Rusijos dviprasmiška reakcija į naujausią JAV intervenciją Venesueloje atgaivino prisiminimus apie šį, prieš septynerius metus esą pateiktą „mainų“ pasiūlymą – dar vienu įtampos tarp Vašingtono ir Karakaso laikotarpiu.
Pasak F. Hill, tuo metu Rusija signalizavo, kad būtų pasirengusi leisti JAV elgtis Venesueloje savo nuožiūra, jei Vašingtonas sutiktų nebesikišti į Ukrainą ir paliktų šią erdvę Maskvos įtakai.
Apie tai ji kalbėjo Kongreso posėdyje 2019 m. spalį – daugiau nei dvejais metais anksčiau nei Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Rusai labai aiškiai signalizavo, kad nori sudaryti kažkokį keistą mainų susitarimą dėl Venesuelos ir Ukrainos“, – Kongrese teigė F. Hill.
Ji pridūrė, kad pasiūlymai buvo neoficialūs, perduodami per komentatorius ir laikraščių publikacijas, tačiau jų esmė buvo paprasta: jei Jungtinės Valstijos nori laisvai išlaikyti savo įtakos sferą kaimyninėse šalyse, tuomet turėtų sutikti, kad tą patį darytų ir Rusija.
„Jūs norite, kad mes pasitrauktume iš jūsų kiemo, na, mes turime savo šio klausimo versiją: juk jūs esate mūsų kieme Ukrainoje“, – Rusijos poziciją apibendrino F. Hill.
Pasak buvusios pareigūnės, ji asmeniškai vyko į Maskvą tam, kad šią idėją atmestų. Pasiūlymas pasirodė tuo metu, kai tarp Karakaso ir Vašingtono kilo rimta įtampa, o Rusija, siekdama sustiprinti prezidento Nicolás Maduro valdžią, į Venesuelą buvo nusiuntusi apie 100 kariškių ir naujos ginkluotės.
Maduro nušalinimas tapo dar vienu smūgiu režimui, kurį rėmė Maskva – prieš kiek daugiau nei metus buvo nuverstas ir Sirijos prezidentas Basharas al Assadas, taip pat turėjęs Kremliaus paramą.
Oficialiai Rusijos užsienio reikalų ministerija JAV veiksmus Venesueloje pasmerkė kaip tarptautinės teisės pažeidimą. Tačiau pagrindinis Maskvos prioritetas išlieka karas Ukrainoje, kur Trumpo administracija šiuo metu siekia derėtis dėl taikos.
Kremlius stengiasi išlaikyti sudėtingą pusiausvyrą – nepadaryti reikšmingų nuolaidų dėl Ukrainos, bet kartu ir neatstumti Baltųjų rūmų.
Tuo pat metu kai kurie aukšto rango Rusijos pareigūnai ir komentatoriai netgi išreiškė pasitenkinimą, kad Jungtinės Valstijos, regis, atsitraukia nuo tarptautinės teisės normų ir pereina prie principo „jėga lemia teisę“ požiūrio, primenančio daugiau nei prieš šimtmetį vyravusią imperinę politiką, kuriai simpatijas yra ne kartą reiškę ir prezidentas Donaldas Trumpas, ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
„Stipriausiojo teisė akivaizdžiai yra stipresnė už įprastą teisingumą“, – socialiniuose tinkluose rašė buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Naujienų agentūrai TASS jis pridūrė, kad Vašingtonas dabar nebeturi „jokių pagrindų, net formaliai, priekaištauti mūsų šaliai“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
