“. Taip pat, šalys grėsmėms rengiasi nevienodai, rašo „The Economist“. Didžiosios Britanijos žvalgybos (MI6) vadovė Blaise Metreweli pareiškė, kad Vakarų Europa sunkiai suvokia, jog ...

Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo 18-metis sūnus pagrasino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, skelbia UNIAN. Adamas Kadyrovas pareiškė, kad „asmeniškai atveš Zelenskį į Grozną – ne kaip prezidentą, o kaip karo nusikaltėlį“.   Zelenskis davė pasiūlymą, ką daryti su Kadyvoru V. Zelenskis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad JAV turėtų daryti spaudimą Rusijai, „įvykdydamos tam tikrą operaciją“, kad nuo valdžios nušalintų Čečėnijos vadovą Ramzaną Kadyrovą, kaip tai buvo padaryta...

Po JAV surengtos karinės operacijos Venesueloje daug politikų ir ekspertų svarsto, kad Amerikos smūgis Rusijos sąjungininkei yra naudingas Rusijai. Girdėti nuomonių, kad artėja Grenlandijos eilė. Kaip yra iš tiesų?  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo buvęs Lietuvos nuolatinis atstovas prie NATO Vytautas Leškevičius ir politologas Vladimiras Laučius. Donaldas Trumpas suteikė galimybę diktatoriams? JAV veiksmai Venesueloje sukėlė audringą politikų ir ekspertų reakciją.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas naujos vidutinio nuotolio raketos „Orešnik“ panaudojimą prieš Ukrainą pavadino raminamųjų injekcija. „Pavojingiems psichams reikia tramdomųjų marškinių arba gelbstinčios haloperidolio injekcijos“, – savo „Telegram“ kanale rašė nacionalinės saugumo tarybos vicepirmininkas. Taip esą nutiko praėjusią naktį Vakarų Ukrainoje. Haloperidolis yra medikamentas šizofrenijai gydyti.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pasipiktino Rusijos smūgiais Ukrainai praėjusią naktį, kurie, be kita ko, paliko didelę dalį Kyjivo be šildymo artėjant stipriems šalčiams, skelbia „Evropeiskaja Pravda“. E. Valtonen pažymėjo, kad po naktinių smūgių pusė Kyjivo namų liko be šildymo. „Suomijoje, kaip ir kitose šalyse, kur žiemos yra atšiaurios, mes žinome, ką gali reikšti didelis šaltis. Tai gali būti gyvybės ir mirties klausimas.

Italijos premjerė Giorgia Meloni mano, kad Europai atėjo laikas pradėti derybas su Rusija dėl karo Ukrainoje nutraukimo, skelbia „Evropeiskaja Pravda“. G. Meloni sutiko su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono nuomone, kuris anksčiau teigė, kad Europa turėtų atkurti tam tikrą tiesioginį dialogą su Rusija. „Šiuo atžvilgiu, manau, Macronas yra teisus. Manau, kad atėjo laikas Europai kalbėtis su Rusija (dėl karo nutraukimo) kitaip mūsų įtaka bus ribota.

Vokietija penktadienį pasmerkė Rusiją dėl smūgio Ukrainai balistine raketa „Orešnik“, kaltindama Maskvą siekiu įbauginti. „Rusija dar kartą paaštrino padėtį“, – sakė vyriausybės atstovas Steffenas Meyeris po to, kai Maskva penktadienio naktį paleido „Orešnik“ į gamtinių dujų objektą Ukrainoje. Rusijos „bauginimo gestai“ Tai tik antras žinomas atvejis, kai buvo panaudotas šis ginklas.

ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pareiškė, kad Rusijos raketos „Orešnik“ panaudojimas yra eskalacija prieš Ukrainą ir siekis įspėti Europą bei JAV, skelbia „Evropeiskaja Pravda“. K. Kallas teigė, kad pasikartojantys Rusijos išpuoliai tik parodo Maskvos nenorą užbaigti karo. „Putinas nenori taikos. Rusijos atsakas į diplomatines pastangas – dar daugiau raketų ir griovimų.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pakomentavo situacijos, susijusios su tanklaivio „Mariner“ įgulos nariais – Rusijos piliečiais, raidą. Pasak M. Zacharovos, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, esą reaguodamas į Rusijos pusės kreipimąsi, priėmė sprendimą paleisti du Rusijos piliečius, kurie anksčiau buvo sulaikyti per amerikiečių vykdytą operaciją Šiaurės Atlante.

Latvijos užsienio reikalų ministerija naktinį Rusijos apšaudymą Ukrainos teritorijoje pavadino akivaizdžiu barbariškumu ir paragino daryti maksimalią įtaką agresyviai valstybei, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Latvijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija įvykdė akivaizdų barbariškumą ir kad, paskelbdamas apie raketos „Orešnik“ panaudojimą, Kremlius vykdo tyčinius karo nusikaltimus prieš civilius gyventojus.

Vietos valdžios institucijų teigimu, Ukrainos ataka prieš vakarinę Rusijos Belgorodo sritį sukėlė didelio masto elektros, šildymo ir vandens tiekimo sutrikimus. Penktadienį gubernatorius Viačeslavas Gladkovas platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše pranešė, kad raketų smūgiai infrastruktūros objektui paliko 556 tūkst. vietos gyventojų be elektros. „Beveik tiek pat žmonių liko be šildymo, o tai pirmiausia paveikė 1920 daugiabučių namų. Beveik 200 tūkst.

Rusija paskelbė smogusi Ukrainai, panaudodama vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. Maskva teigia, kad tai buvo atsakas į tariamą Kyjivo ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją, tačiau Ukraina tokius kaltinimus vadina melu. Viešojoje erdvėje vėl atsidūrusi V. Putino giriama raketa kelia klausimų – ką iš tikrųjų gali „Orešnik“? Vidutinio nuotolio raketos siekia 3-5,5 tūkst. kilometrų nuotolį, todėl iš Rusijos teritorijos jos gali smogti bet kur Europoje ar net JAV.

Brovarų rajone, Kyjivo srityje, Ukrainos Valstybinės gelbėjimo tarnybos (GSCS) kariai po Rusijos atakos išgelbėjo keturių asmenų šeimą. Apie tai pranešė GSCS spaudos tarnyba. „Išgelbėti keturi asmenys – šeima iš Brovarų rajono: mama, tėtis, močiutė ir penkiametis vaikas. Jie buvo ištraukti iš po griuvėsių po priešo apšaudymo. Visiems suteikta medicininė pagalba, jie gydomi ligoninėje“, – teigiama pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė remiantis įstatymų leidėjų parengtą sankcijų Rusijai projektą, tačiau jo parama siejama su viena sąlyga, kaip jis teigė interviu „Fox News“. Pokalbio metu laidos vedėjas tiesiogiai paklausė, ar D. Trumpas remia sankcijų projektą. JAV lyderis atsakė: „Tikiuosi, kad yra 84 ar 85 senatoriai, kurie to nori... Taip, jie tai padarys tik tuo atveju, jei tai priklausys nuo manęs. Ir, žinote, aš jį palaikau“, – sakė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė esąs pasirengęs prisiimti įsipareigojimus dėl Jungtinių Valstijų dalyvavimo ateityje ginant Ukrainą, nes yra įsitikinęs, kad Rusija daugiau nepuls. Apie tai jis kalbėjo interviu laikraščiui „The New York Times“. Kaip pažymi NYT, JAV lyderis atsakė, ar jis būtų pasirengęs įsitraukti į karą Ukrainos gynybai, jei Rusija pažeistų galimas paliaubas ir vėl pradėtų agresiją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nemato problemos nutraukti paskutinį svarbų Jungtinių Valstijų ir Rusijos susitarimą dėl branduolinių ginklų kontrolės, kurio galiojimas baigiasi po keturių savaičių. Apie tai jis kalbėjo interviu laikraščiui „The New York Times“. „Jei jis pasibaigs, tai pasibaigs.

Rusija naktį smogė Lvivui, taikydama į kritinę infrastruktūrą, pranešė meras Andrijus Sadovijus. Ukrainos kariuomenė nurodė, kad raketa, kurios tipas dar nenustatytas, buvo paleista iš Kapustin Jaro raketų poligono Rusijos Astrachanės srityje. Kapustin Jaras yra žinoma Rusijos vidutinio nuotolio balistinių raketų „Orešnik“ paleidimo vieta.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad besąlygiškai ir nuolat rems jo politiką, penktadienį pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida KCNA, kurią cituoja agentūra „Reuters“. „Besąlygiškai gerbsiu ir besąlygiškai remsiu visą jūsų politiką ir sprendimus, ir esu pasirengęs visada būti su jumis dėl jūsų ir jūsų Rusijos“, – rašoma Šiaurės Korėjos lyderio laiške V. Putinui, pranešė KCNA.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka sureagavo į naujienas, kad JAV perėmė po rusų vėliava plaukusį tanklaivį, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. A. Lukašenka pareiškė, kad buvo perspėjęs Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną. „Aš visada jiems tai sakiau, bet taip pat įspėjau ir savo vyresnįjį brolį, ir tiesiog prieš šį bjaurų įvykį: nebūtų buvę jokio spektaklio iš amerikiečių ir viso Vakarų pusės, jie nebūtų mus dar kartą apgavę.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pasvarstė, kad jo negalėtų ištikti Venesuelos lyderio Nicolas Maduro likimas, rašo baltarusių agentūra „Belta“. N. Maduro, Maskvos sąjungininkas, praėjusią savaitę buvo nuverstas per amerikiečių reidą Karakase. A. Lukašenka pareiškė, kad Venesuelos variantas Baltarusijoje yra nerealus. „Jūs prisimenate praėjusių metų Baltarusijos Saugumo Tarybos posėdį, kuriame mes paskirstėme vaidmenis „kas bus, jei nebus prezidento“ atveju.

Rusijos bendrovės „Utair“ keleivinis lėktuvas pakilo iš Dubajaus ir buvo priverstas sukti ratus ore, skelbia rusų agentūra TASS. Lėktuvas pakilo iš Dubajaus Al Maktumo oro uosto ir turėjo skristi į Maskvą, tačiau ore susidūrė su avarine situacija. Kokia avarinė situacija ištiko lėktuvą, agentūra neskelbia. „Utair“ pranešė, kad keleiviams ir įgulos nariams viskas gerai.

Rusija ketvirtadienį planą dislokuoti Ukrainoje Europos karius taikai palaikyti pavadino pavojingu žingsniu, išsklaidydama viltis, jog šis planas galėtų tapti žingsniu siekiant nutraukti beveik ketverius metus trunkančią plataus masto invaziją.  JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia tiek Kyjivą, tiek Maskvą sudaryti karo pabaigos susitarimą, vykdydamas vadinamąją šaudyklinę diplomatiją tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino.

Maskva iškeitė įkalintą prancūzų tyrėją Laurent'ą Vinatierį Rusijos krepšininką, kuris buvo laikomas Prancūzijoje, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, cituodama Rusijos FSB saugumo tarnybą. „Krepšininkas Danilas Kasatkinas, Rusijos pilietis, kuris buvo sulaikytas Prancūzijoje ir kurio ekstradicijos į Jungtines Valstijas prašė Amerikos valdžios institucijos, buvo grąžintas į Rusiją.

Juodojoje jūroje bepilotis orlaivis atakavo į Rusijos Novorosijsko uostą plaukusį naftos tanklaivį. Apie tai pranešė jūrų leidinys „Haber Denizde“. „Su Palau vėliava plaukiojančiam tanklaiviui „Elbus“, plaukiančiam maždaug už 30 mylių nuo [Turkijos] Kastamonu rajono Abanos miestelio pakrantės, per dronų ataką buvo smogta į viršutinę jo dalį. Gavus skambutį iš laivo, į rajoną buvo išsiųstos Pakrančių apsaugos vadavietės komandos.

Ketvirtadienį Rusija Ukrainą ir jos rėmėjas Europoje išvadino „karo ašimi“ ir dar kartą pareiškė, kad bet kokių užsienio kariuomenių dalinius Ukrainoje laikys teisėtu kariniu taikiniu.  Maskva įspėjo, kad susitarimai dėl Europos taikos palaikymo pajėgų dislokavimo yra anaiptol ne tai, ką Rusija galėtų priimti, kad karas baigtųsi.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas viešai sureagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kuriame šis pareiškė, kad JAV galėtų, kaip ir Venesuelos lyderio Nicolas Maduro atveju, surengti karinę operaciją prieš R. Kadyrovą. R. Kadyrovas pareiškė, kad V. Zelenskis pats net nedrįso grasinti ar imtis veiksmų, o tik užsiminė apie galimybę, jog tai galėtų padaryti kiti. „Jis siūlo JAV valdžios institucijoms mane pagrobti.

Estijos užsienio reikalų ministro Marguso Tsahkna nuomone, pastarieji JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai patvirtina, kad jis yra pasirengęs panaudoti jėgą, o tai turėtų kelti rimtą susirūpinimą Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, skelbia ERR. M. Tsahkna pakomentavo Šiaurės Atlante sulaikyto tanklaivio su Rusijos vėliava atvejį, pavadindamas jį beprecedenčiu įvykiu.

JAV Teisingumo departamentas pateiks baudžiamuosius kaltinimus su Rusijos vėliava plaukiojančio tanklaivio „Bella 1“ nariams; tanklaivis trečiadienį buvo sulaikytas Atlanto vandenyne dėl JAV sankcijų pažeidimo. Apie tai JAV generalinė prokurorė Pam Bondi pranešė platformoje „X“. „Šiandien Jungtinės Valstijos įvykdė tanklaivio „Bella 1“, atsakingo už sankcijomis draudžiamos naftos gabenimą iš Venesuelos ir Irano, konfiskavimo orderį.

Nuostoliai dėl ekonominių nusikaltimų Rusijoje 2025 m. sausio-lapkričio mėn. siekė apie 4 mlrd. dolerių (apie 3,7 mlrd. eurų) ir sumušė ankstesnius „rekordus“ bei sumažino Rusijos investicinį patrauklumą net vadinamosioms draugiškoms šalims. Apie tai savo interneto svetainėje skelbia Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Pagal užfiksuotų nusikaltimų skaičių dominuoja sukčiavimas, turto iššvaistymas ir pasisavinimas, taip pat neteisėtos finansinės operacijos.

Į atsargą išėjęs JAV generolas Benas Hodgesas perspėja – Rusija negerbs jokių pokario susitarimų, todėl Vakarų taikos palaikymo pajėgos Ukrainoje turi būti pasirengusios veikti nedelsiant.

JAV respublikonų senatorius Lindsey Grahamas pranešė, kad po produktyvaus susitikimo su prezidentu Donaldu Trumpu gavo pritarimą dvipartiniam įstatymo projektui dėl sankcijų Rusijai. Apie tai L. Grahamas trečiadienį pranešė socialiniame tinkle „X“. Jis priminė, kad kelis mėnesius dirbo prie šio dokumento kartu su demokratų senatoriumi Richardu Blumentaliu ir kitais politikais.

Trečiadienį Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „nebijo“  konfiskuoti sankcionuotus naftos tanklaivius, nepaisydamas susirūpinimo, kad tai gali padidinti įtampą su Rusija ir Kinija, praneša CNN. „Jis ketina įgyvendinti mūsų politiką, kuri yra geriausia Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – sakė ji žurnalistams per spaudos konferenciją.

Po JAV operacijos, kurios metu buvo konfiskuotas su Venesuela susijęs naftos tanklaivis „Marinera“ su Rusijos vėliava, anksčiau vadintas „Bella-1“, pasipylė Rusijos reakcijos. Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Podjom“, rusų deputatas Aleksejus Žuravlevas pareiškė, kad JAV po Venesuelos lyderio Nicolas Maduro arešto yra „nebaudžiamumo euforijoje“. „Tai yra paprasčiausias piratavimas: amerikiečių ginkluotas civilinio laivo užgrobimas.

Rusijoje sraigtasparnis užkliuvo už lynų, nutiestų ore, ir sudužo, rašo rusų agentūra TASS. Incidentas įvyko poilsio bazėje Permės krašte. Rusijoje – sraigtasparnio avarija  Buvo paskelbtas incidento vaizdo įrašas, jame matyti, kaip sraigtasparnis užsikabino sraigtu už lynų, tada apsivertė ir nukrito žemyn, lūžo perpus. Pranešama, kad sudužęs sraigtasparnis buvo privatus „Robinson R44“. Avarijos aplinkybės ir avarijos priežastys tiriamos.

JAV Europos vadavietė patvirtino, kad buvo perimtas su Rusijos vėliava plaukiojęs tanklaivis „Marinera“, rašo „Sky news“. Anksčiau laivas vadinosi „Bella 1“. Jis perimtas dėl JAV sankcijų pažeidimo. „Teisingumo departamentas ir nacionalinio saugumo departamentas, bendradarbiaudami su Karo departamentu, šiandien paskelbė apie laivo „M/V Bella 1“ konfiskavimą už JAV sankcijų pažeidimą.

Rusijos prezidento pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas sureagavo į JAV politiką Venesuelos atžvilgiu, rašo „Sky News“. Socialiniame tinkle „X“ komentuodamas laikraščio „The Wall Street Journal“ publikaciją, Dmitrijevas parašė: „Pirks Grenlandiją už Venesuelos naftą? Inovatyvūs geopolitiniai M&A.“ Panašu, kad santrumpą M&A (angl. mergers and acquisitions – susijungimai ir įsigijimai) jis pavartojo ironiškai, kalbėdamas apie geopolitinius sprendimus verslo sandorių terminais.

Net jei Ukraina pagal taikos susitarimą bus priversta padaryti teritorinių nuolaidų, Rusija negaus ramybės okupuotose žemėse. Priešo užnugaryje jau veikia išplėtotas Ukrainos pogrindinio pasipriešinimo tinklas, kuris ruošiasi ilgai trunkančiam karui, rašo „The Telegraph“. „Ateš“ judėjimo agentai leidiniui pasakojo apie savo veiklą.

Jeigu 2027 m. Rusija užpultų vieną iš NATO šalių, o JAV atsisakytų dalyvauti kare, Europa galėtų atsilaikyti prieš Rusiją tik trumpalaikiame konflikte, rašo UNIAN. Tokią išvadą, modeliuodami situaciją, padarė Londono Karališkojo koledžo Karinių studijų katedros profesorius, Kembridžo saugumo iniciatyvos akademinis direktorius David Gioe ir buvęs Didžiosios Britanijos gynybos štabo viršininko pavaduotojas, Kembridžo universiteto Emmanuelio koledžo dėstytojas Douglas Chalmersas.

Greita JAV operacija, per kurią buvo sulaikytas Venesuelos lyderis Nicolas Maduro, tapo ne tik Vašingtono jėgos demonstravimu, bet ir rimtai smogė Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kaip įtakingo pasaulinio žaidėjo, reputacijai, rašo „Politico“. JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai parodė, kad vadinamasis „daugiapolis pasaulis“, kurį Kremlius metai iš metų propagavo kaip alternatyvą Vakarų, pirmiausia JAV, dominavimui, pasirodė esąs „bejėgis“. Rusija, nepaisant glaudžių politinių ir kari...

Prieš kelerius metus Maskva buvo pasiūliusi Vašingtonui neįprastą sandėrį: leisti Jungtinėms Valstijoms laisvai veikti Venesueloje mainais į tai, kad JAV suteiktų Kremliui teisę laisvai elgtis Ukrainoje.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pirmadienį paskelbė, kad paskyrė savo 20-metį sūnų Achmatą Kadyrovą respublikos laikinuoju ministro pirmininko pavaduotoju, rašo „Moscow Times“. A. Kadyrovas išliks Čečėnijos fizinio lavinimo ir sporto ministru, šias pareigas jis pradėjo eiti 2024 m., būdamas 18 metų. Nuo 2024 m. žiemos jis taip pat ėjo regiono jaunimo reikalų ministro pareigas.

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzija sukritikavo JAV. Kaip rašo „Sky news“, apie tai jis kalbėjo kai kreipėsi į Saugumo Tarybos neeilinį posėdį dėl Venesuelos. Jis griežtai sukritikavo JAV operaciją Venesueloje kaip šokiruojančią tiems, kurie tikėjosi, kad Donaldo Trumpo administracija imsis naujo požiūrio, orientuoto į „diplomatinę veiklą ir kompromiso paiešką“. „Puolimas prieš Venesuelos lyderį.

Rusijos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad tolimojoje Sibiro šiaurėje baltasis lokys užpuolė ir sužalojo tris vienos šeimos narius, tarp jų ir vaiką, pažymėdami, kad baltųjų lokių antpuolių pasitaiko labai retai. Regiono vidaus reikalų ministerija platformoje „Telegram“ rašė, kad vietos policija gavo pranešimą, jog baltasis lokys žvejų pamėgtoje vietoje už maždaug 40 kilometrų nuo Nosoko kaimo sužalojo keletą asmenų. Nosokas yra įsikūręs už Poliarinio rato Krasnojarsko srityje.

Sėsti prie derybų stalo Rusiją privers blogėjanti ekonomikos padėtis ir kai Vladimiras Putinas supras, jog tęsdamas karą negali pasiekti savo karo tikslų, sekmadienį interviu visuomeniniam transliuotojui TVP sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.  Nepaisant Rusijos teritorinių pergalių per pastaruosius metus, R. Sikorskis tvirtino, kad Maskva neturi pajėgumų užkariauti Ukrainą per bent kiek prasmingą laiką.

Rusija pasmerkė JAV karinę operaciją Venesueloje ir Nicolas Maduro nuvertimą. Kaip rašo „The Telegraph“ apžvalgininkas Samuelis Ramani, Kremliaus retorika atspindėjo tvirtą partnerystę su N. Maduro režimu ir laiko patikrintą Vakarų karinių intervencijų pasmerkimo modelį. „Tačiau ji taip pat atskleidė dar vieną Maskvai nepatogią tiesą. Negarbingas Maduro nuvertimas sudavė žeminantį smūgį Rusijos tarptautiniam prestižui ir jos siekiams daryti įtaką Pietų Amerikoje“, – rašo jis.

Kuzbaso regione (Rusija) buvusi liaudies išrinktoji supyko dėl pernelyg kuklių dovanų iš savo darbuotojų. Ji pavadino žmones, kurie surinko dovanai kuklią sumą, „begėdžiais“. Žmonės turėjo papildomai sumokėti, kad gautų atlyginimą iš savo viršininkės. Nadežda Kolosova, „Kurinaja lavka“ savininkė ir buvusi Prokopjevsko miesto tarybos narė, išbarė savo pavaldinius iš kaimyninio Kiseljovsko.

Vladimirui Putinui pastatė naujus rūmus – šį kartą Kryme, pranešė Kovos su korupcija fondas (FBK). Didžiąją dalį vieno iš pastato aukštų užima namuose įrengta ligoninė, kaip matyti iš pastato techninės dokumentacijos. Rūmai stovi ant uolos krašto Ajos kyšulyje. Statybos prasidėjo dar prieš Rusijai aneksuojant Krymą – iš pradžių objektas buvo statomas kaip vasarnamis tuometiniam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Rusija šeštadienį pasmerkė JAV karinius veiksmus Venesueloje, sakydama, kad puolimui nebuvo jokio pateisinamo pagrindo ir kad „ideologinis priešiškumas“ nugalėjo diplomatiją. „Šį rytą Jungtinės Valstijos įvykdė ginkluotos agresijos aktą prieš Venesuelą. Tai kelia didelį susirūpinimą ir yra smerktina“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. „Ideologinis priešiškumas nugalėjo verslininkišką pragmatizmą“, – pridūrė ji.