Pasak Tartu universiteto profesoriaus Laurio Malksoo, nors tarptautinė teisė yra turėjusi išskirtinių laikotarpių ir įvairių epochų, jau ilgą laiką gyvename laikais, kai ginkluotąsias pajėgas draudžiama naudoti, pavyzdžiui, režimui nuversti, ką matėme šį savaitgalį.
Nors šis principas kartais būdavo pažeidinėjamas, tokie pažeidimai, pasak jo, visada buvo susilaukdavo pasmerkimo. Visgi, pastaruoju metu padėtis pasikeitė, sakė L. Malksoo.
„Pastaruoju metu šių pažeidimų skaičius ir kokybė auga. Tai kelia tam tikrų abejonių, ar didžiosios valstybės lieka pasirengusios laikytis draudimo naudoti ginkluotąsias pajėgas“, – Estijos televizijos laidojė „Välisilm“ kalbėjo profesorius, kurį cituoja naujienų portalas ERR.
Jis atkreipė dėmesį, kad tarptautinė teisė kartais sulaukia kritikos dėl to, kad, palyginti su kitomis, nuo vidaus institucijų priklausomomis teisės šakomis, ją sunku įgyvendinti. Dėl to, pasak L. Malksoo, ji tampa priklausoma nuo didžiųjų valstybių valios.
Tai turi pasekmių ir tokioms šalims kaip Estija, pabrėžė jis.
„Kaip dabar sako daugelis politikų, nė vienas iš mūsų neliūdime dėl Nicolo Maduro“, – pastebėjo profesorius.
„Tačiau tokio mąstymo trūkumas yra tas, kad jei kas nors atsitiks Rytų Europoje, ar kas nors gedės tos Rytų Europos?“ – klausė L. Malksoo.
„Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Vakarų Europoje taip pat vyko diskusijos, ar verta mirti už Gdanską. Todėl kiekviena maža valstybė visada turi atsižvelgti į precedento pasekmes. Tačiau didžiosios valstybės taip pat atliko tam tikrą vaidmenį palaikydamos tarptautinę teisę. Tarptautinės teisės stabilumo laikotarpiai taip pat atsirėmė į tai, kad santykiai tarp didžiųjų valstybių buvo bent jau šiek tiek stabilūs“, – paaiškino jis, pridurdamas, kad esama nuomonės, jog Šaltasis karas taip pat laikytinas stabilumo laikotarpiu.
Kaip skelbta anksčiau, po kelis mėnesius trukusio karinio ir ekonominio spaudimo, JAV sausio 3 d. netikėtai surengė oro smūgius prieš kelis taikinius Venesuelos teritorijoje ir nuvertė autoritarinį kairiųjų pažiūrų lyderį Nicolą Maduro. JAV pajėgos jį su žmona suėmė ir nugabeno Niujorką teismo procesui.
Po smūgių Venesuelai ir jos lyderio N. Maduro suėmimo surengtoje spaudos konferencijoje savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ šeštadienį kalbėjęs Donaldas Trumpas pasiuntė įspėjimą ir Kolumbijos prezidentui, kuris esą „turėtų pasisaugoti“. JAV prezidentas gruodį buvo pažėrės kaltinimų Kolumbijai dėl narkotikų gamybos ir kontrabandos bei užsiminęs apie galimybę surengti karinę operaciją ir ten.
D. Trumpas sausio 4 d. dar kartą pakartojo JAV pretenzijas į NATO sąjungininkei Danijai priklausančią Grenlandiją, interviu žurnalui „The Atlantic“ pareikšdamas, kad „mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sureagavo pareikšdama, kad Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies.
Ji paragino JAV „nutraukti grasinimus istoriškai artimai sąjungininkei ir kitai šaliai bei žmonėms, aiškiai pasakiusiems, kad jie nėra parduodami“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
